Tomai, tavo rašiniai apie tai, kaip aš atkartoju Paulausko žodžius, kiek kertasi su tuo, kad Paulauskas labiausiai atspindi tavąsias pažiūras: meilė Rusijai ir šaukimas apie liberalų užvaldomą pasaulį. Interpretuoji viską kaip tik nori, kaip ir tai, kad aš kažkur sakiau, kad valstybė negali turėti monetarinės politikos. Žinoma, kad ją turi ne tik JAV, bet tai nereiškia, kad tų šalių monetarinė politika gali būti tokia pati, kaip ir JAV. Ir kodėl kokią Švediją turėtų ištikti krachas ar hyper infliacija, kai jos monetarinė politika protingai valdoma: reikia kelti infliaciją - Švedijos CB paleidžia į rinką daugiau kronų. Paprasta kaip 2x2.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąreikia kelti infliaciją - Švedijos CB paleidžia į rinką daugiau kronų. Paprasta kaip 2x2.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąInfliacijos išvis nereikia kelti, kainos turi būti kuo stabilesnės.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Žygimantas Mauricas. Lietuva iš visų civilizuoto pasaulio šalių labiausiai apmokestina mažai uždirbančių šeimų pajamas
Asmeniškai nesuprantu kur yra ekonominė logika apmokestinti šeimas, nustumiant jas žemiau skurdo ribos, o už gautas lėšas “rūpintis” nuskurdintomis šeimomis ir kompensuoti sąskaitas už “šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidas”? Patys nuskurdina, kad nebegalėtų susimokėti sąskaitų net už vandenį, o vėliau - teikia kompensacijas (iš jų pačių sumokėtų pinigų)... Absurdas…
Comment
-
Parašė Arunasx Rodyti pranešimąČia tik socializme taip deklaruojama, normalios šalys prisilaiko politikos, kad turi būti maža infliacija. Defliacija yra blogis iš esmės, visi mažina vartojimą, atseit palauksiu - atpigs
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąJeigu man šiandien reikia kepalo duonos arba šaldytuvo, aš juos pirksiu šiandien, o ne užvakar ar po metų.
Tai dažnai nesutampa ir todėl defliacija bendrai nėra gėris ekonomikoje.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Su keliais draugais diskutavome apie (ne)standartines idėjas, kaip galima būtų GREITAI pakelti Lietuvos ekonomiką į nematytas aukštumas ir padaryti visus turtingais kaip šveicarus.
Daugumoje atveju outcome'as būtų arba didžiulė sėkmė arba išvaistyta daug valstybės pinigų ir žmonių pasitikėjimo (kiek jo dar yra) valdžia.
Pagrindinės mintys buvo imti kurią nors perspektyvią (ir kurios įdirbį jau turėtume) sritį ir skirti jos pramonei/tyrimams/mokslui nepadoriai dideles sumas iš biudžeto, pvz
1. internetiniai sprendimai, sistemų programavimas, dirbtinis intelektas ir pan.
2. lazeriai/optika
3. you name it
Taip pat ekonominiai:
4. apsiskelbti mokesčių rojum (greičiausiai neleistų ES)
5. step1 sukurti alternatyvią eurui paraleliai veikiančią virtualią valiutą (ale bitcoinas tik su dinamiškesne supply sistema labiau susieta su realia ekonomika, t.y. kažką kitokio, rip offas greičiausiai nesuveiktų) ir ja paremtą fondą Lietuvos žmonėms. step3 success.
6. Bandyt bet kokia kaina įsisavinti natūralius išteklius (skalūnai?), bet šitas mažiausiai tikėtinas pasirodė.
Turistiniai:
7. legalizuojam žolę/prostituciją, mažinam akcizus alkoholiui/tabakui/kurui. Neaišku kokie padariniai būtų visuomenei, trumpa sėkmė garantuota.
Kokių minčių dar būtų?
Comment
-
Parašė tomtom Rodyti pranešimąSu keliais draugais diskutavome apie (ne)standartines idėjas, kaip galima būtų GREITAI pakelti Lietuvos ekonomiką į nematytas aukštumas ir padaryti visus turtingais kaip šveicarus.
Daugumoje atveju outcome'as būtų arba didžiulė sėkmė arba išvaistyta daug valstybės pinigų ir žmonių pasitikėjimo (kiek jo dar yra) valdžia.
Pagrindinės mintys buvo imti kurią nors perspektyvią (ir kurios įdirbį jau turėtume) sritį ir skirti jos pramonei/tyrimams/mokslui nepadoriai dideles sumas iš biudžeto, pvz
1. internetiniai sprendimai, sistemų programavimas, dirbtinis intelektas ir pan.
2. lazeriai/optika
3. you name it
Taip pat ekonominiai:
4. apsiskelbti mokesčių rojum (greičiausiai neleistų ES)
5. step1 sukurti alternatyvią eurui paraleliai veikiančią virtualią valiutą (ale bitcoinas tik su dinamiškesne supply sistema labiau susieta su realia ekonomika, t.y. kažką kitokio, rip offas greičiausiai nesuveiktų) ir ja paremtą fondą Lietuvos žmonėms. step3 success.
6. Bandyt bet kokia kaina įsisavinti natūralius išteklius (skalūnai?), bet šitas mažiausiai tikėtinas pasirodė.
Turistiniai:
7. legalizuojam žolę/prostituciją, mažinam akcizus alkoholiui/tabakui/kurui. Neaišku kokie padariniai būtų visuomenei, trumpa sėkmė garantuota.
Kokių minčių dar būtų?
Comment
-
3.
Ko gero Elektrėnai: kaminai, kuriuos lyg ir ruošiasi griauti - padovanojami būsimai gamyklai; geležinkelis; autostrada; patikimas elektros tiekimas (šalia elektrinė, nelabai toli ir Kruonio HAE).
Nu tiesiog tobula vieta, laukianti (pilkosioms pesimizmo masėms nepopuliarių) idėjiškų inovatyvių valdžios žingsnių
Žodžiu metas imti Teslą už ragų
Bet jei Karbauskis apie tai užsimintų, tai jau įsivaizduoju pagal "default" standartinį žurnalistų išsidirbinėjimą.Paskutinis taisė Rimas_OK; 2016.12.20, 01:08.
Comment
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąNebūtina vienos mega. Gali būti daug mažesnių "kiekviename bažnytkaimyje", bet aišku ne grybų dėžutes gaminančių (nieko prieš nesakau) o brangius įrenginius, detales, ir t.t.
Comment
-
Šalia bažnytkaimio priimtinu spinduliu dar tiek pat gali būti, dar daugiau mokosi Vilniuje ir Kaune, ir esant tokiam pasirinkimui mielai grįžtų namo. Ir dar kiek siektų ten pakliūti, vietoj čemodanų pakavimo į užsienį. Aišku čia reikia tiek centrinės tiek vietinės valdžios darbo, švietimo sistema irgi ne paskutinėje vietoje.
Comment
-
Lietuvos patrauklumas verslui naujausiame pasaulio šalių reitinge vertinamas gana palankiai. Šalis yra 15 pozicijoje, tarp Šeicarijos ir Liuksemburgo.
Didžiausią pažangą pasiekė Švedija, kur sėkmingai įgyvendinta mokesčių reforma ir klesti smulkus, vidutinis bei startuolių verslai. Pozicija reitinga pakito iš 17 į pirmą.
Tuo tarpu, JAV patrauklumas verslui vertinamas prasčiau negu prieš dešimtemetį. Šalis kristelėjo į 23 poziciją.
Šaltinis: http://www.forbes.com/best-countries...t/#tab:overall.Paskutinis taisė Silber418; 2016.12.22, 19:23.
Comment
-
Kaunas tvarkosi vis
Milijonas eurų. Tiek Kauno miesto biudžetui kainavo išskirtinė privilegija – įvairios, net merdinčios partijos nemokamai naudojosi savivaldybės patalpomis, ir dažniausiai prestižinėse Kauno vietose. Toliau to toleruoti neketinama.
http://kauno.diena.lt/naujienos/kaun...ruostis-788411Русский военный корабль, иди нахуй!
Comment
-
R. Kuodis: Lietuva, įsivesdama eurą, išrašė tuščią čekį, į kurį kažkas įrašys didelę sumą
Pavyzdžiui, jeigu Lietuva (procentais nuo BVP) surenka 26 proc. mokesčių, o estai 33 proc., tai nereikia stebėtis, kad policininkas Estijoje uždirba 1000 eur, o pas mus 400 eur.
Didžioji dalis mokesčių naštos tenka vienai visuomenės grupei, kuri dirba pagal normalias darbo sutartis. Tos normalios darbo sutartis apmokestinamos 55 proc. nuo algos „ant popieriaus“ (tai 15 proc. gyventojų pajamų mokestis, ir 40 proc. socialinio ir sveikatos draudimo mokesčiai).
Tuo pat metu, kai 2002 m. siūliau tą reformą, turėjome didelę grupę žmonių, kurie dirbo pagal verslo liudijimus, išsipirkdami minimalią sumą nuo mokesčių.
Bet vidutinis tokio liudijimo turėtojas sumokėdavo 8 kartus mažiau mokesčių, negu vidutinis darbininkas!
Pavyzdžiui, autorinės sutartys būdavo tokia finansinio apmokestinimo forma, kuriai nebuvo taikoma iš viso jokių įmokų „Sodrai“.
Ūkininkai irgi kažkodėl turėjo savo specialų mokesčių režimą.
...
Vidutinio rajono gyventojų struktūra atrodo taip: vyrauja pensininkai ir kiti ekonomiškai neaktyvūs žmonės, kurie gyvena iš pašalpų ir jų gyvenimo būdas toks, kad jie sukuria paklausą tik „bambalių“ pardavėjams. Na, dar yra šiek tiek viešojo sektoriaus darbuotojų, kurie dirba mokyklose, savivaldybėse ar bibliotekose ir pan.
Todėl politikams, matyt, metas pripažinti, kad žaidimas tiek su išorine, tiek su vidine emigracija yra praloštas ir laikas nustoti kišti didelius europinius pinigus į tuos regionus, kurie yra ant išnykimo ribos. Jie pagaliau turi suprasti, kad miestelio centrinių gatvių išgrindimas brangiomis trinkelėmis ar likusių žvyrkelių išasfaltavimas nelabai ką pakeis ir tai bus tik pinigų metimas į balą.
Geriausias pavyzdys yra trys milijardai litų europinės paramos, kurią mūsų politikai įkišo į vandentvarkos darbus miesteliuose. Dar visai neseniai kai kurių miestelių gatvės buvo išvagotos vandens vamzdynais, prie kurių niekas nei norėjo, nei galėjo jungtis, nes, padarius tokias investicijas, vanduo pradėjo kainuoti gerokai brangiau.
Arba kitas pavyzdys. Kaimo vietovėse prieš kelis metus buvo renovuotos mokyklos, sukišti dideli pinigai žinant, kad tose mokyklose po kelių metų nebebus mokinių. Ką turime? Šiandien visoje Lietuvoje stovi krūvos tuščių, bet labai gražiai suremontuotų mokyklų. Ir taip yra vien dėl to, kad politikai tokiu būdu norėjo įsisavinti Europos pinigus. Ne investuoti protingai, bet įsisavinti. Čia ir yra didžioji Lietuvos bėda. Turime pagaliau suprasti, kad demografinė krizė Lietuvoje yra ateitis, kuri jau įvyko. Po keliolikos metų turėsime didėjantį miestų vaiduoklių skaičių.
Turistai galės miestus vaiduoklius lankyti ir mūsų šalyje, galės pasižiūrėti, kaip atrodė XXI amžiaus ištuštėjusi vargo Lietuva. Bet politikai turbūt bus paskutiniai, nenuleidę rankų šiame žaidime, ir tai bus dar viena kaina, kurią mes sumokėsime už tai. Naujomis asfaltuotomis gatvėmis jie viso labo stengiasi maksimizuoti savo perrinkimo naujai kadencijai tikimybę, o ekonomistams telieka įvertinti šio neefektyvaus politinio žaidimo kainą.
Nedarbas nemaža dalimi yra blogos politikos pasekmė. 2008 metais, kai prasidėjo krizė, pasiūliau neblogą planą, kaip greičiau ir neskausmingiau tą krizę įveikti. Tuo metu turėjome disbalansą nekilnojamojo turto rinkoje. Bankai lengvai dalino paskolas ir pūtė NT burbulą.
Planas buvo toks – masiškai renovuoti senus daugiabučius namus. Tai būtų leidę išvengti nedarbo, kurio didžiąją dalį lėmė žmonės, dirbę ir darbą praradę statybų sektoriuje. Nors tie žmonės dirbo burbuliniame sektoriuje, mes galėjome juos įdarbinti gerokai prasmingesniame, masinės namų renovacijos projekte.Paskutinis taisė Arunasx; 2017.01.02, 22:23.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
Comment