Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Arunasx]

Nesidomėjau, nes to niekada nereikėjo jokiose praktinėse situacijose. Net balsuojant nereikėjo rodyti nei paso, nei kokio nors kito ID ar, juo labiau, "kodo" (kam jo išvis reikia?).

Visgi su medicinos įstaigomis, kurias čia akcentavau, viskas yra gerokai paprasčiau. GP mato visus tyrimus ir visą kitą ligos istoriją iš kitų medicinos įstaigų, nepraleidžia pusvalandžio pildydamas "kortelės" ir rašydamas kažkokias neaiškias formas ant to tarybinio gelsvai pilko popieriaus ir nesiskundžia savo pacientam, kaip jam sunku dirbti ir koks didelis krūvis, nes "liepia suvedinėti viską į kompą ir dar rašyti ant popieriaus".

Žinoma, galima prisikurti visokių kriterijų, kaip asmens kodų, ar adresų registrai ir po to tapti to "lyderiais" pasaulyje. Bet kokia iš to nauda paprastam useriui? Ekonomikai? Konkurencingumui?

Apsimesti galima, bet ar neatrodo, kad yra per daug painu turėti reikalų su Jonu iš Londono, kuris parduoda trobą už 4 mylių nuo Hedge End train station? Ar ne paprasčiau visada aiškiai formuluoti su asmens kodu, adresų registro duomenimis ir t.t. ?
Pirmas variantas skamba kaip laiškas bobutei į kaimą.

[John]

Apsimesti galima, bet ar neatrodo, kad yra per daug painu turėti reikalų su Jonu iš Londono, kuris parduoda trobą už 4 mylių nuo Hedge End train station? Ar ne paprasčiau visada aiškiai formuluoti su asmens kodu, adresų registro duomenimis ir t.t. ?
Pirmas variantas skamba kaip laiškas bobutei į kaimą.

Teoriškai taip. Praktikoje NT rinka D.Britanijoje yra stabilesnė, skaidresnė ir aiškesnė, paprastesnė ir greitesnė, nei Lietuvoje, nepaisant "kosminio" asmens kodų ir adresų progreso. Vėlgi, procesas vs rezultatas. Pastarasis, imho, yra kur kas svarbiau. Kitas dalykas, kiek kartų vidutiniškai viditinis gyventojas daro NT sandorius ir lankosi gydymo įstaigoje?

[Arunasx]

Teoriškai taip. Praktikoje NT rinka D.Britanijoje yra stabilesnė, skaidresnė ir aiškesnė, paprastesnė ir greitesnė, nei Lietuvoje, nepaisant "kosminio" asmens kodų ir adresų progreso. Vėlgi, procesas vs rezultatas. Pastarasis, imho, yra kur kas svarbiau. Kitas dalykas, kiek kartų vidutiniškai viditinis gyventojas daro NT sandorius ir lankosi gydymo įstaigoje?

O kame tas greitumas ir paprastumas? Aš pirkdamas butą nebuvau net kojos įkėlęs į Registrų centrą. Notarė, gavusi pardavėjo banko patvirtinimą dėl sumokėtos bankui dalies ir išvydusi likusią mano sumokėtą sumą tiesiai pardavėjui patvirtino sutartį ir po kažkelių dienų atsiėmiau iš jos notariškai patvirtintą turto registravimo išrašą ar kažką panašaus. Jei lygintum su prieš kokių 15 metų Bokšto gatvėje gyvomis eilėmis tai jau yra kosmosas.

[John]

O kame tas greitumas ir paprastumas? Aš pirkdamas butą nebuvau net kojos įkėlęs į Registrų centrą. Notarė, gavusi pardavėjo banko patvirtinimą dėl sumokėtos bankui dalies ir išvydusi likusią mano sumokėtą sumą tiesiai pardavėjui patvirtino sutartį ir po kažkelių dienų atsiėmiau iš jos notariškai patvirtintą turto registravimo išrašą ar kažką panašaus. Jei lygintum su prieš kokių 15 metų Bokšto gatvėje gyvomis eilėmis tai jau yra kosmosas.

O koks būtų Londono registrų centro atitikmuo? Ir kiek laiko užima susitvarkyti popierius su jų registrų centru?

[Tomas]

Elektroninių dokumentų įvedimas pas mus vis dar dažniausiai reiškia tiesiog popierinių (ir atitinkamai darbo) dubliavimą. Ir jei kažkas skundžiasi dėl dvigubo darbo, tai yra todėl, kad iš tiesų dirba dvigubai. Ir sunku pasakyti, kada popieriniai dokumentai bus visiškai išgyvendinti. Su tokia infrastruktūra kaip dabar - greičiausiai niekada, nes ji elementariai nepritaikyta didelių apimčių popierizmui tvarkyti.

Tas pats išgirtasis registrų centras taip pat disponuoja toli gražu ne pilna informacija, bent jau kalbant apie NT. Pvz. Jei vykdant žemės reformą 1993-iais metais bobelei kaime buvo atmatuota pvz. hektaras miško, labai gali būti, kad tai ir bus visa informacija kurią turi RC, nes matininkas abrisą pametė, bobelė daugiau nesirūpino, nes nei jai to miško reikėjo, nei ji tiksliai žinojo kur jis yra. T.y. sklypas realiai nematuotas, ribos nežinomos, RC neregistruotos, taigi plano nėra, nors 1ha sklypas formaliai egzistuoja.

[Saturn]

Kokiose industrijose Lietuva turi daugiausiai perspektyvu augimui / ekonomikos auginimui?

[KT315]

O koks būtų Londono registrų centro atitikmuo? Ir kiek laiko užima susitvarkyti popierius su jų registrų centru?

"Londono registru centro" atitikmens nera, artimiausi tam butu county level record office. Nekilnojamam turtui yra Land Registry plius reikia susikoordinuoti su lokaliu record office del smulkmenu. Duomenis galima pasiekti ir pateikti elektroniniu budu, taciau bendras procesas turi ganetinai didele popieriu dali. Imoniu registravimui yra Companies House. Su pasais susijusiems dalykams - Passport Office. Visi jie fiziniu asmenu atveju indeksuojami pagal NIN - tai butu artimiausias asmens kodo ekvivalentas.

[LBP]

Nomadas čia nupiešė tviskantį lietuviškų valstybinių IT sistemų vaizdą. Deja realybė gerokai liūdnesnė.

Tarkim tokia žemėtvarkos projektų rengimo sistema ŽPDRIS yra bad joke. Pvz. sistemoje automatiškai generuojami informaciniai pranešimai, užklausos ir kiti dokumentai balansuoja ant kliedesių ribos. Automatiškai sugeneruotame laiške, kuris pagal įstatymą siunčiamas registruotu popieriniu laišku nurodoma kaip prisijungti prie sistemos įrašant visą 3 eilučių ilgio atsitiktinių simbolių pilną URL, kurį laiško gavėjas matomai turi rankomis įvesti brauzeryje. Sistemą darę programeriai pasirodo nesuvokė, kad ant popieriaus URL su pele paklikint neišeina. Dar vienas fintas - sistema nepalaiko elektroninio parašo, taigi periodiškai reikalauja atspausdinti automatiškai generuotą dokumentą, jį pasirašyti, nuskanuoti, o skanuotą vaizdą įkelti į sistemą.

Tęsti galima apie elektroninį parašą, kurio Lietuvoje yra bent keletas incompatible sistemų. Vieną administruoja registrų centras, kitą įstaiga išduodanti asmens tapatybės korteles ir dar plius yra mobilūs parašai per mobiliaką. Marazmas yra tokio aukšto lygio, kad tokia banali ir populiari el. Parašus ant pdf dokumentų gebanti uždėti programa kaip Acrobat Reader paskui negali patikrinti savo pačios uždėto parašo galiojimo. Ne, problema ne Acrobat Readeryje, skambinau, klausiau. Problema supainiotoje sertifikatų grandinėje, kuri primena šimpanzių DNR.
Dar vienas reikalas - daugelyje sistemų el. parašo funkcija realizuojama per JAVA pluginus. Turint omeny, kad nė vienas XXIa. kurtas brauzeris javos pluginų nepalaiko, vartotojas verčiamas naudoti tokį modernų brauzerį kaip Internet Exploder.

O jau daugumos internetinių sistemų dizainas ir patogumas vartotojui vertas atskiros temos. Dažniausiai prisijungus prie kokios valstybinės organizacijos ima trūkinėti kraujagyslės akyse. Aš internetais naudojuosi gerus 20 metų. Tai va, prieš 20 metų internetai atrodė geriau.

Dėl ŽPDRIS ir TPDRIS kaip realiai šiomis sistemomis priverstas naudotis architektas visiškai pritariu - briedas visiškas.

[R.D.]

Signalas Lietuvai iš Europos Komisijos: metas labiau rūpintis savo žmonėmis

Europos Komisija paskelbė Lietuvai skirtas rekomendacijas. Pagrindinė komisijos išvada – ekonomikos stiprinimui būtinos investicijos į žmones. REKLAMA Pastabos ir pagrindinės rekomendacijos – jau girdėtos. Lietuvai būtina kovoti su skurdu ir nelygybe, tvarkyti švietimo sistemą, rūpintis efektyvesniu mokesčių surinkimu, efektyviomis investicijomis.

[Pedigree]

Signalas Lietuvai iš Europos Komisijos: metas labiau rūpintis savo žmonėmis

Seniai visi tą žino. Bet niekam neįdomu, dailydkos visokios su sūnais varkes suka ir tiek. Nėra stiprių organizacijų, kad tokius sutvarkytų ir stiprių politikų, kurie pradėtų rūpintis žmonėmis. Arba korumpuoti bebrai arba žali fanatikai

[Lettered]

Seniai visi tą žino. Bet niekam neįdomu, dailydkos visokios su sūnais varkes suka ir tiek. Nėra stiprių organizacijų, kad tokius sutvarkytų ir stiprių politikų, kurie pradėtų rūpintis žmonėmis. Arba korumpuoti bebrai arba žali fanatikai

Turėtų būti gėda Lietuvos valdžiai girdėti tokius elementarius dalykus iš šono, panašiai kaip namų šeimininkams būtų gėdą, jei atėjęs svečias prikaištautų dėl per mažos švaros.

[J.U.]

Turėtų būti gėda Lietuvos valdžiai girdėti tokius elementarius dalykus iš šono, panašiai kaip namų šeimininkams būtų gėdą, jei atėjęs svečias prikaištautų dėl per mažos švaros.

Jie klausosi tų dalykų iš šono? Naivu būtų galvoti. Tvarkosi savo ir giminių reikaliukus ir tiek. Bet mes čia nesame unikalūs - visas pasaulis dabar toks.

[l2ez4m]

Epizodiskai, greiciau is inercijos, uzsukant i foruma neabejotinai juntama palengvejusi psichosfera bei pozityvi tendencija, kuomet dominuojantis diskursas gan reiksmingai abstrahuojasi nuo ideologinio gaivalo, - ar tai butu katamenialinemis (menses) isskyromis apslakstytas leftizmas, ar cutthroatinis neoliberalizmas, ar stasis-like rightizmas; zodziu uztikrintai gravituojama link pragmatisko empirinio identifikacionizmo. Ir isties juk surinkti miriadai ivairiu parametru, stat. duomenu, kalnai kitos trivios, panosej egzistuoja desimtmeciais pavyzdingai fukcionuojanciu etaloniniu paradigmu, 'prikepta' tonos empyriniu meta-analiziu - tereikia naudojantis visu siuo lengvai prieinamu intrumentariumi bei nenuilstamai kontratakuoti benugaistanti Leviathana.
Manau, kad - desnis, kuomet kiekybe neisvengiamai perauga i kokybe yra labai arti event horizonto, ty tie pavieniai smuginiai lasai pagaliau susijungs ir pavirs negailestingai atavizma sluojanciu tsunamiu.

Visu pirma norejau paliesti incessantly linksniuojama neva tai 'per aukstu' mokesciu tema. Jei problema ir egzistuoja tai ji tikrai per se nera aukstame mokesciu tarifo lygyje, bet nepateisinamai aukstame ju nesurenkamume. O sis mazas, nes pasitikejimas institucijomis, viesuoju sektoriumi, galu gale vienas kitu bei tikejimas ilguoju laiko horizontu yra praktiskai nonexistent.
Elementarus pavyzdys - svarbiausios biudzeto 'eilutes' - PVM surenkamumo anomalija.


* Net vidutine darbuotojo mokestine nasta (net average employee tax rate - randamas howmuch.net), ty darbuotojo sumokami inc.t.+ssc mokesciai nuo vidutinio gross atlyginimo ~ 22.6%, vieni maziausiu Europoje.
* Bendra darbo vietos mokestine nasta (tax wedge), ty visi darbuotojo ir darbdavio sumoketi mokesciai nuo darbo vietos - 41%, velgi vidutiniski Europos kontekste. [Note. Beje butent sios normos dydi neretai iskreipia ekonomistai/apzvalgininkai skaiciuodami ja nuo gross (ant popieriaus) atlygino ir veliau lygindami su EU/OECD saliu, skaiciuotu nuo TLC (total labour compensation)].

* Nepelnytai pamirstas - ribinis (marginal) mokestinis tarifo lygys, ty kiekvienas papildomai uzdirbtas € vnt. Lietuvoje yra apmokestinamas bene maziausiai OECD universe (Europoje tokio regresyvumo daugiau niekur nerasime). Kas yra (ar bent jau turetu buti) itin svarbus motyvacinis rodiklis zemas pajamas gaunanciuju ordoms, didinantis darbo jegos aktyvuma, skatinantis kvalifikacijos kelimo iniciatyva, mazinantis bedarbyste. Earn more, pay less.

* Vieni zemiausiu EU corp taxu, su buketu patraukliu lengvatu investicijoms i R&D.

Tas pats Kuodis neuzsimena apie jokius kardinaliai mazintinus mokesciu tarifus, o kalba apie kardinalia mokesciu sistemos (SoDros) supaprastinimo, redukavimo procedura, isreiksta pacios Sodros bizantisko edifico kapitaline pertvarka. Kalbant econ terminais mokesciu sistemos redistribucijos efektyvinimas, kitaip dar vadinamas Okuno kiauruoju kibiru, ty jo 'kiaurumas' yra tiesiogiai proporcingas kibiro 'neseju' skaiciui; kuo daugiau 'ranku' dalyvauja pernesant mokestini eliksyra pasalpu adresatams tuo daugiau jo yra 'islaistoma'.
* Anot paskutiniu empiriniu analiziu - 'islaistymo' lygys (priklausomai nuo programos) varijuoja 34-56% diapazone!!!
Lietuvoj klajojanti uz 'drebanciu' ranku susikibusi Danse Macabre grandine ko gero viena ilgiausiu pasaulyje.

Is esmes Kuodis jokio dviracio neisradineja, tik remiasi naujausiais akademiniais, empiriniais tyrimais, field eksperimentais, bulletproofinem meta-regresinemis analizemis.
* Nereikia bijoti NPD spartesnio didinimo - juk bendras global bottom 90% taupymo lygys stagnuoja jau daugiau nei du desimtmeciai (gyvenama i skola), tad visos papildomos bottom-dwelleriu gautos lesos vis vien nuses vartojime bei multiplikuosis, augindamos aggregate demand (ie BVP) bei mokestine baze.
* Velgi issamios meta-analizes rodo, kad sveikas fiskalinis stimulas, nukreiptas i pelningus infrastrukturos projektus, inovatyvu R&D ar auksta pridetine verte generuojancius segmentus yra nepalyginamai didesne nauda nesantis instrumentas nei elementarus mokesciu mazinimas ar primityvus 'kiauri' soc. transferai.

We find that public spending multipliers are close to one and about 0.3 to 0.4 units larger than tax and transfer multipliers

* Ypatingai skatintinas yra hitech industriju - ICT, farma, pazangiu tech. gamybos sektoriu tankinimas, klusteriavimas bei aglomeracija, kas generuoja labai auksta lokalinio multiplikatoriaus efekta -

Adding a tertiary education job (skilled) to the traded sector of a local economy results in the creation of 3 additional jobs in the non-traded sector in the long run. These estimates are important for local development policies

Taigi tarkim vienas pro bioinzinierius praktiskai sukuria tris papildomas darbo vietas aptarnavimo, statybu kituose local sektoriuose.
* Empiriniais rezultatais paremtos minimalios algos meta-analizes drasiai rekomenduoja didinti MMA. Anot autoriu nors ir yra fiksuojamas negatyvus elastingumas (ty MMA kelimas koreliuoja su nedarbo augimu), jo dydys yra infinitesimal (velgi jei didinimas atliktas tvariai) menkas.

A 10% increase in the minimum wage reduces employment by about 0.10% (see column 4 Table 3). But even if this adverse employment effect were true, it would be of no practical relevance.
An elasticity of -0.01 has no meaningful policy implications. If correct, the minimum wage could be doubled and cause only a 1% decrease in teenage [jautriausia/elastingiausia grupe min. algos pakelimui] employment.

* Bet kuriam prie svietimo sistemos reformavimo letenas kisanciam, liepciau per nakti perskaityti - The Production of Human Capital in Developed Countries: Evidence from 196 Randomized Field Experiments bei pateikt savo izvalgas - tarkim tokia, kad ankstyvos papildomo mokymo (tutoring) intervencijos yra itin efektyvios.
Juk adekvatus intelektinis kapitalas teigiamai koreliuoja praktiskai su visais auksiau isvardintais punktais.
Etc etcetera

[l2ez4m]

Visu siu auksciau minetu ir dar aibes kitu problemu/reformu inertiskumo pagrindine priezastis (MOARC - mother of all root causes), zvelgiant is econ puses yra pandeminis pasitikejimo (trust) deficitas (abejingumo/aplaidumo perteklius) - tiek grynai kaip zmogiskas bruozas, tiek econ savoka.
Niekingai menkas pasitikejimas ir tikejimas per visa spektra, ty tarpzmogiskas, institucinis, visuomenis, verslo, u name it - (in layman terms) infliuoja ir deformuoja transakcinius kastus, tad reikia viska papildomai double checkint, vettint, eikvoti resursus ir laika, policint ir enforcint etc.
Visa si betvarke generuoja informacijos asimetrija (uzdaros interesu grupes), lengvai isprovokuoja moral hazardus (korupcija, seselis), gimdo principal-agent problemas (neskaidrus viesieji pirkimai), iskreipia optimalu resursu, lesu (kas yra sudaiktintas, koncentruotas laikas, tad visur gaistama) pa(si)skirstyma, konservuoja efektyvumo/nasumo augima privaciam ir viesam sektoriuose (biurokratija), kuria demografinius eksternalitetus (emigracija, aukstas mirtingumas, mentalaline degeneracija) bei garantuoja eilini cikliska market faila (Lt, kaip taisykle jis buna bene giliausias).
Na uz visa tai Stiglitzas gavo Snobeli, o ir Hayekas dejavo, kad laisva rinka is principo negali tvariai isgyventi arba gyvena laikinoje iliuzijoje jei zmones nezino/nesupranta tikruju viso ko kainu.

Bingo, si null hipoteze, pasitvirtina zvelgiant i World Value Survey apzvalgos rezultatus dinamikoje - lietuviai bene didziausi survivalistai, per peti nuolat nepatikliai link savo olos snairuojantys trogloditai, liguistai i sauguma ir praeiti orientuoti, nelabai kuo pasitikintys ar tikintys, bijantys savo metamos seselio tiek isoriniame, tiek vidiniame pasaulyje.
Keli simtai metu chroniskos kognityvines prievartos (baudziava+sov.okp.) paliko gilu epigenetini scar tissue, pasitikejimo ir tikejimo vienas kitu spinduli apribojo virtuves slenkciu bei iskreipta ezopo kalba.

Kartais atrodo, kad net ir ta 'kita', proverbine tapusi karta nebepades (jei tokia is vis uzaugs).
Vienintelis budas susvelninti sia disgenetine patalogija - neatideliotina priverstine en masse kognityvine elgesio terapija (bent).
Srry uz diakritu trukuma.

[Pedigree]

Wow, kietai. Aš irgi esu pagalvojęs, kad mūsų tautai iš esmės reikėtų VISIEMS gero CBT, nes visi yra sužaloti, daugumai išsivystęs PTSD. Ką siūlai iš realių sprendimų?

[R.D.]

/\ nieko su tuo negalima padaryti. Mes esame istorinio proceso dalyviai. Negali paimti ir pakeisti mentaliteto. Vakarai formavosi visai kitaip. Santykis su individualia nuosavybe, verslais visai kitoks. Kai baudžiava panaikinta Rusijos imperijoje tik 1861 m., bet mes žinome, koks ilgas kelias buvo dėl žemės išpirkimo. Toliau didžiausias pasaulyje socialinis eksperimentas - Sovietų Sąjunga, kur individualios nuosavybės faktiškai nebuvo. Valstybė nuniokota karais XVII a., XIX a., XX a. (du karai, partizanų karas, tremtys, kolektyvizacija, masinės žudynės, protų inžinerija, emigracija). Praradimai nežmoniškai dideli. Naivu tikėtis, kad išlipę iš sovietinio jungo taip lengvai viską pakeisime. Žiūrėkite, šita respublika išgyveno ilgiau negu tarpukario. Žingsnelis po žingsnelio mes kažką kūriame. O žmonės nori pagyventi tiesiog ramiai bent kelios kartos.
Kartais pasigendu iš Vakarų politikų supratimo, koks yra šios valstybės ir Tautos kelias, siekant suprasti šių dienų padėtį, kai kalbama, kad čia esame daug problemų.

[PoDV]

Įdomiai, pačios ortodoksinės pokomunistinės valstybės, kurios yra šalia Lietuvos, pasislinko labiau į tradicionistinių valstybių spektrą, o Baltijos šalys su sovietinės istorijos ir ES integracijos mišiniu tapo Konfucianizmo principų šalimis - sekuliarios/racionalios, tačiau mažai saviraiškos. Tik čia vis dėlto Europa ir čia valdo individualizmas. Europoje individo saviraiška yra progreso variklis ir "noras dirbt", o Azijoj - racionalus požiūris ir kolektyvinis - "reikia dirbt". Lietuviai, latviai, estai (ir rusai) yra tokie patys individualistai kaip ir europiečiai, svarbiausia - nauda yra pirma sau pačiam. Baltijos šalių ateityje laukia pasislinkimas į Protestant pusę, jeigu viskas bus OK, tos saviraiškos laisvės kaip ir daugėja. Visas pasaulis turėtų pasislinkti į tą pusę - gyvenimo kokybė turi tendenciją gerėti.

[John]

Aš irgi esu pagalvojęs, kad mūsų tautai iš esmės reikėtų VISIEMS gero CBT, nes visi yra sužaloti, daugumai išsivystęs PTSD. Ką siūlai iš realių sprendimų?

Ir tai ne juokai. Tai rodo tokie dalykai, kaip savižudybių statistika. Nepaisant to, esam turbūt viena labiausiai konservatyvių visuomenių psichinės sveikatos požiūriu. Nors mums labiausiai tokios pagalbos ir reikia. O kol kas PTSD gydom alkoholiu

[andyour]

/\ Savižudybių statistika rodo, kad Lietuvoje buvo/yra labai mažai alternatyvų pakeisti gyvenimą/karjerą. Ko gero tai labiausiai ir įtakota ši statistika. Vakaruose išgyventi yra ne viena galimybė, net gi turi didelę laisvę rinktis kaip gyventi, ką dirbti, kur gyventi.

[PoDV]

/\ Savižudybių statistika rodo, kad Lietuvoje buvo/yra labai mažai alternatyvų pakeisti gyvenimą/karjerą. Ko gero tai labiausiai ir įtakota ši statistika. Vakaruose išgyventi yra ne viena galimybė, net gi turi didelę laisvę rinktis kaip gyventi, ką dirbti, kur gyventi.

Pietų Korėjoj, Japonijoj irgi laikomasi vienos nusibrėžtos linijos: būtinai gerai reik išlaikyt visus egzaminus, būtinai dirbt tą ir tą darbą, kitaip nuvilsi tėvus, gimines. Lietuvoj irgi panašus auklėjimas: jei kažkas nepavyks, alternatyvų nėra, tai ko gero reiškia pasaulio pabaigą (jei apsiribojama Lietuva).

Ko gero pagrindinė Lietuvos problema ir būtų - mažai alternatyvų rinktis kaip gyvent, labai žiūrima kitų nuomonės, svarbu neišsiskirt kažkaip kitaip negu reikia, nes atrodysi keistas ir susigadinsi nuotaiką. Tai galėjo ateit iš sovietmečio darbo paskirimų sistemos, o psichiatrinė sistema buvo kažkur šalia kalėjimų sistemos.