Lietuvos ekonomikos aktualijos

[andyour]

Kam buvo sumąstyta ta 2004 m. pensijų reforma, ir dar prieš porą metų atnaujinta.
Žinau žinau - tam, kad pamaitinti bankus ir korporacijas

Geriau jau tie pinigai būtų nuėję į mūsų valstybės obligacijas ir be jokių tarpininkų.

Nevisai. Nuo Krymo okupacijos praktiškai atšoko į buvusį lygį:

https://e.seb.lt/mainib/web.p?act=FU...fund_ins_sel=2

Per tą 10 metų infliacija buvo gan nemaža, kaupiama pensija nuvertėjo.

[index]

Man rodos dėl to, kad "visi taip daro".

Iš esmės taip. Bet dėl labai neteisingos dirbančių atžvilgiu mūsų pensijų sistemos visiems labai patiko ir iš esmės visi pasinaudojo šita galimybe "apiplėšti Sodrą".

Panašiai kaip ir valiutų valdyba. Įvedė, o po 20 metų ekonomistai gūžčioja pečiais ir negali paaiškinti kam to reikėjo.

Valiutų valdyba buvo įvesta tam, kad sustabdytų hiperinfliaciją. Ar vertėjo ją laikyti ilgesnį laikotarpį, jau kitas klausimas.

[Eidvis]

Valiutos pririšimas suriša politikams rankas - jie nebegali spausdinti pinigų. Tai yra blogai, jeigu politikai yra protingi ir negali turėti šito įrankio kai jo reikia, bet žinant kad pas mus politikus renka žmonės, daug kalbantys apie ekonomiką tačiau net nesuprantantys prie ko nevaldomas pinigų spausdinimas gali privesti - tai tokių žmonių, tokie patys išrinkti politikai geriau jau prie valiutos valdybos nagų nekištų, nes tik blogiau bus. Kol kas Lietuva nėra tiek subrendus, kad būtų pajėgi savarankiškai valdyti monetarinę politiką, o to jau ir nebereikia, nes eurą turim. Nors kai kurie vis dar galvoja, kad ir eurų spausdinimo mašiną turim.

[Arunasx]

Valiutos pririšimas suriša politikams rankas - jie nebegali spausdinti pinigų. Tai yra blogai, jeigu politikai yra protingi ir negali turėti šito įrankio kai jo reikia, bet žinant kad pas mus politikus renka žmonės, daug kalbantys apie ekonomiką tačiau net nesuprantantys prie ko nevaldomas pinigų spausdinimas gali privesti - tai tokių žmonių, tokie patys išrinkti politikai geriau jau prie valiutos valdybos nagų nekištų, nes tik blogiau bus. Kol kas Lietuva nėra tiek subrendus, kad būtų pajėgi savarankiškai valdyti monetarinę politiką, o to jau ir nebereikia, nes eurą turim. Nors kai kurie vis dar galvoja, kad ir eurų spausdinimo mašiną turim.

Jeigu paskelbtų kas nors referendumą, kad kiekvienam reikia mokėti išmoką po 1'000€ į mėnesį, ar yra daug abejojančių, kad šita vizija/briedas būtų nepriimta?
Tai ir parodo daugumos žmonių suvokimo lygį. Su Seimo rinkimais panašiai.

[Tomas]

Australijoje 2008-2009 metais taip ir buvo daroma. Valdžia davė namų ūkiams pinigų ir Australija bene vienintelė iš civilizuoto pasaulio nepatyrė recesijos.

[Globalus]

Australijos ekonomika auga 25 metus (visus 100 ketvircius) ir tai antas ilgiausias periodas pasauly. Pirmij vietoj Nyderlabdai - 103 ketvirciai augimo ( 1981-2008 ). Greiciausiai aplenks
http://mobile.abc.net.au/news/2016-0...88?pfmredir=sm

[Globalus]

Lenkai beje irgi 2008-2009 augo

[Eidvis]

Australijoje 2008-2009 metais taip ir buvo daroma. Valdžia davė namų ūkiams pinigų ir Australija bene vienintelė iš civilizuoto pasaulio nepatyrė recesijos.

Australijos ekonomika su Azija labiau susijus, nei su Europa, spėčiau, kad jų krizė net nelabai lietė, be to maždaug tuo pat metu pradėjo aktyviai išgavinėti dujas ir iš to uždirbtini didelius pinigus. Apskritai spėčiau, kad apie tą Australijos kiekybinį skatinimą pats sugalvojai, o net jeigu toks ir buvo - tai tada pats sugalvojai, kad tai galėjo Australiją iš krizės ištraukti. Fantazijos tau tokiuose dalykuose netrūksta, ypač turint omeny, kad Lietuvoje tu kiekybinį skatinimą siūlai daryti bet kokiom sąlygom - ar būtų krizė, ar ekonomikos augimas. Apskritai susidaro įspūdis, kad ekonomikoje matai tik vieną pinigų spausdinimą ir galvoji kokie visi kvaileliai dar nesuprato, kad visas ekonomines problemas galima išspręsti prisispausdinus pinigų. O tai aš ir turėjau omeny sakydamas, kad žmonės ir tų žmonių išrinkti politikai nesuprasdami kada kiekybinio skatinimo priemonę galima naudoti, ją naudotų bet kada ir tai duotų daug daugiau žalos, nei naudos. Pasižiūrėk į visokias Zimbabes, ar į tą pačią Gaikiją.

[Tomas]

Na taip, sėdžiu aš ir mąstau, ka čia galėčiau išsigalvoti ir parašyti forumiuke.
Čia šiaip savišvietai:
http://www.smh.com.au/articles/2009/...423265116.html

Aišku Australijos taikytas stimulo paketas greičiausiai nebuvo vienintelė priežastis dėl ko ji išvengė recesijos. Monstriniai Kubiliaus biudžeto deficitai taip pat nebuvo vienintelė LT ekonomikos atsigavimo priežastis, eksportas į Rusiją taip pat daug davė.

[Eidvis]

/\

Gal gali pasakyti iš kokių pinigų prakeiktas Kubilius turėjo kiekybinio skatinimo programą daryti? Nes vienintelis šaltinis galėjo būti prieš tai socdemų užkauptas krizinis rezervas, kurio deja neužkaupė.

[Arunasx]

/\

Gal gali pasakyti iš kokių pinigų prakeiktas Kubilius turėjo kiekybinio skatinimo programą daryti? Nes vienintelis šaltinis galėjo būti prieš tai socdemų užkauptas krizinis rezervas, kurio deja neužkaupė.

O tiksliau socdemai paliko absoliutų nulį sąskaitoje "džiaugsmingai" perimant valstybės valdymą.
Šadžius 0,5 metų prieš tai nematė jokių problemų, sakė kad JAV krizė nepersimes į Lietuvą. Ramybės visiems Šadžius siūlė, kaip ir Olekas prasidėjus Ukrainos krizei, kam čia ginkluotis?

[senasnamas]

Gal gali pasakyti iš kokių pinigų prakeiktas Kubilius turėjo kiekybinio skatinimo programą daryti? Nes vienintelis šaltinis galėjo būti prieš tai socdemų užkauptas krizinis rezervas, kurio deja neužkaupė.

Euro gi dar nebuvo, tai reikėjo mesti valiutų valdybą ir spausdinti litus .

[Tomas]

O tai iš ko LT skola išaugo nuo 10% iki 40% BVP? Iš šventos dvasios?

[Eidvis]

Skola išaugo dėl to, kad nereikėtų diržų dvigubai veržtis ir reikėjo gauti pinigų biudžeto deficitui padengti. Bet mes kalbam ne apie tai, o apie kiekybinį skatinimą, kuris atliekamas ne biudžeto skylėms kamšyti.

[Zosys]

/\

Gal gali pasakyti iš kokių pinigų prakeiktas Kubilius turėjo kiekybinio skatinimo programą daryti?

O juk Tomas atsakė į klausimą keliais postais žemiau. Iš Šventosios Dvasios.

Sunku šiais laikais būti 'Prietaisofilu". Logiškiau mastančioje kompanijoje tenka apsimetinėti tokiu vietiniu Australijos aborigenu; pastariesiems pvz. yra nežinomas ryšys tarp sueities ir pastojimo fakto. Jie vadovaujasi kitokiu protu.

[Tomas]

Skola išaugo dėl to, kad nereikėtų diržų dvigubai veržtis ir reikėjo gauti pinigų biudžeto deficitui padengti. Bet mes kalbam ne apie tai, o apie kiekybinį skatinimą, kuris atliekamas ne biudžeto skylėms kamšyti.

Jei Kubilius nesunkiai pasiskolino pinigų biudžeto deficitui finansuoti, tai lygiai taip pat nesunkiai galėjo pasiskolinti ir Eidvio taip vadinamam "kiekybiniam skatinimui". Čia mes nesigilinam į tai, kad kiekybinis skatinimas yra visai ne fiskalinė operacija, o monetarinė, ją atlieka CB, o ne vyriausybė, taigi Kubilius net norėdamas kiekybinio skatinimo vykdyti negalėjo.

[Eidvis]

Skolintis kiekybiniam skatinimui, kai yra karpomos išlaidos būtų nesąmonė. Pirmiausiai reikėtų skolintis tam, kad tų karpymų nebūtų. Tai pagal tavo pateiktus skaičius, kad prie Kubiliaus skola išaugo nuo 10% iki 40%, gautus taip, kad dar priedo 30% BVP reikėtų skolintis tam, kad nebebūtų karpomos išlaidos, o po to dar 30% BVP, kad būtų atliekamas kiekybinis skatinimas. Tai iškart gautus Graikijos rezultatas, nekalbant jau apie paskolų procentus, kurie tuo metu ne tik žvėriškai dideli buvo, bet dar ir kreditoriams pamačius tokį šalies finansų valdymą geriausiu atveju būtų buvę dvigubai užkelti, realiausiu niekas tiesiog nebūtų skolinęs.

[deep'as]

Jei Kubilius nesunkiai pasiskolino pinigų biudžeto deficitui finansuoti, tai lygiai taip pat nesunkiai galėjo pasiskolinti ir Eidvio taip vadinamam "kiekybiniam skatinimui". Čia mes nesigilinam į tai, kad kiekybinis skatinimas yra visai ne fiskalinė operacija, o monetarinė, ją atlieka CB, o ne vyriausybė, taigi Kubilius net norėdamas kiekybinio skatinimo vykdyti negalėjo.

Kubilius pinigus skolinosi labai sunkiai uz kosmines palukanas.

[Lettered]

Skolintis kiekybiniam skatinimui, kai yra karpomos išlaidos būtų nesąmonė. Pirmiausiai reikėtų skolintis tam, kad tų karpymų nebūtų. Tai pagal tavo pateiktus skaičius, kad prie Kubiliaus skola išaugo nuo 10% iki 40%, gautus taip, kad dar priedo 30% BVP reikėtų skolintis tam, kad nebebūtų karpomos išlaidos, o po to dar 30% BVP, kad būtų atliekamas kiekybinis skatinimas. Tai iškart gautus Graikijos rezultatas, nekalbant jau apie paskolų procentus, kurie tuo metu ne tik žvėriškai dideli buvo, bet dar ir kreditoriams pamačius tokį šalies finansų valdymą geriausiu atveju būtų buvę dvigubai užkelti, realiausiu niekas tiesiog nebūtų skolinęs.

Dauguma pagrindinių pasaulio ekonomikų vykdo kiekybinį ekonomikos skatinimą (t.y. turi deficitinius biudžetus arba dar paprasčiau dalina pinigus) ištisais dešimtmečiais tiek per recesiją, tiek per augimą ir joks Graikijos scenarijus neištinka, nors skolos lyginant su BVP milžiniškos, Lietuvos šiuo atžvilgiu atrodo labai kukliai.

Kubilius pinigus skolinosi labai sunkiai uz kosmines palukanas.

Užtat Latvija ir kitos šalys skolinosi kelis kartus pigiau.

[Eidvis]

Lettered, tu vėl lygini nesulyginamus Taip, yra šalių kurios turi galimybes vykdyti kiekybinį skatimą ir tai visų pirma surišta su stipria valiuta ir maža infliacija. Kiekybinis skatinimas pagrinde yra pinigų rinkoje didinimas. Lietuva, beje, šiuo metu taip pat vykdo kiekybinį skatinimą (o tiksliau jį vykdo ECB ), tačiau netgi ECB to nedaro kada besugalvojęs. Biudžeto deficitas yra kiek kita, jis dažniausiai nėra finansuojamas prispausdintais pinigas, bent jau ne tiesiogiai. Jeigu norima turėti didelį biudžeto deficitą, taip pat reikia turėti ir prieigą prie pigių paskolų, tvarų ekonomikos augimą ir svarbiausia patikimą valiutą. Kokioje Baltarusijoje rubliai nuvertėjo dvigubai, o tai reiškia kad jų užsienio skola taip pat išaugo dvigubai ir dabar tai ekonomikai kenkia kur kas daugiau, nei kad padėjo tuo metu, kai buvo skolinamasi deficitui finansuoti. Realiai biudžeto deficitą be didesnių iš to išplaukiančių problemų gali turėti tik pačios ekonomiškai stipriausios šalys. Kaip pamatėm Graikija, buvusi daug turtingesnė už Lietuvą, didelio deficito neatlaikė ir subankrotino savo ekonomiką.

Beje, skolinantis pigiai iš TVF jokio fiskalinio skatinimo neišeis padaryt, viskas bus atvirkščiai - TVF įpareigos smarkiai susiveržti diržus.