Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Eidvis]

bet žiūrint realiai į skaičius, kiek Lietuva turi skolų ir koks šiuo metu deficitas, tai lyginant su Vakarų ES šalimis dar tikrai galim nemažai skolintis skatinant ekonomiką.

Nereikėtų lyginti savęs su išsivysčiusiomis vakarų valstybėmis statant abi šalis vienas prie vieno. Jeigu aklai žiūrėsime į skaičius ir pamatę, kad kur nors vakaruose minimali alga yra 1000 eur to mums pakaks konstatuoti, kad 'Lietuvoje minimalią algą galim pakelti iki 1000 eur' - tai bus tiesiausias kelias į pražūtį sužlugdant Lietuvos veslą. Lygiai taip pat negalima Lietuvos skolos lyginti su išsivysčiusių vakarų valstybių skolomis. Kai Lietuva pati paskolins daugiau, nei pasiskolina, kai turės aukštus kreditingumo reitingus, kurie reikš labai pigias paskolas, va tada galima ir bus lyginti Lietuvos galimybes skolintis su kokios nors Olandijos, bet ne dabar. Dabar mes turime lyginti savo šalį su mūsų pagrindinėmis konkurentėmis - Estija, Latvija, Lenkija ir pan.

[Lettered]

Nereikėtų lyginti savęs su išsivysčiusiomis vakarų valstybėmis statant abi šalis vienas prie vieno. Jeigu aklai žiūrėsime į skaičius ir pamatę, kad kur nors vakaruose minimali alga yra 1000 eur to mums pakaks konstatuoti, kad 'Lietuvoje minimalią algą galim pakelti iki 1000 eur' - tai bus tiesiausias kelias į pražūtį sužlugdant Lietuvos veslą. Lygiai taip pat negalima Lietuvos skolos lyginti su išsivysčiusių vakarų valstybių skolomis. Kai Lietuva pati paskolins daugiau, nei pasiskolina, kai turės aukštus kreditingumo reitingus, kurie reikš labai pigias paskolas, va tada galima ir bus lyginti Lietuvos galimybes skolintis su kokios nors Olandijos, bet ne dabar. Dabar mes turime lyginti savo šalį su mūsų pagrindinėmis konkurentėmis - Estija, Latvija, Lenkija ir pan.

Visos Vakarų šalys skolinasi gerojai daugiau nei paskolina, todėl turi įspūdingo dydžio skolas, tiek viešas, tiek ir privačias, taip pat ir deficitus, kurių dėka ir užaugino tas ekonomikas. Kelti MMA nelabai ir reikia, geriausia investuoti į tai, kas kuria BVP ir duoda naudą ilgoje perspektyvoje, pvz. daugiabučių renovacija arba dar geriau naujų statyba, elektrinės ir pan. Tuo pačiu ir eilinius gyventojus pasiekia tie pinigai, kas leidžia augti vartojimui šalies viduje. Mes tam ir stojom į eurozoną, kad gautume pigių pinigų ekonomikai skatinti. Beje, tą dabar ir pats ECB bankas daro, kiekvieną mėnenį spausdindamas milijardus eurų.

[index]

Gyvename nebe aukso standarto laikais, kad išvis būtų toks dalykas kaip "šalis skolinasi ir pasiskolina iš kitos". Apskritai, netgi tuomet šalys nelabai skolindavosi iš kitų valstybių, o iš savo piliečių t.y. piliečiai sutaupo>skolina valstybei>valstybė išleidžia pinigus>piliečiai gauna pinigus>piliečiai sutaupo>kartojam ciklą.

Dabar gi, apskritai valstybė per visą finansinio sektoriaus sistemą skolinasi iš centrinio banko t.y. savęs pačios. Vykdant "kiekybinį skatinimą" tai apskritai labai priartėjo prie to, kad valstybė vos ne tiesiogiai skolinasi iš savo pačios CB.

[senasnamas]

todėl turi įspūdingo dydžio skolas, tiek viešas, tiek ir privačias, taip pat ir deficitus, kurių dėka ir užaugino tas ekonomikas.

Ar tai nėra vežimo statymas prieš arklį? Skolinama toms, kurios pajėgios grąžinti. Kuo labiau išsivysčiusios, tuo didesnes skolas pajėgia aptarnauti, todėl joms ir skolinama daugiau.

Dabar gi, apskritai valstybė per visą finansinio sektoriaus sistemą skolinasi iš centrinio banko t.y. savęs pačios.

Tik tos, kurios tą centrinį banką turi .

[Tomas]

Negriauk jauniesiems konservatoriams gyvenimo, sukelsi identiteto ir pasaulėžiūros krizę.

[index]

Tik tos, kurios tą centrinį banką turi .

Nuo naujųjų metų mes pagaliau esame vieni iš jų.

[Eidvis]

Visos Vakarų šalys skolinasi gerojai daugiau nei paskolina

O tai kas toms vakarų šalims skolina? Gal Rusija? Gal Kinija? Ištiesų tai vakarų šalims daugiausia skolina tos pačios vakarų šalys, taip pat ir skurdžioms šalims daugiausiai skolina tos pačios vakarų šalys. Taigi tiesa, kad jos skolinasi, tačiau dar didesnė tiesa, jog jos daugiau paskolina, nei pačios pasiskolina, dėl ko ir gali sau leisti didesnes skolas. Netgi turint didesnes skolas, jos turi aukštus kredintingmo reitingus. Graikija tuo tarpu turi labai aukštą skolą, pati yra labai neturtinga ir jokių finansinių srautų negeneruoja, pinigų kitoms šalims neskolina. Smarkiai pakėlus Lietuvos biudžeto deficitą ir skolą, gautus Graikija, o ne išsivysčiusi vakarų valstybė Norint galėti skolintis tiek, kiek išsivysčisios šalys, ir tuo pačiu nebūti Graikija, Lietuva pirmiau turi iki to užaugti, lygiai taip pat, kaip kad mes negalim įvesti 1000 eur. minimalaus atlyginimo, nes ir iki jo reikia užaugti, negali šiaip iš niekur įvesti.

Kelti MMA nelabai ir reikia, geriausia investuoti į tai, kas kuria BVP ir duoda naudą ilgoje perspektyvoje, pvz. daugiabučių renovacija arba dar geriau naujų statyba, elektrinės ir pan. Tuo pačiu ir eilinius gyventojus pasiekia tie pinigai, kas leidžia augti vartojimui šalies viduje. Mes tam ir stojom į eurozoną, kad gautume pigių pinigų ekonomikai skatinti. Beje, tą dabar ir pats ECB bankas daro, kiekvieną mėnenį spausdindamas milijardus eurų.

Jeigu Lietuvoje skolinamasi būtų tam, kad paskatinti ekonomiką (renovuoti daugiabučius) - aš būčiau visomis keturiomis už. Tačiau šiuo metu yra tai, kad skolinamasi pravalgymui, o ne investicijoms, daugiabučių renovacija šiuo metu išvis sustojusi, nes nebeliko ES pinigų. Kyla klasimas tai ką mes darysim po 2020 m., kada sumažės ES pinigai, tikriausiai toliau bus skolinamasi pravalgymui su šukiu 'pakelkim Lietuvos ekonomiką'. O dėl ES ir eurozonos viskas tvarkoj - ECB spausdina pinigus, mes juos gaunam, jau kurį laiką Lietuvoje vyksta kiekybinis skatinimas ECB pinigais. ECB kiekybinis skatinimas yra absoliučiai kitokio principo, nei kad skolinimasis. Tų pinigų nereikia nei gražinti, nei už juos palūkanas mokėti.

[index]

O tai kas toms vakarų šalims skolina? Gal Rusija? Gal Kinija? Ištiesų tai vakarų šalims daugiausia skolina tos pačios vakarų šalys, taip pat ir skurdžioms šalims daugiausiai skolina tos pačios vakarų šalys. Taigi tiesa, kad jos skolinasi, tačiau dar didesnė tiesa, jog jos daugiau paskolina, nei pačios pasiskolina, dėl ko ir gali sau leisti didesnes skolas.

Šalys kitoms šalims (t.y. vyriausybė vyriausybei) dažniausiai išvis neskolina. Tai iš tikro yra labai reti atvejai ir jie nutinka tik esant valiutų valdybai ir nepakankamiems finansiniams ištekliams šalyje (Lietuva dėl to užsienyje skolindavosi ir gal dėl to susidarė toks iškreiptas vaizdas. Nors ir tai, skolinamasi ne iš vyriausybių, o kitų šalių privačių asmenų) ar esant valiutos krizei tokios paskolos teikiamos kaip parama išvengti labai didelio valiutos nuvertėjimo (čia matyt vienintelis atvejis, kai iš tikro vyriausybė skolina vyriausybei).

Ai, dar taip pasitaiko kai viena valstybė paperka kitos valstybės vadovą (t.y. Putleris skolina Janušesku).

[Tomas]

...

[Eidvis]

Šalys kitoms šalims (t.y. vyriausybė vyriausybei) dažniausiai išvis neskolina. Tai iš tikro yra labai reti atvejai ir jie nutinka tik esant valiutų valdybai ir nepakankamiems finansiniams ištekliams šalyje (Lietuva dėl to užsienyje skolindavosi ir gal dėl to susidarė toks iškreiptas vaizdas. Nors ir tai, skolinamasi ne iš vyriausybių, o kitų šalių privačių asmenų) ar esant valiutos krizei tokios paskolos teikiamos kaip parama išvengti labai didelio valiutos nuvertėjimo (čia matyt vienintelis atvejis, kai iš tikro vyriausybė skolina vyriausybei).

tikra tiesa. Šalys retai kada skolina, dažniau gal tik per kokius tarptautinio valiutos fondo ir panašius instrumentus. Tačiau esmė, kad absoliuti dauguma skolintojų yra iš tų pačių vakarų valstybių. Būna fizinių asmenų, bet dažniausiai tai yra visokie investiciniai fondai, bankai ir pan, kurie kartais būna ir valstybiniai. Jeigu kiekybinis skatinimas padeda ekonomikai generuoti didesnius finansinius srautus, kelti ekonomiką, tai skolų atidavinėjimas turėtų generuoti atvirkščiai neigiamą efektą. Tačiau kadangi vakarų šalys skolas atidavinėja tų pačių vakarų šalių investuotojams, tai pinigai lieka cirkuliuoti tose rinkose, netgi tas uždirbtas paskolų palūkanų pelnas už tų šalių skolas dažniausiai lieka vakarų šalyse ir nesvarbu, ar privačiuose ar valstybinėse institucijoje, kur jie bebūtų ekonomiką veikia labai panašiai. Kitais žodžiai tariant - vakarai pasiskolina iš tų pačių vakarų ir tiems petiems vakarams išmoka skolas ir dar prideda procentines palūkanas.

Jeigu Jonas yra pasiskolinęs 1000 eur, o Petras yra pasiskolinęs 10.000, tačiau kartu kitiems paskolinęs 20.000 Eur, tai vadinti Petrą prasiskolinsiu ir sakyti, kad Jonui iki Petro lygio trūksta 9000 eur. paskolos, būtų neteisinga. Panašiai ir lyginant turtingų ir neturtingų šalių skolas.

...

Tomai, suprantu, kad tu esi graikiško modelio 'pasiskolinam, pravalgom ir ekonomika pakils' stiprus šalininkas. Aš esu didelis priešininkas, tačiau gal aš ko nesuprantu. Jeigu tu tik paaiškintum suprantama kalba kaip jis veikia ekonomikoje, kaip tai skatina ekonomiką ir kaip duodą naudą - aš tikrai esu pasirengęs pakeisti nuomonę. Man svarbu yra tiksliai suprasti kaip tai veikia praktikoje, nes kol kas kiek aš suprantu, tai toks modelis veikia tik tam tikromis sąlygomis, tik tam tikru metu ir daugiau mažiau tik tuo atveju, kai skolinami pinigai yra investuojami. Tuo tarpu tau atrodo, kad tai yra visos ekonomikos pagrindas, tik itariu, kad tu netgi pats nesupranti kaip toks modelis gali veikti ir skatinti ekonomiką, nes jeigu suprastum, veikiausiai būtum kitos nuomonės

[Creatium]

Tomas tiesiog yra prisiėmęs greitųjų kreditų tam, kad galėtų nueiti į restoraną. Dabar bando save pateisinti, kad pakėlė savo darbo efektyvumą

[index]

tikra tiesa. Šalys retai kada skolina, dažniau gal tik per kokius tarptautinio valiutos fondo ir panašius instrumentus. Tačiau esmė, kad absoliuti dauguma skolintojų yra iš tų pačių vakarų valstybių. Būna fizinių asmenų, bet dažniausiai tai yra visokie investiciniai fondai, bankai ir pan, kurie kartais būna ir valstybiniai.

Kai skolinamasi savo valiuta visada beveik visi skolintojai būna iš tos pačios besiskolinančios valstybės, nepriklausomai "vakarai" ten ar ne "vakarai".

[Tomas]

Jeigu tu tik paaiškintum suprantama kalba kaip jis veikia ekonomikoje, kaip tai skatina ekonomiką ir kaip duodą naudą - aš tikrai esu pasirengęs pakeisti nuomonę.

Monetarinėje ekonomikoje išlaidos=pajamos=produktas. Jei kažkas gautas pajamas sutaupo (tai ne išimtis, o greičiau norma) ir visų pajamų neišleidžia - sumažėja išlaidos. Atitinkamai sumažėja pajamos ir sukurtas produktas. Kad pajamos ir produktas nemažėtų kažkas turi padidinti išlaidas. Tas kažkas gali būti paklausa iš išorės (eksportas) arba valstybės deficitinės išlaidos. Va ir visa aritmetika.

[Eidvis]

Monetarinėje ekonomikoje išlaidos=pajamos=produktas. Jei kažkas gautas pajamas sutaupo (tai ne išimtis, o greičiau norma) ir visų pajamų neišleidžia - sumažėja išlaidos. Atitinkamai sumažėja pajamos ir sukurtas produktas. Kad pajamos ir produktas nemažėtų kažkas turi padidinti išlaidas. Tas kažkas gali būti paklausa iš išorės (eksportas) arba valstybės deficitinės išlaidos. Va ir visa aritmetika.

Aš puikiai suprantu, kaip veikia kiekybinis skatinimas, bet man buvo įdomu ar tu supranti ir panašu, kad nelabai, jeigu sakai, kad čia 'va ir visa aritmetika'. Tai tikrai daug sudėtingesnis dalykas, nei kad 'įmetam pinigus į rinką ir žiūrim kaip auga ekonomika'.

1. Ar supranti, kad kiekybiniam skatinimui reikia turėti pinigų? Jų galima sukaupti rezervą, galima pasiskolinti, atsispausdinti deja bet būnant Eurozonoj nebegalima.
2. Ar supranti, kad pinigai kainuoja? T.y. jeigu kiekybiniam skatinimi yra naudojami rezervai, tai tuo metu, kai jie buvo kaupiami, pinigai buvo išimami iš ekonomikos ir tai ekonomiką veikė priešinga linkme nei kiekybinis skatinimas. Tai ar verta kaupti rezervą? Atsakymas: verta juodai dienai, kiekybiniam skatinimui ekonominio augimo laikais - tikrai ne.
3. Jeigu sakai, kad reikia skolintis, tai ar supranti, kad paskolos kainuoja? Pirma kainuoja jų aptarnavimas ir palūkanos. Antra, didesnė valstybės skola blogina kreditingumo reitinga. Bloginamas kreditingumo reitingas didina palūkanų normas taip branginant skolinimąsį, beto gadina investicinę aplinką dėl ko nukenčia šalies verslas.
4. Ar supranti, kad paskolas reikia atiduoti? T.y. jeigu valstybė pasiskolina 1000 eur, kuriais padaro kiekybinį skatinimą, tai iš tų paleistų 1000 eurų į valstybės bidžetą per mokesčis sugrįš koks 100 eur, likusius 900 eur paskolos gražimui reikės surinkti iš valstybės. Tie 900 eur bus ištraukti iš ekonomikos ir duos priešingą kiekybiniam skatinimi efektą. Negana to, kad surinkti 900 eur į biudžetą, valstybė turės sukurti BVP už kokius 4000 eur (nes ačiū dievui pas mus dar nėra 100% siekiančių mokesčių). Jei trumpiau - iš valstybės kiekybinio skatinimo metodu į ekonomiką išmesti 1000 eur sukrs BVP už 1000 eur, tačiau, kad surinkti į biudžetą 1000 eur jų gražinimui, reikia sukurti BVP už 4000 Eur. Ar į tai atsižvelgi?
5. Ar manai, kad kiekybinis skatinimas turi būti vykdomas nuolat ir bet kokiomis sąlygomis? Kiek aš suprantu, kiekybinis skatinimas yra daromas kai ekonomika sminga, o resursai jam atlikti kaupiami kai ekonomika auga. Tačiau tu tą patį metodą siūlai abiem atvejais, o tai reiškia ne ką kitą, kaip tik nesustabdomai augančią valstybės skolą ir Graikijos scenarijų.

[Tomas]

O tau negaila laiko rašyt tokias litanijas?

[Eidvis]

Kia supranti, kad vistiek niekas toliau supratimo 'skolinamės ir pravalgom' nenueina, tai truputį pagailsta

[Creatium]

O tau negaila laiko rašyt tokias litanijas?

Nu tikrai gi. Žymiai paprasčiau įmesti trololo memą

[Tomas]

Aš išdėsčiau makroekonominę reikalo logiką (kuri yra visiškai paprasta), o pats viską vėl suvedi į kalvinistinį bauginimą: o tu žinai, kad skolos kainuoja, o tu žinai, kad sumažins reitingus, o tu žinai, kad reikia kaupti rezervą, o tu žinai, kad kaupiant rezervą, reikia paimti pinigus iš ekonomikos ir t.t. ir pan.

Bet:
1. Visi šie samprotavimai nepakeičia ekonominės logikos, kad deficitinės valstybės išlaidos pačios savaime nėra žalingos - tai normalus ekonominės veiklos rezultatas.
2. Įsisąmoninus, kad deficitinės išlaidos nėra kažkas nenormalaus, galima blaiviai pažiūrėti ir į valstybės skolas. Valstybės skolos kyla tik iš politinio sutarimo, kad centriniai bankai negali tiesiogiai finansuoti valstybės išlaidų, o tas procesas yra formaliai įforminamas kaip skolos vertybinių popierių platinimas. Bet kaip ir ne kartą tą kartojo ir index'as, ir aš (ir turbūt kiti) - savo esme tai tėra formalumas - tas pats jei skolintumeisi iš kairės kišenės, kad įsidėtum į dešinę.
Tas politinis susitarimas dabar yra toks, o pvz. po 50 metų gal bus kitoks ir centriniai bankai tiesiogiai finansuos valstybių išlaidas. Nuo to niekas nepasikeis.
3. Finansiniai resursai yra neriboti, ir skolinimosi veiksmas (nesvarbu kas jį atlieka) ne išima pinigus iš ekonomikos, o įneša pinigus į ekonomiką.

[r08n]

3. Finansiniai resursai yra neriboti, ir skolinimosi veiksmas (nesvarbu kas jį atlieka) ne išima pinigus iš ekonomikos, o įneša pinigus į ekonomiką.

Ar tai galioja neribotam banko bilietų spausdinimui?

[andyour]

/\ Kad ekonomika veiktų nesustodama, vartotojai turi viską ką uždirbo išleisti. Jei vartotojai savo pinigų neišleidžia, tuos pinigus turi išleisti valstybė, pvz. devalvuojant.
Kadangi dauguma vartotojų pinigus laiko banke, tie indėliai dalinai sukasi ekonomikoje paskolų pavidale. Arba akcijų biržose ir ateities sandorių biržose. Šiam momentui indėlių rekordiškai daug, o paskolų nelabai kam yra duoti, nors palūkanos ties nulio riba.