Viskas būtų ok, jei ratas užsidarytų. Bet deja, dažnai tavo grandinė baigiasi tokia seka:
išlaidos=pajamos=produktas=savartynas
Irgi - totaliai supaprastintai.
/\ Graikija ne savo pinigus leido, o vokiečių... Su savo valiuta jie būtų toliau tęsę savo socializmą ir tiek
Tiesą sakant iš dalies savo, iš dalies ne savo (kitaip nei mes, iki euro įvedimo turėję visiškai ne savo pinigus ). Problema ta, kad dėl tik riboto monetarinio suverenumo eurozonoje ECB politika nelabai atitiko jos poreikius, vėliau ji buvo išvis atribota nuo jai reikalingos ir tinkamos pinigų politikos (t.y. bankų likvidumo palaikymo, QE ir t.t.).
Kita problema, kad patys graikai nepasitikėjo savo valstybe ir tuo pačiu savo bankais ir savo pinigus ne skolino bankams (ir per juos valstybei), o išvedė iš šalies, nuleisdami kraują ir bankams ir visai valstybei.
Visa ta Graikijos problema savo esme tėra mokėjimų balanso problema, kuri normaliai funkcionuojančioje pinigų sąjungoje apskritai net nebūtų problema. Bet tai jau offtopicas.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Gruodžio 14 d. pirminio platinimo papildymo aukciono metu vyriausybė pasiskolino 4 mln. Eur, o rinkos dalyviai (daugiausia bankai) iš viso norėjo paskolinti 84,469 mln. Eur – 21 kartą daugiau nei norėta pasiskolinti.
Latvija skolinosi ne šiaip sau, bet tam, kad išnaudotų žemų palūkanų aplinką ir didelę rinkoje esančią paklausą jos vertybiniams popieriams. Tokiu būdu obligacijomis su palyginti mažomis palūkanomis bus pakeistos anksčiau leistos obligacijos, kurių metinis pajamingumas dabar sudaro apie 2,2%-2,5%.
Panašu, kad Latvija ir vėl protingiau elgiasi. Kas nesiskolina pigiai, tas skolinasi brangiai .
Delfi.ru rašo, kad šiemet kelių transportu buvo pervežta 0.6 procento daugiau krovinių negu pernai, krito tiktai geležinkelių pervežimai dėl sumažėjusio tranzito i Kaliningradą:
Tiek maisto pramonė, tiek vežėjai galutinai nusisuka nuo Rusijos rinkos ir tą pavyko padaryt be labai didelių sukrėtimų. O daugiau jie nelabai turi kuo mus pagąsdint. Kiti metai jau turėtų būt žymiai lengvesni.
Ilgai laukti sandoriai
1. Gardžiausias subyrėjusios Vladimiro Romanovo verslo imperijos kąsnelis – sostinės centre esantis „Žalgirio“ stadionas – atiteko bendrovei „Hanner“. „Žalgirio“ stadioną ir aplink jį esančius sklypus „Hanner“ įsigijo už 40 mln. Eur ir šioje teritorijoje planuoja šimtamilijonines investicijas.
2. Kauno panoramą ilgai darkiusį nebaigtą statyti „Respublikos“ viešbutį Karaliaus Mindaugo pr. įsigijo „Vičiūnų grupei“ priklausantis UAB „Kauno saulėtekis“. Nugriovus šį monstrą, jo vietoje planuojama pastatyti naują verslo centrą, į jį būtų perkeltas ir centrinis „Vičiūnų“ biuras.
Ilgai laukti projektai
1. Vietoje taip ir nepabaigto statyti stadiono Vilniuje, ant Šeškinės kalvų, Vyriausybė kartu su Vilniaus miesto savivaldybe viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu statys daugiafunkcinį kompleksą.
2. Į modernų kompleksą bus pertvarkyta ir Kauno sporto halė – apie tai šiemet paskelbė Kauno savivaldybė. Į šį projektą planuojama investuoti apie 40 mln. Eur.
3. Vienas įdomiausių ir labiausiai lauktų viešosios ir privačios partnerystės (angl. „public and private partership“, PPP) projektų – Vilniaus Lukiškių kalėjimo komplekso iškėlimo į Pravieniškes – patyrė fiasko. Šį rudenį privataus partnerio atrankos konkursas žlugo, ir dabar bus sprendžiama, ar skelbti naują konkursą, ar apskritai verta projektą įgyvendinti PPP) būdu.
Sostinės biurų segmentas gajus kaip niekad, Kaune atsirado pulsas
1. Vilnius biurų rinkoje šiemet užbaigti penki projektai, iš kurių didžiausias – verslo centras „K29“. Nauji biurų projektai rinkai pasiūlė apie 38.000 kv. m ploto, kuris beveik visas ir išnuomotas. Nauja šiemet tai, kad didžiąją dalį ploto išsinuomojo į Lietuvą įžengę ir dabar žaibiškai didėjantys tarptautinių korporacijų paslaugų centrai ir IT bendrovės, o seniai rinkoje veikiančios įmonės, kurios kraustėsi į kitą biurą, norėdamos pasigerinti sąlygas, arba plėtrą vykdančios vietos įmonės sudarė tik trečdalį nuomos sandorių.
2. Didžiausią biuro nuomos sandorį sudarė „Danske Bank“ IT paslaugų centras (DGITL) iš bendrovės „Vastint“ išsinuomojęs visą 7.000 kv. m ploto verslo centrą „Uniq“.
3. Danų kapitalo IT bendrovė „Adform Lithuania“ pasiėmė visą 5.000 kv. m ploto verslo centrą „Premium“. Jį šiemet baigė statyti NT plėtros bendrovė „Evolis“.
Dabar tarptautinių įmonių paslaugų centrai ir IT bendrovės nuomojasi apie penktadalį visų modernių biurų Vilniuje.
Biurų rinka šiais metais nušvito ypatingu optimizmu, kuris per porą ateinančių metų materializuosis į didžiulę pasiūlos bangą . Pagal NT plėtotojų pradėtus ir pristatytus verslo centrų projektus galima prognozuoti, kad 2016 m. Vilniuje bus pastatyta per 100.000 kv. m biurų. Apie planus statyti verslo centrus paskelbė bendrovės „Realco“, „YIT“, „Lords LB“, „Vilniaus prekybos“ akcininkams priklausanti „M.M.M. projektai“.
Šiek tiek gyvybės atsirado ir Kauno biurų rinkoje. Po ilgos pertraukos šiais metais buvo išplėtotas naujas modernių biurų projektas rinkai pasiūlęs 3.200 kv. m nuomojamo ploto. Telekomunikacijų bei NT plėtros bendrovė „Mikrovisatos valda“ išdrįso pradėti verslo centro statybas be išankstinių nuomos sutarčių ir sėkmingai jį išnuomavo. Šių metų pradžioje SBA koncernas Kaune įsigijo buvusio „Pramprojekto“ pastatą, kurį ketina rekonstruoti ir paversti į modernų 14.000 kv. m ploto verslo centrą. Visvaldo Matijošaičio, Kauno mero, teigimu, per ateinančius dvejus metus Kaune turėtų atsirasti 40.000–50.000 kv. m naujų biurų patalpų.
Dar žinant, kad dėl karo Ukrainoje buvo skubiai padidintas finansavimas krašto gynybai, kas neplanuotai padidino deficitą, tai reikia sąžiningai pripažint, kad socdemas su valstybės finansais šiemet susitvarkė labai neblogai. O kitais metais rinkimai ir, aišku, deficitas tris kartus didesnis
Dar žinant, kad dėl karo Ukrainoje buvo skubiai padidintas finansavimas krašto gynybai, kas neplanuotai padidino deficitą, tai reikia sąžiningai pripažint, kad socdemas su valstybės finansais šiemet susitvarkė labai neblogai. O kitais metais rinkimai ir, aišku, deficitas tris kartus didesnis
Finansavimas didinamas būsimiems pirkimams, bet klausimas kiek realiai ir ar skirta papildomų pinigų šiais metais krašto gynybai.
2015 buvo kažkokie pasimetimo, bet ir apsivalymo metai mano akimis.
Iš vienos pusės
Totalus fail'as su šauktiniais bei to pristatymu;
Nesusipratimai su didėjančiomis energetikos kainomis;
Emigracijos srauto padidėjimas po daugmaž normalizavimosi 2014;
Kai kurių paslaugų kainų kilimas 30%-50%
Bet iš kitos pusės
Verslas daugmaž atlaikė sankcijas;
Lyg pradedama apsivalyti nesąžiningais verslininkais bei valdžios atstovais;
Truputį keičiasi žmonių mąstymas, kitaip žiūrima į korupciją, ieškoma daugiau viešumo ir tai vertinama;
Atnaujinta kariuomenė.
Kažkaip taip mano galvoj tie 2015. Kokie jūsų pastebėjimai apie buvusius metus Lietuvoje?
Pagal tai kaip atrodė vyriausybė, mano lūkesčiai buvo, kad bent nieko labai blogo nepridirbtų. Pvz. kad neskubėtų su progresiniais mokesčiais.
Įdomu, ar liberalizuos darbo rinką, kas turėtų pridėti pliusą šalies patrauklumui užsienio investicijoms.
Nežinau ar čia šios vyriausybės nuopelnas pradėta daugiabučių renovacija. Taip geriau atrodo Lietuva tiek užsienio investuotojams, tiek turizmui. Tikėkimės, kad ir gyventojai sutaupys pinigų už šildymą.
Koks dar taupymas už šildymą, jeigu visas gruodis buvo pliusinė temperatūra? Čia ne apie apšiltinimą mąstyti reikėjo, o apie kondicionavimą. Tas apšiltinimas su tokia klimato kaita niekada neatsipirks.
Comment