Kol prie kiekvieno miestelio kaip Vokietijoje nebus gamyklėlės ar gamyklos, tol taip ir bus. Vakar dienos pastebėjimai. Naujas radiatorius kambariui Made in Germany, nusileidus į rūsį, pakeista kanalizacijos vamzdžiio dalis į plastikinę irgi Made in Germany. O tai juk ne kuro įpurškimo sistemos naujiems varikliams ar koks lokomotyvo valdymo blokas.
Nesenai virtuvėj įsidėjau naują kriauklę. Nepatikėsit, bet "Made in Greece" Ir ką tai keičia?
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Kodėl negali? Tai reišia tik viena: skolinimasis. Kuo baigėsi paskutinis skolinto BVP auginimas, gerai atsimenam. Iš ko bus paimti pinigai skolų grąžinimui? Nebent eisim Graikijos keliu?
LT savo galimybių ribose nulaviravo +/- pusėtinai. T.y. pastaraisiais metais vyriausybė gana žiauriai prasiskolino (valstybės skola išaugo ar ne 3k. ir tas skolos augimas parodo kokio masto iš tiesų buvo ekonomikos griūtis Lietuvoje), bet už tai apsaugojo nuo prasiskolinimo eilinius piliečius.
O skolų grąžinti nereikės. Jei po kiek laiko LT skolinimosi kaina kiek sumažės, bus galima pigiau refinansuoti skolas. Jei nesumažės - bet kada galima bankrutuoti ala Graikija. "Įsisavintų" lėšų niekas nebeatims.
Logiška juk, jeigu išmokami milijardai dividendų į užsienį, reikia eksportu ar dar kažkaip tą kompensuoti. Singapūre dauguma pajamų manau duoda uostas ir turizmas. Klaipėda irgi mažiausiai iš visų miestų dėl to turi skolų, nors pats uostas pagal krovą atsilieka nuo kitų Baltijos šalių uostų.
Bet juk iš pradžių užsienio investuotojų pinigai į šalį įplaukė. Ir skirtingai nei skolinimosi atveju jie automatiškai netampa įsipareigojimu valstybei juos grąžinti.
Juk valstybė kasmet nesiskolina visam mokėjimų balanso deficitui dengti tik dėl to, kad nemažai pinigų ji gauna būtent užsienio investicijų pavidalu.
Bet juk iš pradžių užsienio investuotojų pinigai į šalį įplaukė. Ir skirtingai nei skolinimosi atveju jie automatiškai netampa įsipareigojimu valstybei juos grąžinti.
Juk valstybė kasmet nesiskolina visam mokėjimų balanso deficitui dengti tik dėl to, kad nemažai pinigų ji gauna būtent užsienio investicijų pavidalu.
Beabejo tai nėra tas pats, kas skola. Beto, dar priklauso į kur yra investuota. Pvz. koks nors Barclays kuo daugiau uždirba ir kuo daugiau pinigų perveda į UK Lietuvai yra tuo geriau, nes rinka yra užsienyje, tas pats galioja ir bet kokiai kitai paslaugas ar prekes eskportuojančiai įmonei, bet su kokiu Teo, Švyturiu ar Skandinavišku banku taip nėra, nes beveik visi pervedami į užsienį pinigai yra uždirbti Lietuvos rinkoje.
LT savo galimybių ribose nulaviravo +/- pusėtinai. T.y. pastaraisiais metais vyriausybė gana žiauriai prasiskolino (valstybės skola išaugo ar ne 3k. ir tas skolos augimas parodo kokio masto iš tiesų buvo ekonomikos griūtis Lietuvoje), bet už tai apsaugojo nuo prasiskolinimo eilinius piliečius.
O skolų grąžinti nereikės. Jei po kiek laiko LT skolinimosi kaina kiek sumažės, bus galima pigiau refinansuoti skolas. Jei nesumažės - bet kada galima bankrutuoti ala Graikija. "Įsisavintų" lėšų niekas nebeatims.
Gera logika. Aišku, tokie dalykai, kaip valstybės patikimumas, įvaizdis ir stabilumas dzin. Yra geri pavyzdžiai, kurie tai iliustriuoja. Singapūras vs Malaizija. Ar mes norim būti Malaizija ar Singapūru?
Gera logika. Aišku, tokie dalykai, kaip valstybės patikimumas, įvaizdis ir stabilumas dzin. Yra geri pavyzdžiai, kurie tai iliustriuoja. Singapūras vs Malaizija. Ar mes norim būti Malaizija ar Singapūru?
Logika paprasta. Lietuva gali arba "spausdinti" pinigus, arba skolintis.
Politinis pasirinkimas - skolintis. Jei skoliniesi - gali grąžinti, arba gali negrąžinti.
Logiška yra stengtis negrąžinti. Negrąžinti galima arba pastoviai refinansuojant skolą (jei įmanoma - pigesnėmis paskolomis), arba pasiunčiant skolintoją toli toli Politine ir įvaizdžio prasme - geriau refinansuot ...
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Beabejo tai nėra tas pats, kas skola. Beto, dar priklauso į kur yra investuota. Pvz. koks nors Barclays kuo daugiau uždirba ir kuo daugiau pinigų perveda į UK Lietuvai yra tuo geriau, nes rinka yra užsienyje, tas pats galioja ir bet kokiai kitai paslaugas ar prekes eskportuojančiai įmonei, bet su kokiu Teo, Švyturiu ar Skandinavišku banku taip nėra, nes beveik visi pervedami į užsienį pinigai yra uždirbti Lietuvos rinkoje.
Taip. Nes šiuo atveju pinigai į šalį įplaukia ir kaip investicija ir vėlesnės bendrovės pajamos - eksportas. Bet net ir investicijos į bendroves, uždirbančias iš vidaus vartojimo, yra labiau gerai nei blogai, nes tai atneša pinigus į šalį (arba, jei bendrovė perkama, atlaisvina pinigus vietiniams), "know how", sukuria infrastruktūrą.
Logika paprasta. Lietuva gali arba "spausdinti" pinigus, arba skolintis.
Politinis pasirinkimas - skolintis. Jei skoliniesi - gali grąžinti, arba gali negrąžinti.
Logiška yra stengtis negrąžinti. Negrąžinti galima arba pastoviai refinansuojant skolą (jei įmanoma - pigesnėmis paskolomis), arba pasiunčiant skolintoją toli toli Politine ir įvaizdžio prasme - geriau refinansuot ...
Tai čia tai, ką rašo sausas Keynesianų textbook'as apie skolinimąsi. Bet problema juk ne čia. Su skolinimusi iš principo viskas ok, jei neinama Graikijos keliu.
O ką jis rašo apie darbo kultūrą, korupciją, visuomenės kultūrą? Būtent tai skiria Singapūrą nuo Malaizijos, o ne skolinimasis vs. nesiskolinimas. Gali Somaliui skolinti kad ir trilijoną USD kas savaitę, iš to tikriausiai nieko neišeis.
Lietuvos problema ne skolinimesi, bet efektyvaus pinigų panaudojimo nebuvime (korupcija), žemame visuomenės išprusime, kuri žavisi visokiais degeneratais, kurie nėra kompetentingi valdyti šalį ir skirstyti valstybės rankose esančius išteklius. Na ir menkame verslumo suvokime bei tikėjime, kad valdžia turi jiems "duoti" gerą gyvenimą. Tiesiog valstybės potencialas guli kažkur apdulkėjęs sandėliuke.
Didžiausias nesusipratimas Lietuvoje yra taip vadinami "bedarbiai". Kiek ten jų? 10%? Čia didžiausia ever mistika.
Tai čia tai, ką rašo sausas Keynesianų textbook'as apie skolinimąsi. Bet problema juk ne čia. Su skolinimusi iš principo viskas ok, jei neinama Graikijos keliu.
Čia elementari aritmetika. Net ir tokiame pseudomoksle kaip ekonomika 2+2 vis dar =4.
Lietuvos problema ne skolinimesi, bet efektyvaus pinigų panaudojimo nebuvime (korupcija), žemame visuomenės išprusime, kuri žavisi visokiais degeneratais, kurie nėra kompetentingi valdyti šalį ir skirstyti valstybės rankose esančius išteklius. Na ir menkame verslumo suvokime bei tikėjime, kad valdžia turi jiems "duoti" gerą gyvenimą. Tiesiog valstybės potencialas guli kažkur apdulkėjęs sandėliuke.
Ypač pabrėžčiau visišką žmogiškųjų resursų neišnaudojimą, ką rodo masinė emigracija iš LT.
Palyginimui Vokietija po II-ojo pasaulinio karo. Nusiaubta, subombarduota. Bet vyko atvirkštinis procesas. Žmonės nebėgo iš Vokietijos. Atvirkščiai - visa Europa nekentė vokiečių ir visus suvarė į smarkiai apkarpytą teritoriją. O naujoji Vokietija (turiu omeny pirmiausia aišku VFR) mobilizavo būtent savo didžiulius žmogiškuosius resursus ir palyginti labai greit prisikėlė iš griuvėsių.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Didžiausias nesusipratimas Lietuvoje yra taip vadinami "bedarbiai". Kiek ten jų? 10%? Čia didžiausia ever mistika.
O kuo čia stebėtis? Jei nėra apmokamo darbo, atsiranda bedarbystė.
Singapūre valdžia visus bedarbius pasiųstų šieno pjaut ir snarglių gramdyt nuo šaligatvių (ir už tai mokėtų atlyginimą). LT pabandžius vykdyti panašią politiką tuoj visokie LLRI užsiklyktų ...
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Čia elementari aritmetika. Net ir tokiame pseudomoksle kaip ekonomika 2+2 vis dar =4.
Ypač pabrėžčiau visišką žmogiškųjų resursų neišnaudojimą, ką rodo masinė emigracija iš LT.
Palyginimui Vokietija po II-ojo pasaulinio karo. Nusiaubta, subombarduota. Bet vyko atvirkštinis procesas. Žmonės nebėgo iš Vokietijos. Atvirkščiai - visa Europa nekentė vokiečių ir visus suvarė į smarkiai apkarpytą teritoriją. O naujoji Vokietija (turiu omeny pirmiausia aišku VFR) mobilizavo būtent savo didžiulius žmogiškuosius resursus ir palyginti labai greit prisikėlė iš griuvėsių.
Apie tai ir kalbu. Skolinimasis vs. nesiskolinimasis čia savaime nieko nekeičia. Tai tiesiog visuomenės išprusimo reikalas. Graikai apsikakojo ne todėl, kad jie turi blogesnę infrastruktūrą ar gyvena blogose gamtinėse sąlygose (Stratfor kažkada bandė kišti tokias absurdiškas mintis), bet todėl, kad ta šalis su visa savo visuomenė yra korumpuota ir dėl to dirba neefektyviai. Jie bus šiknoje nepriklausomai nuo to, ar turės Eurą ar Drachmą, bus prasiskolinę ar sėdės ant nulio. Kai vokiečiai visada palaikys formą, nepriklausomai, ar bus karas, maras, Euras ar Doičmarkė.
Didžiausias nesusipratimas Lietuvoje yra taip vadinami "bedarbiai". Kiek ten jų? 10%? Čia didžiausia ever mistika.
Kodėl tai vadini "nesusipratimu"? Dideliame nedarbe mažai privalumų, likę dirbantys priversti dirbti pigiau bijodami dėl savo darbo vietos.
Dėl mažo verslumo nesutikčiau, Lietuvoje nemažai įmonių sugeba išgyventi iš tokios rinkos dalies, dėl kurios kitose šalyse kažin kas ryžtųsi daryti verslą.
Apie tai ir kalbu. Skolinimasis vs. nesiskolinimasis čia savaime nieko nekeičia. Tai tiesiog visuomenės išprusimo reikalas. Graikai apsikakojo ne todėl, kad jie turi blogesnę infrastruktūrą ar gyvena blogose gamtinėse sąlygose (Stratfor kažkada bandė kišti tokias absurdiškas mintis), bet todėl, kad ta šalis su visa savo visuomenė yra korumpuota ir dėl to dirba neefektyviai. Jie bus šiknoje nepriklausomai nuo to, ar turės Eurą ar Drachmą, bus prasiskolinę ar sėdės ant nulio. Kai vokiečiai visada palaikys formą, nepriklausomai, ar bus karas, maras, Euras ar Doičmarkė.
Graikai paprasčiausiai yra tinginiai, net iš savo kiemų nesugeba šiukšlių išsikopti (per karšta dirbti), bet kol ES jiems bus linkusi toliau skolinti ir nurašinėti skolas, tol viskas bus dzin.
Ypač pabrėžčiau visišką žmogiškųjų resursų neišnaudojimą, ką rodo masinė emigracija iš LT.
Palyginimui Vokietija po II-ojo pasaulinio karo. Nusiaubta, subombarduota. Bet vyko atvirkštinis procesas. Žmonės nebėgo iš Vokietijos. Atvirkščiai - visa Europa nekentė vokiečių ir visus suvarė į smarkiai apkarpytą teritoriją. O naujoji Vokietija (turiu omeny pirmiausia aišku VFR) mobilizavo būtent savo didžiulius žmogiškuosius resursus ir palyginti labai greit prisikėlė iš griuvėsių.
Emigracija vyksta ne dėl to, kad tiek darbo išteklių (Ar labiau tokių) Lietuvai šiuo metu nereikia. Lietuvai šiuo metu reikia ne minios žmonių galinčių dirbti paprastą rankų darbą (kokį dažniausiai dirba emigravę), o aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
Pastangos juos išlaikyti bet kokia kaina valstybės (tai yra visų dirbančiųjų) pinigais varant juos iškasinėti ir vėl užkasinėti duobių būtent ir būtų neefektyvus žmogiškųjų išteklių panaudojimas dar ir subsidijuojant jį mokesčių mokėtojų pinigais.
Daug geriau būtų juos stengtis pritaikyti mūsų darbo rinkai ar panaudoti vykdant atsiperkančius projektus, bet tas aišku neatitinka Keinsistinės doktrinos (darbas yra darbas, galima netgi už gumos nulupinėjimą nuo šaligatvio gerą atlyginimą mokėt) ir nėra padaroma greitai ir paprastai.
p.s. Šiuolaikinės ekonomikos problema ir yra ta, kad visi nori greito ir lengvai gaunamo rezultato, greitos ir didelės grąžos kai tikrasis atsakymas yra ilgas ir sunkus dešimtmečių darbas.
Kodėl tai vadini "nesusipratimu"? Dideliame nedarbe mažai privalumų, likę dirbantys priversti dirbti pigiau bijodami dėl savo darbo vietos.
Dėl mažo verslumo nesutikčiau, Lietuvoje nemažai įmonių sugeba išgyventi iš tokios rinkos dalies, dėl kurios kitose šalyse kažin kas ryžtųsi daryti verslą.
Ta prasme, kad jie tingi dirbti. Aš pats esu ne kartą girdėjęs tradicinę istoriją: "va jau penkis metus ieško darbo ir NIEKO neranda. NIEKO. Kaip blogai, aj aj aj aj".
Kokio dar darbo? Eik į gatvę ir kepk kokius čeburekus, blynus ar sumuštinius ir pardavinėk. Bus ir darbo ir pinigų pragyvenimui. Ką, gal sunku išmokti kepti blynus? O gal reikia didelio kapitalo? Aš pats mielai pirkčiau, jei tik būtų skanūs!
Bet jiems geriausia yra tingėti, apsikabinti šnapso bonkę ir numojus ranka kaltinti Kubylių.
Ta prasme, kad jie tingi dirbti. Aš pats esu ne kartą girdėjęs tradicinę istoriją: "va jau penkis metus ieško darbo ir NIEKO neranda. NIEKO. Kaip blogai, aj aj aj aj".
Kokio dar darbo? Eik į gatvę ir kepk kokius čeburekus, blynus ar sumuštinius ir pardavinėk. Bus ir darbo ir pinigų pragyvenimui. Ką, gal sunku išmokti kepti blynus? O gal reikia didelio kapitalo? Aš pats mielai pirkčiau, jei tik būtų skanūs!
Bet jiems geriausia yra tingėti, apsikabinti šnapso bonkę ir numojus ranka kaltinti Kubylių.
O kam kokiai blondinei važinėjančiai su nauju bmw eiti į kokią stotį kepti kebabų? Jei bus koks normalus darbas, tada viskas ok, bet kam taip vargti? Geriau sakyk ne ką pirktum, o ką keptum
O kam kokiai blondinei važinėjančiai su nauju bmw eiti į kokią stotį kepti kebabų? Jei bus koks normalus darbas, tada viskas ok, bet kam taip vargti?
Jai apskritai "darbo" dirbti nereikia. Atidirba namie.
Esmė yra tokia, kad yra daug nekvalifikuotų žmonių, kurie iš esmės aukštos kvalifikacijos darbo dirbti nesugeba (didelė dauguma emigravusių, būtent, ir dirba žemos kvalifikacijos darbus), bet atlyginimo nori didelio, nes "už minimumą jis nedirbs" ir tą darbą jam kas nors irgi turi "duoti". Vakaruose jie dažnai nelaukia kol darbą jiems kas nors duos, o tampa "amatininkais": gamina baldus, kepa bandeles ir t.t. ir visai gerai uždirba.
O kam kokiai blondinei važinėjančiai su nauju bmw eiti į kokią stotį kepti kebabų? Jei bus koks normalus darbas, tada viskas ok, bet kam taip vargti? Geriau sakyk ne ką pirktum, o ką keptum
Jei neturėčiau geresnio darbo, kepčiau ir pardavinėčiau, nes man tai duotu galimybę užsidirbti ir nebūti bomžui.
Aš šiaip keliaudamas pastebėjau kaip Azijos miestuose netgi visiškai suvargę ir vos krutantys senukai DIRBA. Dažniausiai tiesiog ant gatvės kepa visokias bandeles, varškėčius, blynus ir t.t. Ir, spėk ką... ogi žmonės visa tai iš jų PERKA. Už pinigus. Ir dar tie sukriošę seneliai iš to pragyvena ir neverkia, kad jiems valdžia "nedavė gero gyvenimo". Ir netgi ŠYPSOSI praeiviams ir siūlo paragauti ir supakuoja į gražų maišelį beigi paklausia ar nenorėčiau dar ko nors. Jie tikriausiai ir mirs ten kepdami tuos blynus, bet mirs ne kaip degradavę bomžai, kurie reikalauja, kad jiems kas nors ką nors "duotų".
Comment