Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Pasidžiaukime kartu - Pasaulio banko vertinimu Lietuva 2014-ais metais aplenkė Graikiją pagal BVP vienam gyventojui (PPP). Lietuva - 26642,80 Int$, Graikija - 26098,80 Int$. Taigi ES šalių konvergencija sėkmingai vyksta, gaila ne į tą pusę į kurią turėtų.

P.S. Tą patį tvirtina ir eurostatas - Lietuvoje 21000PPS galvai, Graikijoje 19600PPS.

[wavefunction]

Investicijos i startuolius per capita. Vis pasigirsdavo medijoj, kad va daug Lietuvisku startuoliu. Tai ar jie dauguma mirsta taip ir negave funding'o, ar visi pabega i UK/kitur?

[andyour]

/\ Lietuvoje nėra žmonių, kurie galėtų įsukti tą reikalą. Patys startuoliai dažnai neapsieina be pagalbos. Lietuvos rinka maža, tad tenka eiti į globalią rinką.

http://www.startuplithuania.lt/en/startups viso jų 181. Nėra ten nieko stebuklingo.

[ViR2]

Rimtesni startuoliai keliami I UK/Lux nes paprasciausiai pas mus nera teisines bazes investavimui I juos kita problema, jog vietiniai fondai yra gan agtesyvus ir daznai vagia idejas ir iesko komandu, kurios gali jas realizuot, todel jau pradejus su jais pirmines kalbas iskart butina kist NDA ir iki tol but pasirupinus patentais. Tas ypac aktualu bendraujant su vieno zymesnio lietuviu "investuotojo" ir buvusio startuolio saika asmeniskai pats esu beveik "uzsiroves", tai labai galiu lengvai savo kailiu sneket.

Is Lietuvoj registruotu ir finansavimo sulaukusiu startuoliu yra labai nedidelis kiekis, kurie realiai ir prasimuse, paprastai gan nemazas kiekis sudega. Kita problema, jog vietiniai fondai mieliau investuoja I paprastus "perku-parduodu" startuolius ar bent uzsienyj veikianciu imoniu lokalias kopijas, investavimas I hightech startuolius (ypac lazeriai, biotech, medicina, semicond ir labiau tech savy) yra grieztas tabu. Todel didzioji dalis tokiu startuoliu nori nenori ieskosi finansavimo svetur ir steigia imones uz LTU ribu.

Apskritai, musu "startuolynas" yra gan keistas, investuojama I labai bazinius dalykus, puciamas burbulas ir bandoma ta burbula, kaip karsta bulve, kazkam kitam kuo skubiau perleist, bet laikomasi kiek imanoma atokiau nuo technologiniu ir biomedicinos mokslo startuoliu

[Lettered]

Kinai greit aplenks lietuvius: bijoti ar džiaugtis?

„Užsienio kapitalo įmonės dažnai negali prieiti prie kaimuose gyvenančių darbuotojų, todėl atkreiptinas dėmesys būtent į miestų vidutinį darbo užmokestį“, - pamini jis. Ž. Maurico teigimu, Kinijos vidutinio darbo užmokesčio augimas susijęs ir su vietos valiutos stiprėjimu. „Kinijos juanis de facto yra pririštas prie JAV dolerio kurso ir matome, kad doleris euro atžvilgiu pastiprėjo 25 proc. Tai skaičiuojant nominaliai Kinijoje darbo užmokestis dar labiau pakilo“, - aiškina ekonomistas. Pasak „Nordea“ banko atstovo, Kinija iš pigios darbo jėgos tampa brangia. „Ir tai Kinijai didžiausias galvos skausmas: ką daryti su pabrangusia darbo jėga. Investuotojų konsultantai jau patys siūlo pagalvoti, ar verta eiti į Kiniją, nes joje darbo jėga jau brangi ir nėra tokia kvalifikuota kaip Europoje“, - tęsia pašnekovas. Pasak jo, tokia situacija Kinijos rinkoje gali džiuginti Rytų Europos šalis. „Visas Rytų Europos regionas tapo konkurencingas dar ir dėl euro nuvertėjimo“, - kalba jis. Ekonomistas siūlo dėl situacijos Kinijoje nei džiaugtis, nei verkti: tiesiog pabandyti išnaudoti atsiradusį privalumą. „Tai didelė galimybė į Lietuvą prisivilioti užsienio investuotojų, ypač iš beatsigaunančios Europos. Manyčiau, kad Lietuva turėtų nepraleisti progos ir akcentuoti, kad mūsų darbuotojai yra labiau kvalifikuoti, lankstesni ir kūrybiškesni. Be to ir darbo jėga pigi“, - siūlo Ž. Mauricas.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=68476580

[Tomas]

Reikėtų lyginti ne bruto DU, o darbo vietos kainą darbdaviui kuri bent Lietuvoje yra žymiai didesnė nei bruto DU. Ir ta "pigi" darbo jėga tampa ne tokia jau pigia, bet mažai uždirbančia.

[senasnamas]

BVP II ketvirtį augo 1,3%
http://vz.lt/verslo-aplinka/ekonomik...tvirti-augo-13

[dr-rox]

/\ Kaip suprantu nelabai kas, nei buvo planavę?

[Eidvis]

Pirmojo ketvirčio ypatingai prasti rodikliai sugadino ir II ketvirčio rodiklius. Pernai II ketvirti BVP palyginti su ketvirčiu prieš tai augo 0,8%, šįmet 0,6%, tačiau pernai metinis pokytis buvo 3,3%, o šįmet dėl sugadintos metų pradžios jau tik 1,3%. Tačiau šiaip paėmus rezultatai II ketv. nėra labai jau prasti, antroje metų pusėje rezultatai turėtų būti geresni, tačiau vargu ar pavyks 2015 m. pasiekti 2% augimą.

Reikėtų lyginti ne bruto DU, o darbo vietos kainą darbdaviui kuri bent Lietuvoje yra žymiai didesnė nei bruto DU. Ir ta "pigi" darbo jėga tampa ne tokia jau pigia, bet mažai uždirbančia.

Aukso žodžiai. Dėl to reikia stengtis mažinti paskirstymą per biudžetą, mažinti mokesčius, o biudžetinius praradimus kompensuoti per šešėlio mažinimą.

[index]

Pirmojo ketvirčio ypatingai prasti rodikliai sugadino ir II ketvirčio rodiklius. Pernai II ketvirti BVP palyginti su ketvirčiu prieš tai augo 0,8%, šįmet 0,6%, tačiau pernai metinis pokytis buvo 3,3%, o šįmet dėl sugadintos metų pradžios jau tik 1,3%. Tačiau šiaip paėmus rezultatai II ketv. nėra labai jau prasti, antroje metų pusėje rezultatai turėtų būti geresni, tačiau vargu ar pavyks 2015 m. pasiekti 2% augimą.

Šiaip jau, augimas vis tiek labai kuklus, aišku nemaža dalimi dėl užspausto eksporto ir matyt pablogėjusių lūkesčių. Manau, būtų pats laikas atlaisvinti fiskalinę politiką (ypač kai tokios palūkanos) ir kaip nors bandyti paskatinti kreditavimą, kurį bankai dabar vis dar užspaudę.

Aukso žodžiai. Dėl to reikia stengtis mažinti paskirstymą per biudžetą, mažinti mokesčius, o biudžetinius praradimus kompensuoti per šešėlio mažinimą.

Šiaip labai svarbus yra šiek tiek labiau mikro dalykas, iš ko ir kam per biudžetą perskirstoma.

[Tomas]

Šiaip jau, augimas vis tiek labai kuklus, aišku nemaža dalimi dėl užspausto eksporto ir matyt pablogėjusių lūkesčių. Manau, būtų pats laikas atlaisvinti fiskalinę politiką (ypač kai tokios palūkanos) ir kaip nors bandyti paskatinti kreditavimą, kurį bankai dabar vis dar užspaudę.

Greičiau išgirsim raginimus taupyti ir karpyti išlaidas

[Lettered]

Pirmojo ketvirčio ypatingai prasti rodikliai sugadino ir II ketvirčio rodiklius. Pernai II ketvirti BVP palyginti su ketvirčiu prieš tai augo 0,8%, šįmet 0,6%, tačiau pernai metinis pokytis buvo 3,3%, o šįmet dėl sugadintos metų pradžios jau tik 1,3%. Tačiau šiaip paėmus rezultatai II ketv. nėra labai jau prasti, antroje metų pusėje rezultatai turėtų būti geresni, tačiau vargu ar pavyks 2015 m. pasiekti 2% augimą.



Aukso žodžiai. Dėl to reikia stengtis mažinti paskirstymą per biudžetą, mažinti mokesčius, o biudžetinius praradimus kompensuoti per šešėlio mažinimą.

Jeigu ne krizė Rusijoje, ekonomikos augimas būtų visai neblogas, vienas didžiausių tarp ES šalių, nes beveik visos ūkio šakos augo. Dabar vien tiesiogiai dėl sumažėjusio eksporto į Rusiją praradom 1,5% BVP, o kur dar turizmas ir visos kitos sritys.

[Macas]

BVP yra abstrakcija, tai neturi nieko bendra su realia gyventojų ekonomine situacija šalyje. Apie tai jau buvo rašyta šimtai straipsnių, bet visi ir toliau laikosi įsikibę to BVP. Jeigu norima atskleisti realią gyventojų socialinę ir ekonominę padėtį, tai reikia analizuoti pajamų ir išlaidų pasiskirstymą tarp skirtingų socialinių grupių. Tačiau ypač politikai labai mėgsta išsitraukti BVP kortą, kuri nerodo jokio realaus gyvenimo kokybės gerėjimo.

[Eidvis]

BVP tikrai nėra tobulas rodiklis, tačiau geresnių paprasčiausiai nėra, jeigu tu žinai kokį geresnį rodiklį, tai būtų šaunu jį sužinoti. O kas dėl BVP, tai gali atsidaryti BVP lentelę pagal šalis ir pamatyti, kad tavo suvokimas apie šalių turtingumą daugiau mažiau atitinka šitą lentelę. Galima rasti pora išimčių, ypač tų šalių, kurioms turtus sukrauna nafta, tačiau esmė gana aiški.

Manau, būtų pats laikas atlaisvinti fiskalinę politiką (ypač kai tokios palūkanos) ir kaip nors bandyti paskatinti kreditavimą, kurį bankai dabar vis dar užspaudę.

Pritariu, kad suaktyvinis paskolas tai paskatintų vartojimą, o tuo pačiu ir BVP pakeltų, tačiau tai trumpalaikis veiksnys, jeigu padidinam vartojimą paskolų sąskaita, tai kažkada tos paskolos gali susitraukti, tuo pačiu sutraukiant ir BVP, nes nuolatos vis didinti ir didinti skolinimąsį negalima, tai priveda į niekur. Kaip ten bebūtų, tačiau ištiesų šiuo metu yra erdvės atlaisvinti skolinimąsį, tačiau aš daug labiau norėčiau, kad pagrindinė energija būtų nukreipta į ilgalaikę naudą, t.y. konkurencingumo didinimą, mokslo slėnių praktinį panaudojimą ir pan.

Jeigu ne krizė Rusijoje, ekonomikos augimas būtų visai neblogas, vienas didžiausių tarp ES šalių, nes beveik visos ūkio šakos augo.

Rusijos krizė ištiesų sudavė stiprų smūgį Lietuvos ekonomikai, tačiau nebūčiau tikras dėl to, kad jeigu ne ji, tai Lietuvos ekonomika būtų augusi viena sparčiausių Europoje. Pastaraisiais metais Lietuvai pavyko pirmauti Europoje pagal augimą ne dėl to, kad Lietuva labai sparčiai augo, o dėl to, kad Europa buksavo. Tačiau dabar Europos ekonomika jau įsivažiuoja ir norint būti pirmūnais, augti 3% jau nelabai užtenka, reikia 4-5%. Per šiuos metus Lietuva adaptuosis prie Rusijos krizės sąlygų ir tada pasimatys tikrasis Lietuvos augimo potencialas.

[fredis]

Šiaip jau, augimas vis tiek labai kuklus, aišku nemaža dalimi dėl užspausto eksporto ir matyt pablogėjusių lūkesčių. Manau, būtų pats laikas atlaisvinti fiskalinę politiką (ypač kai tokios palūkanos) ir kaip nors bandyti paskatinti kreditavimą, kurį bankai dabar vis dar užspaudę.



Šiaip labai svarbus yra šiek tiek labiau mikro dalykas, iš ko ir kam per biudžetą perskirstoma.

Tai, kad atvirkščiai vyksta pas mus. Griežtina paskolų gavimą.

[index]

Pritariu, kad suaktyvinis paskolas tai paskatintų vartojimą, o tuo pačiu ir BVP pakeltų, tačiau tai trumpalaikis veiksnys, jeigu padidinam vartojimą paskolų sąskaita, tai kažkada tos paskolos gali susitraukti, tuo pačiu sutraukiant ir BVP, nes nuolatos vis didinti ir didinti skolinimąsį negalima, tai priveda į niekur. Kaip ten bebūtų, tačiau ištiesų šiuo metu yra erdvės atlaisvinti skolinimąsį, tačiau aš daug labiau norėčiau, kad pagrindinė energija būtų nukreipta į ilgalaikę naudą, t.y. konkurencingumo didinimą, mokslo slėnių praktinį panaudojimą ir pan.

Ne tik vartojimui, bet ir visiems šitiems paboldintiems dalykams reikia finansavimo. Vien gerais norais tai nesidaro.

[Macas]

BVP tikrai nėra tobulas rodiklis, tačiau geresnių paprasčiausiai nėra, jeigu tu žinai kokį geresnį rodiklį, tai būtų šaunu jį sužinoti. O kas dėl BVP, tai gali atsidaryti BVP lentelę pagal šalis ir pamatyti, kad tavo suvokimas apie šalių turtingumą daugiau mažiau atitinka šitą lentelę. Galima rasti pora išimčių, ypač tų šalių, kurioms turtus sukrauna nafta, tačiau esmė gana aiški.

Tu neskiri šalių turto nuo gyventojų pragyvenimo lygio. Aš pabrėžiau, kad BVP neatspindi realios šalies socialinės ir ekonominės struktūros ir tam turi būti naudojami kiti skaičiavimai. Vienas iš paprasčiausių, koks yra skirtumas tarp asmens pajamų, iki jam sumokant mokesčius, ir disponuojamų pajamų, t.y. jau sumokėjus mokesčius. BVP neparodo, kad kokio nors šaltkalvio Petro iš Šeškinės ar bibliotekininkės Birutės grynosios pajamos išaugo, išaugus šalies BVP.

[John]

BVP neparodo, kad kokio nors šaltkalvio Petro iš Šeškinės ar bibliotekininkės Birutės grynosios pajamos išaugo, išaugus šalies BVP.

Be abejo, nes vienu atveju kalbama apie mikro, o kitu apie makro lygį.

[Macas]

Be abejo, nes vienu atveju kalbama apie mikro, o kitu apie makro lygį.

O jums atrodo normalu, kai Lietuvoje politikai, kalbėdami apie mikroekonominį lygmenį, remiasi makroekonominiais rodikliais nurodydami tai kaip esminį argumentą, jog "gyvenimas Lietuvoje gerėja".

[John]

O jums atrodo normalu, kai Lietuvoje politikai, kalbėdami apie mikroekonominį lygmenį, remiasi makroekonominiais rodikliais nurodydami tai kaip esminį argumentą, jog "gyvenimas Lietuvoje gerėja".

Todėl, kad makroekonominiai rodikliai koreliuoja su daugumos individų mikroekonominiais rodikliais. Aišku, visada yra ir bus tokių, kuriems tai negalioja. Jais "pasirūpina" violetiniai, paksininkai ir panaši chebra, prižadėdami pagerinti jų mikroekonominius rodiklius.