Na, manau Lietuvos demografija tikrai netaps teigiama nei per 5 nei per 10 metų.
Gimstamumas nedidelis dėl dabartinės kultūros bei ekonomikos, plius auginama po 1 vaiką - 2 tėvai mirė, liko vienas, einam į minusą.
Emigracija kaip kultūros norma - defaultinis požiūris, kad laimės čia nebus ir ją galima rasti tik svetur. Kaip ir daugumoj lietuviškų pasakų beje, kaip Jonas išvyko laimės ieškot į svečią šalį. Ar yra priemonių ją mažinti? Matyt nelabai... Žmonės nepatenkinti kultūra - tiek darbo tiek aplinkinių, mažos pajamos lyginant su užsieniu tiek tarp aukšto lygio specialistų tiek tarp žemos kvalifikacijos darbuotojų, gana slogi aplinka ir kiti faktoriai.
Emigrantai negrįš - pats išvykimas bei vietos radimas užsienyje žmogui tampa dideliu įvykiu, jis jaučiasi kažką padaręs. Viena iš psichologinių priežasčių. Yra nemažai, žmonių, kuriems labai sunkiai sekasi išvykus, Lietuvoje gal net būtų geriau arba panašiai, bet jie lieka vien dėl paties jausmo. Dėl praktinių priežasčių, na, neturime daug privalumų lyginant su pagrindinais emigracijos taškais. Nebent šeima, draugai. Ekonominis aspektas retai čia bus geresnis nei užsieny. Pasitaiko, bet nedaug tokių atvejų.
Užsienio investicijos čia mažės, nes jau dabar sunku rasti darbuotojų Vilniuje. Į kitus miestus jos neis, deja pripažinkim tai.
Imigrantų neturėsim. Daugiausia, ko galim sulaukti, tai čia perkeliamų verslų ir kartu atvykstančių žmonių, manančių, jog jiems čia seksis. Bet gana sunku jiems įsidarbint, plius tokių nėra daug. Ir dar kažkiek vedusių lietuvius/-es, bet dažnai antra pusė nelinkusi rinktis Lietuvos.
Taip, kad ir kaip liūdnai beskambėtų, esam gilioj duobėj, o sprendimų tam taisyt tikriausiai paprastų nėra. Deja, kompleksinių mes nesugebėsim įgyventint, tiesiog ne tokia kultūra plius lengviau tiesiog valandą pasėdėt lėktuve ir atsidurti keliais dešimtmečiais brandesnėje aplinkoje.
Gimstamumas nedidelis dėl dabartinės kultūros bei ekonomikos, plius auginama po 1 vaiką - 2 tėvai mirė, liko vienas, einam į minusą.
Emigracija kaip kultūros norma - defaultinis požiūris, kad laimės čia nebus ir ją galima rasti tik svetur. Kaip ir daugumoj lietuviškų pasakų beje, kaip Jonas išvyko laimės ieškot į svečią šalį. Ar yra priemonių ją mažinti? Matyt nelabai... Žmonės nepatenkinti kultūra - tiek darbo tiek aplinkinių, mažos pajamos lyginant su užsieniu tiek tarp aukšto lygio specialistų tiek tarp žemos kvalifikacijos darbuotojų, gana slogi aplinka ir kiti faktoriai.
Emigrantai negrįš - pats išvykimas bei vietos radimas užsienyje žmogui tampa dideliu įvykiu, jis jaučiasi kažką padaręs. Viena iš psichologinių priežasčių. Yra nemažai, žmonių, kuriems labai sunkiai sekasi išvykus, Lietuvoje gal net būtų geriau arba panašiai, bet jie lieka vien dėl paties jausmo. Dėl praktinių priežasčių, na, neturime daug privalumų lyginant su pagrindinais emigracijos taškais. Nebent šeima, draugai. Ekonominis aspektas retai čia bus geresnis nei užsieny. Pasitaiko, bet nedaug tokių atvejų.
Užsienio investicijos čia mažės, nes jau dabar sunku rasti darbuotojų Vilniuje. Į kitus miestus jos neis, deja pripažinkim tai.
Imigrantų neturėsim. Daugiausia, ko galim sulaukti, tai čia perkeliamų verslų ir kartu atvykstančių žmonių, manančių, jog jiems čia seksis. Bet gana sunku jiems įsidarbint, plius tokių nėra daug. Ir dar kažkiek vedusių lietuvius/-es, bet dažnai antra pusė nelinkusi rinktis Lietuvos.
Taip, kad ir kaip liūdnai beskambėtų, esam gilioj duobėj, o sprendimų tam taisyt tikriausiai paprastų nėra. Deja, kompleksinių mes nesugebėsim įgyventint, tiesiog ne tokia kultūra plius lengviau tiesiog valandą pasėdėt lėktuve ir atsidurti keliais dešimtmečiais brandesnėje aplinkoje.
Comment