Lietuvos ekonomikos aktualijos

[J.U.]

Sakyčiau, kad ne visai tiesa. Ir gaujos tikrintojų mažėja vos ne kasmet, ir kompetencijos kai kurių valdininkų neblogos. Labai gerai viską parodo pasauliniai reitingai.

Juokaujate? Tikite kokiais tai pasauliniais reitingais?

[Creatium]

Juokaujate? Tikite kokiais tai pasauliniais reitingais?

Ne tai be abejo nereiki niekuo tikėti. Tik tuo, ką tamstos smegenėlės išmąsto

[tajus]

Juokaujate? Tikite kokiais tai pasauliniais reitingais?

Beje, aš irgi pastebėjau, kad tikrintojų gaujos gerokai sumažėjusios ir viskas paprasčiau eina.

Tik vis dar keista, kad už logotipo pakabinimą (ant savo nuomojamo ofiso sienos, kad visi interesantai mus rastų) reikia mokėti mokesčius savivaldybei...

O daugiau net nežinau prie ko prisikabint.

[senasnamas]

Sena tema apie kapitalo ir darbo pajamų apmokestinimo žirkles bei "socialdemokratiją" Lietuvoje.
Romas Lazutka. Lietuvos viešųjų finansų paradoksas

Visi tie trūkumai tik todėl, kad Lietuvos valdžios neišgali surinkti pakankamai mokesčių. Surenkama tik 26 proc. BVP. Tai paskutinė vieta ES ir net trečdaliu mažiau nei ES vidurkis (žr. 1 pav.). To negalima pateisinti Lietuvos neturtingumu ar istorija, nes panašios pokomunistinės šalys kaip Estija, Lenkija, Vengrija lenkia Lietuvą bent 6–10 proc. punktų.

Jei Lietuva surinktų kapitalo mokesčių bent panašiai kaip Lenkija (pagal šį rodiklį ji ES yra vidutiniokė), valstybės pajamos padidėtų penkiais procentiniais BVP punktais. Tai būtų apie 6 mlrd. litų suma, kurios pakaktų bent šešioms lietuviškoms kariuomenėms.

http://www.tiesos.lt/index.php/tinkl...su-paradoksas1

[suoliuojantis]

Čia netiesiogiai apie Lietuvos ekonomiką: Lenkijos PKN Orlen koncernas pateikė savo 2016 metų pirmo ketvirčio atsakitą. Bendros pajamos išliko stabilios, tačiau stabilumui padėjo situacija užsienio rinkose , o ne pačioje Lenkijoje:

W pierwszym kwartale płocki koncern zanotował wzrost przerobu ropy o 11 proc. To przełożyło się na zwyżkę sprzedaży produktów rafineryjnych i petrochemicznych o 8 proc. Sprzedaż rosła na rynku czeskim (o 7 proc.) i rynku litewskim (o 27 proc.). Spadła natomiast w Polsce (o 2 proc.).

http://www.rp.pl/Energianews/3042199...ysku.html#ap-1

11 proc. perdirbo daugiau naftos, produktų pardavimai išaugo 8 proc., iš jų Čekijos rinkoje išaugo 7 proc., o Lietuvos rinkoje net 27 proc (oho-ho-ho). Pačioje Lenkijoje pardavimai smuko 2 proc.

Tas 27 proc. išaugimas Lietuvoje maždaug ir rodo šešėlinės naftos produktų rinkos apimtis pas mus (sumažėjęs kontrabandos patrauklumas iš Baltarusijos ir Kaliningrado). Baisiai didelė.

[Galis]

Čia kaip suprantu MN pardavimai? tai čia gali būti ir Latvijos šešėlis ir sunkiasvorio transporto pirkimų augimas, kai sustojo važiaviamai į rytus.

[suoliuojantis]

Čia kaip suprantu MN pardavimai? tai čia gali būti ir Latvijos šešėlis ir sunkiasvorio transporto pirkimų augimas, kai sustojo važiaviamai į rytus.

Taip čia MN pardavimai

[Eimantas]

Tai gal sumažėjo naftos produktų importas per "Klaipėdos naftą"?

[booraz]

Iš Nerijaus Mačiulio FB:

Viena iš priežasčių kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione – per mažai tarptautinių įmonių, dažnai galinčių mokėti didesnius atlyginimus. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje nesiekia 40 proc. BVP, yra mažiausios regione ir, priešingai nei kaimyninėse šalyse, per dešimtmetį beveik visai neišaugo. Galima įvardinti bent dešimt to priežasčių – kai kurios yra natūralios (N) ir nieko blogo nereiškia, kitos yra šalintinos (Š):
1) Maža rinka (bet ne tokia maža kaip Latvijos ar Estijos); (N)
2) Kai kuriuose sektoriuose – didelė konkurencija ir pakankamas vietinio kapitalo kiekis; (N)
3) Nemažai pastarųjų investicijų Lietuvoje buvo nukreiptos į paslaugų sektorius, o ne pramonę (paslaugų centrams reikia mažiau finansinių investicijų, nei fabrikams); (N)
4) Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius; (Š)
5) Nepalanki mokestinė aplinka (Estijoje pelnas neapmokestinamas tol kol lieka įmonėje ir naudojamas investicijoms, darbo užmokesčio didinimui ar kitoms augimo potencialą didinančioms išlaidoms); (Š)
6) Sudėtingas (sudėtingesnis nei kaimyninėse šalyse) darbo santykių reguliavimas; (Š)
7) Didelė biurokratinė našta – priežiūros institucijų reikia, bet reguliavimas bei priežiūra gali būti ir pertekliniai; (Š)
8) Savivaldybių pasyvumas ieškant ir viliojant investuotojus; (Š)
9) Vengimas listinguoti valstybės valdomas įmones ir pritraukti užsienio kapitalą; (Š)
10) Implicitinis, o kartais ir eksplicitinis (pavyzdžiui, apribojimai užsieniečiams pirkti žemę) ekonominės politikos priešiškumas ir nepatrauklumas. (Š)

https://www.facebook.com/photo.php?f...type=3&theater

[OptimusPrime]

Pirmojo ketvirčio ekonomikos duomenys paskelbti. Ar visi taip labai nusivylę, kad niekas naujienos neįdėjo? Pirmą ketvirtį ekonomika paaugo 2.4 procento:

http://vz.lt/2016/04/29/bvp-pirma-ketvirti-augo-24

Latviai irgi paskelbė savo rezultatus. Pas juos augimas 1.8 procento:

http://www.delfi.lv/biznes/bnews/v-p....d?id=47378757

[Gladiator]

Pirmojo ketvirčio ekonomikos duomenys paskelbti. Ar visi taip labai nusivylę, kad niekas naujienos neįdėjo? Pirmą ketvirtį ekonomika paaugo 2.4 procento

Matyt po eilutės: ''Tokį pirmą šalies ekonomikos įvertį penktadienį skelbia Lietuvos statistikos departamentas.'' visi nustojo skaityti nes nelabai jau kam ir įdomu ką tas statistikos departamentas skelbia.

[Tomas]

Nu tikrai, kalafijoro kainos nesugeba suskaičiuoti ...

[Globalus]

Kalafioro kaina paaugo iki kosmoso lygio, BVP irgi kyla
Jei rimčiau, tai Q1 rezultatas visai neblogas

[bato_usai]

Tarp eilučių kalba apie galimą skandinavų bankų pasitraukimą
http://vz.lt/rinkos/2016/04/29/tarp-...u-pasitraukima

Šiaurės šalių bankai dėl besikeičiančios verslo aplinkos gali susiaurinti sąrašą šalių, kurias jie iki šiol laikė namų rinka, pareiškė Indrekas Saaparas, Estijos centrinio banko ekonomistas.

Pasak p. Saaparo, kurį penktadienį cituoja amerikiečių naujienų agentūra „Bloomberg“, Šiaurės šalių bankai po krizės susikoncentravo į pagrindines, artimiausias rinkas.

„Bankams planuojant veiklos strategiją ateičiai, labai svarbu apsibrėžti, kas yra namų rinka. Kaip tik ši sąvoka dėl besikeičiančios verslo aplinkos gali būti susiaurinta, o tai galėtų paveikti ir Estijos bankinę sistemą“, – sako p. Saaparas.

Pasak jo, prastesnius rodiklius demonstruojančių bankų antrinių įmonių atsisakymas „negali būti atmestas“.

Estų spauda ūžia

Estijos spaudoje pastaruoju metu nestrūksta svarstymų, kad didieji Skandinavijos šalių bankai gali trauktis iš Baltijos šalių.

Apie tai, kad Švedijos bankininkystės milžinas „Nordea“ planuoja parduoti savo padalinius Baltijos šalyse, rašė Estijos verslo dienraštis „Aripaev“. Tarp potencialių „Nordea“ verslo Baltijos šalyse pirkėjų įvardijami Estijos bankas LHV ir britų HSBC.

Savo ruožtu kitas Estijos laikraštis „Postimees“, besiremiantis savo šaltiniais, vėliau pridėjo, kad Baltijos šalyse turimiems padaliniams pirkėjų ieško ne tik Švedijos „Nordea“, bet ir Norvegijos DNB bei Danijos „Danske Bank“ bankai.

Ką mano Lietuvos bankas

„Verslo žinių“ priede „Bankai ir draudimas“ šiandien spausdinamas interviu su Vitu Vasiliausku, Lietuvos banko valdybos pirmininku, kuriame jis taip pat kalba apie galimą naujų žaidėjų atėjimą į bankų sektorių. Tiesa, tai esą nebūtų stambūs žaidėjai.

„Be abejo, naujų rinkos dalyvių atsiradimas būtų sveikintinas. Tokių nedrąsių pasižvalgymų signalų mes gauname. Ar sulauksime naujų sisteminių rinkos dalyvių ne iš Skandinavijos, priklausys nuo tolesnės ekonominės aplinkos šiame regione ir bendrai nuo visos euro zonos ekonominės būklės bei geopolitinės aplinkos. Tie signalai, kuriuos gauname šiandien, man nesuteikia pagrindo teigti, kad turėsime naujų didelių bankų.

Realiau būtų manyti, kad turėsime naujų nišinių rinkos dalyvių, pavyzdžiui, vartojimo kreditų įstaigų, alternatyvių finansavimo subjektų, įvairių fondų. Atkreipčiau dėmesį, kad gali stiprėti verslo finansavimas kapitalo rinkoje išleidžiant vertybinius popierius.

Taip pat jeigu į Lietuvą ateitų stambių užsienio investuotojų, įgyvendinančių tam tikrus infrastruktūros projektus, gali būti, kad paskui juos atsektų ir bankai“, – sako p. Vasiliauskas.

Jis patikslina, kad, kalbėdamas apie infrastruktūros projektus, omenyje turi Klaipėdos uostą, Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną ir investicijas ten.

Galimas susijungimas?

Tuo tarpu Švedijos žiniasklaidoje pastaruoju metu buvo kalbama ne apie galimą bankų pasitraukimą iš Baltijos šalių, bet apie galimas skandinaviškų bankų jungtuves.

Laikraštyje „Svenska Dagbladet“ buvo pasirodžiusi versija, kad Švedijos „Swedbank“ gali susijungti su Danijos „Danske Bank“, taip suformuodami vieną didelę bankininkystės grupę. Per jungimąsi iš „Swedbank“ grupės esą pasitrauktų vienas stambesnių akcininkų Švedijos draudimo bendrovė „Folksam“.

Tarp bankų, kurie potencialiai galėtų dalyvauti jungtuvėse, minėtas ir švedų „Handelsbanken“.

[bato_usai]

Paaiškėjo, kaip 2015 metus baigė valstybės valdomos įmonės
http://vz.lt/verslo-aplinka/ekonomik...aldomos-imones

Lietuvos valstybės valdomos įmonės (VVĮ) per 2015 m. neaudituotais duomenimis uždirbo 216,3 mln. Eur grynojo pelno. Tai 5,7% mažiau nei 2014 m.

128 VVĮ pajamos 2015 m. išaugo 9,2%, iki 2,48 mlrd. Eur.

Daugiausiai pelno tarp VVĮ gavo UAB „Lietuvos energija“ įmonių grupė. Didžiausią nuostolį patyrė į nebūtį nuėjusi BAB „Lietuvos jūrų laivininkystė“.

Labiausiai išaugo AB „Klaipėdos nafta“ ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, o labiausiai krito VĮ Turto bankas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės grynasis pelnas.

Tai skelbiama VVĮ veiklos ataskaitoje, kurią parengė VVĮ veiklos rezultatus analizuojantis Valdymo koordinavimo centras (VKC).

VKC skaičiavimais, VVĮ dividendai ir pelno įmokos už 2015 m. preliminariai galėtų siekti apie 117 mln. Eur.

[J.U.]

Paaiškėjo, kaip 2015 metus baigė valstybės valdomos įmonės
http://vz.lt/verslo-aplinka/ekonomik...aldomos-imones

Na, matome eilinę lietuvišką spiralę. Komunistai nuvaro velniop ekonomiką, paskui ateina koks Kubilius, pradeda tvarkyti ir finale būna dėl visų blogybių kaltas. Tada vėl ateina mažaraščiai komunistai ir viskas vyksta kaip toje patarlėje - užkliuvo už varčios ir vėl viskas iš pradžios.

[Tomas]

Čia reikėtų priminti, kad Kubiliaus neperrinko dėl -4,4% realaus BVP nuosmukio.
Tuo tarpu komunistai 2000-2008 nuvarė ekonomiką +76,5% ir dar 2012-2016 bus nuvarę dar kokiais +10,5% (nepaisant labai nekokių išorinių aplinkybių).

[A.C.D.]

Čia reikėtų priminti, kad Kubiliaus neperrinko dėl -4,4% realaus BVP nuosmukio.
Tuo tarpu komunistai 2000-2008 nuvarė ekonomiką +76,5% ir dar 2012-2016 bus nuvarę dar kokiais +10,5% (nepaisant labai nekokių išorinių aplinkybių).

Susidaro ispudis, kad Tomas pats kuo puikiausiai supranta kas ir kaip kur vyskta ir greiciausiai pats uz "komunistus" nebalsuoja. Bet siame labai i desine/centra linkusiame forume zut-but reikia skirtingu nuomoniu ir Tomas jas kuo puikaiusiai pateikia.

Aciu

[Creatium]

Pigiausias burnos skalavimo skystis pas Barborą - Lesnoj Balzam, 250 ml
€2,89. Gal kas žinot kur rasti pigiau už kokį €1 ar €0,5? Gariūnuose? Nes kam man koks pilstukinis alus, kai yra Lesnoj Balzam - uch kaip apsisvaiginčiau.

Nebandei batų tepalo? Sako irgi gerai trenkia.

[balietis]

Pigiausias burnos skalavimo skystis pas Barborą - Lesnoj Balzam, 250 ml
€2,89. Gal kas žinot kur rasti pigiau už kokį €1 ar €0,5? Gariūnuose? Nes kam man koks pilstukinis alus, kai yra Lesnoj Balzam - uch kaip apsisvaiginčiau.

Reikėtų gal bandyti kioskus prie stoties ar Krasnūchoje, jei dar ten tokių liko. Kažkada buvo reportažas, kaip stoties spaudos kioske vasarą gaiviesiems gėrimams nebuvo vietos šaldytuve, nes ten - odekolonai/losjonai ir dantų eliksyrai.