Lietuvos ekonomikos aktualijos

[index]

Kitaip sakant gyventojų skaičiui artėjant prie 0, BVP per capita artėja prie begalybės. Puikus BVP rodiklio kėlimo būdas, tik deja netvarus ...

Priklauso nuo to kokių gyventojų sąskaita tas gyventojų skaičius mažėja. Jei mažėja ekonomiškai neaktyvių, ar nekvalifikuotų, mažai uždirbančių gyventojų skaičius BVP per capita auga ir dėl jų išvykimo aš visai nesijaudinu, nes tokiu atveju kitur jie gali dirbti geriau, uždirbti daugiau ir visiems sukurti daugiau vertės, be to dar sumažindami naštą likusiems Lietuvoje.

Gerokai blogiau būtų jei mažėtų kvalifikuotų, našiai dirbančių ir daug uždirbančių gyventojų, netgi jei bendras gyventojų skaičius augtų.

[Lettered]

Priklauso nuo to kokių gyventojų sąskaita tas gyventojų skaičius mažėja. Jei mažėja ekonomiškai neaktyvių, ar nekvalifikuotų, mažai uždirbančių gyventojų skaičius BVP per capita auga ir dėl jų išvykimo aš visai nesijaudinu, nes tokiu atveju kitur jie gali dirbti geriau, uždirbti daugiau ir visiems sukurti daugiau vertės, be to dar sumažindami naštą likusiems Lietuvoje.

Gerokai blogiau būtų jei mažėtų kvalifikuotų, našiai dirbančių ir daug uždirbančių gyventojų, netgi jei bendras gyventojų skaičius augtų.

Bet taip ir yra, labiausiai mažėja potencialių BVP gamintojų, baigusių mokyklas, universitetus, profkes, į kuriuos valstybė, patys gyventojai daug investavo, bet negauna gražos. Ir apskritai visuomenė senėja, kas irgi labai blogai, toks pensininkų skaičius kaip besivystančiai šaliai tikras akmuo ant kaklo...

[Sula]

Ir apskritai visuomenė senėja, kas irgi labai blogai, toks pensininkų skaičius kaip besivystančiai šaliai tikras akmuo ant kaklo...

Pensininkai ir pagyvenę žmonės turi dirbti (jei gali ir nori)!
Tik pas mus tai visaip mėginama blokuoti.

[Lettered]

Pensininkai ir pagyvenę žmonės turi dirbti (jei gali ir nori)!
Tik pas mus tai visaip mėginama blokuoti.

Tai ir dirba kas tik gali, nes kitaip šildymo sezono metu reiktų badauti.

[Sula]

Tai ir dirba kas tik gali, nes kitaip šildymo sezono metu reiktų badauti.

Apie tai ir kalbu. Problema galimybėse.
Lietuvoje žmogus po 50 metų praktiškai yra nurašomas. Ir ne todėl, kad jis nesukuria vertybių ir nenaudingas. Tiesiog tokia mada, nusistatymas.
Bent jau mano kolegos Skandinavijos pensininkai dar dirba dalį darbo dienos konsultantais arba auditoriais, netgi projektų vadovais, ir yra gerbiami, vertinami. Tai yra tas, kas be didelės patirties ir užimtumo netinkama jaunimui.

[Eidvis]

Eurostat'o pranešimas apie BVP augimą Europoje: Euro area and EU27 GDP stable

Tiesa, pagal Eurostat Lietuvos BVP augo +4.3% (antri po Latvijos), nežinau dėl ko šitas skaičius skiriasi nuo Lietuvos statistikos departamento pateiktų duomenų (berods +3.9%), galbūt dėl skirtingos skaičiavimo metodikos.

Įdomu pastebėti tai, kad Vengrijos BVP krito -1.5%, o mums Vengrija svarbi žvelgiant iš tos pozicijos, kad tai yra artimiausia "konkurentė" ES, kurią galime pralenkti pagal BVP tenkantį vienam gyventojui. Pagal Tarptautinį Valiutos Fondą, BVP vienam gyventojui (2011 m.) Lietuvoje sudarė 18,856$, o Vengrijoje 19,591$. Jeigu manysime, kad šiemet mūsų BVP kils 3%, o vengrų smuks 1%, tai juos aplenksime jau šiais metais.

Žinoma, yra skirtingų skaičiavimo metodologijų ir sunku čia tiksliai kažką pasakyti ar juolabiau paprognozuoti, bet jeigu ne šiemet, tai kitąmet vengrus jau tikrai turėtumėm aplenkti. Negražu džiaugtis kitų nelaimėmis, bet gražu džiaugtis savo laimėmis, o mūsų laimė yra nebūti linksniuojamiems ES uodegoje ir kiekvienu žingsneliu aukštyn verta pasidžiaugti.

[Lettered]

Apie tai ir kalbu. Problema galimybėse.
Lietuvoje žmogus po 50 metų praktiškai yra nurašomas. Ir ne todėl, kad jis nesukuria vertybių ir nenaudingas. Tiesiog tokia mada, nusistatymas.
Bent jau mano kolegos Skandinavijos pensininkai dar dirba dalį darbo dienos konsultantais arba auditoriais, netgi projektų vadovais, ir yra gerbiami, vertinami. Tai yra tas, kas be didelės patirties ir užimtumo netinkama jaunimui.

Na aš tokių tendencijų nepastebėjau (neskaitant visokių chronių ir alkoholikų, nors prieš krizę ir tokie dirbo statybose), beto ir statistika rodo, jog nedarbas tarp tokio amžiaus (50-mečių) yra mažiausias, o jaunimo tarpe didžiausias. Lietuvoje daug lengviau rasti darbą su partimi nei su teorinėmis žiniomis ir diplomais. Beto labai daug sėdi senų pensijinio amžiaus darbuotojų, kuriuos pakeitę jauni galėtų dirbti daug geriau.

[Silber418]

Štai tokį skirtumą pastebiu ir aš. Kaskart būdamas Lietuvoje, pastebiu skirtumą - vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi užguiti, nereikalingi ir nepatinkinti savo padėtimi visuomenėje. Taip pat dažnai žmogaus amžius yra laikomas svaresniu kriterijumi už asmens kompetenciją ir norą save realizuoti.

[liutass]

Štai tokį skirtumą pastebiu ir aš. Kaskart būdamas Lietuvoje, pastebiu skirtumą - vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi užguiti, nereikalingi ir nepatinkinti savo padėtimi visuomenėje. Taip pat dažnai žmogaus amžius yra laikomas svaresniu kriterijumi už asmens kompetenciją ir norą save realizuoti.

Lietuvoje yra kosmosas su kriterijais, ypac lietuviskuose UABuose ir valdiskose istaigose

[surskis18]

15min.lt
Ingrida Šimonytė: Miegokite ramiai, daktare Algirdai Butkevičiau – kitai Vyriausybei teks rūpintis jūsų valdžios išleista skola

Paprastai ir argumentuotai Vienas malonumas skaityti.

[Gator]

Priklauso nuo to kokių gyventojų sąskaita tas gyventojų skaičius mažėja. Jei mažėja ekonomiškai neaktyvių, ar nekvalifikuotų, mažai uždirbančių gyventojų skaičius BVP per capita auga ir dėl jų išvykimo aš visai nesijaudinu, nes tokiu atveju kitur jie gali dirbti geriau, uždirbti daugiau ir visiems sukurti daugiau vertės, be to dar sumažindami naštą likusiems Lietuvoje.

Apie kokia nasta kalbi? Net ir mazai uzdirbantis moka mokescius ir moka sodrai taip pagelbedamas, o ne uzkraudamas nasta.

[index]

Apie kokia nasta kalbi? Net ir mazai uzdirbantis moka mokescius ir moka sodrai taip pagelbedamas, o ne uzkraudamas nasta.

Apie nedirbančius, o daugiausia struktūrinius bedarbius kurių ne tiek jau mažai ir jie vienoki ar kitokį (pasibaigus bedarbio pašalpos mokėjimui) valstybės išlaikymą gauna. O emigruoja daugiausia ne tie, kurie darbo neteko kątik, o tie kuriems jo jau senai, jei išvis, nepavyksta susirasti.

[John]

Apie nedirbančius, o daugiausia struktūrinius bedarbius kurių ne tiek jau mažai ir jie vienoki ar kitokį (pasibaigus bedarbio pašalpos mokėjimui) valstybės išlaikymą gauna. O emigruoja daugiausia ne tie, kurie darbo neteko kątik, o tie kuriems jo jau senai, jei išvis, nepavyksta susirasti.

Žvelgiant iš tokios pozicijos, tai emigracija Lietuvai netgi į naudą. Tokie bedarbiai ne tik gauna darbą svetur (nebent ir ten pasirenka būti vagimis ar benamiais), bet dažnai dar ir siunčia pinigų į Lietuvą šeimai/giminėms. Plius patys grįžę per atostogas palieka vieną kitą tūkstantį Litų ekonomikai.

Blogai iš esmės yra tik tuomet, kai emigruoja kvalifikuoti specialistai.

[andyour]

Paprastai ir argumentuotai Vienas malonumas skaityti.

Dar kartą apie tai, kam naudojamos skolintos lėšos. Kol mūsų nacionalinis ir „Sodros“ biudžetai yra deficitiniai skolintomis lėšomis lopoma ta išlaidų dalis, kuri viršija pajamas. Tai reiškia, kad skolintos lėšos naudojamos visoms valstybės teikiamoms viešosioms paslaugos, įskaitant švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitas sritis.
Tarp šių išlaidų – ir pensijos, ir atlyginimai mokytojams, policininkams, gydytojams, bibliotekininkams. Turbūt jau nebereikia priminti, kad apie 70 procentų viešųjų išlaidų atitenka socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui. Būtų daug nuoširdžiau, jeigu raudų apie „praskolintą Lietuvą“ autoriai pasakytų, kurią konkrečiai iš šių sričių jų Vyriausybė yra pasirengusi finansuoti mažiau, kad skola nedidėtų.

Jei nebūtų taip sparčiai augę biudžetinių įstaigų atlyginimai, pensijos, valstybės skola neturėjo didėti. Pensininkais galėtų vaikai pasirūpinti, nes ateityje tik dar sunkiau bus, dirbančiųjų tik mažės.

[Tomas]

Apie nedirbančius, o daugiausia struktūrinius bedarbius kurių ne tiek jau mažai ir jie vienoki ar kitokį (pasibaigus bedarbio pašalpos mokėjimui) valstybės išlaikymą gauna. O emigruoja daugiausia ne tie, kurie darbo neteko kątik, o tie kuriems jo jau senai, jei išvis, nepavyksta susirasti.

Struktūrinis nedarbas kaip suprantu yra "bullshit term" skirtas apibūdinti situacijai, kai 100 šunų konkuruoja dėl 90 kaulų?

[senasnamas]

Struktūrinis nedarbas kaip suprantu yra "bullshit term" skirtas apibūdinti situacijai, kai 100 šunų konkuruoja dėl 90 kaulų?

O kaulą turi valdžia numesti?
Atsidariau cvonline.lt Per šiandien įdėta 350 naujų skelbimų. Turbūt panašus skaičius kas dieną būna. O darbai patys įvairiausi - nuo darbininko ar krautuvo vairuotojo iki programuotojo ar net dirigento. Yra tų kaulų, tik reikia nasrus turėti .

[Lettered]

Žvelgiant iš tokios pozicijos, tai emigracija Lietuvai netgi į naudą. Tokie bedarbiai ne tik gauna darbą svetur (nebent ir ten pasirenka būti vagimis ar benamiais), bet dažnai dar ir siunčia pinigų į Lietuvą šeimai/giminėms. Plius patys grįžę per atostogas palieka vieną kitą tūkstantį Litų ekonomikai.

Blogai iš esmės yra tik tuomet, kai emigruoja kvalifikuoti specialistai.

Tai tame ir esmė, kad dabar tendencijos tokios, kad emigruoja jauni kvalifikuoti esami ar būsimi specialistai, verslininkai ir t.t. Nekvalifikuotos darbo jėgos emigracijos banga buvo prieš 10 metų, kada atsidarė sienos, užsienyje buvo galima lyginant su tuometine Lietuva gauti labai gerus darbus ir gana lengvai. Dabar konkurencija kur kas didesnė, tad tokiems nekvalifikuotiems užsienyje nebėra vietos ir tenka čia trintis su visokiais laikinais darbais, chaltūrom ir pašalpom.

[jungengg]

Neverta ten skaityt, tik šiaip kartais girdi fone kažką prisistatant nepriklausomu ekonomikos analitiku, tada paskaitai...
Vainikuojančią straipsnio išvadą

Tiesa, Vyriausybės nariai gal ir gali pasidžiaugti tokiu BVP augimu. Mat jų atlyginimai nepalyginamai didesni negu didžiosios dalies šalies gyventojų. Kartu su BVP augančios maisto, šildymo bei degalų kainos jiems mažai terūpi.

Stasys Jakeliūnas: Ekonomika auga, tik ar ilgam?
Nei čia nepriklausoma, nei čia ekonomikos, nei čia analizės.
Iš vis, kaip galima šitaip rašyt?

[senasnamas]

S. Jakeliūnas vienas iš normalesnių analitikų, reiškiantis ne kokio nors banko, ar kokios nors ministerijos nuomonę, bet savo. Būtent todėl gali sau leisti lyrinius nukrypimus . Bet straipsnyje ne tai svarbiausia. Ir prieš krizę jis kalbėjo, kad blogai baigsis, tik niekas neklausė. Jo argumentai dėl pajamų nespėjimo paskui kainas ir kitų ekonomikos disbalansų yra teisingi. Aišku, padailintos ir politiškai korektiškos Glavecko ar Nausėdos nuomonės ausiai gal ir malonesnės.

[jungengg]

S. Jakeliūnas vienas iš normalesnių analitikų, reiškiantis ne kokio nors banko, ar kokios nors ministerijos nuomonę, bet savo. Būtent todėl gali sau leisti lyrinius nukrypimus . Bet straipsnyje ne tai svarbiausia. Ir prieš krizę jis kalbėjo, kad blogai baigsis, tik niekas neklausė. Jo argumentai dėl pajamų nespėjimo paskui kainas ir kitų ekonomikos disbalansų yra teisingi. Aišku, padailintos ir politiškai korektiškos Glavecko ar Nausėdos nuomonės ausiai gal ir malonesnės.

Taip malonesnės

Beje, kaži kaip ten su savo nuomone, kai atsidūrė socdemų sąraše

Na net ne apie tai čia, bet apskritai apie demagogiją. Užknisa juodai. Paklausai kokio Mazuronio ar Graužinienės. aaaa. ir jei vienas normalesnių analitikų leidžia sau tokias įžvalgas, kad valdžiai mažai kas rūpi, todėl kad ji daug uždirba, tai atsiprašau.