Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Eidvis]

Nėra abejonės, kad skatinimo politika tam tikru laiku gali būti naudinga. Tačiau kažin ar tas laikas yra dabar. Paprastai skatinimas vyksta ekonomikai smunkant, o rezervų ir lašinių kaupimas kai ekonomika auga. Tiesa, kad dabar yra mažos palūkanų normos, tačiau jeigu turim paskolų doleriais, o tokių tikrai turim, tai jų aptarnavimas mums turėjo smarkiai išaugti dėl dolerio kurso sustiprėjimo. Su tomis paskolomis lengva susimauti. Nėra nieko blogo, jeigu pati šalis yra turtinga ir skolina daugiau, negu pati pasiskolina. Bet kai tu nieko neskolini, o tik skoliniesi - tai daryti turi labai atsakingai. Jeigu mūsų ekonomika augtų sakykim 2,5%, o planuojamas biudžeto deficitas 1,2%, tai vos ne pusę augimo mes gauname skolintomis lėšomis. Nebūtų nieko blogo, jeigu mes tas lėšas panaudotumėm ekonomikai, o ne vartojimui skatinti, pvz. paskirtumėm daugiabučių namų renovacijos programai, kuri šiuo metu užstrigusi dėl lėšų trūkumo. 1,2% BVP = 500 mln. eur. Jeigu neklįstu, daugiabčio renovacija kainuoja pusę mlijono eurų, beto valstybė finansuoja tik 35% kainos, tai už tuos pasiskolintus pinigus galima buvo renovuoti kone 3000 daugiabučių ant Lietuvos, berods tris kartus daugiau, negu jų yra renovuota ar renovuojama apskritai. Va tai būtų tikras ekonomikos paskatinimas, kurį galima būtų daryti skolintų pinigų sąskaita. Deja socdemai ekonominį skatinimą supranta kaip kad pinigų pravalgymą.

[index]

Nepilni 2% ar 3% tikrai nėra puikus ekonomikos augimas, kurį jau reiktų stabdyti ir kaupti rezervą.

[Lettered]

Nėra abejonės, kad skatinimo politika tam tikru laiku gali būti naudinga. Tačiau kažin ar tas laikas yra dabar. Paprastai skatinimas vyksta ekonomikai smunkant, o rezervų ir lašinių kaupimas kai ekonomika auga. Tiesa, kad dabar yra mažos palūkanų normos, tačiau jeigu turim paskolų doleriais, o tokių tikrai turim, tai jų aptarnavimas mums turėjo smarkiai išaugti dėl dolerio kurso sustiprėjimo. Su tomis paskolomis lengva susimauti. Nėra nieko blogo, jeigu pati šalis yra turtinga ir skolina daugiau, negu pati pasiskolina. Bet kai tu nieko neskolini, o tik skoliniesi - tai daryti turi labai atsakingai. Jeigu mūsų ekonomika augtų sakykim 2,5%, o planuojamas biudžeto deficitas 1,2%, tai vos ne pusę augimo mes gauname skolintomis lėšomis. Nebūtų nieko blogo, jeigu mes tas lėšas panaudotumėm ekonomikai, o ne vartojimui skatinti, pvz. paskirtumėm daugiabučių namų renovacijos programai, kuri šiuo metu užstrigusi dėl lėšų trūkumo. 1,2% BVP = 500 mln. eur. Jeigu neklįstu, daugiabčio renovacija kainuoja pusę mlijono eurų, beto valstybė finansuoja tik 35% kainos, tai už tuos pasiskolintus pinigus galima buvo renovuoti kone 3000 daugiabučių ant Lietuvos, berods tris kartus daugiau, negu jų yra renovuota ar renovuojama apskritai. Va tai būtų tikras ekonomikos paskatinimas, kurį galima būtų daryti skolintų pinigų sąskaita. Deja socdemai ekonominį skatinimą supranta kaip kad pinigų pravalgymą.

Vartojimas yra ekonomikos pagrindas, todėl jo neskatinti būtų tolygu žlugdyti ekonomiką arba užstrigti 1% augime ir niekada nepasivyti Vakarų šalių, kurios skolinasi nepalyginamai daugiau. Pvz. UK tas 5% deficitas yra apie 100 mlrd. svarų, kurie nukeliauja ekonomikai skatinti ir tuo pačiu išlaikyti aukštą BVP.

[John]

Vartojimas yra ekonomikos pagrindas, todėl jo neskatinti būtų tolygu žlugdyti ekonomiką arba užstrigti 1% augime ir niekada nepasivyti Vakarų šalių, kurios skolinasi nepalyginamai daugiau. Pvz. UK tas 5% deficitas yra apie 100 mlrd. svarų, kurie nukeliauja ekonomikai skatinti ir tuo pačiu išlaikyti aukštą BVP.

Atvaizdas

UK turi savo CB leidžiamą valiutą, kuri yra viena iš svarbiausių globalų rezervinių valiutų. Ar tai galioja Lietuvai?

[Lettered]

UK turi savo CB leidžiamą valiutą, kuri yra viena iš svarbiausių globalų rezervinių valiutų. Ar tai galioja Lietuvai?

Euras taip pat.

[arian_l]

Seniai aišku, kad Vakaru Europa gyvena į skolą. Niekas tos skolos nesiruošia grąžinti. Tik reikalas yra tame, kad ekonomika stringa nepaisant neigiamų palūkanų. Tokiu būdų sistema negali toliau plėstis o tai reiškia dabartinės ekonomikos pagristos augimu mirtį. Žlugus Sovietų Sąjungai krizė buvo atitolinta, dabar praktiškai kas turėjo tas įstojo į EU, NATO ir pan. plėtra sustojo. Kinijos augimas sustojo. Viskas sustojo, naftos ir žaliavų kainos krenta, o tai rodo mažėjantį poreikį. žodžiu reikia užkariauti Marsą arba bus karinis konfliktas. Kitaip nėra šansų iš to išeiti. Padidinus palūkanas išaugs skolų aptarnavimas ir tai gali iššaukti bankrotų bangą. O mes vienoje valtyje euro zonoje, bet mums jau blogiau nebus.
Atleiskite už vatnykizmą, jeigu kažką ne taip parašiau. Man vata iš ausų lenda, nieko negaliu padaryti.

[John]

Euras taip pat.

Pakartosiu savo teiginį ir klausimą ir paryškinsiu atitinkamas vietas, kad neapsimestum, jog nepastebėjai

UK turi savo CB leidžiamą valiutą, kuri yra viena iš svarbiausių globalų rezervinių valiutų. Ar tai galioja Lietuvai?

Kada Lietuva turės globalią valiutą, kurią leis ir tvarkys Lietuvos CB, tada ir Lietuva galės daryti, kaip UK.

[arian_l]

Pakartosiu savo teiginį ir klausimą ir paryškinsiu atitinkamas vietas, kad neapsimestum, jog nepastebėjai



Kada Lietuva turės globalią valiutą, kurią leis ir tvarkys Lietuvos CB, tada ir Lietuva galės daryti, kaip UK.

Ot naivuoliai, LT nėra pinigų centras, o tik periferija. It todėl taikomos kitos žaidimo taisyklės. ten metropolija, o čia pas mus kolonija. Jie bando išgyventi mūsų sąskaita išsiurbiant pigia darbo jėgą.

[Eidvis]

Vartojimas yra ekonomikos pagrindas, todėl jo neskatinti būtų tolygu žlugdyti ekonomiką arba užstrigti 1% augime ir niekada nepasivyti Vakarų šalių, kurios skolinasi nepalyginamai daugiau. Pvz. UK tas 5% deficitas yra apie 100 mlrd. svarų, kurie nukeliauja ekonomikai skatinti ir tuo pačiu išlaikyti aukštą BVP.
[/URL]

Nepilni 2% ar 3% tikrai nėra puikus ekonomikos augimas, kurį jau reiktų stabdyti ir kaupti rezervą.

Jeigu norime tiek skolintis kiek vakarų šalys, visų pirma reikėtų ir kitiems paskolinti panašiai, o geriausia dar ir daugiau 2-3% BVP augimas tikrai nėra greitas, tačiau apie jo stabdymą turbūt nėra nė kalbos. Klausimas yra kiek mes jį turėtumėm skatinti, nepamirštant, kad skatinimas nemaža dalimi yra ateities sąskaita. Ištiesų tai vienintelė priežastis, dėl ko šita schema veikia yra ta, kad auga ekonomika. Jeigu valstybės skola yra 40% BVP, o ekonomika paauga 3%, vadinasi galime pasiskolinti daugiau ir tai vistiek atrodys kaip 40% nuo BVP. Taigi žaidžiama daugiausiai ant to, kad nors skola ir didėja, tačiau procentaliai jinai lieka tokia pati.Ir tai yra pateisinama, aš pateisinčiau deficitą iki 1%. Tačiau reikia nepamiršti, kad yra galimybė žaisti ir į kitą pusę. Mažesnė valstybė skola - mažesni įsipareigojimai, mažesnės skolos aptarnavimo išlaidos, o svarbiausia - geresni kreditindmo reitingai. Investuotojams kreditingmo reitingai labai daug ką reiškia, jeigu šalis su blogu kredito reitingu - tai ir į tos šalies įmones bus mažiau investuojama, nes tai reiškia didesnę riziką, kad šalyje kils problemos ir nuo to nukentės ta įsigyta įmonė. Netgi kai kurie investiciniai ar pensijų fondai veikia tik tam tikro kredito reitingo šalyse, nes laikomi didelio saugumo ir tiesiog pagal savo taisykles negali investuoti į rizikingas rinkas. Aš labai norėčiau, kad mes palipėtumėm tame kredito reitinge laipteliu aukščiau, ten, kur yra Estija, kad tai būtų didesnis tikslas, nei kad skatinti vartojimą, nes tai atneštų daug didesnių vaisių, kuriuos galėtumėm suvartoti. Va kai pasieksim tokį lygį, kad kredito reitinge turėsim aukts reitingus ir 3% biudžeto deificitas jų nenumuš - tada ir galėsim sau leisti tokio dydžio deficitą.

O vartojimo skatinti negalima iš esmės, nors tai ir yra neatskiriama ekonomikos dalis, bet nemanau, kad variklis. Čia panašiai, kaip kad pasiimti paskolą įsivesti kabelinei televizijai ir po to neturėti už ką mokėti mėnesinį mokęsti. Negalima skolintomis lėšomis kelti pensijas, nes nėra aišku kokios tų paskolų sąlygos bus kitais metais, o pensijų pakėlimo atšaukti nebeišeis. Negalima biudžeto deficitu finansuoti biudžeto, galima skatinimą daryti tik per investicijų prizmę su supratimu, kad jeigu yra skolinamasi, tai tą skolą reikės gražinti, tai reiškia, kad skolinti ir investuoti pinigai turi uždirbti pinigus. Kitais žodžiais dabar turime tą situaciją, kai valstybės kreditingummo reitingai nėra didinami, rizikos laipsniai nėra mažinama, jokia ateities ekonominė vertė nėra sukuriama, biudžeto deficitas didėja, nes pinigai yra pravalgomi.

[Tomas]

Regresyvios, kalvinistinės ekonominės minties apologetai, visų pirma įvairaus plauko konservatoriai, o taip pat dešinieji liberalai nuolat gieda tą pačią gyvenimo ateities sąskaita giesmelę. Tai yra todėl, kad jie neskiria finansinių išteklių nuo realių išteklių. Jie nesupranta ir nenori suprasti, kad finansiniai ištekliai yra neriboti ir juos finansinės sistemos generuoja on demand, o realūs ištekliai (darbo jėga, žaliavos, laikas ir t.t.) yra visada riboti. "Kalvinistai" nesupranta, kad taupydami finansinius išteklius (kurių taupyti nereikia pagal apibrėžimą, nes jie yra neriboti) jie švaisto realius išteklius (visų pirma darbo jėgą ir laiką) vėjais. Nes tai ko mes nesukuriame dabar, taps realia našta mūsų palikuonims.

[Lettered]

Pakartosiu savo teiginį ir klausimą ir paryškinsiu atitinkamas vietas, kad neapsimestum, jog nepastebėjai



Kada Lietuva turės globalią valiutą, kurią leis ir tvarkys Lietuvos CB, tada ir Lietuva galės daryti, kaip UK.

Taip išeina Lietuvos CB neturi tokių galių net kaip paprasti komerciniai bankai?

[Tomas]

Totalinis populizmas pagrindiniame LT laikraštyje:

Biudžetas priimtas: vėl išleisime daugiau nei uždirbsime
http://verslas.lrytas.lt/rinkos-puls...uzdirbsime.htm

Eilinį kartą antraštė iš paralelinės visatos, kurioje gyvena mano anksčiau minėti "kalvinistai".
Realiame gyvenime viskas yra atvirkščiai. Deficitinis valstybės biudžetas reiškia, kad mes, Lietuvos gyventojai, galėsime išleisti mažiau, nei uždirbame. T.y. sutaupyti, o valstybė nesistengs subalansuoti biudžeto mūsų sąskaita. Šitą elementarią tiesą supranta net Šimonytė. Gaila, kad jos supratimas nepersiduoda konservatorių rinkėjams.

[andyour]

http://www.lb.lt/vartojimo_kredito_r...u_turto_arestu

Akanomika kyla.

Taip nutinka, kai apetitas būna didesnis nei galimybės.

[andyour]

Ot naivuoliai, LT nėra pinigų centras, o tik periferija. It todėl taikomos kitos žaidimo taisyklės. ten metropolija, o čia pas mus kolonija. Jie bando išgyventi mūsų sąskaita išsiurbiant pigia darbo jėgą.

O mes siurbiame iš jų kapitalą. Jie atleidžia savo darbuotojus ir įdarbina mūsų tautiečius Lietuvoje įsteigtuose filialuose. Technologijų mums reikia, kad galėtume dirbti našiau ir patys pasigaminti kiek įmanoma daugiau reikiamų prekių ir paslaugų.

[J.U.]

Visi šneka apie ekonomikos augimą kaip būtinybę. Galit mesti į mane akmenį, tačiau aš čia žiūrėdamas iš šalies ir matydamas perspektyvą kažko nesuprantu. Būtina vis daugiau ir daugiau vartoti, kad viskas negriūtų? Pažiūrėjus į patį save iš šalies aš matau kad jau dabar per daug vartojama. Apsidairau namie aplink - pilna daiktų kurių man nereikia, gal penkiems gyvenimams. Stovi tuščias kambarys kur labai retai kas užeina. Žmogaus laimė ir gerovė nuo daiktų ir vartojimo? Visuomenės stabilumas irgi? Labai abejoju.

[andyour]

Aš labai norėčiau, kad mes palipėtumėm tame kredito reitinge laipteliu aukščiau, ten, kur yra Estija, kad tai būtų didesnis tikslas, nei kad skatinti vartojimą, nes tai atneštų daug didesnių vaisių, kuriuos galėtumėm suvartoti.

Estija vs Lietuva Domestic credit to private sector (% of GDP)

Dabar klausimas, ar tie pinigai buvo investuoti ar pravalgyti?

[senasnamas]

Žmogaus laimė ir gerovė nuo daiktų ir vartojimo? Visuomenės stabilumas irgi?

Laimė nepriklauso, bet stabilumas dar ir kaip. Dabartinis palūkaninis-infliacinis ekonominis modelis pagrįstas nuolatine plėtra. Kai tik plėtra ima strigti, prasideda bankrotai ir bliūkštantys burbulai palieka daug nukentėjusių. Tos dviejų proc. infliacijos pasaulio politikai siekia bet kokiom priemonėm ne šiaip sau.

[andyour]

Visi šneka apie ekonomikos augimą kaip būtinybę. Galit mesti į mane akmenį, tačiau aš čia žiūrėdamas iš šalies ir matydamas perspektyvą kažko nesuprantu. Būtina vis daugiau ir daugiau vartoti, kad viskas negriūtų? Pažiūrėjus į patį save iš šalies aš matau kad jau dabar per daug vartojama. Apsidairau namie aplink - pilna daiktų kurių man nereikia, gal penkiems gyvenimams. Stovi tuščias kambarys kur labai retai kas užeina. Žmogaus laimė ir gerovė nuo daiktų ir vartojimo? Visuomenės stabilumas irgi? Labai abejoju.

Manau, kad prioritetas numeris vienas, kad visi turėtų užimtumą - dirbtų. Kad būtų išnaudojama pilnai darbo jėga. Kitas dalykas, kiek našiai dirbti? Atsakymas - vakarų visuomenė sensta ir tai reikalauja vis daugiau pinigų. Tiek pensijoms, tiek sveikatos apsaugai. Rezultate, vakarams reikia vis daugiau ir daugiau pinigų

[andyour]

Laimė nepriklauso, bet stabilumas dar ir kaip. Dabartinis palūkaninis-infliacinis ekonominis modelis pagrįstas nuolatine plėtra. Kai tik plėtra ima strigti, prasideda bankrotai ir bliūkštantys burbulai palieka daug nukentėjusių. Tos dviejų proc. infliacijos pasaulio politikai siekia bet kokiom priemonėm ne šiaip sau.

Dažniausiai viskas prasideda nuo didelių korporacijų, spekuliacijų su NT, akcijomis ir kitais vertybiniais popieriais.
Kad tai suvaldyti, jau neužtenka monetarinės politikos. Reikia konkrečiai pažaboti NT spekuliacijas, riboti per mokesčius automobilių eismą ir skatinti tuos atliekamus pinigus išleisti perkant paslaugas iš smulkaus verslo. Tiesiog kurti ekonomiką atsparią krizėms.

[andyour]

Viskas sustojo, naftos ir žaliavų kainos krenta, o tai rodo mažėjantį poreikį. žodžiu reikia užkariauti Marsą arba bus karinis konfliktas. Kitaip nėra šansų iš to išeiti.

ES planuose yra remti smulkų verslą. Manau, kad tai galėtų padėti apsaugoti nuo krizių. Gal tai nebus labai efektyvi ekonomika, bet bendrai susumavus krizės nuostolius gal ir gautusi neblogiau. Čia tik mano prielaida