Lietuvos ekonomikos aktualijos

[a_p]

Jeigu perki pigesnes prekes, tau atlieka papildomų pinigų, kuriuos jau kažkur kitur išleidi arba perki tų pačių prekių daugiau Pramonei jau 100 metų.

Prekės netampa tiek pigesnės kiek mažiau uždirbi. Todėl papildomų pinigų neatlieka.

[a_p]

O kam mums jų turtas? Žmonėms reikia darbo, o ne apokalipsių.

Ne šeip darbo, o pajamų šaltinio. Nes dirbt už ačiu daug norinčių neatsiras.

Privatus sektorius duotų darbo, jeigu pajustų didėjančią paklausą. Valstybė turi duoti užsakimų privačiam sektoriui, kad užsukti karuselę iš naujo, o pinigų paimti iš tų, kurie juos turi, arba "atspausdinti" naujų.

Tai va graikai dalino ten užsakymus ir visaip suko ta karuselę. Matuom kuo baigėsi.

[a_p]

Manau, kad naujo karo gal ir neprireiks. Tiesiog užtenka svaigti apie "auksinius" aukso standarto laikus, apie infliacijos baimes, subalansuotus biudžetus, pinigų spausdinimą ir kitokį neoliberalizmo briedą. Kadangi privataus sektoriaus galimybės įdarbinti ir mokėti priimtiną atlyginimą akivaizdžiai išsisėmė, reikia susitaikyti su tuo, kad vis daugiau ir daugiau darbo vietų turės kurti "valdžia" (kuri nėra neįgali, ką teigia LLRI smegenų plovėjai ir jų pasekėjai). Nes tik "valdžia" pajėgi bet kada mokėti bet kokio dydžio atlyginimą, pensiją ir t.t. ir pan. Ir tik "valdžia" gali turėti pakankamai administracinių ir kitų priemonių (jėgos struktūras) tvarkai, teisingumui ir ekonomikos gerovei palaikyti. Vadinkite tai fašizmu, vadinkit komunizmu - bet tai vienintelis ir teisingas kelias

TSRS tai bandė, kaip matai nieko gero nesigavo. Žmonės yra kvaili padarai ir be motyvacijos nelabai ka nuveikia.

[liutass]

Aš tai manau, kad žmogaus laimei visos politinės/ekonominės ir kitos sistemos yra "do feni peni"...

[andyour]

Prekės netampa tiek pigesnės kiek mažiau uždirbi. Todėl papildomų pinigų neatlieka.

Aš apie tai, kad, jeigu atleidžia žmones iš gamyklos, o juos pakeičia įrengimais.
Jeigu pakeičia, vadinasi, taip pigiau gaminti, nes įrengimai kainuoja gan brangiai, jiems pagaminti reikėjo daug resursų.

[Combat]

....JAV tvarkosi kaip ir neblogai, bvp gyventojui ženkliai aukštesnis už ES vidurkį, nedarbas mažesnis, infliacijos didžiulės nėra, nedarbas irgi mažesnis....

Duoda „į skūrą“ tai vieniems, tai – kitiems, atsispausdina USD tiek, kiek reikia. Pabandyk paprieštarauti – bus kai Gaddafiui.

[andyour]

/\ Niekas per prievartą nevaro pardavinėti prekių amerikiečiams O kadangi pardavinėja, vadinasi taip labiau apsimoka. Užtat europa nespausdina ir sėdi totalioje šiknoje. Gerą čia tau postringauti, kai gali kitų sąskaita egzistuoti. Pažiūrėčiau kai nebūtų galimybės pritraukti kapitalo iš kitur, o priešingai, jis trauktusi lauk.

[a_p]

Aš apie tai, kad, jeigu atleidžia žmones iš gamyklos, o juos pakeičia įrengimais.
Jeigu pakeičia, vadinasi, taip pigiau gaminti, nes įrengimai kainuoja gan brangiai, jiems pagaminti reikėjo daug resursų.

Tai žinoma kad pigiau. Bet juk ekonomikos pusiausvyros požiūriu problema tame, kad tokiu būdu mažėja žmonių uždirbami ir tuo pačiu vartojimui skiriami pinigai.
Viskas yra nieko baisaus jei atsiranda kokia nors nauja pramonė imli žmonių darbui.
Bėda tame, kad paskutinius ~50 metų tokių pramonės rūšių nebeatsirado. Atvirkščiai - kiekviena iš naujų daugiau "darbo" panaikino nei sukūrė (elektronika, kompiuteriai). O darbo jėgos atvirkščiai - procentualiai padaugėjo.

[Lettered]

Tai žinoma kad pigiau. Bet juk ekonomikos pusiausvyros požiūriu problema tame, kad tokiu būdu mažėja žmonių uždirbami ir tuo pačiu vartojimui skiriami pinigai.
Viskas yra nieko baisaus jei atsiranda kokia nors nauja pramonė imli žmonių darbui.
Bėda tame, kad paskutinius ~50 metų tokių pramonės rūšių nebeatsirado. Atvirkščiai - kiekviena iš naujų daugiau "darbo" panaikino nei sukūrė (elektronika, kompiuteriai). O darbo jėgos atvirkščiai - procentualiai padaugėjo.

Bet žmonių perkamoji galia kažkodėl išaugo?

[a_p]

Bet žmonių perkamoji galia kažkodėl išaugo?

Ar tikrai išaugo?

[andyour]

/\ taigi paslaugų sfera vystėsi O kam ta gamyba, jei žmonėms svarbiau turėti erdvų būstą ar per atostogas pakeliauti.
Prieš 50 metų žmonės neturėjo nei telefonų ir kompiuterių, nei televizorių, automobilių gatvėse beveik nebuvo, gyveno mažyčiuose būstuose, mažai keliaudavo.

[Lettered]

Ar tikrai išaugo?

http://en.wikipedia.org/wiki/File:Un..._1947-2007.svg

[a_p]

http://en.wikipedia.org/wiki/File:Un..._1947-2007.svg

Taip, labai geras grafikas, patvirtina ką rašiau. Ir kaip matai, iki kokiu 1970 visų visuomenės dalių pajamos maždaug proporcingai kilo.
Vėliau "normalių" žmonių pajamos ėmė stagnuoti (anot statistikos vidutinės šeimos pajamos 50k$), o toliau kilo tik turtingųjų, kurie jau ir taip neblogai gyveno.
Nors minėti "normalūs" šiandien dirba žymiai daugiau nei anksčiau kad išlaikyt savo pajamas.

http://en.wikipedia.org/wiki/Fileistribution_of_Annual_Household_Income_in_the_Unit ed_States.png

Plius pridėkim tai, kad "pinigų vertės" palyginimas kiek pagražina situaciją. Visokie nereikšmingi žaislai tipo televizoriaus ar lėktuvo bilietų atpigo, bet tuo pačiu svarbūs dalykai tokie kaip būstas, medicina, vaikų mokslas žymiai pabrango.

[John]

Įdomus VZ straipsnis-interviu

Kinai naują "šilko kelią" mato driekiantis per Lietuvą

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais prekybos tarp Kinijos ir Lietuvos apyvarta pasiekė 1,4 mlrd. JAV dolerių. Tai tik menka dalis to, ką Kinija planuoja artimiausiems penkeriems metams. Liu Jianjunas, Kinijos užsienio prekybos centro viceprezidentas, akcentuoja, kad Kinijos vyriausybė vis labiau atpalaiduoja importo patekimą į rinką, o pagal šiemet priimtą Kinijos vyriausybės planą, importo apimtis per artimiausią penkmetį turėtų sudaryti 8.000–10.000 mlrd. JAV dolerių.
Įkaitusi nuo augimo šuolių ekonomika jau stokoja įvairių žaliavų, dėl intensyvios gamybos ir su tuo susijusio užterštumo dairosi į technologijas, tausojančias gamtą.

Lietuvos verslui patekti į vieną iš sparčiausiai besivystančių rinkų patartina per transportavimo paslaugas. Uostas, prekių gabenimo sausuma alternatyva konteineriniu traukiniu „Saulė“ yra ženklas kinams, kad Lietuva kurianti kelią į Europą.

[a_p]

/\ taigi paslaugų sfera vystėsi O kam ta gamyba, jei žmonėms svarbiau turėti erdvų būstą ar per atostogas pakeliauti.
Prieš 50 metų žmonės neturėjo nei telefonų ir kompiuterių, nei televizorių, automobilių gatvėse beveik nebuvo, gyveno mažyčiuose būstuose, mažai keliaudavo.

Ar tie telefonai ir kompiuteriai tikrai daro žmones laimingus?

Dėl automobilių ir būstų, tai situacija blogėja. Pvz JAV anksčiau namą priemiestyje galėjo sau leisti dauguma dirbančių žmonių.
O dabar jau toli gražu, juk visa minėta subprime krizė ir nutiko todėl, kad vis mažiau žmonių galėjo sau leisti kreditą namui.

Vakarų europoje irgi panaši situacija. Žmonės dirba vis daugiau, anot statistikų stipriai daugėja streso sukeltų ligų, o gali sau leisti vis mažiau. Todėl stagnuoja ir tokių dalykų kaip automobilių pardavimai beigi sensta vidutinis automobilio amžius.

[andyour]

/\ Streso daugėja, nes žmonės jautrėja. O automobilių vidutinis amžius auga gal dėl šiuolaikinių technologijų, arba žmonėms tiesiog mažiau rūpi nauji. Jeigu esamas tenkina, kam pirkti naują?
Taip, NT brangsta nuolat, nes daugelis tai laiko kaip gerą investiciją.

[a_p]

Įdomus VZ straipsnis-interviu

Kinai naują "šilko kelią" mato driekiantis per Lietuvą

Lietuvos verslui patekti į vieną iš sparčiausiai besivystančių rinkų patartina per transportavimo paslaugas. Uostas, prekių gabenimo sausuma alternatyva konteineriniu traukiniu „Saulė“ yra ženklas kinams, kad Lietuva kurianti kelią į Europą.

Šeip nenoriu būti bambeklis, bet man tokios verslo idėjos atrodo lyg iš didžiojo kombinatoriaus Ostapo Suleimano Bertos Maria Benderio-bey.

Geležinkeliai? Mes kontroliuojam geležinkelio liniją į Kiniją? Ar tik paskutinius 300km? O Rusai tiesiog apsimes, kad toks stateginis verslas jų nedomina ir tiesiog parduos abonentą naudotis jų keliais? Dar kartu ir družbą suremontuos

Toliau, uostas. Gerai, uostas tai yra, o kur plukdysim? Į
Ir kur toliau plukdysim? Į Roterdamą? O nuo ten vėl geležinkeliu? O kam? Gal paprasčiau ir greičiau nesukt per klaipėdą, o per lenkiją nuvažiuot tiesiai pas klientus?

Čia viskas su sąlyga, kad transportas laivu tiesiai į ta patį Roterdamą nėra pigesnė ir netgi galbūt greitesnė alternatyva.

[John]

Šeip nenoriu būti bambeklis, bet man tokios verslo idėjos atrodo lyg iš didžiojo kombinatoriaus Ostapo Suleimano Bertos Maria Benderio-bey.

Geležinkeliai? Mes kontroliuojam geležinkelio liniją į Kiniją? Ar tik paskutinius 300km? O Rusai tiesiog apsimes, kad toks stateginis verslas jų nedomina ir tiesiog parduos abonentą naudotis jų keliais? Dar kartu ir družbą suremontuos

Toliau, uostas. Gerai, uostas tai yra, o kur plukdysim? Į
Ir kur toliau plukdysim? Į Roterdamą? O nuo ten vėl geležinkeliu? O kam? Gal paprasčiau ir greičiau nesukt per klaipėdą, o per lenkiją nuvažiuot tiesiai pas klientus?

Čia viskas su sąlyga, kad transportas laivu tiesiai į ta patį Roterdamą nėra pigesnė ir netgi galbūt greitesnė alternatyva.

Tiesiog alternatyvūs keliai. Kuo jų daugiau, tuo geriau (bent jau Kinijai). Lietuva, kaip bebūtų, yra tegul ir mažas, bet visgi atviras išėjimas į ES rinką.

[a_p]

/\ Streso daugėja, nes žmonės jautrėja.

Tikrai ne dėl jautrumo. Jis per pastaruosius 20 metų žymiai nepasikeitė. O dėl didesnės įtampos darbe, daugiau darbo, ateities neužtikrintumo.

O automobilių vidutinis amžius auga gal dėl šiuolaikinių technologijų, arba žmonėms tiesiog mažiau rūpi nauji. Jeigu esamas tenkina, kam pirkti naują?

Žmonėms nei kiek ne mažiau rūpi. Tiesiog vis daugiau negali sau leist ir tiek.

Taip, NT brangsta nuolat, nes daugelis tai laiko kaip gerą investiciją.

Tie kas turi už ką investuot. O daugumai reikia art kad turėt kur gyvent. Atsisakant kad ir to paties automobilio, atostogų etc.

[andyour]

Vienas pastebėjimas dėl NT, vakaruose mažėjant gyventojų skaičiui, daugės laisvo būsto. Net ir dabar jaučiasi po krizės, po masinių spekuliacijų ir investicijų į NT. Kur pirštu besi - ten nuomojama.