pusė Lietuvos ant MMA sedės Nebus svarbu ar tu vadybininkas, ar šlavėjas, vistiek ta pati alga.
Sedės tik iki tol kol patiems atsibos. Aš ir dabar žinau n žmonių, kurie ant popieriaus gauna minimumą, o realiai gerokai virš vidutinio atlyginimo. Nėra čia jau taip, kad niekas pinigų neturi, tik niekas nenori jų apmokestinti, o pakels, tada jau nebus kur dėtis.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Sedės tik iki tol kol patiems atsibos. Aš ir dabar žinau n žmonių, kurie ant popieriaus gauna minimumą, o realiai gerokai virš vidutinio atlyginimo. Nėra čia jau taip, kad niekas pinigų neturi, tik niekas nenori jų apmokestinti, o pakels, tada jau nebus kur dėtis.
Tokie darbdaviai labiausiai ir nepatenkinti MMA kėlimu, sąžiningi kaip matom yra netgi už, kad turėtų lygias sąlygas sąžiningai konkuruoti.
Stokholme pusė milijono žmonių rikiuojasi į eilę, kad galėtų išsinuomoti savivaldybei priklausantį būstą. Švedijoje būsto trūksta katastrofiškai, o politikai ir didžiosios statybos bendrovės atvirai sako, kad neišsivers savo jėgomis, – be Rytų Europos bendrovių pagalbos statybos projektai truktų ilgiau ir būtų brangesni. Lietuvos statybos sektoriaus bendrovėms tai galimybė įsitvirtinti Švedijos rinkoje.
Būsto trūkumas yra didžiulė Švedijos problema, o ją dar labiau aštrina rekordinis imigrantų srautas. Būsto kainos sparčiai kyla – anot Švedijos centrinio banko, būsto kainų metinis augimas liepą siekė 14%. Kaip rašė „Bloomberg“, Stokholme pusė milijono žmonių laukia eilėje galimybės išsinuomoti savivaldybei priklausantį būstą – šiemet jų padaugėjo dar 30.000. O privati nuomos rinka jau įgauna kriminalinių atspalvių. „Teigiama, kad į Stokholmą kasdien atvyksta autobusas naujų gyventojų. Būsto trūkumas stipriai juntamas Stokholme ir visuose didesniuose miestuose, ypač turinčiuose universitetus“, – sako Audrius Masiulionis, Lietuvos komercijos atašė Švedijoje. (...)
Čia, matyt toks švedų mentalitetas, atvirkščias nei lietuvių. Nuomotis, bet ne pirkti. Manau, kad švedai pakankamai turtingi ir nuosavą būstą įsigyti, tik kažkodėl nenori.
Čia, matyt toks švedų mentalitetas, atvirkščias nei lietuvių. Nuomotis, bet ne pirkti. Manau, kad švedai pakankamai turtingi ir nuosavą būstą įsigyti, tik kažkodėl nenori.
Lietuvoje savivaldybės neturi lėšų statyti daugiabučius nuomai kaip Švedijoje, o nuomotis iš privačių asmenų paprasčiausiai yra brangiau nei pirkti.
„Tai neįvyks per naktį. Turbūt sunkiausiai yra pritraukti realius žaidėjus, kad jie čia steigtų fondus, investuotų per Lietuvą. Londonui tai pavyko padaryti per kelis šimtus metų. Dabar daug kas nori investuoti per čia, nes žino, kad čia veikia patikima, stabili ir teisinga teisinė sistema. Investuotojai ir investicijų valdytojai žino, kad jų teisinė apsauga čia bus aukščiausio lygio“, - kalbėjo p. Giffordas.
Lietuva yra tik ką ištrūkusi iš režimo. 25 metų tarpas valstybei labai mažas.
Tik gal pastaruoju metu matosi kažkoks veiksmas, tikėkimės išlaikysime tempą.
SEB bankas jau kitų metų pradžioje gali prarasti didžiausio Lietuvoje banko titulą.
Tai gali įvykti po to, kai „Swedbank“ iš „Danske Bank“ perims mažmeninės bankininkystės verslą Lietuvoje.
Lietuva yra tik ką ištrūkusi iš režimo. 25 metų tarpas valstybei labai mažas.
Tik gal pastaruoju metu matosi kažkoks veiksmas, tikėkimės išlaikysime tempą.
butent ta suprasdamas savo "komentare" ir lyginau mus su kaimynais, kurie irgi islipe is to pacio katilo...
/\ Lietuvos ekonomika yra žymiai labiau diversifikuota, nei Latvijos ar Estijos. Tai, kad Lietuvos ekonomika nesiremia finansinėmis paslaugomis, kaip ekonomikos varikliu, yra priežastis dėl ko Lietuvos BVP žymiai geriau auga nei Latvija ar Estija, jei skaičiuosime nuo pat 2008 krizės pradžios ... Taigi per daug dėl Vilniaus kaip finansų centro neidentifikavimo nepergyvenčiau. Svarbu toliau vystyti kitus sektorius (pramonę, paslaugas), kuriuose Lietuvos įmonės jau ir taip tarp Baltijos šalių įmonių aiškiai dominuoja.
There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Pastaraisiais metais džiaugęsį vienu sparčiausių ekonomikos augimu ne tik Baltijos šalių regione, tačiau ir visoje Europoje, regis pradedame išsikvėpti. Vienaip ar kitaip socdemų 4 metų nieko neveikimas valdžioje prie tokios situacijos turi privesti. Pastaraisiais metais pagal BVP (PPP) pavyko pralenkti tokias šalis kaip Vengrija, Lenkija, Graikija netgi Estiją, vidurio ir ryto europos ekonominės žvaigždės titulas jau buvo ranka pasiekiamas. Tereikėjo išlaikyti spartų reformų ir ekonomikos augimo tempą dar keletą metų. Tačiau šiandieną už Lietuvą sparčiau jau auga dauguma pagrindinių mūsų konkurentų - Čekija, Slovakija, Lenkija netgi Latvija su Estija pradėjo mus lenkti. Blogiausia, kad šalies ekonomika yra didelis gigantas, kuris veikia iš inercijos. Šiuo metu daugiausiai šalies ekonomiką skatina tarptautinių paslaugų centrų bumbas, ateityje galime tikėtis daugiau naudos iš kuriamų mokslo slėnių. Tačiau pagrindiniai sprendimai dėl jų buvo priimti prieš 5 metus. O dabartinė stagnacinė ir populistų valdžia kol kas nepriėmė jokių ilgalaikę naudą Lietuvai nešančių sprendimų. Senosios Lietuvos konkurencinės batereikos po truputi išsikrauna, o naujų niekas nesukuria.
Nors šiuo metu ekonomikos augimas eilinio piliečio akimis gali atrodyti kaip pats sparčiausias pastaraisiais metais, tačiau visa tai tėra prinokusių vaisių raškymas: sparčiai kyla vidaus mažmeninė prekyba, tačiau nebeykla eksportas. Sparčiai kyla atlyginimai, tačiau stagnuoja konkurencingumo kilimas. Tačiau kai vaisius nuraškysim, prasidės ekonomikos ciklas į apačią ir jokių ginklų su juo kovoti neturėsim, nes ginklai turėjo būti kuriami pastaruosius keleta metų.
Jeigu atsisakyti beletristikos, gal yra rimtesnė kokia analizė?
Dėl Estijos daugmaž aišku. Mane domintų Latvijos sėkmės paslaptis.
Kažkodėl ten ir emigracija menkesnė, ir eksportas į Rusiją ne taip kirto (nors juos visad kaltinom parsidavėliškumu), ir pragyvenimo lygis šiek tiek aukštesnis nepaisant žemesnio BVP (PPP)?
Jeigu atsisakyti beletristikos, gal yra rimtesnė kokia analizė?
Dėl Estijos daugmaž aišku. Mane domintų Latvijos sėkmės paslaptis.
Kažkodėl ten ir emigracija menkesnė, ir eksportas į Rusiją ne taip kirto (nors juos visad kaltinom parsidavėliškumu), ir pragyvenimo lygis šiek tiek aukštesnis nepaisant žemesnio BVP (PPP)?
Gal dėl to, kad pusė šalies gyventojų gyvena sostinėje? Jeigu dabar investicijos plauktų taip kaip į Vilnių, taip ir į Kauną ir Klaipėdą? Jeigu Kaunas ir Klaipėda būtų Vilniaus atitikmuo.
Gal dėl to, kad pusė šalies gyventojų gyvena sostinėje? Jeigu dabar investicijos plauktų taip kaip į Vilnių, taip ir į Kauną ir Klaipėdą? Jeigu Kaunas ir Klaipėda būtų Vilniaus atitikmuo.
gal tiesiog isivaizduokim, kad Vilnius turetu kokius 1.2-1.4 mln gyventoju, daug Lietuvos statistikos stulpeliu pakiltu...
Na taip. Dešiniųjų propaguotas atsigavimas per eksportą rėmėsi galimybe eksportuoti į Rusiją. Šis kranelis užsisuko. Ir ką dabar daryt?
P.S. nežinau kur Sula mato aukštesnį gyvenimo lygį Latvijoje. Rygoje ir Ventspilyje? Galbūt, nes likusi Latvija panašesnė į Rumuniją. Estijos korta taip pat mušta. Vietiniai prasiskolinę iki negalėjimo, o Suomijoje recesija be prošvaisčių. T.y. augimo potencialas mažas.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Na taip. Dešiniųjų propaguotas atsigavimas per eksportą rėmėsi galimybe eksportuoti į Rusiją. Šis kranelis užsisuko. Ir ką dabar daryt?
P.S. nežinau kur Sula mato aukštesnį gyvenimo lygį Latvijoje. Rygoje ir Ventspilyje? Galbūt, nes likusi Latvija panašesnė į Rumuniją. Estijos korta taip pat mušta. Vietiniai prasiskolinę iki negalėjimo, o Suomijoje recesija be prošvaisčių. T.y. augimo potencialas mažas.
Lietuvos tokiu atveju atrodo kaip Maldova arba Makedonija. Latvijoje ir Estijoje provincija bent man atrodo tikrai geriau, daugiau tvarkos, verslų. Aišku tai subjektyvu, bet faktai irgi rodo tai, ką ir mini Sula.
Comment