Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Galys]

Man atrodo, kad visi dabar labiau geria gyvą pilstomą iš mažų bravorų. Jei atvirai, Švyturio gamykla negamina alaus, gamina kažkokį koncentrato ir vandens marmalą.

O jūs įsitikinęs, kad kai kurie iš tų mažų bravorų nepriklauso visokiems švyturiams?

[Aleksio]

Niekas nešneka apie rinkos užvertimą pigesne darbo jėga, bet jei dėl šito sprendimo ateis investuotojai tai jų konkurencija tik kels algas

Naivuolis esate. Jeigu verslininkas turi galimybę mokėti imigrantui 500€ vietoje 510€ vietiniam žmogui, jis taip ir darys, bet algos nekels. Taip kad išvada viena - nereikia Lietuvai (ir visoms kitoms pasaulio šalims) darbo jėgos iš užsienio.

[R.D.]

Giminaitis dirba maisto versle (restorane). Tai valdžia jau tiesiog svaigsta, kaip jie nori įdarbinti kuo pigiau, mažesnėmis sanaudomis ir su mažesnėm pretenzijom visokius sirus, ukrus ir pan. Buvo keli bandymai, bet nepasiteisino (kol kas), nes darbo našumas ne tas ir dar jų visokios maldos Alachui trukdo dirbti, o kolektyvas nuolatinėje įtampoje. Bet fakto nekeičia, kad kaip ir logistikos versle, kaip ir kitus verslas tik rankom ir trina dėl pigios darbo jėgos.

[andyour]

/\ Imigrantai konkuruos tik ten, kur nereikia gerai mokėti lietuviškai. Žinoma, jų atžalos gimusios mūsų šalyje jau mokės gerai kalbą ir pradės konkuruoti visose srityse. Ką jie duos gero mums be naudos verslui, tai kažkiek didins Lietuvos vidinį vartojimą, kartu išaukiant didesnę paklausą darbuotojams dirbantiems vidaus rinkoje. Tai turės įtakos ir algoms, bet į gerąją pusę. Pvz. imigrantai važiuos pirkti maistą, reikės daugiau kasininkių, VT transporto, kriminalistų.

[Zorro]

Valstiečiai stabdo pašto pertvarką

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos sprendimu stabdomas „Lietuvos pašto“ projektas „Ateities laiškininkas“, kuriuo buvo siekiama naikinti „Lietuvos pašto“ filialus visoje šalyje.

[R.D.]

Arba dėl jų įvairius kalbos nereikalaujančius darbus (sudėtingesnius ir ne) dirbę žmonės praras darbus ir emigruos arba pus pašalpiniai, įtampa didės (ką sako Maldeikienė), bet čia tik mano nuomonė ir gali būti įvairiai. O įvairios ekonomikos teorijos šneka skirtingai, bet dauguma jų kalba apie emigrantus didelėje populiacijoje, bet ne tokioje, kur nėra 3 mln. gyventojų, iš kurių tik pusė ekonomiškai pajėgi.

[andyour]

/\ kuo skiriasi statybos firma iš Ukrainos atliekanti subrangovo darbus Lietuvoje, nuo pavienių statybininkų imigrantų? Arba, kokia įtaka Lietuvos ekonomikai daro įmonės importuojančios komponentus savo produkcijai iš užsienio? Pvz. Cocola iš Alytaus pasitraukė. Žinoma, ten priežastis kita, bet manau galėjo turėti įtakos ir darbuotojų trūkumas. Dėl to neteko darbo ir dalis specialistų.

[andyour]

Jeigu verslininkas turi galimybę mokėti imigrantui 500€ vietoje 510€ vietiniam žmogui, jis taip ir darys, bet algos nekels. Taip kad išvada viena - nereikia Lietuvai (ir visoms kitoms pasaulio šalims) darbo jėgos iš užsienio.

Jeigu atsiras daug kirpėjų, šlavėjų, vairuotojų ir t.t. - paslaugų kainos bus žemos, dabar jos net gi turi tendencija augti. Vienoje vietoje praloši, bet kitoje vietoje išloši.
Kuo daugiau Lietuvoje specialistų, tuo daugiau norės kurtis verslai, tuo didesnė konkurencija bus dėl darbo jėgos. Žinoma, reikia viską daryti protingai, tik klausimas, ar taip(protingai) ir bus daroma?

[R.D.]

Prisiminiau, kai pažįstamas pasakojo, kaip dirbo statant PC "Ozas". Na, ten statė vokiečių koncernas kažkoks. Privežta buvo turkų. Pilna jų ten. Visi iš esmės apgailėtini ir sugebantys tik atlikti pagalbinius darbus. Aišku, statybos vokiečiams apsimokėjo, nes, kaip su tais turkais šnekėjo, tai alga jų maža ir dirba jie beveik visom dienom. Turėjo kelis prarabus, kurie išsilavinę labiau. Esmė tokia, kad vokiečiams jie buvo absoliutus untermenšai. Su jais iš vis ne kaip su žmonemis buvo bendraujama, bet gerą pelną padarė (pasirodo vokietijoje tokių firmų daug). Lietuviai ten dirbo visokiuose konstrukcijų darbuose. Aišku, aš suprantu, kad kapitalizmas ir taip toliau, bet tokiu principu funkcionuojantis pasaulis yra mėšlo krūva (tai tik mano nuomonė). Gali oponuoti. Tas pats kas ir visi tie logistikos verslai Lietuvoje, kur lietuvių furistus išstumia pigiau apmokami ukrai, o lietuviai galų gale emigruoja. Nuvažuokite į Šiaulius, kur yra kažkoks viešbutukas (iš bendrabūčio perdarytas - teko gyventi), kur vieni ukrų furistai laikinai gyvena. Masės tiesiog. O mes visi žinome, koks sąžiningas logistikos verslas. Paskui tų verslų vadovai turtingi dėdės statosi sau namus už mln eurų, o savo kekšes vežioja į Bora Bora, o per TV kretinas Dargis pasakoja, kokie prasti darbuotojai lietuviai. Net vemti norisi nuo šito kreivų veidrodžio pasaulio, arba kaip sako R. Kuodis - gyvūlių ūkio.

[andyour]

/\ ukrai furistai ne tik išveža produkciją ir gerina įmonių konkurencija, kas turi įtakos darbuotojų algoms, bet ir pigiai atveža prekių į Lietuvą, prekių kainos kažkiek mažesnės. Pažįstu kelis furistus, kurie dirba užsienyje, nes Lietuvoje algos gana nedidelės. Manau, kad imigracija neaugins atlyginimų, bet ir neaugins kainų. Sunku pasakyti, kokia galutinė nauda. Tačiau, jei neaugs atlyginimai - emigracija tikrai nemažės.

[Eidvis]

Ukrainiečiai fūrų vairuotojai Lietuvoje yra labai didelis gėris. Lietuva yra superinėje geografinėje padėtyje ir neišnaudoti to būtų labai labai gaila. Jeigu nebūtų ukrainiečių fūrų vairuotojų - tikriausiai dauguma mūsų logistikos kompanijų neišgyventų, nes lietuvių, norinčių dirbti už >1000 eur atlyginimą, kažkodėl nebeatsiranda. Jiems tai per prastas darbas. Tačiau tai, kad mūsų logistikos kompanijos vienos didžiausių berods netgi visoje Europoje, tai įgalina sukurti daugybę darbo vietų ne tik fūrų vairuotojams, tačiau ir ofisuose visokiems transporto vadybininkams, IT specialistams, direktoriams ir pan., t.y. tai, kad turim daug fūristų vairuotojų iš Ukrainos, leidžia mums turėti ir daug aukštesnės klasės darbų, kurie jau tinkami ir noriai dirbami tų pačių lietuvių. Tuo tarpu ukrainiečiai fūristai puikūs imigrantai - gyvena Ukrainoje, o dirba Lietuvoje, t.y. ne kokie pabėgėliai, sėdintys ant pašalpų, o atvirkščiai dirbantys, mokantys mokesčius, pildantys mūsų biudžetą, sukuriantys tiems patiems lietuviams geriau apmokamas darbo vietas.

Kas dėl pastarojo įstatymo, dėl palengvinimo užsieniečių įdarbinimui, tai jis skirtas tik aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, kuriems yra mokamas x1,5 didesnis, nei vidutinis, atlyginimas. T.y. kalba eina ne apie menkai apmokamas darbo vietas, o apie aukštus atlyginimus mokančius darbadius, dėl to pasakymas, kad 'jie mažai moka', čia irgi netinka.

[Pedigree]

Eidvi, šiaip superinėje geografinėje padėtyje yra Lenkija, per ją artesnis kelias rytai-vakarai. Lietuva yra nusukimas į šiaurę, iškart už Lenkijos yra prasti keliai iš vienos juostos ir toliausiai kur gali nuvažiuot į didelį centrą tai Sankt Peterburgas. Lietuva yra neblogoje padėtyje, bet nereikia turėti iliuzijų, kad čia ji kažkuo ypatinga. Tuo labiau, kad pati baltijos rinka yra nykstanti, teturinti 5mln gyventojų (neturtingų gyventojų) ir nelabai patraukli savaime.

[Eidvis]

Visų pirma, tai net jeigu Lietuva ir būtų blogoje geografinėje padėtyje, tai nekeistų fakto, kad yra super, jog turime vienas geriausiai išvystytų transporto ir logistikos kompanijų.

Visų antra, tai net jeigu Lenkijos geografinė padėtis ir yra daug geresnė, tai jinai yra ir 10-15 kartų didesnė ir jai reikalinga daryti x10 didesnes apyvartas, kad gautų tokį pačią ekonominę naudą, kaip kad ją gauna Lietuva. Pvz. lenkų uostai turėtų perkrauti 10-15 kartų daugiau krovinių, nei mes perkrauname Klaipėdoje, tada Lietuvos ir Lenkijos pajamos iš uostų būtų proporcingai lygios. Tačiau taip nėra, tiesą sakant netgi didžiausias jų uostas perkrauna mažiau krovinių, nei mūsiškė Klaipėda, o jeigu dar paskaičiuotumėm kiek tuose kroviniuose yra prekių iš kitų šalių, tai aiškiai pasimatytų, kad uosto efektas Lietuvos ekonomikai turi kur kas didesnę reikšmę, nei jis turi Lenkijai. Uosto rezultatai geriausiai parodo, kad Lietuva iš savo geografinės padėties išlošia daugiau, nei Lenkija, nes prekybinis kelias rytai-vakarai, bent jau tas, kuris eina per Baltijos jūrą, eina per Lietuvą, o ne per Lenkiją. Neatsitiktinumas ir tai, kad pas mus transporto ir logistikos kompanijos yra bene geriausiai Europoje išvystytos, o fūristų skaičiuojant 1000-iui gyventojų turime daugiausiai Europoje. Lietuvos geografinė padėtis yra unikali ir yra labai patogi. Tas patogumas ir iš to išplaukianti nauda gal nebūtų juntama, jeigu mes būtumėm tokia didelis šalis, kaip Lenkija, bet kada esame maža šalis, tai sudaro labai didelę reikšmę, vien uostas šalies ekonomikoje sukuria 6% BVP, kas yra labai daug.

[R.D.]

Išvada: Ernestui Galvanauskui būtina pastatyti paminklą už 1923 m. Klaipėdos kraštą. Pasisiekė, kad sovietai paliko Lietuvos SSR šią teritoriją.

[Eimantas]

Eidvi, šiaip superinėje geografinėje padėtyje yra Lenkija, per ją artesnis kelias rytai-vakarai. Lietuva yra nusukimas į šiaurę, iškart už Lenkijos yra prasti keliai iš vienos juostos ir toliausiai kur gali nuvažiuot į didelį centrą tai Sankt Peterburgas. Lietuva yra neblogoje padėtyje, bet nereikia turėti iliuzijų, kad čia ji kažkuo ypatinga. Tuo labiau, kad pati baltijos rinka yra nykstanti, teturinti 5mln gyventojų (neturtingų gyventojų) ir nelabai patraukli savaime.

Čia jeigu žiūrėti iš fūrocentristinės varpinės, bet ir tai dat klausimas, nes yra Baltarusija su visokiais pričiūdais. O kitu atveju Lietuva palankesnėje padėtyje (įskaitant iš Kaliningrado sritį). Jūrų transportas + 1520 mm geležinkelis.

[Aleksio]

Imigrantai konkuruos tik ten, kur nereikia gerai mokėti lietuviškai. Žinoma, jų atžalos gimusios mūsų šalyje jau mokės gerai kalbą ir pradės konkuruoti visose srityse. Ką jie duos gero mums be naudos verslui, tai kažkiek didins Lietuvos vidinį vartojimą, kartu išaukiant didesnę paklausą darbuotojams dirbantiems vidaus rinkoje. Tai turės įtakos ir algoms, bet į gerąją pusę.

Lietuvos ekonomikai padėtų tų žmonių, kas šiuo metų yra išvažiavę į emigraciją, sugrįžimas į savo šalį

[Darius_]

Lietuvos ekonomikai padėtų tų žmonių, kas šiuo metų yra išvažiavę į emigraciją, sugrįžimas į savo šalį

Taip pat pagelbėtų, jei žmonės nustotų emigruoti ir gimdytų po tris vaikus. Tačiau tai nevyksta ir žmogaus kažką (ne)daryti nepriversi. Tai gal užtenka to etnocentrizmo ir nepagrįstų baimių ir laikas pradėti ieškoti sprendimų.

[r08n]

Tai gal užtenka to etnocentrizmo ir nepagrįstų baimių ir laikas pradėti ieškoti sprendimų.

Ar šitas sakinys ką nors reiškia? Gal galite išversti?

[R.D.]

Ar šitas sakinys ką nors reiškia? Gal galite išversti?

Manau, kad pilietis Darius turėjo omenyje, kad lietuviai yra etnocentristai ir siekis išsaugoti ~3 mln tautą yra beprasmis, todėl reikia prisivežti visokių iš trečiųjų šalių, kurie užpildytų darbo vietas, nes saviems piliečiams už tas algas išgyventi neįmanoma. Taip pat, manau, kad "nepagrįsta baimė" yra bijojimas musulmonų, jų kūriamų getų, tariamo "intergravomosi" ir t.t.
O apibendrintai tai: geriau nieko nedarykime dėl savų, bet gelbėkime Afrikos vaikus!

[Aleksio]

Taip pat pagelbėtų, jei žmonės nustotų emigruoti ir gimdytų po tris vaikus. Tačiau tai nevyksta ir žmogaus kažką (ne)daryti nepriversi. Tai gal užtenka to etnocentrizmo ir nepagrįstų baimių ir laikas pradėti ieškoti sprendimų.

Tai nėra joks etnocentrizmas, bet normalus šalies kelias.