Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Aleksas666]

Eidvi, dar Slovėnijos reikėtų nepamiršti.

Slovėnijos į bendrą katilą nederėtų kišti, kadangi tai maža šalis, kurią pamėgo finansų plovėjai.

[Tomas]

Jaučiasi kad rinkimai artėja, jaunieji konservatoriai ir liberalai nevilty ...

[Silber418]

Slovėnijos į bendrą katilą nederėtų kišti, kadangi tai maža šalis, kurią pamėgo finansų plovėjai.

Na, gyventojų skaičius Slovėnijoje beveik toks pat kaip Latvijoje. Tiesą sakant, neteko girdėti, jog ši šalis būtų finansų centru. Tarp buvusių Rytų bloko šalių ši šalis pasižymi investicijomis mokslo ir tyrimų srityje, pan.

[Eidvis]

Eidvi, dar Slovėnijos reikėtų nepamiršti.

Slovėjiną, Kiprą ir Portugaliją Lietuva aplenktų netgi nieko nedarydama, nors pagal ankstesnes prognozes jas turėjom aplenkti kur kas ankščiau, tačiau aplenksime ir šį kart. Tačiau pagrindiniai konkurentai turėtų būti Čekija, Slovakija ir Estija, kurių aplenkti nieko nedarant neišeina, nes jos irgi auga sparčiai. Reikalingos reformos, grįstos ekonomine logika, aukštesnės vertės produktų gamyba, mokslu ir švietimu, o ne minimalios algos pakėlimu.

[senasnamas]

N. Mačiulis apie švietimą (ekonomika nuo to kaip reikiant priklauso)

Įsivaizduokite, kad jūs esate švietimo ministras(-ė). Reikia išspręsti akis badančią problemą:
Per pastarąjį dešimtmetį abiturientų skaičius sumažėjo 34 procentais, todėl pusė aukštųjų mokyklų, net ir iki žemės nuleidusios priėmimo kartelę, nesurenka pakankamai studentų, kad pateisintų savo egzistavimą. Ką darytumėte? Turite 600 milijonų eurų (!) ES finansinės paramos numatytos 2014-2020 laikotarpiui.
Investuotumėte į aukštųjų mokyklų jungimą ir jų administracinės naštos mažinimą? Investuotumėte į dėstytojų kompetencijų kėlimą, techninės įrangos modernizaciją, studijų programų integraciją ir aktualizaciją? Ieškotumėte sėkmingų užsienio universitetų norinčių ir galinčių perimti bei transformuoti nepasiteisinusias valstybines aukštąsias mokyklas? Investuotumėte į studentų pritraukimą iš NVS ar kitų mažiau išsivysčiusių šalių?
Ne. Švietimo ministerija parengė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, panaikinančias stipendijas pažangiems studentams, besimokantiems privačiose aukštosiose mokyklose. Marš visi į valstybines kolegijas ir universitetus. Problem solved.
Ką, nesugalvojote tokio sprendimo? Va dėl to ir nesate švietimo ministras(-ė)…

[Tomas]

Visiškai teisingas sprendimas. Privačiuose universitetuose studijuojantys galėtų gauti privačias stipendijas.

[andyour]

Slovėjiną, Kiprą ir Portugaliją Lietuva aplenktų netgi nieko nedarydama, nors pagal ankstesnes prognozes jas turėjom aplenkti kur kas ankščiau, tačiau aplenksime ir šį kart. Tačiau pagrindiniai konkurentai turėtų būti Čekija, Slovakija ir Estija, kurių aplenkti nieko nedarant neišeina, nes jos irgi auga sparčiai. Reikalingos reformos, grįstos ekonomine logika, aukštesnės vertės produktų gamyba, mokslu ir švietimu, o ne minimalios algos pakėlimu.

Manau, kad Čekijos taip paprastai nepaimsi. Jie turi auto pramonę. Šioje srityje jau turi gerą įdirbį iš labai senai. Turizmas, įtariu, ženkliai geresnis nei pas mus.
Gyventojų 10mln., emigracijos kaip ir nėra.
Čekija, kaip rašo, yra agrarinė ir pramoninė, tai mes kaip atsvara agrarinė ir paslaugų ekonomika.

[Eidvis]

Čekija ištiesų kietas riešutėlis, bet gali būti, kad dar kietesnis yra Slovakija, kuri metai iš metų vejasi čekus ir pagal TVF duomenis 2020 m. jau bus beveik susilyginę. Ištiesų Čekija nors ir kieta, tačiau pagal Eurostato duomenis nuo įstojimo į ES (2004 m.) jos ekonomika iki ES vidurkio pakilo per 7%(nuo 77% iki 84%), o Lietuvos per 26% (nuo 48% iki 74%). Jeigu tokia tendencija eitų ir toliau, tai per kelis metus mes čekus aplenktumėm. Tačiau ta tendencija stoja, tiesą sakant šiuo metu netgi į priešingą pusę eina. Kad Lietuva nukonkuruotų čekus su slovakais, kurių pramonė ištiesų stipriai pastatyta ant automobilių gamybos, tam pigios darbo jėgos nebeužtenka. Tam reikia statyti šalį ant tokių prekių ir paslaugų kūrimo, kurių sukuriama pridėtinė vertė būtų aukščiau automobilių pramonės, tokių sričių yra ir Lietuvai jos tinkamos. Mano supratimu ankščiau ar vėliau Slovakiją su Čekija pralenksim, pagal senesnes prognozes tą turėjom padaryti iki 2020 metų, tačiau dabar su runkėlių valdžia šiek tiek užstabdėm. Dėl to veikiausiai pirmiau reikės aplenkti Italiją ir Ispaniją ir tik po to pavyks pasivyti Slovakiją su Čekija.

[dr-rox]

Gaila kažkaip žiūrėt į statistikas šitų paskutinių metų. Visad buvau gana optimistiškas, kad Lietuva gali prasimušt ir susikurt bent jau kažkokią gerovę. Bet visgi nėra taip gerai. Ir vis daugiau kyla minčių, kad galbūt bent jaunystę reiktų leist kitur. Užmuša tas nuvažiavimas į Taliną, kai pamatai vien žmonių aprangą ir mašinas. Bei skurdo kultūra čia Vilniuj. O ateičiai.. Na, po šitų rinkimų niekas kardinaliai nepasikeis, paskui žiūrėk dar kokį Butkevičių prezidentu išrinks ir bent iš valdžios didesnių ar stipresnių iniciatyvų matyt nebus. Ir taip, vis dar pavydžiu estams

[sauls]

visuomet galvojau kad ta paslaugų ekonomika yra gerai. Investicijos, brangiai apmokamos darbo vietos ir t.t. Iki šiandien. VMI portalas apie sumokėtus mokesčius valstybei. Intermedix, Kaune įdarbinusi virš 500 darbuotojų, per šiuos metus sumokėjo... nagi spėkite. 6000 eurų mokesčių. Arba beveik po 13 eurų nuo kiekvieno darbuotojo. Kur čia ta pridėtinė vertė ir kaip mes su tokiom paslaugom žadam lenkti tuos čekus ir slovakus? WTF?

[andyour]

Čekija ištiesų kietas riešutėlis, bet gali būti, kad dar kietesnis yra Slovakija, kuri metai iš metų vejasi čekus ir pagal TVF duomenis 2020 m. jau bus beveik susilyginę. Ištiesų Čekija nors ir kieta, tačiau pagal Eurostato duomenis nuo įstojimo į ES (2004 m.) jos ekonomika iki ES vidurkio pakilo per 7%(nuo 77% iki 84%), o Lietuvos per 26% (nuo 48% iki 74%). Jeigu tokia tendencija eitų ir toliau, tai per kelis metus mes čekus aplenktumėm. Tačiau ta tendencija stoja, tiesą sakant šiuo metu netgi į priešingą pusę eina. Kad Lietuva nukonkuruotų čekus su slovakais, kurių pramonė ištiesų stipriai pastatyta ant automobilių gamybos, tam pigios darbo jėgos nebeužtenka. Tam reikia statyti šalį ant tokių prekių ir paslaugų kūrimo, kurių sukuriama pridėtinė vertė būtų aukščiau automobilių pramonės, tokių sričių yra ir Lietuvai jos tinkamos. Mano supratimu ankščiau ar vėliau Slovakiją su Čekija pralenksim, pagal senesnes prognozes tą turėjom padaryti iki 2020 metų, tačiau dabar su runkėlių valdžia šiek tiek užstabdėm. Dėl to veikiausiai pirmiau reikės aplenkti Italiją ir Ispaniją ir tik po to pavyks pasivyti Slovakiją su Čekija.

Tai kas Lietuvoje vyko iki šiol, pažangių europos šalių kontekste nėra panašu į konkurenciją. Matysim, gal paslaugų sfera atstos autopramonę.

[andyour]

visuomet galvojau kad ta paslaugų ekonomika yra gerai. Investicijos, brangiai apmokamos darbo vietos ir t.t. Iki šiandien. VMI portalas apie sumokėtus mokesčius valstybei. Intermedix, Kaune įdarbinusi virš 500 darbuotojų, per šiuos metus sumokėjo... nagi spėkite. 6000 eurų mokesčių. Arba beveik po 13 eurų nuo kiekvieno darbuotojo. Kur čia ta pridėtinė vertė ir kaip mes su tokiom paslaugom žadam lenkti tuos čekus ir slovakus? WTF?

Svarbu, kad darbuotojai gerai uždirba. Bet taip, paslaugos nėra įbetononuotos kaip gamyklos pamatai. Paslaugos gali greitai pabėgti, dėl to jas sunkiau priversti susimokėti didelius mokesčius. Valstybė, žinoma, norės mokesčių ir juos susigrąžins per kitus mokesčius, nutaikytus į tų mažai mokančių mokesčių įmonių gerai uždirbančius darbuotojus

[Eidvis]

Intermedix, Kaune įdarbinusi virš 500 darbuotojų, per šiuos metus sumokėjo... nagi spėkite. 6000 eurų mokesčių. WTF?

Manau kažkur yra klaida. Negali būti, kad tik tiek mokesčių sumokėjo. Galvoju, kad nuo vieno darbuotojo per metus panašiai mokama, bet tikrai ne nuo 500

[Arunasx]

Gal pirma reikia išsiaiškinti apie kokius mokesčius eina kalba. Įmonės pelno mokestis gali būti nedidelis dėl investicijų ir pan., bet reikia atsiminti apie bendrą mokesčių sumą:
įmonė + fizinių (GPM + SODRA).
Paslaugų centrai manau išsiskiria išimtinai oficialiai mokamu darbo užmokesčiu.
Tai kad prieš darant plačias išvadas reikia žinoti konkrečiai esminius dalykus.
Fizinių gauti pinigai keliauja per akcizus, PVM į biudžetą. Įmonės pelno mokestis tikrai nėra svarbiausias valstybės mastu.

[Lettered]

Svarbu, kad darbuotojai gerai uždirba. Bet taip, paslaugos nėra įbetononuotos kaip gamyklos pamatai. Paslaugos gali greitai pabėgti, dėl to jas sunkiau priversti susimokėti didelius mokesčius. Valstybė, žinoma, norės mokesčių ir juos susigrąžins per kitus mokesčius, nutaikytus į tų mažai mokančių mokesčių įmonių gerai uždirbančius darbuotojus

Jeigu įmonė beveik nesumoka mokesčių, iš ko tada valstybei remontuoti kelius arba vystyti VT, kad darbuotojai galėtų atvažiuoti į darbą? Kas rūpinsis jų sveikata, kas mokys jų vaikus ir t.t.?

[digital]

Taigi juk atsakė pranešimu aukščiau.

[Arunasx]

Nacionalinis biudžetas 2015 m. sausio - rugpjūčio mėn. Faktas:
VISO ~4,5mljrd €, iš jų pelno mokestis yra 0,36, o gyventojų GPM 0,9
Šaltinis https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamos
Čia nėra įskaičiuota SODRA ir VLK įplaukos.
Manau emocijų turėtų būti mažiau.

[Lettered]

Taigi juk atsakė pranešimu aukščiau.

Su tokiu požiūriu nieko keisto, kad esame ES gale pagal mokesčių surinkimą, nepaisant to, kad patys mokesčiai nėra maži.

[Arunasx]

Su tokiu požiūriu nieko keisto, kad esame ES gale pagal mokesčių surinkimą, nepaisant to, kad patys mokesčiai nėra maži.

Estijoje įmonių pelno mokesčiai dar mažesni nei Lietuvoje. Ir ką?

Iš esmės paslaugų centrai "atitinka" turizmą. Pinigai ateina iš užsienio ir išleidžiami Lietuvoje paslaugų pirkimui. Skirtumas tik toks, kad žymiai didesnė vertė.
Nesulygint kambarinės uždarbio bei įgytų žinių su aukšto lygio IT ar finansų analitiku.

[Galis]

jau turbut daug kam girdeta naujiena apie kinu nora vezti krovinius per Klaipeda, bet vistiek idesiu

http://vz.lt/sektoriai/transportas-l...nkasi-klaipeda

vakar teko skaityti, kad latviai norejo/nori ikisti mums pagali i ratus ir privilioti kinus i Rygos uosta, bet jei pasirasyti ketinimu protokolai tai gal nesusitare braliukai.