Parašė Eidvis
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimąKvaila tikėtis atrodyti geriau kitų nelaimės akivaizdoje, mes ne rusija, kuri srūtomis pila ant Vakarų, kad pati taip šūdinai neatrodytų.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąUžtektų vienos aplinkybės - neturi būti ekonominės krizės, nes Prancūzijos BVP per krizę didėjo, o kitu periodu - mažėjo; Lietuvoje - atvirkščiai.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Parašė dr-rox Rodyti pranešimąLietuva tik kapstosi ir tik kažką vejasi per savo nepriklausomybę. Estai ne tik išsikapstė, bet ir lyderiauja ir yra kas juos vejasi. Truputį gaila prarasto laiko ir gaila, kad mentalitetas tiek valdžios tiek žmonių tik stabdo viską..
Įdomu, kiek dar mes sulauksime užsienio investicijų, ar jau viskas pradės priklausyti tik nuo mūsų kvalifikacijos, nuo jos augimo.
Comment
-
Parašė liutass Rodyti pranešimącia tas pats, kaip ziurkeno beginas rate. Jam atrodo, kad jis nubego nuo Kauno iki Vilniaus per nakti, o istikruju, sedi tam paciam narve. Zodziu, misija neimanoma. Pas mus ne tokia genetika, kad gyventume kaip vakaru valstybes.
http://www.nytimes.com/2007/11/25/opinion/25robb.html
Comment
-
Jeigu atsigręšime atgal ir pažvelgsime į žmonijos vystymosi istoriją, tai pamatysime, kad visos iki šiol buvusios civilizacijos vystėsi pagal panašų ciklą: iškilimas, klestėjimo periodas ir, po tam tikro, trumpesnio ar ilgesnio laiko, civilizacijos žlugimas. Taip atsitiko su Senojo Pasaulio civilizacijomis - Egipto, Šumerų, Romos ir kitomis. Lygiai tą patį matome ir Naujajame Pasaulyje: iškyla ir žlunga senosios Meksikos ir Peru civilizacijos. Matome cikliškai besikartojantį procesą.
Tačiau visos jos turėjo bendrą savybę: nė viena nebuvo globalinė civilizacija. Nė viena nebuvo pajungusi visos planetos resursų. Ir kiekvienos jų žlugimo priežastys buvo lokalinės.
Šiuolaikinė civilizacija yra unikalus atvejis planetos istorijoje. Pirmą kartą turime situaciją, kai globalinė civilizacija yra savo poreikiams pajungusi visos planetos resursus.
Šia tema buvo plačiai diskutuojama šešiasdešimtaisiais metais. Tuo metu Vašingtono universitete kosmologas Fredas Hoilas perskaitė paskaitų ciklą, kuriame iškėlė mintį kad jei žmogus kaipo rūšis išnyktų, jo vietą užimtų kitos rūšys. Tačiau kažin ar būtų galimybė išsivystyti naujam aukštam intelektui. Mes baigiame išnaudoti materialinius planetos resursus. Kai bus išnaudoti energetiniai ir geologiniai resursai (anglis, nafta bei metalai) nė viena rūšis nebegalės įveikti ilgo kelio nuo primityvios būklės iki aukštos technologijos.
Mūsų civilizacija turi tik vieną galimybę. Jeigu ši planetos civilizacija žlugs, ji žlugs visam laikui. Tas pats atsitiktų ir bet kurioje kitoje kitoje planetoje. Tokio tipo civilizacija yra vienkartinė civilizacija.
Comment
-
Naftos ar anglies naudojimas nerodo aukšto intelekto ir tų išteklių pasibaigimas (kurio nebus ) nebūtų jokia tragedija. Nafta naudojama ne todėl, kad nepakeičiama, o todėl, kad pigu, patogu ir įprasta. Dabartinė civilizacija gali išnykti nebent dėl godumo ir agresyvumo (seniau žmonija neturėjo tiek galingų ginklų). Nemanau, kad nafta kada nors bus išnaudota iki galo. Prie naujų technologijų bus pereita gerokai anksčiau nei ji baigsis. Šiuo metu rinkoje yra naftos perteklius, nors įvairūs mokslininkai ne vieną dešimtmetį trimituoja apie jos pasibaigimą. O dar prieš dešimtmetį buvo prognozių, pagal kurias ji dabar turėtų kainuoti mažiausiai 200 dol./b.Paskutinis taisė senasnamas; 2015.11.21, 20:23.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąNaftos ar anglies naudojimas nerodo aukšto intelekto ir tų išteklių pasibaigimas (kurio nebus ) nebūtų jokia tragedija. Nafta naudojama ne todėl, kad nepakeičiama, o todėl, kad pigu, patogu ir įprasta. Dabartinė civilizacija gali išnykti nebent dėl godumo ir agresyvumo (seniau žmonija neturėjo tiek galingų ginklų). Nemanau, kad nafta kada nors bus išnaudota iki galo. Prie naujų technologijų bus pereita gerokai anksčiau nei ji baigsis. Šiuo metu rinkoje yra naftos perteklius, nors įvairūs mokslininkai ne vieną dešimtmetį trimituoja apie jos pasibaigimą. O dar prieš dešimtmetį buvo prognozių, pagal kurias ji dabar turėtų kainuoti mažiausiai 200 dol./b.
According to the UN Environment Programme, the Earth is in the midst of a mass extinction of life. Scientists estimate that 150-200 species of plant, insect, bird and mammal become extinct every 24 hours. This is nearly 1,000 times the "natural" or "background" rate and, say many biologists, is greater than anything the world has experienced since the vanishing of the dinosaurs nearly 65m years ago.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąAugalai ir gyvūnai yra kitas dalykas nei nafta. Gyvens žmonės dykumoje (nes viskas bus iškirsta ir nualinta), valgys laboratorijoje pagamintą maistą ir gers iš perdirbto šlapimo gautą vandenį. Bet iki šito etapo dar toli.
Keista, kad dauguma šiuolaikinių žmonių problemas mato labai siaurai, susikoncentruoja ties kokia viena, kelia triukšmą o kad visai šalia vyksta dar baisesni dalykai nekreipia dėmesio. Ir taip yra visur.
Comment
-
Ar nereikės karinių intervencijų, bet jau ne dėl režimų, o dėl aplinkosaugos.
Comment
-
Parašė J.U. Rodyti pranešimąJeigu atsigręšime atgal ir pažvelgsime į žmonijos vystymosi istoriją, tai pamatysime, kad visos iki šiol buvusios civilizacijos vystėsi pagal panašų ciklą: iškilimas, klestėjimo periodas ir, po tam tikro, trumpesnio ar ilgesnio laiko, civilizacijos žlugimas. Taip atsitiko su Senojo Pasaulio civilizacijomis - Egipto, Šumerų, Romos ir kitomis. Lygiai tą patį matome ir Naujajame Pasaulyje: iškyla ir žlunga senosios Meksikos ir Peru civilizacijos. Matome cikliškai besikartojantį procesą.
Tačiau visos jos turėjo bendrą savybę: nė viena nebuvo globalinė civilizacija. Nė viena nebuvo pajungusi visos planetos resursų. Ir kiekvienos jų žlugimo priežastys buvo lokalinės.
Šiuolaikinė civilizacija yra unikalus atvejis planetos istorijoje. Pirmą kartą turime situaciją, kai globalinė civilizacija yra savo poreikiams pajungusi visos planetos resursus.
Šia tema buvo plačiai diskutuojama šešiasdešimtaisiais metais. Tuo metu Vašingtono universitete kosmologas Fredas Hoilas perskaitė paskaitų ciklą, kuriame iškėlė mintį kad jei žmogus kaipo rūšis išnyktų, jo vietą užimtų kitos rūšys. Tačiau kažin ar būtų galimybė išsivystyti naujam aukštam intelektui. Mes baigiame išnaudoti materialinius planetos resursus. Kai bus išnaudoti energetiniai ir geologiniai resursai (anglis, nafta bei metalai) nė viena rūšis nebegalės įveikti ilgo kelio nuo primityvios būklės iki aukštos technologijos.
Mūsų civilizacija turi tik vieną galimybę. Jeigu ši planetos civilizacija žlugs, ji žlugs visam laikui. Tas pats atsitiktų ir bet kurioje kitoje kitoje planetoje. Tokio tipo civilizacija yra vienkartinė civilizacija.
Be to, yra tikimybių, kad istorijos vyksmas šakojasi į paralelines tikroves, kur viskas susidėlioja įvairiais variantais, arba kad mes gyvename kompiuterinėje simuliacijoje. Tokiais atvejais, kas beatsitiktų, ne pasaulio pabaiga.
Comment
-
Parašė liutass Rodyti pranešimąkai kalbai apie Lietuvos ekonomika, tai sukelia siurpuli
Comment
-
Syso idėja dėl progresinių mokesčių - ir vėl palaidota
kaip visi galvojo taip ir atsitiko, idomiau, kad toks pasiulymas pasirode protingas dar 6 syso kolegoms.
Comment
-
Optimistiškai nuteikiantis straipsnis. Pramonės produkcija ir eksportas atsigauna:
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=69649150
Ketvirtam ketvirty jau gal pavyks pasiekti 2 procentų augimą, o į kitus metus įeisim su nebloga inercija ir dar turėsim žemos palyginamosios bazės įtaką.
Comment
-
Pritariu, kad blogiausios dienos jau praeity, negana to tas peržengtas 2% BVP augimas bus tik pirmasis laiptelis. Jeigu dar ir populistai su komunistais kitąmet bus nustumpti į politines užribes, tai mano supratimu Lietuvos lauks auksiniai spartaus augimo laikai, kurie turėtų tęstis iki 2020 m., nes būsim praėję dvi pagrindines problemas - Pasaulinę krizę su ilgamete Europos ekonomine depresija ir įgavę atsparumą Rusijai, tiek politinį, tiek ekonominį, tiek ir visokį kitokį. Tačiau vėliau, po 2020m. jau prasidės demografinės problemos, beto atlyginimai jau bus nemenkai pasivyję vakarus, dėl to prarasim vieną iš konkurencingumo šakų, dėl ko ekonomika gali užsistagnuoti. Tačiau ir po 2020 m. Lietuva gali toliau sėkmingai judėti į priekį, tačiau tam per ateinančis 5 metus reikėtų paruošti labai stiprius namų darbus ir juos ruošti jau reikėtų pradėti dabar, nelaukiant paskutinės dienos, kada jau suprasim jog nėra kam dirbti, o tie kas dirba, išlaiko po du pensininkus.
Comment
-
Atlyginimų augimas bus labai spartus dėl to, kad pradės labai trūkti darbo jėgos. Nepamenu kur skaičiau, bet kažkuris ekonomistas rašė, kad jeigu nedarbo lygis pasiekia 6%, tai atlyginimus gali per 10% į metus pakelti. Šiuo metu berods 8% nedarbas pas mus. Vakar kaip tik išėjo pranešimas, kad realūs atlyginimai Lietuvoje III ketv. pakilo per 6,1%, II ketv. jie kilo 5,8%, kas reiškia, jog atlyginimai ne tik kad labai sparčiai kyla, tačiau jų kilimas netgi greitėja. Problemos prasidės, jeigu be atlyginimų augimo niekas daugiau nebus daroma ir šalis praras konkurencingumą, panašiai kaip kokia Graikija ar iš dalies Estija. Tačiau netgi jeigu antrai kadencijai būtų išrinkti komunistai, kurie įgautų drąsos Lietuvoje aktyviai vykdyti graikišką skatinimo/žlugdymo politiką, vistiek Lietuva dar bent pora metų išliktų konkurencinga, fundementalūs veiksniai per mėnesį ar du neišnyksta.
Beje, čia ne perseniausiai buvo pasirodžiusi ir kita informacija, kad didžiausius atlyginimus Lietuvoje gauna 30-40 m. darbuotojai, t.y. dar jaunimas, kai vakaruose didžiausius atlyginimus gauna kaip tik prieš pensijinio amžiaus žmonės. Nemanau, kad mes kažkokie kitokie, tiesiog ta jaunesnioji Lietuvos karta yra kur kas geriau adaptavusi prie pasikeitusios situacijos. Dėl to jeigu mes paimtumėm ir lygintumėm Lietuvos ir vakarų 30-40 metų žmonių atlyginimus, tai pamatytumėm daug mažesnį skirtumą, negu lygindami bendrą atlyginimų skirtumą apskritai. Jaunoji Lietuvos karta yra kur kas labiau priartėjusi prie vakarų, nei kad mums atrodo, tiesiog statistiką smukdo vyresnė karta, kuriai deja nėra taip lengva adaptuotis (nors ir pasitaiko labai šaunių pavyzdžių).
Comment
Comment