Lietuvos ekonomikos aktualijos

[a_p]

Viešojo sektoriaus skola netgi mažėjo, o pas graikus augo, nors jų dosnias pensijas pateisini, o mūsų ir taip varganas kritikuoji kaip per dideles neva ne pagal galimybes.

Ai, baik apsimetinėt kvaileliu.
Nepamirštam - lietuva tais metais boomino iš skolintų pinigų, todėl viešąjam sektoriui nebuvo reikalo labai daug skolintis, už juos pakankamai prisiskolino privatus. Tai vienkartinė sėkmė ir po jos neišvengiamai ateina valdiško sektoriaus skolos augimas. Nes privatūs skolininkai ilgainiui išsemia savo galimybes, o visą išsipūtusį cirką juk ir toliau reikia kažkaip išlaikyt.

Mes tiesiog nespėjom, atėjo krizė ir užsisuko kraneliai, bubiliui nori ar nenori teko imtis taupymo.
Graikams, ispanams & co. labiau pasisekė, jie tą momentą pasiekė gerokai anksčiau ir dar kurį laiką gavo pigių kreditų valdiškom "investicijom".
Kaip kad anuo metu buvo madinga visokiose "ekonomistų" kalbose - "skatinti verslą", "investuoti į infrastruktūrą" ir t.t.

Japonai beje irgi tokioje pačioje situacijoje, tik juos kiek gelbsti reputacija ("jie tai garantuotai išsikapstys"). Bet jau ir jiem po truputį ima kauptis rimti debesys.

[Lettered]

Ai, baik apsimetinėt kvaileliu.
Nepamirštam - lietuva tais metais boomino iš skolintų pinigų, todėl viešąjam sektoriui nebuvo reikalo labai daug skolintis, už juos pakankamai prisiskolino privatus. Tai vienkartinė sėkmė ir po jos neišvengiamai ateina valdiško sektoriaus skolos augimas. Nes privatūs skolininkai ilgainiui išsemia savo galimybes, o visą išsipūtusį cirką juk ir toliau reikia kažkaip išlaikyt.

Mes tiesiog nespėjom, atėjo krizė ir užsisuko kraneliai, bubiliui nori ar nenori teko imtis taupymo.
Graikams, ispanams & co. labiau pasisekė, jie tą momentą pasiekė gerokai anksčiau ir dar kurį laiką gavo pigių kreditų valdiškom "investicijom".
Kaip kad anuo metu buvo madinga visokiose "ekonomistų" kalbose - "skatinti verslą", "investuoti į infrastruktūrą" ir t.t.

Japonai beje irgi tokioje pačioje situacijoje, tik juos kiek gelbsti reputacija ("jie tai garantuotai išsikapstys"). Bet jau ir jiem po truputį ima kauptis rimti debesys.

Tai pas graikus skolinosi ir viešasis ir privatus sektorius. Kaip įsivaizduoji augimą be skolintų pinigų? Beto nebuvo jau tas skolinimasis toks didelis palyginus koks yra normaliose išsivysčiusiose šalyse. Niekas netaupo būstui visą gyvenimą kaip mūsų seneliai. Virš Japonijos tie tebesys jau 30 metų kabo, bet taip ir nepratrūko. Kinijos irgi didelė skola ir dar didesnis NT bumas, dar Airijai ar Islandijai visi egzpertai prognozavo krachą, bet viskas kažkaip ramiai praėjo. Taip, kad mes visame šiame kontekste normaliai atrodom, svarbu valdžiai negąsdinti gyventojų kaip čia viskas tuoj bus blogai, viskas užsilenks ir t.t.

[Tomas]

Japonai beje irgi tokioje pačioje situacijoje, tik juos kiek gelbsti reputacija ("jie tai garantuotai išsikapstys"). Bet jau ir jiem po truputį ima kauptis rimti debesys.

Tik tie debesų pūtėjai taip ir nesugeba logiškai paaiškinti iš kur tie debesys ateis ir kur nueis

[andyour]

Viešojo sektoriaus skola netgi mažėjo, o pas graikus augo, nors jų dosnias pensijas pateisini, o mūsų ir taip varganas kritikuoji kaip per dideles neva ne pagal galimybes.

Mes norime tau pasakyti, kad tos pensijos ne vien iš skolintų pinigų, tik tiek. Kas geriau, turėti skolų ir darbą, ar be skolų ir be darbo Graikai tiesiog nemokėjo suvaldyti ekonomikos, o ir yra absoliučiai priklausomi nuo turizmo, net 85%.

[Tomas]

Pasak Wikipedijos 85% Graikijos GDP sudaro paslaugų sektorius, o tai daug daugiau nei turizmas.
Į paslaugų sektorių įeina ir įvairios "viešosios" t.y. valstybės teikiamos paslaugos. Nenuostabu, kad Graikijos BVP taip smarkiai krenta taikant diržų ant kaklo veržimo politiką

[a_p]

Tik tie debesų pūtėjai taip ir nesugeba logiškai paaiškinti iš kur tie debesys ateis ir kur nueis

Iš ten pat iš kur atėjo eurozonai ir jav.

Tu niekaip nesuvoki vieno dalyko: bandymai deklaruot vienas taisykles ir žaist pagal kitas amžinai tęstis negali.
Pinigų vertė yra pagrįsta jų trūkumu, skolos - įsipareigojimu jas grąžint. Pažeisk vieną iš minėtų principų ir viskas greitai pasibaigs taip kaip Zimbabwėje.

Tie patys Graikai ir Italai ilgai gyveno pagal tavo deklaruojamus principus. Rezultate turėjo amžiną nesveiką infliaciją ir kaip rezultatas - amžinai mažėjančias algas. Todėl ir išsiugdė tokią protestų kultūrą, nes turėjo amžinai rietis su savo darbdaviais dėl algų kėlimo bent tiek kiek suvalgė infliacija. Ir amžinai buvo biedni, nes tokia infliacija labai komplikuoja ir brangina paskolų investicijoms gavimą. Apie kažkokį taupymą nebuvo net kalbos. Lietuva tu vagnorkėm irgi turėjo tokį periodą.

Taip išsiūbuot tokį laivą kaip EUR ar USD trunka gerokai ilgiau nei drachmą ar lirą. Bet kartą išsiūbavus bus 100-ą kartų sunkiau sustabdyt.

JPY apskritai iki šiol gerai sekėsi, nes "rinkom" dėl savo nulinių palūkanų ji buvo naudinga. Dabar gi palūkanos jau nebelabai skiriasi nuo palūkanų eur ar usd, todfėl buvusi "meilė" gali greitai išgaruot. O tada visa ta ponzi schema banaliai sugriūt.

[Tomas]

Iš ten pat iš kur atėjo eurozonai ir jav.

Tu niekaip nesuvoki vieno dalyko: bandymai deklaruot vienas taisykles ir žaist pagal kitas amžinai tęstis negali.
Pinigų vertė yra pagrįsta jų trūkumu,

Šiaip tai pinigų vertė pagrįsta prievole jais mokėti mokesčius valdžiai. Jenomis Japonijoj, doleriais - JAV, svarais - JK, eurais - eurozonoj. Kai LLRI deklaruoja, kad panaikinus mokesčius visi taptume milijonieriais - jie neklysta. Galim ir milijardieriais tapt, nes pinigai praras vertę.

skolos - įsipareigojimu jas grąžint. Pažeisk vieną iš minėtų principų ir viskas greitai pasibaigs taip kaip Zimbabwėje.

Na tai eurozona jau pažeidė vieną iš principų - nurašė dalį Graikijos skolų.
Oi laukiam laukiam, mes Zimbabvės laukiam
O ir dabartinė pseudo krizė ten kilo dėl pirmojo principo griežto laikymosi - pinigų trūkumo užtikrinimo.

Tie patys Graikai ir Italai ilgai gyveno pagal tavo deklaruojamus principus. Rezultate turėjo amžiną nesveiką infliaciją ir kaip rezultatas - amžinai mažėjančias algas. Todėl ir išsiugdė tokią protestų kultūrą, nes turėjo amžinai rietis su savo darbdaviais dėl algų kėlimo bent tiek kiek suvalgė infliacija. Ir amžinai buvo biedni, nes tokia infliacija labai komplikuoja ir brangina paskolų investicijoms gavimą. Apie kažkokį taupymą nebuvo net kalbos. Lietuva tu vagnorkėm irgi turėjo tokį periodą.

Aš ir nesakau, kad graikai ar italai anksčiau labai protingai tvarkėsi. Bet sėdėt po Merkelienės auliniu batu irgi nesaldu.

Taip išsiūbuot tokį laivą kaip EUR ar USD trunka gerokai ilgiau nei drachmą ar lirą. Bet kartą išsiūbavus bus 100-ą kartų sunkiau sustabdyt.

JPY apskritai iki šiol gerai sekėsi, nes "rinkom" dėl savo nulinių palūkanų ji buvo naudinga. Dabar gi palūkanos jau nebelabai skiriasi nuo palūkanų eur ar usd, todfėl buvusi "meilė" gali greitai išgaruot. O tada visa ta ponzi schema banaliai sugriūt.

Kaip sakė Lettered - kalbos apie tai tęsiasi jau vos ne 30 metų. Tai kiek metų dar lauksim?

[a_p]

Tai pas graikus skolinosi ir viešasis ir privatus sektorius.

Taigi jau rašiau - graikai tiesiog keletą metų priekyje. Išsiburbulavus privačiam sektoriui "valdžiai" neišvengiamai atsiranda dilema: arba leist viskam sugriūt arba skolintis pinigų ir "skatinti" verslą.

Bet kokia valdžia (nesvarbu ar graikiška ar lietuviška ar japoniška) patenka į dilemą: jei elgsiesi atsakingai ir nesiskolinsi, tai tave apkaltis ekonomikos žlugdymu ir nuvers. Nes juk palūkanos mažos, investuotojai tiesiog bruka pinigus, o jie mat sėdi sudėję rankas, nieko nedaro ir nepadeda dūstančiam nuosavam verslui.
Todėl graikai banaliai skolinosi ir pylė juos į rinką. Tos pačios Atėnų olimpinės žaidynės kainavo apie 10 miliardu eurų, kurie buvo įlieti į ekonomiką. Krūva firmų gavo darbo, kūrė darbo vietas etc. Su viltim, kad tai "duos impulsą" visos šalies ekonomikai ir ji jau po to suksis savarankiškai. Kad tai iliuzija visi puikiai žinom. Lietuviai beje irgi pernai prisistatė arenų ir dabar nežino ką su jom daryt, paralelės labai panašios, tik kiti mąsteliai.
Įtin smagu kai buvusios žemos palūkanos staiga patampa astronominės. Ir tenka arba bankrutuot arba skolintis dar daugiau pinigų, kad turėt iš ko jas susimokėt. Būtent taip beje subankrutavo ir lėmano broliai.

Bubiliui beje labai pasisekė, nes kai išsisėmė lietuviškas bumas kartu užsiraukė ir finansų rinkos, todėl nereikėjo aiškintis, kodėl jis nepuola imt kreditų ir už juos didint pensijų, statyt dar 10 stadionų (o juk mūsų statybininkai šito reikalavo) beigi dar labiau "kompensuot" NT kreditus. "Jaunom šeimom", "pensininkams" whatever.

Kaip įsivaizduoji augimą be skolintų pinigų?

Pvz iš uždirbtų.

Beto nebuvo jau tas skolinimasis toks didelis palyginus koks yra normaliose išsivysčiusiose šalyse. Niekas netaupo būstui visą gyvenimą kaip mūsų seneliai. Virš Japonijos tie tebesys jau 30 metų kabo, bet taip ir nepratrūko. Kinijos irgi didelė skola ir dar didesnis NT bumas, dar Airijai ar Islandijai visi egzpertai prognozavo krachą, bet viskas kažkaip ramiai praėjo. Taip, kad mes visame šiame kontekste normaliai atrodom, svarbu valdžiai negąsdinti gyventojų kaip čia viskas tuoj bus blogai, viskas užsilenks ir t.t.

Kažkaip "ramiai"? Islandams? Paklausk kaip jiem tas "ramiai" patiko ir kaip smagu kai tavo alga de facto smunka 50%. Ir jie skaityk dar labai privilegijuotoje situacijoje, nes turi nemokamą energiją ir gali iš to pelnytis. Beigi tradicinį žuvies verslą. Lietuvai ir graikijai tokios gamtos dovanos negresia.
Tai kad mūsų spauda mažai apie tai rašė nereiškia kad islandai neapturėjo katastrofos.

[Lettered]

Pvz iš uždirbtų.

O tai kaip užsidirbti šiais laikais? Eksportas blogai (darbininkai uždirba mažai), statybos blogai (burbulas), paskolos blogai (skolos), iš natūrinio ūkio belieka gyventi? Islandams ar airiams lyginant su geriausias laikais gal ir blogai, bet su mumis tai nepasakyčiau. Vis tiek tų skolų jos negražins ir jos bus (yra) nurašytos. Lygiai kaip ir kokiems amerikiečiams, ar jiems reikės gražinti tuos trilijonus FED'ui kada nors? Ir kas pasakyk būtų dabar geriau, jei nebūtų arenų Lietuvoje? Kaip manai, kodėl Lenkija išvengė krizės? Visada kai yra augimas bus ir kritimas kažkada, tik tiek, kad pagal vieną politiką visada galima sėdėti su nuliniu augimu, o pagal kitą augti 15 metų po 5-10% su 3-5% infliacija ir po to 1-2 metus po tuos 5-10% nukristi, kas geriau?

[a_p]

Šiaip tai pinigų vertė pagrįsta prievole jais mokėti mokesčius valdžiai. Jenomis Japonijoj, doleriais - JAV, svarais - JK, eurais - eurozonoj. Kai LLRI deklaruoja, kad panaikinus mokesčius visi taptume milijonieriais - jie neklysta. Galim ir milijardieriais tapt, nes pinigai praras vertę.

Mintis žinoma originali, bet tokia forma kaip rašai praktikoje nepasitvirtina. Mūsų pietiniai kaimynai mokesčius surenka zuikiais, bet patiems žuikiams tai vertės neprideda. Zimbabwėje beje tas pats.

Mokesčiai prie vertės "kūrimo" žinoma kažkiek prisideda, bet tikrai nėra lemiamas veiksnys tol kol valstybė daugiau išleidžia nei surenka (o tu beje siūlai šitą pusiausvyrą dar labiau "griaut").

Na tai eurozona jau pažeidė vieną iš principų - nurašė dalį Graikijos skolų.
Oi laukiam laukiam, mes Zimbabvės laukiam
O ir dabartinė pseudo krizė ten kilo dėl pirmojo principo griežto laikymosi - pinigų trūkumo užtikrinimo.

Tai jau dalinai ir vyksta. Kaip jau rašiau - eurą išjudint nelegva, tai didelis tanklaivis. Galima netgi ir pašokt ant denio. Bet jei surinksi pakankamai šokėjų tai išsisiūbuos iu jis. O šokėjų kaip žinia yra nemažai, už graikų sirtakio specialistų stovi laukia ispanai, italai, portugalai ir t.t..

Aš ir nesakau, kad graikai ar italai anksčiau labai protingai tvarkėsi. Bet sėdėt po Merkelienės auliniu batu irgi nesaldu.

Sėdėt be pinigų po jokiu batu nesaldu.

Kaip sakė Lettered - kalbos apie tai tęsiasi jau vos ne 30 metų. Tai kiek metų dar lauksim?

Jei žinočiau tikslią datą tapčiau pasakiškai turtingas. Tas pats ir su burbulu lietuvoje: jau senai buvo aišku kad sprogs, bet neaišku kada tiksliai, nes tiksli data priklauso nuo atsitiktinio aplinkybių susiklostymo.
Čia kaip ir su mirtim: juk visi puikiai žinom kad neišvengiamai mirsim, bet retai kas žinom kada tiksliai. Bet konkrečios datos nežinojimas anaiptol nereiškia, kad gyvensim amžinai.

[Tomas]

Pvz iš uždirbtų.

Tam, kad tu pinigus uždirbtum, kažkas turi juos išleisti. Ar ne?

[a_p]

Tam, kad tu pinigus uždirbtum, kažkas turi juos išleisti. Ar ne?

Žinoma. Tie kuriem reikia mano paslaugų ar mano pagamintos prekės.

[Lettered]

Žinoma. Tie kuriem reikia mano paslaugų ar mano pagamintos prekės.

Tame ir problema, kad prekių ar paslaugų netrūksta, praktiškai visose srityse perviršis, o ne deficitas. Eilėse prie maisto, naujo automobilio ar buto stovėti nereikia. Būtent todėl JAV ir nėra katastrofiškos infliacijos kaip Zimbabvėje, nes už "atspausdintus" pinigus yra perkamos prekės ir paslaugos, niekas į kojines nededa, juk dėl dolerių kiekvienas pardavėjas bėga išsižiojęs dėl milžiniškos konkurencijos. Tu kaip suprantu tik ją didinti siūlai, t.y. dar gaminti tiek pat Opelių, kad dar tas darbininkas mažiau uždirbtų O Zimbabvėje infliacija būtent ir yra dėl prekių ir paslaugų stygiaus, jeigu tam šimtui žmonių stovinčių prie vieno duonos kepalo padalintum pinigų, beabejo to kepalo kaina smarkiai išaugtų

[a_p]

O tai kaip užsidirbti šiais laikais? Eksportas blogai (darbininkai uždirba mažai), statybos blogai (burbulas), paskolos blogai (skolos), iš natūrinio ūkio belieka gyventi?

Eksportas pats savaime nėra blogai. Ir anaiptol automatiškai nereiškia, kad darbininkai privalo mažai uždirbti.
Statybos irgi nėra blogai jei statoma vartojimui o ne spekuliacijai.
Paskolos taip pat nėra blogai jei nesiskolint daugiau nei gali pavežt.

Islandams ar airiams lyginant su geriausias laikais gal ir blogai, bet su mumis tai nepasakyčiau. Vis tiek tų skolų jos negražins ir jos bus (yra) nurašytos. Lygiai kaip ir kokiems amerikiečiams, ar jiems reikės gražinti tuos trilijonus FED'ui kada nors?

Jei prarandi namus, tai vienodai blogai tiek ten tiek čia. Jei sumažėjusių pinigų nebepakanka kad susimokėt už sąskaitas ar nusipirkt valgyt, tai irgi nesmagu, tiek islandijoje tiek lietuvoje. O ar viską apkarpius vistiek trūksta 200eurų ar 200 litų, tai jau nedidelis skirtumas.

Skolų nurašymas irgi yra ne už dyką, pvz dabartinė krizė irgi yra už tai mokama kaina.
Nes "nurašytos" skolos yra kažkieno nuostolis ir niekas nenori būti tas "kažkas".
Ir ne tik "investuotojai". Už tai moka ir eiliniai esantys/būsimi pensininkai, kurie visą gyvenimą arė, neišlaidavo, dėjo pinigus į pensijų fondą ir mato kaip jų santaupos staiga patapo "nurašytos", nes fondas be kita ko buvo investavęs į Graikijos obligacijas. Ar į kokius AAA kategorijos finansinius produktus, kurie bazuojasi ant tų obligacijų.

Ir kas pasakyk būtų dabar geriau, jei nebūtų arenų Lietuvoje?

Kaip ir graikijos atvejų - turėtume mažesnes skolas ir mažiau galvos skausmo ką dabar su jom daryt. Ar mum skolintis ir statyt arenas galima, o graikam jau ne?

Kaip manai, kodėl Lenkija išvengė krizės? Visada kai yra augimas bus ir kritimas kažkada, tik tiek, kad pagal vieną politiką visada galima sėdėti su nuliniu augimu, o pagal kitą augti 15 metų po 5-10% su 3-5% infliacija ir po to 1-2 metus po tuos 5-10% nukristi, kas geriau?

Papasakok apie tas politikas kurios savaime užtikrina tokį augimą.

[index]

Tu kaip suprantu tik ją didinti siūlai, t.y. dar gaminti tiek pat Opelių, kad dar tas darbininkas mažiau uždirbtų

Kodėl didinant darbo našumą ir gaminant daugiau darbininkas turėtų uždirbti mažiau? Nesuprantu tavo logikos.

Problema yra ta, kad pinigai yra pas tuos, kuriems nereikia tų prekių, kurios yra gaminamos. Dėl to nesutampa paklausa ir pasiūla. Tam išspręsti yra keli būdai: ištraukti iš turinčių tuos pinigus investicijų pavidalu (tam svarbu išvaikyti investuotojų baimes), gaminti daugiau prabangesnių prekių, kad turintys pinigų turėtų ką pirkti (O dabar labiausiai ir auga būtent prabangos prekių gamyba ir šitam sektoriui jokios krizės nebaisios), iš turinčių atimti ir padalinti (ar mokesčių, ar pinigų spausdinimo ir infliacijos pavidalu, kaip siūlo Tomas ).

[a_p]

Tame ir problema, kad prekių ar paslaugų netrūksta, praktiškai visose srityse perviršis, o ne deficitas. Eilėse prie maisto, naujo automobilio ar buto stovėti nereikia. Būtent todėl JAV ir nėra katastrofiškos infliacijos kaip Zimbabvėje, nes už "atspausdintus" pinigus yra perkamos prekės ir paslaugos, niekas į kojines nededa, juk dėl dolerių kiekvienas pardavėjas bėga išsižiojęs dėl milžiniškos konkurencijos. Tu kaip suprantu tik ją didinti siūlai, t.y. dar gaminti tiek pat Opelių, kad dar tas darbininkas mažiau uždirbtų

Aš to nesiūlau. Problemą įvardinai visiškai teisingai, būtent ji ir krečia šiuolaikinį pasaulį. Ir būtent ją reikia ir spręst, o ne mojuot fiskalinių burtų lazdele tikintis kas tai kažkaip viską sutvarkys.

Tik nelabai suprantu tavo pozicijos jei tokią turi: nepatinka kad graikai skolinasi ir vartoja tą produkciją? Nori kad prisistatytų fabrikų ir jau taip perpildytą pasaulį užverstų savo prekėm? Tuo dar labiau padidindami konkurenciją?

[Lettered]

Aš to nesiūlau. Problemą įvardinai visiškai teisingai, būtent ji ir krečia šiuolaikinį pasaulį. Ir būtent ją reikia ir spręst, o ne mojuot fiskalinių burtų lazdele tikintis kas tai kažkaip viską sutvarkys.

Tik nelabai suprantu tavo pozicijos jei tokią turi: nepatinka kad graikai skolinasi ir vartoja tą produkciją? Nori kad prisistatytų fabrikų ir jau taip perpildytą pasaulį užverstų savo prekėm? Tuo dar labiau padidindami konkurenciją?

Kad viską užverstų nenoriu, tik galėtų šiek tiek daugiau gaminti vien dėl savo poreikių, kad nesitemptų visos Europos į dugną su tokiomis skolomis.
Kaip siūlai tą problemą spręsti, kai nieko netrūksta apart pačių pinigų? JAV tvarkosi kaip ir neblogai, bvp gyventojui ženkliai aukštesnis už ES vidurkį, nedarbas mažesnis, infliacijos didžiulės nėra, nedarbas irgi mažesnis. Ir svarbiausia apie jokią antros krizės bangą niekas nešneka, tik guodžia Europą dėl to...

[a_p]

Kodėl didinant darbo našumą ir gaminant daugiau darbininkas turėtų uždirbti mažiau? Nesuprantu tavo logikos.

Įsotintų rinkų atveju tai deja tiesa. Ir tai būtent Opelio scenarijus, tiesa ten dar veikia ir GM'o politika.

Jei trumpai, tai procesas toks: tarkim didinam našumą 10%. Teoriškai dabar galim arba gamint 10% daugiau automobilių arba atleist 10% darbuotojų.
Kadangi rinka įsotinta, tai tų papildomų 10% nebus kur dėt. Reiškia atleidžiam darbininkus ir taip sutaupom 10% algų.

Dabar kyla klausimas: ką daryt su tom sutaupytom algom? Panorėję galim likusiems tais 10% pakelt algas. Bet tai būtų nesamonė, kam be reikalo dovanot pinigus? Akcininkai juk užtampytų po teismus.
Reiškia galim arba atitinkamai atpigint produkciją (ir tuom užkurt panašų procesą pas konkurentus, nes jie turės atsakyt) arba pasididint pelnus.

Be to, kadangi už vartų stovi minėti atleistieji (prisotintoje rinkoje nėra paprasta greitai rasti kitą darbą), tai galima dar papildomai pasipelnyt: likusiems 90% liept "savanoriškai" atsisakyt dalies algos, nes jei nesutiksit tai "už vartų stovi pakankamai tokių kurie sutiks".

Na ir taip toliau, idėja manau aiški. Tokį procesą europos/jav pramonė išgyvena paskutinius kelis dešimtmečius.

[index]

Įsotintų rinkų atveju tai deja tiesa. Ir tai būtent Opelio scenarijus, tiesa ten dar veikia ir GM'o politika.

Jei trumpai, tai procesas toks: tarkim didinam našumą 10%. Teoriškai dabar galim arba gamint 10% daugiau automobilių arba atleist 10% darbuotojų.
Kadangi rinka įsotinta, tai tų papildomų 10% nebus kur dėt. Reiškia atleidžiam darbininkus ir taip sutaupom 10% algų.

Dabar kyla klausimas: ką daryt su tom sutaupytom algom? Panorėję galim likusiems tais 10% pakelt algas. Bet tai būtų nesamonė, kam be reikalo dovanot pinigus? Akcininkai juk užtampytų po teismus.
Reiškia galim arba atitinkamai atpigint produkciją (ir tuom užkurt panašų procesą pas konkurentus, nes jie turės atsakyt) arba pasididint pelnus.

Be to, kadangi už vartų stovi minėti atleistieji (prisotintoje rinkoje nėra paprasta greitai rasti kitą darbą), tai galima dar papildomai pasipelnyt: likusiems 90% liept "savanoriškai" atsisakyt dalies algos, nes jei nesutiksit tai "už vartų stovi pakankamai tokių kurie sutiks".

Tai tinka tik tokiu atveju jei žmonėms nieko nebereikia ir jie daugiau vartoti nenori, o tokiu atveju kam tas ekonomikos augimas. Jei galima gaminti našiau tai pagaminama daugiau ir prekių įpirkti gali tie, kurie iki tol negalėjo.

Jei to nereikia galima mažinti darbuotojų skaičių, o atleistieji gali pradėti dirbti kituose sektoriuose ir pagaminti dar daugiau prekių ir tokiu atveju visi darbuotojai gauna daugiau. Jei pinigus pasiima įmonių akcininkai, jie juos irgi išleidžia vartojimui ar investicijoms.

Aišku, viskas nevyksta idealiai ko daugelis ir baiminasi: daugelis darbuotojų nesugeba prisitaikyti ir kituose sektoriuose pradeda dirbti tik jų vaikai, o darbo netekę darbuotojai skęsta depresijoje (panašių lūžių jau yra buvę, pavyzdžiui, kai be darbo liko Europos angliakasiai, metalo pramonės darbuotojai ir t.t.), nedidinant pinigų kiekio krenta kainos ir (nominalia verte, nors prekių žmonės gauna ir daugiau) atlyginimai. Tą, aišku, galima išspręsti vykdant tam tikrą, ne per didelę, pinigų emisiją.

Na ir taip toliau, idėja manau aiški. Tokį procesą europos/jav pramonė išgyvena paskutinius kelis dešimtmečius.

Ji tą labiau išgyvena dėl besiplečiančių, pigiai dirbančių azijiečių ir išnykusio protekcionizmo. Dėl to, aišku, vakariečiai šiuo metu gali džiaugtis pigiomis pramoninėmis prekėmis. Po kurio laiko padėtis susibalansuos, bet žmogus aišku negali susitaikyti su padėtimi, kad jam gali tekti pradėti dirbti daugiau už mažiau, nes atsirado konkurentas. Nors po kurio laiko jis tik laimės dėl to, kad jam pačiam atsiras eksporto rinka, o ir prekių kainos rinkoje bus žemesnės.

[Sula]

Tai tinka tik tokiu atveju jei žmonėms nieko nebereikia ir jie daugiau vartoti nenori, o tokiu atveju kam tas ekonomikos augimas. Jei galima gaminti našiau tai pagaminama daugiau ir prekių įpirkti gali tie, kurie iki tol negalėjo.

Apie kokį persotinimą Lietuvos atveju kalbame?? Dešimtys tūkstančių daugiabučių laukia renovacijos, infrastruktūros ir energetikos objektai auga labai vangiai, arba net degraduoja. Ta pati pramonė labai menkos kapitalizacijos. Didžiuliai plotai žemės ūkio naudmenų, miškų nėra tvarkoma, panaudojama. Paslaugos neišvystytos. Naujų automobilių privatininkai beveik neperka.

Čia tas pats, kad gąsdinti akmens amžiaus žmones titnagine ietimi - per daug prisimedžiosite - neturėsite darbo