Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Absoliuciai nieko vakarietiskesnio ten nera. Suvalkai yra grynas muziku miestas ir Lenkijos provincija. Renovacija vyksta del geresnes ekonomines padeties bei kitokios valdzios vykdomos politikos.

Apie Lietuvos kai kuriuos miestus irgi tą patį galima pasakyti, chaltūrina visi. Lenkijoje žmonės verslesni, tuose pačiuose Suvalkuose kiek visur visokių reklamų, smulkių įmonėlių ir t.t., todėl ir ekonomika šalies stipresnė. Valdžia taip pat yra tie patys žmonės, ką jie išsirenka į tą valdžią.

[c2h5oh]

Absoliuciai nieko vakarietiskesnio ten nera. Suvalkai yra grynas muziku miestas ir Lenkijos provincija. Renovacija vyksta del geresnes ekonomines padeties bei kitokios valdzios vykdomos politikos.

Dėl Lietuvos ir Lenkijos "mentalitetų", ekonomikos ir valdžios panašumų ir skirtumų galima ginčytis be galo.

Bet atsakymas į renovacijos mįslę (kodėl Lenkijoje ji vyksta masiškai, o Lietuvoje nevyksta) slypi pabrauktame sakinyje. Gal kas nors žino, kokia konkrečiai buvo Lenkijos valdžios politika renovacijos klausimu? Lietuvai tikriausiai reikėtų neišradinėti dviračio, o nukopijuoti lenkus.

[Tomas]

Lietuvai tikriausiai reikėtų neišradinėti dviračio, o nukopijuoti lenkus.

Spėju, kad Lenkija 99,9% statybinių medžiagų naudojamų renovacijai pasigamina pati ir turėdama begalinį kiekį zlotų gali be jokių parkių renovuoti visus savo daugiabučius. Lietuvai tokia prabanga negręsia.

[Sula]

Bet atsakymas į renovacijos mįslę (kodėl Lenkijoje ji vyksta masiškai, o Lietuvoje nevyksta) slypi pabrauktame sakinyje. Gal kas nors žino, kokia konkrečiai buvo Lenkijos valdžios politika renovacijos klausimu? Lietuvai tikriausiai reikėtų neišradinėti dviračio, o nukopijuoti lenkus.

Lenkijoje šiek tiek kitokios tradicijos. Visų pirma, beveik visuose daugiabučiuose yra bendrijos su nemažais įgaliojimais. Antra, valstybinis bankas BGK valdo renovacijos ir energetinio efektyvumo fondą, kuris subsidijuoja 20% renovacijos kainos, keturi komerciniai bankai paskirti teikti lengvatinius kreditus, o valstybė garantuoja visų paraiškų įvykdymą.

Kiek sprendžiu iš pažįstamų gyvenančių Lenkijoje kalbos, tai ten dauguma savininkų atstovaujančios bendrijos yra kur kas aktyvesnės, jos veikia dar nuo gūdaus sovietmečio. Taip kad iniciatyva ten eina "iš apačios". Paradoksas, bet TSRS išukdė individualistus ir egoistus.

[Tomas]

Info iš pažįstamo žmogelio dirbančio vadybininku didmenine autodalių prekyba užsiimančioje įmonėje - prekyba dalimis LT provincijoje "mirus". Čia bloga naujiena.

Gera naujiena ta, kad krentanti prekyba importinėmis autodetalėmis gerina LT einamosios sąskaitos balansą. Ekonomikos rodiklių fetišistams yra kuo džiaugtis.

[JlL]

Dėl valdžios nesutikčiau . Prasidėjus krizei Lenkijos valdžia buvo giriama už tai, kad veikia kaip iš vadovėlio. Ar tik Lenkija ne vienintelė Europos šalis, kurios BVP nebuvo patekęs į neigiamą zoną. Aišku, daug nuopelnų galima priskirti ir laisvai plaukiojančiam zloto kursui.

skaiciuojant uzsienio valiuta buvo zenklus bvp kritimas, tiesiog devalvalvacijos metu kritimo sava valiuta nesimato. siaip jei devalvavo 20% o augo 0,5% tai realus kritimas buvo kaip ir musu

http://www.tradingeconomics.com/pola...-imf-data.html

kazkas panasau dabar ir baltarusijoj tipo bvp auga nors perskaiciavus -30% gaunasi

[Lettered]

skaiciuojant uzsienio valiuta buvo zenklus bvp kritimas, tiesiog devalvalvacijos metu kritimo sava valiuta nesimato. siaip jei devalvavo 20% o augo 0,5% tai realus kritimas buvo kaip ir musu

http://www.tradingeconomics.com/pola...-imf-data.html

kazkas panasau dabar ir baltarusijoj tipo bvp auga nors perskaiciavus -30% gaunasi

O kodėl reiktų skaičiuoti kokia nors kita valiuta, bet ne vietine? Niekas taip neskaičiuoja, nes tuomet pagal tokią Zimbabvės valiutos kursą, viso pasaulio ekonomika auga keturženkliais procentais. Beto, mažesnis valiutos kursas reiškia išaugusį konkurencingumą, visos šalys tą stengiasi daryti su savo valiutomis (sveiko proto ribose aišku). Grįžtant prie realaus bvp, įdomu būtų palyginti kiek susitraukė (jei Lenkijoje taip nutiko) prekybos, statybos apimtys kiekybine išreiška Lietuvoje ir Lenkijoje. Lietuvoje viskas buvo grįžę kažkur 5 metus atgal, ar Lenkijoje tas pats atsitiko?

[JlL]

o todel kad neuzdaros ekonomikos ir uz daugeli dalyku moki valiuta pats to net nesuprasdamas, aisku lenkam lengviau jie daugiau patys pasigamina ir energetikos daugiau savo turi

[JlL]

statybu sektorius lenkijoj 2008-2010 biski krito skaiciuojant zlotais, keliu ir pan statyba augo. skaiciuojant viska $ kritimas turbut apie virs 10%

http://www.constructionpoland.com/Po...ion_Data.shtml

[Lettered]

statybu sektorius lenkijoj 2008-2010 biski krito skaiciuojant zlotais, keliu ir pan statyba augo. skaiciuojant viska $ kritimas turbut apie virs 10%

http://www.constructionpoland.com/Po...ion_Data.shtml

Visur augimas, tik gyvenamojoje statyboje nedidelis nuosmūkis. Bet palyginus, kad pas mus pvz. butų pastatyta 2010 m. 3.5 karto mažiau 2008 m., to net neapsiverčia vadinti sumažėjimu pas lenkus. Ir prie ko čia doleris? Ar daug jie importuoja statybinių medžiagų už kurias reikia atsiskaityti doleriais?

[JlL]

Visur augimas, tik gyvenamojoje statyboje nedidelis nuosmūkis. Bet palyginus, kad pas mus pvz. butų pastatyta 2010 m. 3.5 karto mažiau 2008 m., to net neapsiverčia vadinti sumažėjimu pas lenkus. Ir prie ko čia doleris? Ar daug jie importuoja statybinių medžiagų už kurias reikia atsiskaityti doleriais?

na biski tingiu veltis normaliai i sia diskusija. siaip ju su lietuva ir nelyginu. nezinau kiek jie $ isleidzia medziagom, turbut panasiai kaip ir mes, bet labiau akivaizdu kad visokios keliu tiesimo technikos kranu ir pan uz zlotus nenusipirksi. o ir siaip ju bendras importo eksporto santykis 150/135, matyt visgi $ jiem reik ir daug kam

o lietuvoj labai didele dalimi statybu kritimas pasireiske ne tik del statybu apimties mazejimo bet ir del drastisko ikainiu sumazinimo.

[Lettered]

o lietuvoj labai didele dalimi statybu kritimas pasireiske ne tik del statybu apimties mazejimo bet ir del drastisko ikainiu sumazinimo.

Aš juk būtent ir rašiau ne už kokią kainą darbų atlikta, o apie apimtis, t.y. butų pastatyta 3.5 karto mažiau. Jei įvertinus kainą, tuomet smukimas būtų kokie 6 kartai. Šiek tiek yra skirtumas, tiesa, ar 6 kartai ar 16 procentų? Beto ir statybinę techniką patys lenkai gamina, pvz.:
http://www.efh-zurawie.pl/index.php?pub=o_firmie

[JlL]

Aš juk būtent ir rašiau ne už kokią kainą darbų atlikta, o apie apimtis, t.y. butų pastatyta 3.5 karto mažiau. Jei įvertinus kainą, tuomet smukimas būtų kokie 6 kartai. Šiek tiek yra skirtumas, tiesa, ar 6 kartai ar 16 procentų? Beto ir statybinę techniką patys lenkai gamina, pvz.:
http://www.efh-zurawie.pl/index.php?pub=o_firmie

na dar yra ir tas niuansas kad butai laikomi pastatyti kai pasirasomas pridavimo aktas, nuo to pat momento skaiciuojamas nt mokestis, krizes metu visu butu pridavimas sustojo butent del to, vien haneris laike apie 400 taip.

kitas momentas sustabdyti projektai, ten darbu atlikta nemazai ir pinigai sukisti, bet aisku priduotu butu statistikoj to nesimato.

o siaip reiktu ziuret i statyba bendrai nebent inzinierinius iskirt galima nes juos isimtinai valstybe finansuoja.

[Lettered]

na dar yra ir tas niuansas kad butai laikomi pastatyti kai pasirasomas pridavimo aktas, nuo to pat momento skaiciuojamas nt mokestis, krizes metu visu butu pridavimas sustojo butent del to, vien haneris laike apie 400 taip.

kitas momentas sustabdyti projektai, ten darbu atlikta nemazai ir pinigai sukisti, bet aisku priduotu butu statistikoj to nesimato.

o siaip reiktu ziuret i statyba bendrai nebent inzinierinius iskirt galima nes juos isimtinai valstybe finansuoja.

Pas lenkus tų sustojusių statybų galbūt dar daugiau, esmė, kiek yra oficialiai pastatyta, tai ir atspindi realią ekonomikos situaciją, o ne kažkokie griaučiai. Realybė tokia kokią jau parašiau, tad kalbėti apie tai, kad krizė panaši pas lankus visiškai absurdiška, kai skirtumai apimčių ne procentai, o kartai. BVP yra BVP, jis juk skaičiuojamas atsižvelgus į infliaciją, t.y. jei zlotui atpigus kažkokios importinės prekės pabrango jiems. Beje, nuo krizės pradžios euro kursas irgi smukęs to pačio dolerio atžvilgiu. Taip, kad brangiau už naftą moka ne tik lenkai, bet ir visa Eurozona.

[senasnamas]

skaiciuojant uzsienio valiuta buvo zenklus bvp kritimas, tiesiog devalvalvacijos metu kritimo sava valiuta nesimato. siaip jei devalvavo 20% o augo 0,5% tai realus kritimas buvo kaip ir musu

Žiūrint buhalteriškai - taip. Tačiau šaliai toks variantas geresnis, ypač jei daug ką pasigamina viduje, nes vietinių prekių kainos dėl to nekyla. Žmonėms tai pasijustų nebent norint keliauti į užsienį ir sugalvojus įsigyti kitų valiutų, kurių atžvilgiu zlotas nukritęs.
Čia išvardyta dar keletas palankių aplinkybių:
stabili bankų padėtis (nepridalinta be saiko kreditų), ES parama (galbūt Lenkija ją išnaudoja racionaliau), dėl zloto kritimo nebankrutavo eksportuotojai. Nesidomėjau, kokie bankai Lenkijoje vyrauja, bet verslui per krizę jie padėjo, o ne kenkė (skolų atidėjimas ir pan.)
http://www.lrytas.lt/-12640495191263...-nuosmukio.htm
Per didelis bankinių paslaugų išvystymas nieko gero neduoda - tik burbulus:

Ekonomiką gelbėjo ir mažas bankinių paslaugų išvystymo lygis – Lenkijoje kreditų suma siekia pusę bendro nacionalinio produkto, Čekijoje – tris ketvirtadalius, o Vakarų šalyse dar daugiau.

O pas mus viskas vyko ne pagal tokį palankų scenarijų: burbulai dideli, rezervų nėra, valiuta pririšta, todėl teko staigiai karpyti išlaidas ir brangiai skolintis. O mokesčių didinimas pribaigė daug silpnesnių verslų. Tada išauga bedarbių skaičius, reikia daugiau biudžeto lėšų pašalpoms ir t. t. Įsisuka visa problemų karuselė. Padėtis būtų buvusi švelnesnė, jei būtų turėtas šioks toks rezervas, kad valstybė galėtų bent laikinai paremti verslą, kuris perspektyvus, tačiau kuriam pritrūko apyvartinių lėšų ir bankai užsuko visas kredito linijas, nes juk krizė. Juk geriau paremti verslą, kuris kuria produktą, nei po to remti bedarbius, kurie nieko nekuria.

[Tomas]

O pas mus viskas vyko ne pagal tokį palankų scenarijų: burbulai dideli, rezervų nėra, valiuta pririšta, todėl teko staigiai karpyti išlaidas ir brangiai skolintis. O mokesčių didinimas pribaigė daug silpnesnių verslų. Tada išauga bedarbių skaičius, reikia daugiau biudžeto lėšų pašalpoms ir t. t. Įsisuka visa problemų karuselė. Padėtis būtų buvusi švelnesnė, jei būtų turėtas šioks toks rezervas, kad valstybė galėtų bent laikinai paremti verslą, kuris perspektyvus, tačiau kuriam pritrūko apyvartinių lėšų ir bankai užsuko visas kredito linijas, nes juk krizė. Juk geriau paremti verslą, kuris kuria produktą, nei po to remti bedarbius, kurie nieko nekuria.

Kvaila remti "verslą kuriantį produktą", jei nėra kas tą produktą perka.
Dar kvailiau yra remti į materialinių gėrybių eksportą orientuotą verslą.

[senasnamas]

Jei perskaitytas teorijas sugebėtum bent kiek pritempti prie realybės, būtų visai neblogai .
Konkretus pavyzdys - statybų sektorius. Jei būstų renovavimo programa būtų normalesnė, statybų sektoriaus smukimas būtų švelnesnis ir statybininkai nebūtų išsilakstę po užsienį. Šalis tik išloštų: mažiau bedarbių, daugiau pajamų į biudžetą, mažiau išlaidų šildymui, mažesnis dujų importas ir t. t.

Pasaulyje yra daug gerų pavyzdžių, kaip tai padaryti, pavyzdžiui, skandinaviškas, kur kompanijos pačios imasi renovavimo, susitaria su gyventojais, paima savo vardu paskolas.
Valstybė į tai net nesikiša, tik suteikia šiek tiek paramos, o piliečiai negramzdinami į skolų liūną.

http://www.lrytas.lt/-13387948741337...i%C5%A1kai.htm
Iki Skandinavijos mums, aišku, toloka, bet tą renovavimo programą reikėjo tobulinti pamačius, kad ji neveikia. Galbūt padidinti valstybės įnašą - ar taip, ar taip lėšų skolintasi daug, tai čia lėšos bent būtų prasmingai panaudotos.

[andyour]

Žiūrint buhalteriškai - taip. Tačiau šaliai toks variantas geresnis, ypač jei daug ką pasigamina viduje, nes vietinių prekių kainos dėl to nekyla. Žmonėms tai pasijustų nebent norint keliauti į užsienį ir sugalvojus įsigyti kitų valiutų, kurių atžvilgiu zlotas nukritęs.
Čia išvardyta dar keletas palankių aplinkybių:
stabili bankų padėtis (nepridalinta be saiko kreditų), ES parama (galbūt Lenkija ją išnaudoja racionaliau), dėl zloto kritimo nebankrutavo eksportuotojai.

O kuris čia Lietuvos bankas nestabilus, Swedbankas uždirbęs kone milijardą litų? Toliau, Lietuvoje eksportas nuolat augo ir auga.

[andyour]

Jei perskaitytas teorijas sugebėtum bent kiek pritempti prie realybės, būtų visai neblogai .
Konkretus pavyzdys - statybų sektorius. Jei būstų renovavimo programa būtų normalesnė, statybų sektoriaus smukimas būtų švelnesnis ir statybininkai nebūtų išsilakstę po užsienį. Šalis tik išloštų: mažiau bedarbių, daugiau pajamų į biudžetą, mažiau išlaidų šildymui, mažesnis dujų importas ir t. t.

http://www.lrytas.lt/-13387948741337...i%C5%A1kai.htm
Iki Skandinavijos mums, aišku, toloka, bet tą renovavimo programą reikėjo tobulinti pamačius, kad ji neveikia. Galbūt padidinti valstybės įnašą - ar taip, ar taip lėšų skolintasi daug, tai čia lėšos bent būtų prasmingai panaudotos.

Šiuo atveju valstybė finansiškai neremia, o jei remtų, tai iš kokių lėšų, jeigu yra taupoma.

[JlL]

na procentaliai lenku importas dar didesnis uz lietuvos, tai reiktu nustot spangt kiek jie daug pasigamina