Lietuvos ekonomikos aktualijos

[deep'as]

Taip, aš esu už tai.
Mano pozicija kaip tik ir yra racionaliausia.

Net didziausi nacionalistai tokie kaip Nigel Farage is tokios pozicijos gerai pasijuoktu. Toks supratimas vyravo mazdaug pries koki tukstantmeti ir isnyko kaip dinozaurai, bet kazkokiu keistai paaiskinamu budu reinkarnavosi Aleksio galvoje.

[Arunasx]

Kiek atsimenu dar Butkevičius kadencijos pradžioje žadėjo tai, bet baigėsi tik komisijos sukūrimu.
Dabar naujas pirstelėjimas prieš rinkimus:

Budbergytė: PVM nepriemoką padės mažinti ir čekių loterija

VŽ paprašė Finansų ministerijos vadovės pakomentuoti prieš porą dienų Europos Komisijos (EK) paskelbtą statistiką apie 2014 m. fiksuotą PVM nepriemoką Europos Sąjungos šalyse. Lietuvoje šis rodiklis – 36,8% – gerokai viršija ES vidurkį, kuris siekia 15,2%.
...
Ponia Budbergytė, rugpjūčio pabaigoje susitikusi su Investuotojų forumo vadovais, užsiminė, kad „šiuo metu VMI kuria mobiliąją programėlę, kuri turėtų leisti prekių ir paslaugų pirkėjams registruoti fiskalinius čekius, iš jų atsitiktinės atrankos būdu būtų renkami laimėtojai ir jiems atitektų prizai“.
...
Lietuvoje PVM nepriemoka yra beveik keturis kartus didesnė nei Estijoje.
ES valstybių narių PVM nepriemoka svyruoja nuo 1,2% Švedijoje iki 37,9% Rumunijoje.

http://vz.lt/verslo-aplinka/2016/09/...cekiu-loterija
p.s. jei sumažintų iki Estijos lygio tai atsirastų LAAAAbai daug pinigų. Tik nenori ir nesugeba.

[TH1]

Taip, aš esu už tai.
Mano pozicija kaip tik ir yra racionaliausia.

Svarbiausia yra klestinti ekonomika. Ji pataiso labai daug dalyku. Nesvarbu kas ten su kuom tuokiasi, mylysi, kokios tautybes zmogus dirba tam fabrike ar ofise. Klestincioje ekonomikoje zmones laimingi, labiau myli savo sali, maziau zudosi ir zudo, maziau zusta keliuose ar paskesta ir t.t. ir t.t.

[lietus]

Klestinti ekonomika neatsiranda savaime. Be to negalima klestėti taikant Čuche metodą, kaip šiaurės korėjiečiai tuo beabejotų. Lengva Danijai, Suomijai ir t.t. buvo kurti klestinčias ekonomikas, kai 1945 metais visos Europos šalys buvo beveik vienodose starto pozicijose. Tuo tarpu Lietuva nuo 0 turėjo pradėti 1991, kai ta pati Danija jau turėjo 50 metų vystymosi ir sudarė nelygią konkurenciją (ką puikiai iliustruoja tos pačios dotacijos žemdirbiams). Ir tai Lietuva per 26 metus vystymos tempais tokioje nelygioje konkurencijoje turbūt net pralenkė klestinčias ekonomikas dabar turinčių šalių vystymąsi. Nes šiandieninis Lietuvos pragyvenimo lygis manau nelabai skiriasi nuo 1977 metų Danijos lygio. Aišku galima ir greičiau sukurti klestinčią ekonomiką, kaip pavyzdžiui Azijos šalys (Pietų Korėja), bet tada kažkuri karta turi pasiaukoti. Kaip matome Lietuviai aukotis nelinkę, nes netgi vystantis be aukojimosi jau didelė dalis išsibėgiojo po Danijas iš kurių svaigsta apie klestinčią ekonomiką. Taigis.

[TH1]

Klestinti ekonomika neatsiranda savaime.

Na as niekur lyg ir nesakiau, kad is niekur atsiranda. Mano mintis buvo, kad norint buti klestintiems turim but globalus, mastyt globaliai ir moderniai, o ne kaip Aleksio spangsta apie tyra Lietuva.

[John]

Na as niekur lyg ir nesakiau, kad is niekur atsiranda. Mano mintis buvo, kad norint buti klestintiems turim but globalus, mastyt globaliai ir moderniai, o ne kaip Aleksio spangsta apie tyra Lietuva.

Čia labai didelė lietuvių problema. Bent jau tų, kurie nėra daugiau susidūrę su užsieniu (darbo, studijų, keliavimo, biznio prasme). Provincialumas mažai šaliai yra pražūtingas, bet jo Lietuvoje vis dar gerokai per daug.

[lietus]

Ganėtinai sunku įsivaizduoti, kas tai globali valstybė. Ypač kalbant apie tokias nacionalines valstybes kaip Lietuva. Nes globalus reiškia be savo kalbos, be senųjų papročių ir be apibrėžtos teritorijos iš esmės. Kažkas panašaus į Vatikano (gali patekti kas tik nori) ir Baltarusijos (nepriklausoma sąjunginė) hibridą .

[John]

Ganėtinai sunku įsivaizduoti, kas tai globali valstybė. Ypač kalbant apie tokias nacionalines valstybes kaip Lietuva. Nes globalus reiškia be savo kalbos, be senųjų papročių ir be apibrėžtos teritorijos iš esmės. Kažkas panašaus į Vatikano (gali patekti kas tik nori) ir Baltarusijos (nepriklausoma sąjunginė) hibridą .

Mano surpatimu, tai yra išprusimas arba išsilavinimas plačiąja prasme. Buvimas aware, kas vyksta pasaulyje (ne tik Rusijoje ir Ukrainoje), suvokimas, kaip veikia globali ekonomika, kokios yra ekonomikos, karinės ir kultūrinės tendencijos. Matymas toliau savo kiemo ir domėjimasis ne tik tais dalykais, kurie tiesiogiai liečia mūsų šalį.

[Aleksio]

Mano surpatimu, tai yra išprusimas arba išsilavinimas plačiąja prasme. Buvimas aware, kas vyksta pasaulyje (ne tik Rusijoje ir Ukrainoje), suvokimas, kaip veikia globali ekonomika, kokios yra ekonomikos, karinės ir kultūrinės tendencijos. Matymas toliau savo kiemo ir domėjimasis ne tik tais dalykais, kurie tiesiogiai liečia mūsų šalį.

Bet domėjimasis ir ekonomikos klestėjimas ≠ emigracija/imigracija.

[TH1]

Ganėtinai sunku įsivaizduoti, kas tai globali valstybė. Ypač kalbant apie tokias nacionalines valstybes kaip Lietuva. Nes globalus reiškia be savo kalbos, be senųjų papročių ir be apibrėžtos teritorijos iš esmės. Kažkas panašaus į Vatikano (gali patekti kas tik nori) ir Baltarusijos (nepriklausoma sąjunginė) hibridą .

Visiskai nesutinku. Yra daugybe pavyzdziu, kai salys yra globalios, bet nepraradusios savo kulturos, kalbos ir t.t.

[John]

Bet domėjimasis ir ekonomikos klestėjimas ≠ emigracija/imigracija.

O kas taip sakė?

[Lettered]

Čia labai didelė lietuvių problema. Bent jau tų, kurie nėra daugiau susidūrę su užsieniu (darbo, studijų, keliavimo, biznio prasme). Provincialumas mažai šaliai yra pražūtingas, bet jo Lietuvoje vis dar gerokai per daug.

Nėra Lietuva tokia provinciali, pvz. bent vieną užsienio kalbą mokančių žmonių yra arti 100%, vienas geriausių rodiklių ES, eksporto/BVP santykis irgi didelis, emigracija irgi viena didžiausių ES. Lietuviai niekada nebuvo uždari savo noru.
Bet lietus šiaip teisingai viską išdėstė, Lietuvos atsilikimas buvo savaime užprogramuotas ir nebuvo jokių šansų greitai pasivyti ES senbuves su tokiomis startinėmis pozicijomis bendroje rinkoje.

[andyour]

Bet lietus šiaip teisingai viską išdėstė, Lietuvos atsilikimas buvo savaime užprogramuotas ir nebuvo jokių šansų greitai pasivyti ES senbuves su tokiomis startinėmis pozicijomis bendroje rinkoje.

Reik dar daugiau ES paramos, kad iki galo susitvarkyti visą infrastruktūrą. Šiam momentui 90% Lietuvos atrodo blogiau nei tarybiniais laikais.

[Lettered]

Reik dar daugiau ES paramos, kad iki galo susitvarkyti visą infrastruktūrą. Šiam momentui 90% Lietuvos atrodo blogiau nei tarybiniais laikais.

Norint pasivyti reikia investicijų ne į infrastruktūrą, t.y. ne visokius suoliukus, paminklus ar arenas, kas tik tam kartui duoda užsidirbti įsisavinant, bet užkrauna išlaikymo išlaidas dirbantiesiems, o į verslą, kuris kuria pridėtinę vertę ir gerai apmokamas darbo vietas.

[andyour]

/\

Lyg dabar nėra išlaikymo išlaidų. Žiūrėk tuoj reikės ne tik išlaikyti, o viską atnaujinti. Tada tai bus išlaidų kokių neregėjai.
Kaip tu remsi verslą, pervesi jiems ES pinigus tiesiai į sąskaitą?

[index]

Gal nuskambėsiu kaip koks visiškas socialistas (nors realiai tai šitai yra liberalu kaip niekas kitas), bet esmė visiškai ne infrastruktūroje (o šitą galima sutvarkyti greitai ir neskausmingai, reikia tik noro ), o galimybių didesnei daliai žmonių sukūrime ir socialinio mobilumo padidinime, taip geriau išnaudojant talentus, o ne (šitai galioja regionams, Vilniuje padėtis nepalyginama ir iš Vilniaus sunkiai įsivaizduojama ) pasmerkiant juos tarnauti vieninteliams miestelio darbdaviui, nepanaudojant savo sugebėjimų ar tą patį daryti emigracijoje, tik už šiek tiek brangiau.

[andyour]

/\ Infrastruktūra yra dalis gerbuvio. Kai viskas tvarkinga - maloniau gyventi, dėl ko mes ir gyvename. Taip pat būtume patrauklesni užsienio investuotojams bei turistams. Pati tvarkinga aplinka savaime žmones veikia teigiamai, nes verčia ją tausoti ir formuojasi nuo vaikystės teigiamos žmogaus charakterio savybės. Aišku, kad infrastruktūra visko neišpręs, bet jos Lietuvai labai reikia. Miesteliuose darbo, kiek girdėjau, yra kiek tik nori. Tik nėra kam dirbti. Vietinis ūkinininkas negali mokėti tiek, kiek ūkinikai vakaruose, gaunantys daug kartų didesnę paramą.

[senasnamas]

„Vero Cafe“ kelia kavos kainas

Pirkėjams 10 ar 15 euro centais pabrangęs puodelis - ne itin maloni naujiena, tačiau tvirtinama, kad „Vero Cafe“ siekia ne pelno.
Kylančios kainos, o tuo pačiu kylantys darbuotojų atlyginimai – svarbus socialinis verslo aspektas. Pranešime tvirtinama, kad nuo rudens „Vero Cafe“ baristos galės džiaugtis 10 procentų pakilusiais atlyginimais.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=72263230

Įdomų motyvą sugalvojo . Šiaip Vero Cafe kainos ir taip didžiausios buvo. Apskritai Lietuvoje kavos kaina tinklinėse kavinėse yra aukšta, nors tų kavinių vis daugėja.

[andyour]

/\ kavos visada gali nepirkti. Blogai kai brangsta prekės, be kurių negali apsieiti.

[senasnamas]

Tai galima nepirkti ir sulčių, arbatos bei kefyro, bet nedaug yra tokių, kurie gertų vien vandenį .