Parašė Sula
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Efektyvios vadybos principuose yra root cause analysis metodas - sisteminėms klaidoms ieškoma šakninė priežastis. Lietuvoje yra mažos algos mokytojams, mažos algos gydytojams, mažos pensijos, neefektyvus valstybinio aparato valdymas, ir t.t. Viską vienija bendras dalykas - nėra pinigų biudžete, nėra kaip tas algas kelti. Tuomet klausimas, kodėl tuomet nėra pinigų biudžete? Lietuva jau 15 metų surenka santykinai mažiausią biudžetą Europos Sąjungoje ir yra mažiausias pajamų perskirstymas. ČIA yra šakninė priežastis.
O dabar klausimas, kodėl mažas biudžeto surinkimas? Akivaizdu pasižiūrėjus į mokesčius: uždirbantys mažiausiai moka 55% nuo algos, uždirbantys kiek daugiau pagal įvairias individualios veiklos formas moka 4-15%, uždirbantys turtus, nemoka NIEKO nuo tų savo turtų. Štai jums atsakymas, štai kodėl viskas yra kaip yra! Regresiniai mokesčiai galiojantys Lietuvoje, siekiantys net 55% mažiausiai uždirbantiems!!! Klauskit Kuodžio, klauskit Jekeliūno, bet ko. Kol nebus sutvarkyta ši klaida, tol būsime aklavietėje.
Comment
-
Kol nebus sutvarkyta ši klaida, tol būsime aklavietėje.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąSąmoningai siekiama daugiausia paimti iš tų, iš kurių lengviausia paimti.
Comment
-
Kas liečia BVP "struktūrą", kalba eina apie ką - vartojimo ir gamybos santykį, ar importo/eksporto santykį / einamąją sąskaitą?
Pozityvus faktorius Lietuvoje, vienok, yra bendra skola (vieša ir privati), kuri lieka maža lyginant su visais kaimynais, įskaitant Estiją ... Tai aišku rodo gyventojų ir įmonių konservatyvumą bei stabdo (popierinį) BVP augimą, tačiau iš kitos pusės žema skola - tai pagalvė nuo ateities krizių bei tvaresnio augimo garantas.Paskutinis taisė nomad; 2017.01.31, 11:22.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Parašė Pedigree Rodyti pranešimąBūtent čia ir yra klaida, mąstyme. Valstybė ir toliau žlugs, kol tai nepasikeis.
Parašė nomad Rodyti pranešimąKas liečia BVP "struktūrą", kalba eina apie ką - vartojimo ir gamybos santykį, ar importo/eksporto santykį / einamąją sąskaitą?
Pozityvus faktorius Lietuvoje, vienok, yra bendra skola (vieša ir privati), kuri lieka maža lyginant su visais kaimynais, įskaitant Estiją ... Tai aišku rodo gyventojų ir įmonių konservatyvumą bei stabdo (popierinį) BVP augimą, tačiau iš kitos pusės žema skola - tai pagalvė nuo ateities krizių bei tvaresnio augimo garantas.Paskutinis taisė Lettered; 2017.01.31, 11:38.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąČia jokios klaidos nėra, paprasčiausiai daug turtingų suinteresuotų asmenų, kuriuos dabartinė mokesčių sistema labai tenkina.
Susikrovė turtus Lietuvoje, bet moka mokesčius kitose valstybėse. Kodėl?
Skaitykite daugiau: http://verslas.lrytas.lt/mano-piniga...tm_medium=Copy
Comment
-
Maža skola rodo elementarų šalies skurdumą, dauguma mažą skolą turinčių šalių yra skurdžios ir atvirkščiai.
Comment
-
Parašė Pedigree Rodyti pranešimąBūtent čia ir yra klaida, mąstyme. Valstybė ir toliau žlugs, kol tai nepasikeis.
Bet klausimas kitame - kodėl šis reiškinys yra bene vienintelėje šalyje Europoje?
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąEstijos BVP labai panašus, tik keliolika procentų didesnis, bet gyentojų skaičius jau auga, kad ir nedaug. Tad čia tikrai ne BVP esmė yra.
Airijos nominalus BVP per capita 65 tūkst., Lietuvos tik 15 tūkst., tad apie pasivijimą nereiktų labai svajoti.
http://www.tradingeconomics.com/euro...gdp-per-capita
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąTaip taip, rinkėjas kvailas, nes išrenka "ne tą" partiją. Kuodis vienodai "sėkmingai" siūlė savo reformų planus tiek Kubiliui, tiek Butkevičiui.
Bet tai ne blogiausia. Tokiu pačiu principu formuojamas valdžios aparatas, kurio vidurinėje grandyje net nevyksta jokia ypatinga kaita. Net, sakyčiau ne kaita, o progresas. Nes mechaninis keitimas, kaip galvoja liumpenas, tai ne visada duoda teigiamą rezultatą.
Kodėl labai panaši Estija veikia geriau? Dėl šių dalykų. Vienas elementarus pavyzdys: Talino oro uosto terminale sėdi vienas muitininkas pamainoje, pas mus - bene penkiolika. Vilniuje visas elektroninis deklaravimas "dubliuojamas" popieriais. Taline jau seniai užmiršo popierius. Vilniuje valdininkas žiūri į verslininką kaip į potencialų prašytoją ir apgaviką, Estijoje - kaip į ekonominį partnerį. Nors ten irgi ydų netrūksta, bet mąstai žymiai menkesni, ypač postsovietinių sindromų.
Comment
-
Nieko naujo. Kaip danguje, taip ir ant žemės.
Mokesčių mokėtojai už G. Steponavičiaus mašiną sumokėjo 27 tūkst. eurų
Comment
-
G. Nausėda savo fb:
Kadangi jau nejuokais nusibodo viena ir ta pati melodija - "mano alga neaugo, vadinasi ji neaugo ir visoje Lietuvoje", siūlau diagramą, kurios nuginčyti neįmanoma. Pernai 72 tūkstančių sumažėjo žmonių, gaunančių minimalų ir šiek tiek didesnį atlyginimą, skaičius. Didesnių pajamų grupės pagausėjo beveik tokiu pačiu skaičiumi, t.y. įvyko darbuotojų persikėlimas iš mažesnių į didesnių pajamų grupes. Neretai algos buvo didinamos ne "statistiniais" 7 proc., o 20-30 proc. Taip, nemažos dalies žmonių atlyginimai nepadidėjo (mano - taipogi), todėl ir turime tą vidurkį, kurį turime.
Net 32 tūkst. padaugėjo darbuotojų, atsidūrusių 1-2 tūkst. eurų pajamų grupėje, t.y. realiausių pretendentų į vadinamąją vidurinę klasę. Kokia smagi bebūtų ši tendencija, akivaizdu, kad dauguma jų koncentruojasi Vilniuje ir tik mažytė dalis - provincijoje. Taigi socialinė atskirtis žygiuoja koja kojon su regionine atskirtimi. Neigti tai būtų tiesiog kvaila.
Comment
-
Kažkada kažkokiu ministru buvęs K. Skrebys FB rašo įdomiau
Iš pateiktos oficialios Tarptautinio Valiutos Fondo statistikos matyti, jog Lietuvoje sukuriamas BVP tenkantis viemam gyventojui viršija analogišką rodiklį Latvijoje, Lenkijoje ir netgi pagaliau aplenkėme Estiją. Jau nekalbant, kad lenkiame PORTUGALIJĄ, GRAIKIJĄ bei Balkanų šalis... Ir netgi VENGRIJĄ...
Tačiau kokie Lietuvos socialiniai rodikliai: minimali mėnesinė alga, vidutinis atlyginimas ir pagaliau vidutinė pensija. Jie lyginant su šiomis šalimis patys ŽEMIAUSI.
PRODUKTO VIENAM GYVENTOJUI SUKURIAMA DAUGIAU - bet gėrybių gaunama mažiau...
Prisiminkime valdžios atstovų, jų remiamų bankų "ekonomistų" vogravimus į klausimą: kodėl Lietuvoje mažiausi atlyginimai ir pensijos? Atseit "lietuviai prastai dirba" , "Lietuvoje žemas darbo našumas" ,"iš kur paimti pinigų" ir taip toliau ir panašiai...
Taigi šitie niekšeliai tyčiojasi iš mūsų, vienas statistinis lietuvis sukuria produkto daugiau nei vienas lenkas, vengras ar estas..
LIETUVOJE VIENAM ŽMOGUI SUKURIAMA DAUGIAU NEI LENKIJOJE, LATVIJOJE, ESTIJOJE ar netgi VENGRIJOJE ir PORTUGALIJOJE...
IŠVADA VIENA: valdžia nesugeba, o gal nenori tinkamai administruoti ( valdyti ) valstybės...
Jos aukščiausi pareigūnai sapalioja apie bendras ofisines erdves, lianų diegimą ir t.t. Neveltui Odesoje sakyta jei viešnamis tapo nuostolingas, ne lovas reikia stumdyti, o kekšes keisti...
O mūsų taip vadinama žiniasklaida užuot kėlusi aktualius klausimus, tenkinasi seimo santa barbaromis, kas su kuo ir po kieno kaldra.. o Tauta pasimauna ant tokių banalybių ir nebemato esmės...
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąKažkada kažkokiu ministru buvęs K. Skrebys FB rašo įdomiau
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąTaip jau yra, bet ne tame klausimas. O kiek procentų/kartų turi aplenkti Lietuvos ekonomika kitas, kad "paprastam žmogui" nereiktų skaičiuoti centų iki algos, kęsti darbdavio nuolatinį zyzimą, arba emigruoti.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąKažkada kažkokiu ministru buvęs K. Skrebys FB rašo įdomiau
Comment
-
Parašė deep'as Rodyti pranešimąKadangi atlyginimai yra nominal dydziai tai ir BPV rodiklius lyginant reikia imti nominal dydzius, pagal kuriuos LIetuva gerokai atsilieka nuo beveik visu isvardintu valstybiu. Utter failure tiek nesamones rasanciajam tiek cituotojui.
Comment
-
Parašė Globalus Rodyti pranešimąNe nuo beveik visų. Lenkia latvius, lenkus, vengrus
Comment
Comment