Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Eidvis]

Tai gi, kas man nori greitai paskaičiuoti kiek būtų išaugęs nom. BVP pridėjus šias netektis prie €9,275 jardu?

Aš manau realią įtaką BVP yra ganėtinai sunku paskaičiuoti. Reeksportas kaip žinia nesudaro didelės dalies BVP skaičiavime, nes realiai įsiskaičiuoja tik pelnas gautas už perparduotas prekes, o kiek pamenu reeksportas į Rusiją sudarė 85% viso eksporto. Taip pat eksporto/importo skaičius smarkiai įtakojo kritusios naftos kainos, nes Mažeikių nafta eksportavo pigesnį benziną, t.y. smarkiai sumažėjo jos indėlis eksporto struktūroje ir nepaisant to pranešė, kad pagaliau gamykla pradėjo dirbti pelningai. Kaip ten bebūtų, tačiau jeigu dėl Rusijos krizės Lietuva prarado 1% augimo, tai jau yra labai daug.

[andyour]

Paprastai žmonių perkamoji galia yra matuojama pagal tai, kiek jie gali nusipirkti tam tikrų prekių, o ne pagal tai, kiek turi pinigų joms nusipirkti. Jeigu du žmonės gauna tas pačias pajamas, tačiau vienas už tai savo šaly gali nusipirkti dviratį, o kitas mašiną, tai tikrai nėra taip, kad jie abu vienodai gerai gyvena. Kainas būtina lyginti, nes ne pinigai laimę neša, o produktai nusipirkti už juos. Tačiau tiesa yra tai, kad kuo didesnės kainos, tuo paprastai šalis yra turtingesnė, tačiau šita taisyklė nėra absoliuti. Venesueloje kainos kosminės, tačiau ir atlyginimai labai maži ir dauguma žmonių skursta.

Jeigu galvosime, kad kainų nereikia lyginti, tada gausime, kad Estija yra turtingesnė už Čekiją, o tai tikrai nėra tiesa. Vienos šalys kainas yra sukėlusios, o kitos šalys kainas laiko žemesniame lygyje, kartu ir su mažesniais atlyginimais.

Beje iš artimiausių mūsų 'konkurentų' ES, kurių BVP daugiau mažiau panašus, kainos sukeltos yra Graikijoje, Portugalijoje, Kipre, o žemos kainos yra Čekijoje, Slovakijoje, Lietuvoje. Iš to lengva pasidaryti išvadas kuris kelias vis dėl to yra tvaresnis. Estija taip pat sukėlė kainas, tačiau už tai sumokėjo sulėtėjusiu ekonomikos augimu.

O kas kainas sukėlė? Turistai?

[andyour]

Kaip ten bebūtų, tačiau jeigu dėl Rusijos krizės Lietuva prarado 1% augimo, tai jau yra labai daug.

Kiek pats asmeniškai praradai?

[Eidvis]

O kas kainas sukėlė? Turistai?

Kainas visų pirma sukelia kvaila valdžia, dažniausiai įvedinėdama socializmą ir populizmą, kaip kad minimalūs atlyginimai, dideli mokesčiai, didelis BVP perskirstymas per biudžetą, o kartais netgi ir kainų reguliavimas. Galbūt ir turizmas turi tam kažkiek įtakos. Estijoje kainos galėjo būti sukeltos ir dėl menkos konkurencijos, kurios gali trūkti dėl labai mažo gyventojų skaičiaus. Tikriausiai kiekvieną atvejį reikėtų nagrinėti atskirai, tačiau to nereikia, užtenka pažiūrėti į tai, kad ekonomika buksuoja tose šalyse, kuriose kainos yra sukeltos aukščiau pasiekto tos šalies konkurencingumo/efektyvumo/našumo lygio.

Kiek pats asmeniškai praradai?

Asmeniškai nieko į Rusiją neeksportuoju, tai nelabai ką ir praradau

[andyour]

Kainas visų pirma sukelia kvaila valdžia, dažniausiai įvedinėdama socializmą ir populizmą, kaip kad minimalūs atlyginimai, dideli mokesčiai, didelis BVP perskirstymas per biudžetą, o kartais netgi ir kainų reguliavimas.

Aš maniau, kad tik planinėje ekonomikoje valdžia nustatinėja kainas

[Eidvis]

Aš maniau, kad tik planinėje ekonomikoje valdžia nustatinėja kainas

Tikrai taip. Kaip aukštų kainų pavyzdys prieš tai buvo pateikta Venesuela.

[l2ez4m]

Na matyt pamiršot BVP apibrėžimą - market value of all the finished goods and services produced within a country in a specific time period.
Kaip tai kas/ką prarado - Lietuva neteko €120mln. realaus BVP prieaugio (eksportavo mažiau liet. kilmės prekių, taigi sumažėjo dedamasis NX (net exports) komponentas BVP struktūroje). O konkrečiai - gamintojai, agro sektorius, perdirbėjai, vežėjai prarado lėšas, kurias galėjo reinvestuoti, išmokėti dividendus, plėsti verslą, kurti naujas darbo vietas, mokėti mokesčius bei atlyginimus, ect.

Teigiamas aspektas sakyčiau, kad neipaisant ryškios kaimyninių šalių recesijos bei svarios mūsų eksporto priklausomybės nuo jų; kasmet prarandant reikšmingą masę darbingo amžiaus demografijos - realusis BVP augimas per visus esminius paslaugų, gamybos, statybos sektorius nepaliauja džiuginti.
Tai neabejotinai signalizuoja, kad tokie bvp augimą įtakojantys fundamentals, kaip produktyvumas, TUI (pirmauja pabaltijy), naujų produktų/paslaugų sparti inovacija, intensyvi technologinės pažangos skvarba - Lietuvoje yra on the right track.

Kaip pvz, realus Lietuvos produktyvumas visuose segmentuose per paskutinį dešimtmetį augo sparčiausiai ES.


Svarbiausia, kaip jau ne kartą forume buvo pažymėta, bet kokiom priemonėm išjudinti spartesnius viešojo sektoriaus efektyvumo pokyčius.

[Eidvis]

Na matyt pamiršot BVP apibrėžimą - market value of all the finished goods and services produced within a country in a specific time period.

BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas – importas)

Eksportas ir importas BVP labai mažai figuruoja ta prasme, kad prisipliusuoja tik skirtumas tarp eksporto ir importo. Jeigu yra reeksportuojama, tai prie BVP prisipliusuoja tas pelnas, kuris gaunamas perkant už pigiau ir parduodant brangiau į Rusiją. Su lietuviškų prekių kilmės eksportu yra šiek tiek kitaip, nes jeigu reeksportuojant prekes Lietuvoje lieka (į BVP įsdiskaičiuoja) sakykim 20% jų vertės (uosto, vežėjų paslaugos, įmonės pelnas, atlyginimai ir pan.), tai prekes gaminant Lietuvoje tos vertės lieka ir į BVP įsiskaičiuoja veikiausiai kokia 80%. Esmė, kad reeksporto įtaka BVP yra žymiai mažesnė, nei kad lietuviškų prekių eksporto, tarp jų negalima dėti lygybės ženklo. Lietuviškos kilmės prekių eksportas yra kaip medis, kurio pajamos išsišakoja Lietuvoje ir sukuria nemažą BVP, o reeksportas yra kaip šaka, nes pagrindinis pelnas eina tą prekę pagaminusiai šaliai. Dėl to reikia atsižvelgti į tai, kad Lietuvos eksporto struktūroje į Rusiją reeksportas sudarė 85%, taigi nors Latvijos eksportas į Rusiją yra 10%, o Lietuvos 20%, tačiau jeigu Latvijos eksporto struktūroje vietiniai gaminiai užima 70%, kai Lietuvos tik 15%, tai Latvijos BVP praradimai bus didesnis, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Lietuvos eksportas dvigubai didesnis, tai ir dvigubai daugiau BVP praras.

Kaip tai kas/ką prarado - Lietuva neteko €120mln. realaus BVP prieaugio (eksportavo mažiau liet. kilmės prekių, taigi sumažėjo dedamasis NX (net exports) komponentas BVP struktūroje)

Pagal tavo pateiktą lentelę lietuviškų prekių eksportas I ketvirtį išaugo 0,9%., jeigu neskaičiuosime naftos produktų. O naftos produktų nereikėtų skaičiuoti, nes jų realiai buvo pagaminta daugiau, daugiau išmokėta atlyginimų, Mažeikių nafta gavo didesnį pelną ir buvo sukurtas didesnis BVP, tačiau eksporte matosi minusas, bet minusas ne dėl to, kad Mažeikių nafta sukūrė mažesnės vertės produktą, o todėl, kad kritus naftos kainai to produkto vertė sumažėjo. Taigi Lietuva importavo daugiau naftos produktų, tačiau kadangi jų kainos smarkiai krito, tai importas sumažėjo, analogiškai su eksportu, naftos produktų eksportavo daugiau, tačiau dėl kritusių kainų eksportas sumažėjo. Realiai Mažeikių nafta pagamino daugiau produkcijos ir sukūrė didesnį BVP, tačiau eksporto struktūroje tai atsispindi kaip kritimas, tačiau kritimas ne dėl sukurto mažesnės vertės lietuviškos kilmės produkto (kurio buvo sukurta daugiau), o dėl kritusių naftos kainų. Kritusios naftos kainos į BVP neįsiskaičiuoja, nes jis = eksportas - importas. Įsiskaičiuoja tik Mažeikių naftos realiai sukuriama vertė.

[l2ez4m]

Na jei atkreipei dėmesį - tai parašytas buvo BVP apibrėžimas; formulės žinojimas econ forumo skilty maniau yra a given, nekilo ranka insult'it your intelligence tokia banalia trivia. Bet taip - tu ją teisingai nurašei.

Viskas į ta pusę dėstoma ir įvertinant reeksporto svorį bendrame balanse, čia tik galima pridurti, kad anot stambiausių Europos reeksportuotojų - olandų, vidutinė reeksporto marža (re-export margin) yra 8 cents on euro (ie 8%), tuo tarpu savos kilmės produkcijos - 60 cents on euro (60%), na o didžiausią pelną neša paslaugų eksportas ~80%.
Iš esmės pritariu prielaidai, kad naftos produktų eksporto vertę, o ne apimtis, smukdė sumažėjęs žaliavos kainų lygis.
P.S. Tačiau klaidingas yra teiginys, kad sumažėjusios žaliavų kainos būtinai turėjo staiga bendrai išauginti M.N. gamybos apimtis (ar yra duomenys?!), pamirštant paklausos (demand) funkciją, juk kaip žinom kuras yra pakankamai neelastinga commodity, ty sumažėjusi ar padidėjusi jo kaina - paklausai nedaro esminės įtakos.

Tačiau vertėtų sugrįžti į antrąjį ketvirtį, kurio rodiklius ko gero paskubėjau (nuėjau lengviausiu keliu) įvertinti ektrapoliuodamas pirmo Q duomenis (neturėdamas tikslios antro Q eksporto informacijos), kuomet matome gan aiškias lietuviškos kilmės produkcijos bear (mažėjimo) tendencijas:

Palyginamuoju laikotarpiu (sausį-birželį), pramonės įmonių pardavimo ir paslaugų vertė ne Lietuvos rinkoje sumažėjo 0,7proc., daugiausiai dėl 11,1proc. smuktelėjusių maisto produktų gamybos, 5,1 proc. – rafinuotų naftos produktų gamybos, 14,5proc. – guminių ir plastikinių gaminių gamybos įmonių produkcijos pardavimų.

Mano grubiais paskaičiavimais metinė re/eksporto įtaka turėtų būti circa -€250-300mln. rėmuose arba vidutiniškai ~0,5-0,6% per Q. Prognozę projektuojant atsižvelgus į 2013/2014 eksporto struktūrą.

[Tasman]

Nedarbas - birželis 2015

[andyour]

/\ Man įdomu, kiek laikinai grįžtančių emigrantų užsirašo į darbo biržą. Manau, svarbesnė yra darbo pasiūla. Būti bedarbių yra labai daug galimybių - nelegaliai dirbti, emigracijoje dirbti, rūpintis šeima išlaikomam pvz. vyro., baigus studijas gyventi su tėvais.

[nomad]

/\ Taip, bedarbystes statistika vis dar didoka, bet is kitos puses negalima sakyti, kad išpūsta kitu ES šalių atzvilgiu, nes salia tavo išvardintų veiksniu reiktu priimti domėn ir priešinga veiksni - lietuviai zymiai mažiau turi tendencija registruotis bedarbiu biržoje vien del to, kad pašalpų suma is esmės yra mizeris ir dideles incentive registruotis kaip bedarbiui LT nera - ypač lyginant su socialiai 'dosniomis' Vakaru Europos šalimis.

Šiek tiek kita tema - reiktu pastebeti nebloga tendencija, kad Lietuvoje paskutiniu metu populiarėja 'sezoninis' paslaugu eksportas. Baldininkai ar statybininkai, pavyzdžiui, išvažiuoja tik kelioms savaitėms atlikti projektą kur nors kitoje ES šalyje arba Norvegijoje, ir grįžta atgal.

[andyour]

/\ Norėjau labiau pabrėžti, kad su darbo pasiūla yra viskas labai OK. Kas nori, tas dirba.

[sleader]

/\ Taip, bedarbystes statistika vis dar didoka, bet is kitos puses negalima sakyti, kad išpūsta kitu ES šalių atzvilgiu, nes salia tavo išvardintų veiksniu reiktu priimti domėn ir priešinga veiksni - lietuviai zymiai mažiau turi tendencija registruotis bedarbiu biržoje vien del to, kad pašalpų suma is esmės yra mizeris ir dideles incentive registruotis kaip bedarbiui LT nera - ypač lyginant su socialiai 'dosniomis' Vakaru Europos šalimis.

Yra ir kitų stimulų registruotis darbo biržoje, ne vien išmokos tą lemia. Vienas iš dažniau akcentuojamų yra PSD įmokos. Bedarbiams gerokai pigiau pasigaminti ir asmens dokumentus. Šiaip būtų pakankamai įdomu peržvelgti statistiką, kiek tik įsiregistravusių darbo biržoje ima naudotis kompensuojamomis paslaugomis, kuriomis paprastai dažnai nesinaudojama.

[l2ez4m]

Šiaip EU nedarbo lygis fiksuojamas, ne pagal registruotų darbo biržoj skaičių, bet atlikus įmantrią algoritminę Labour Force Survey apklausą




Galų gale per paskutinį dešimtmetį realus Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas sparčiausių Europoje:



Tad kas tikrai norėjo darbo - jį seniai susirado; kas nenorėjo dirbti už LT minimumą, seniai išvažiavo kapotų kanopų fasuoti.
Manau, kad konkrečiai šiandienėj ekonominėj LT aplinkoj ši apklausa, kažin ar atspindi tikrąją padėtį, ypač agnostiniam investuotojui, nežinančiam intymesnio sociokultūrinio audinio.

O iš tų 8/100 ''bedarbių'' - vienas ko gero frikcinis, laikinai ''įstrigęs'' tarp darbų; antras - neįgalus, nedirbantis dėl objektyvių priežasčių, trečią - ''bobutė'' per klaidą užrašė (mat iki 30% apklausos duomenų surenkami per proxy (ty per trečiąjį asmenį)); ketvirtas - statistinė margin of error klaida; na o likę keturi komunarai, ko gero vyresnio amžiaus piliečiai, ne tik, kad nebelabai orientuojasi šiandienėj realybėj, bet ir prie sovietų mažai turėjo ką bendro su darbu.

[Aleksio]

Šiaip EU nedarbo lygis fiksuojamas, ne pagal registruotų darbo biržoj skaičių, bet atlikus įmantrią algoritminę Labour Force Survey apklausą

Nesvarbu, kaip bedarbystės lygis yra fiksuojamas, svarbu, kad jis yra per didelis.

[Sula]

"Unpaid family worker", pasirodo yra įdarbintas.
Šiaip jau logiška, bet kaip tai atsispindi realioje ekonomikoje (pridėtinis produktas, mokesčiai, pašalpos ir pan.)?

[senasnamas]

Jei kažkoks parametras nepatinka, reikia keisti jo skaičiavimo būdą :

Nedarbo problemą prancūzai „sprendžia“ keisdami bedarbių skaičiavimo metodiką
http://www.15min.lt/verslas/naujiena...ika-666-519365

Jei keičiama nedarbo, infliacijos, BVP ir pan. rodiklių skaičiavimo metodika, paprastai siekiama vieno - kad tie rodikliai kuo gražiau atrodytų.

[Aleksas666]

Na bet ką čia lyginti, mažas ar didelis, pasižiūrėkit į Graikiją, kas ketvirtas bedarbis, Ispanijoje kas 5. Realiai taip nėra, Lietuvoje tas pat, bedarbių iš tikro nedaugiau 5%, tik klausimas, kas paversti juos "darbiais".

[andyour]

Na bet ką čia lyginti, mažas ar didelis, pasižiūrėkit į Graikiją, kas ketvirtas bedarbis, Ispanijoje kas 5. Realiai taip nėra, Lietuvoje tas pat, bedarbių iš tikro nedaugiau 5%, tik klausimas, kas paversti juos "darbiais".

Kol bus pašalpos, tol bus kas jomis naudojasi.

Gal tiesiog reiktų naikinti pašalpas, lengvatas būstui, visus biurokratus dirbančius su pašalpom, darbo biržas, o procentinę dalį valstybės biudžeto visiems dirbantiems pasidalinti, pvz. po ~100eur. Žinoma, išlaikyti pašalpų administravimo ir darbo biržų biurokratus nekainuoja 100mln. eurų, bet augant pašalpoms ir augant jų gavėjų skaičiui, remiantis vakarų europos patirtimi, ateity gal ir apsimokėtų. Iš to 100eur. 21% grįžtų į biudžetą mokesčių pavidalu.