Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Lietuvoje infliacija yra dar gerokai per maža. Mažos kainos bendru atveju reiškia ubagiškus atlyginimus.

[John]

Prasideda ideologizuoti paistalai, nieko bendra neturintys nei su realybe, nei su statistika, nei su mokslu .
Čia pagal rugpjūčio mėn., bet ir visų 2017 m. rodikliai panašūs: bendra infliacija 4-5 proc., maisto produktai - 4 proc., pieno produktų grupė - 11 proc. Pvz., Lenkijoje metinė infliacija tik 1,4 proc. Ar supratot?

Infliacija Lietuvoje – 3 kartus spartesnė nei euro zonoje

Plačiau: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/eko...#ixzz57fqgLq1R

Aš tai suprantu, kad už maistą, NT, paslaugas ir beveik viską Vilniuje moku tiek pat, kiek ir prieš kokius 3 metus, neskaitant alaus ir sviesto (sviestas,beje, jau pinga). Ne tai kad skundžiuosi, nes mokėti mažiau už tą patį man patinka, bet šiaip keista, kad kainos nekyla. Beje, skrydžių kainos irgi kritusios. Negalvojau, kad sulauksiu laiko, kai iš Vilniaus į HK nuskrisiu pingiau, nei iš Londono. Pasirodo, laukti nereikėjo baisiai ilgai. Realiai tai kainos Lietuvoje defliuoja. Buhalterinė infliacija tikriausiai atsirado dėl visokių menkniekių, kaip restoranai (prabangos prekė) ir alkoholis (irgi prabangos prekė). Mažiau pasiturintiems tai ypač geros naujienos, nes jų nominalios išlaidos nedidėja jau kelis metus.

[index]

Jei jau grįžę Airijos ir pan. emigrantai neįsivaizduoja kaip čia išgyventi su užsienietiška alga tas dvi atostogų savaites, tai ką vietiniams šnekėti.

Su jais problema dažniausiai ta, kad jie turi nerealius lūkesčius t.y. įsikalbėję kad Lietuva labai skurdi tikisi ir nerealiai mažų kainų (kaip kokioje Ukrainoje pvz.), o paskui jų neranda ir supyksta (šita žmonių grupė šiaip linkusi pykti kai realybė neatitinka jų susikurtų lūkesčių). Kaip nesenai Delfyje viena verkė, kad ne taip kaip tikėjosi nepavyko Vilniuje nusipirkti normalaus buto už 30K.

[Lettered]

Su jais problema dažniausiai ta, kad jie turi nerealius lūkesčius t.y. įsikalbėję kad Lietuva labai skurdi tikisi ir nerealiai mažų kainų (kaip kokioje Ukrainoje pvz.), o paskui jų neranda ir supyksta (šita žmonių grupė šiaip linkusi pykti kai realybė neatitinka jų susikurtų lūkesčių). Kaip nesenai Delfyje viena verkė, kad ne taip kaip tikėjosi nepavyko Vilniuje nusipirkti normalaus buto už 30K.

Na taip, pažiūri, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje n kartų mažesnis ir automatiškai galvoja, kad ir kainos turėtų būti n kartų mažesnės.

[Eidvis]

Prasideda ideologizuoti paistalai, nieko bendra neturintys nei su realybe, nei su statistika, nei su mokslu .
Čia pagal rugpjūčio mėn., bet ir visų 2017 m. rodikliai panašūs: bendra infliacija 4-5 proc., maisto produktai - 4 proc., pieno produktų grupė - 11 proc. Pvz., Lenkijoje metinė infliacija tik 1,4 proc. Ar supratot?

Infliacija Lietuvoje – 3 kartus spartesnė nei euro zonoje

Plačiau: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/eko...#ixzz57fqgLq1R

Senasnamai, kodėl kai lygini Lietuvos ekonomiką, ją lygini su kitomis ES šalimis, o ne idealogiškai artima Baltarusija ir Rusija? Kodėl tos rytinės šalys yra tai, 'ko Lietuva turėtų siekti', bet ne tada, kada reikia pasilyginti ekonominiais rodikliais?

Kaimyninėje šalyje džiaugiamasi „rekordiškai mažu“ brangimu

Kaimyninės šalies žiniasklaidoje galima rasti pranešimų, kad baltarusiai džiaugiasi praėjusiais metais „rekordiškai mažai“, tai yra vos 4,6 proc., augusiomis kainomis.

[John]

Su jais problema dažniausiai ta, kad jie turi nerealius lūkesčius t.y. įsikalbėję kad Lietuva labai skurdi tikisi ir nerealiai mažų kainų (kaip kokioje Ukrainoje pvz.), o paskui jų neranda ir supyksta (šita žmonių grupė šiaip linkusi pykti kai realybė neatitinka jų susikurtų lūkesčių). Kaip nesenai Delfyje viena verkė, kad ne taip kaip tikėjosi nepavyko Vilniuje nusipirkti normalaus buto už 30K.

Nemanau, kad reikėtų taip giliai kasti ir daryti tokius assumptions. Dauguma tokių, kurie emigracijoje kalba apie 'dideles kainas' Lietuvoje, nėra pajėgūs žinoti tokių terminų kaip 'vidutinė alga' ar 'infliacija' dėl išsilavinimo stokos. Geriausiu atveju jie galėtų pasakyti, kiek jie ar jų draugelis Sašokas gauną 'į rankas', neskaitant nelegalių chaltūrų.
Kainomis jie skundžiasi su tikslu pateisinti savo pasirinkimą būti ne Lietuvoje, kurį jie nori pateikti kaip aplinkinių veiksnių, bet ne savo veiksmų, sąlygotą išdavą. 'Didelės kainos' yra puikus pagrindas tokiam paaiškinimui. Telefono kamera naudotis dažniausiai sugeba ir prifotografavę Better than 1/2 price offerių lygina juos su pilna kaina Lietuvoje taip 'įrodydami' savo mitologinius teiginius.

Taip pat reiktų nepamirsti, kad kažkada už 1GBP buvo galima gauti 5LTL. Dar anksčiau lyg ir dar daugiau, jei neklystu. Tai ir toks folkloras prisideda prie 'didelių kainų'.

[Tomas]

Prie to greitai privestu kai kuriu forumo nariu idejos tureti floating Lita ir problemas spresti ijungiant pinigu spausdinimo masina.

Šiaip tai net toje pačioje ES ir šalia jos yra valstybių su įjungtomis spausdinimo mašinomis (tokių kaip Švedija. Čekija, Vengrija, Šveicarija, Lenkija ir t.t.), kuriose nėra nei kracho, nei hiperinfliacijos ir visų kitų baubų. Bet kažkodėl diskusija visada nukrypsta į reductio ad Zimbabwe ar Venesuela

[Eidvis]

Kainomis jie skundžiasi su tikslu pateisinti savo pasirinkimą būti ne Lietuvoje, kurį jie nori pateikti kaip aplinkinių veiksnių, bet ne savo veiksmų, sąlygotą išdavą. 'Didelės kainos' yra puikus pagrindas tokiam paaiškinimui. Telefono kamera naudotis dažniausiai sugeba ir prifotografavę Better than 1/2 price offerių lygina juos su pilna kaina Lietuvoje taip 'įrodydami' savo mitologinius teiginius.

Taip pat reiktų nepamirsti, kad kažkada už 1GBP buvo galima gauti 5LTL. Dar anksčiau lyg ir dar daugiau, jei neklystu. Tai ir toks folkloras prisideda prie 'didelių kainų'.

Mano nuomonė visiškai tokia pati. Visgi pagrindiniai faktoriai čia yra psichologiniai. Emigracija yra rimtas žingsnis ir tie, kurie jį žengia, dažnai ieško 'įrodymų', kad jų pasirinkimas buvo teisingas. Kiek yra tokių, kurie vargsta skina braškes, gyvena šūde, nemato toliau braškių lysvių, o parvažiavę į Lietuvą atostogoms taškosi pinigais norėdami parodyti 'koks gi teisingas buvo jų pasirinkimas emigruoti'. Aš netgi manau, kad ta psichozė labai didele dalimi lemia, apie ką yra rašoma mūsų žiniasklaidoje, visgi žiniasklaida dažniausiai straipsnius rašo pagal 'clickus', o užsienyje gyvenantys emigrantai retai kada skaito kokius 'The Guardian' ar 'Economist', visgi dažniausiai skaito tuos pačius delfius ir lietryčius ir generuoja 'clickus' ties tais straipsniai, kurių antraštės skamba maždaug taip: 'Lietuvoje dirbo mokytoju, o Anglijoje skindama braškes uždirba dvigubai', 'Vokietijoje sviesto nusipirko dvigubai pigiau, nei Lietuvoje' ir t.t. T.y. tokie emigrantai dažniausiai skaito tokius straipsnius, kurie pateisintų jų pasirinkimą emigruoti ir ne tik skaito, bet dar ir komentuoja. Visokie delfiai mato tokių straipsnių populiarumą ir dar daugiau jų rašo, taip dar labiau psichozę keldami. Gaunasi užburtas ratas, dėl to ir mūsų žiniasklaidai reikėtų būti kiek labiau pilietiškai ir prisiimti už tai atsakomybę.

[Eidvis]

Šiaip tai net toje pačioje ES ir šalia jos yra valstybių su įjungtomis spausdinimo mašinomis (tokių kaip Švedija. Čekija, Vengrija, Šveicarija, Lenkija ir t.t.), kuriose nėra nei kracho, nei hiperinfliacijos ir visų kitų baubų. Bet kažkodėl diskusija visada nukrypsta į reductio ad Zimbabwe ar Venesuela

Pinigų spausdinimo mašinos yra visur, klausimas čia kitas - kaip jos panaudojamos. Jeigu naudojamos su protu, tai neiššaukia infliacijos, jeigu naudojamos be proto, kaip tamsta siūlai, tai tiesioginis kelias į Venesuelos ir Zimbabvės ekonominę patirtį su milijoniniais procentais infliacijos.

Grafikas, parodantys, kad išsivysčiusios šalys 'pinigų spausdinimą' naudoja su protu ir kad ne tokios protingos šalys, nusprendusios iš to 'užsidirbti', iš to nieko neuždirba, nes visą 'uždarbį' suvalgo išaugusi infliacija, skirtumas tik tas, kad didelė infliacija yra kenksminga ekonomikai, o vertę prarandanti vietinė valiuta praranda žmonių pasitikėjimą ir jie pradeda pirkti ir santaupas laikyti doleriais ir eurais.

[Tomas]

O kur aš siūliau kažką naudoti be proto?

[Eidvis]

Praktiškai visur vienintėlis dalykas, ką tu siūlei, tai visas problemas spręsti pinigų prisispausdinimu ar pasiskolinimu. Kiek mes esam turėję dėl to diskusijų, kuriose aš tau vis bandžiau įrodyti, kad kiekybinis skatinimas turi būti vykdomas su protu ir kad jis galimas tik žemos infliacijos sąlygomis, nes jis pats savaime skatina infliaciją. Tu netgi neigei, kad tai turi kažkokias sąsajas su infliaciją, o aš tau netgi mokomuosius filmukus apie infliaciją rodžiau. Jeigu neigi, kad pinigų spausdinimas tiesiogiai įtakoja infliaciją - tai tada nebelieka stabdžių dėl ko reikėtų limituoti pinigų spausdinimą. Ir tai yra siūlymas pinigų spausdinimą naudoti be proto.

[Tomas]

Šiaip jei būtum skaitęs ką rašau, tai būtum matęs, kad rašau apie poreikį palaikyti valstybės išlaidas tokias, kad būtų išlaikomas maksimalus užimtumas (ir atitinkamai BVP augimas) esant pasirinktam infliacijos dydžiui.

Bet kai net nesupranti iš kur atsiranda pinigai, tai tuoj prasideda žvygavimas - "Zimbabvė, Venesuela !..."

[Eidvis]

Visur, kur tik tu rašei, rašei apie būtinybę 'skatinti ekonomiką spausdinant pinigus' ir niekur neminėjai kažką apie būtinybę išlaikyti sveiką infliacijos dydį. Tu netgi neigei, kad pinigų spausdinimas įtakoja infliacijos dydį:

Tomai, pažiūrėk filmuką, ten yra atsakymai į daugumą klausimų. Centriniai bankai atspausdiną tiek pinigų, kiek reikia, o kiek reikia nustato pagrinde pagal infliaciją.

ką aš ten naujo turėjau sužinoti?

Galbūt esmę - infliacija yra reguliuojama pagal pinigų kiekį rinkoje.

Ir iš to padarei išvadą, kad reguliuojant pinigų kiekį gali valdyti infliacija?

[senasnamas]

Tu netgi neigei, kad pinigų spausdinimas įtakoja infliacijos dydį:

Tiesiogiai nebūtinai ir įtakoja, nes pinigai nėra mėtomi iš malūnsparnio, o naudojami bankų aktyvams pirkti. Jie labiau patenka į akcijų rinką, o ne į vartojimą, todėl infliacija ir yra proto ribose.

[Eidvis]

Vienas ir vienintelis rodiklis, pagal ką centriniai bankai matuoja ar reikia padidinti pinigų spausdinimą ar sumažinti - yra infliacija. Pakartosiu - tai vienintelis rodiklis, kuriuo jie vadovaujasi. Ir tie, kurie sako, kad pinigų spausdinimas neturi įtakos infliacijai, tai turėtų paaiškinti viso pasaulio centrinių bankų vadovams, paaiškinti, kad jie kvailiai iki šiol nieko nesuprato klaidingai galvodami, kad pinigų kiekis rinkoje tiesiogiai proporcingas infliacijai.

[Tomas]

Vienas ir vienintelis rodiklis, pagal ką centriniai bankai matuoja ar reikia padidinti pinigų spausdinimą ar sumažinti - yra infliacija. Pakartosiu - tai vienintelis rodiklis, kuriuo jie vadovaujasi

Be abejo, tai yra netiesa, kaip ir beveik viskas ką rašai:
https://www.federalreserve.gov/about.../section2a.htm

[Creatium]

Nuomininkui irgi labai didelė nauda nuomotis butą už 1000 Eur, kai kiti tokie pat nuomojami už 500 Eur. Kitą kartą Maximoje paprašysiu, kad būtų galima mokėti už mėsą dvigubai, nes juk tai naudinga ir pirkėjui ir pardavėjui pagal LLRI.

Esmė čia ne tame. Galima aiškinti taip: jeigu nuomininkas išsinuomojo butą brangiau, negu rinkos kaina, tai reikštų, kad jam to buto reikėjo. O jeigu reikėjo ir gavo - tai jam sandoris buvo naudingas. Arba kitaip tariant nauda gali būti ne finansinė.

[Eidvis]

Be abejo, tai yra netiesa, kaip ir beveik viskas ką rašai:
https://www.federalreserve.gov/about.../section2a.htm

Tavo pateiktas ECB siekių aprašymas visiškai neprieštarauja tam, ką aš minėjau. ECB politika yra išlaikyti stabilias kainas ir skatinti ekonomiką. Ekonomikos skatinimas yra stabilumo išlaikymas, kada infliacijos lygis yra artimas 2%. Tie 2% yra apskaičiuoti kaip sveikiausias ekonomikai procentas, labiausiai skatinantis produkcijos pardavimų/gamybos didėjimą, o kartu ir užimtumo kilimą. Tačiau vienintėlis, į ką žiūri centrinis bankas, yra į infliacijos rodiklį. Jei jis žemiau 2%, pradedama į rinką pumpuoti daugiau pinigų, jeigu rodiklis mažesnis, pumpavimo mąstai sumažinami.

Tomai, pažiūrėk dar katą filmuką, jame tikrai viskas labai suprantamai paaiškinama. ECB reguliuoja pinigų kiekį rinkoje, tą daro per kiekybinį skatinimą ir palūkanų normas. Daugiau priemonių neturi. O pinigų kiekį rinkoje reguliuoja pagal vieną vienintelį rodiklį - infliaciją. Tikslas infliaciją išlaikyti ties 2%, nes toks rodiklis yra pripažintas kaip sveikiausias ir labiausiai ekonomikos augimą skatinantis rodiklis.

Viską paaiškina nuo 4:11 min.

[Galys]

Esmė čia ne tame. Galima aiškinti taip: jeigu nuomininkas išsinuomojo butą brangiau, negu rinkos kaina, tai reikštų, kad jam to buto reikėjo. O jeigu reikėjo ir gavo - tai jam sandoris buvo naudingas. Arba kitaip tariant nauda gali būti ne finansinė.

Tai taip išeina, kad nėra nenaudingų pirkėjui sandorių?

[Creatium]

Tai taip išeina, kad nėra nenaudingų pirkėjui sandorių?

Nu žiū.

Jeigu aš ir Eidvis siūlytume po duonos kepalą. Manojo kaina būtų 5 eurai, Eidvio - 1 euras. Bet tau labai skanus mano duonos kepalas, todėl tau būtinai reikia jį įsigyti, net kai kaina nuo kito skiriasi 5 kartus. Ir tu jį nusiperki. Ar tau sandoris naudingas? Išeina, kad taip, nes tu gavai tą, ko norėjai. Niekas juk nevertė pirkti. Pats priėmei sprendimą įsigyti brangesnį, negu rinkos kaina, nes tau būtent jo reikėjo.

Finansinę naudą apskaičiuoti apskritai gana sudėtinga daiktams, kurių neparduodi. Kaip įvertintum ar rinkos kaina įsigytas daiktas yra geras sandoris ar ne? Viena vertus nemokėjai brangiau, negu kiti. Kita vertus vis tiek patyrei išlaidų, kurių greičiausiai nebeatgausi.

Kodėl žmonės perka super automobilius? Juk kai nusiperka kas nors Porsche ar McLaren, nesakom "vaje, koks vargšas žmogus, blogą sandorį turėjo".