Nesikartosiu jau ne kartą šitoj temoj išsakytos kritikos, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos stabdis yra stagnacinė vyriausybė, o ne išoriniai veiksniai, bet smagu, kad Nordea ekonomista mano panašiai:
Bankas „Nordea“ Lietuvos ekonomikos augimo prognozes šiems metams sumažino nuo 2,8% iki 2,2%. Teigiama, kad tai nulėmė ne išorinės priežastys, bet šalies nesugebėjimas įgyvendinti ekonominių reformų.
Žygimantas Mauricas, „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas, mano, kad Lietuvos augimui pakiš koją ne tebesitęsianti Rusijos ekonominė krizė, sumaištis Ukainoje ar galimas Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, bet Lietuvos valdžios pastangų trūkumas.
„Lietuvoje ekonominiai klausimai sprendžiami kaip ir Graikijoje, tik ten jau baigėsi pinigai, o pas mus dar ne“, – juokauja ekonomistas.
Įdomu tai, kad kai BVP Lietuvoje krito 15% - tai buvo Kubiliaus kaltė, o kai dabar augimas sumažinamas per 1 %, tai jau nebe Butkevičiaus kaltė, o Rusijos ir eurozonos krizės pasekmė. Vyriausybė ir valdantieji tikrai neturi galios Lietuvos ekonomiką nusmukdyti 15%, tačiau tikrai savo rankose turi įrankius ekonomikos augimą paspartinti keliais procentais nepaisant visų neigiamų aplinkybių.
Nesikartosiu jau ne kartą šitoj temoj išsakytos kritikos, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos stabdis yra stagnacinė vyriausybė, o ne išoriniai veiksniai, bet smagu, kad Nordea ekonomista mano panašiai:
Įdomu tai, kad kai BVP Lietuvoje krito 15% - tai buvo Kubiliaus kaltė, o kai dabar augimas sumažinamas per 1 %, tai jau nebe Butkevičiaus kaltė, o Rusijos ir eurozonos krizės pasekmė. Vyriausybė ir valdantieji tikrai neturi galios Lietuvos ekonomiką nusmukdyti 15%, tačiau tikrai savo rankose turi įrankius ekonomikos augimą paspartinti keliais procentais nepaisant visų neigiamų aplinkybių.
Tai ir spartina, ateina daug investicijų į Lietuvą, užsienio rinkos diversifikuojamos, džiugu, kad ekonomika vis dar auga esant nepalankiai geopolitinei situacijai.
Tai ir spartina, ateina daug investicijų į Lietuvą, užsienio rinkos diversifikuojamos, džiugu, kad ekonomika vis dar auga esant nepalankiai geopolitinei situacijai.
Kol kas per tris metus vyriausybė nepadarė jokių rimtų žingsnių ekonomikos skatinimo klausimu. Rinkas diversifikuoja verslas, vyriausybės įnašas į tai yra minimalus, kaip ir investicijos į Lietuvą plaukia ne dėl šios vyriausybės kažkokių sprendimų. Iš inercijos ekonomika dar važiuoja, tačau praranda pagreitį, o tai reiškia, kad prarandame regiono augimo lyderio pozicijas.
Kol kas per tris metus vyriausybė nepadarė jokių rimtų žingsnių ekonomikos skatinimo klausimu. Rinkas diversifikuoja verslas, vyriausybės įnašas į tai yra minimalus, kaip ir investicijos į Lietuvą plaukia ne dėl šios vyriausybės kažkokių sprendimų. Iš inercijos ekonomika dar važiuoja, tačau praranda pagreitį, o tai reiškia, kad prarandame regiono augimo lyderio pozicijas.
Kurios rinkos aplink mus auga taip labai sparčiau? Būkim atviri, eksporto kritimas ketvirtadaliu į didžiausią eksporto rinką negalėtų neatsiliepti ekonomikai, tad jei augam vis dar greičiau už kaimynus manau neblogas pasiekimas. Vyriausybės įtaka verslui beabejo minimali ir jos įtaka maža, aš tik šiaip pasidžiaugiau, kad neblogai sekasi.
Pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP augo lėčiausai net ne tarp kaimynų, o tarp visų ES šalių. Tikrausiai metinis rezultatas nebus toks prastas, tačiau skirtingai nei beveik visada, Lietuva šiemet bus šalių lentelės viduryje, o ne priekyje. Jeigu norime prisivyti vakarų Europą, mes negalime būti tiesiog vidutiniokai, turim išlaikyti vieną sparčiausių augimų Europoje. O kad išlaikyti tokį augimą vyriausybei nieko nedaryti neužteks. Su nieko nedarimu galime būti vidutiniokais, tačiau tikslai turi būti kiti
Po krizės Lietuvos ekonomikos konkurencingumas buvo neblogai užturbintas, ko pasekoje greičiau nei kitur pradėjo mažėti nedarbas ir šiuo metu, kai aplenkėme tokias šalis kaip Belgiją, Suomiją ir Airiją, jį jau galime vadinti mažu. Kai kam gali atrodyti, kad algas reikia kelti didinant minimalią algą, tačiau labiausiai jas kelia žemas nedarbas ir mes jau įžengiame į tą fazę, kur darbaviai įdarbiną ne bedarbius, o kitų įmonių darbuotojus, pasiūlius jiems didesnę algą. Tikriausiai dar yra kažkiek erdvės mažėti nedarbui ir pagal šį rodiklį aplenksim netgi kokią Švediją, tačiau mano supratimu dabar akcentas jau bus kitur - sparčiame atlyginimų didėjime. To Lietuvai labai reikėjo, nes pagal vidutinę algą dar vis atitrūkę net ir nuo kaimyninių šalių, kai pagal BVP/gyventojui jas lenkiame. Labai gerai, kad to sulaukėme keldami savo konkurencingumą, o ne pasiduodami populizmui, vedančiui į didelių algų Graikijos scenarijų. Darbuotojų trūkumas ir išaugę atlyginimai taip pat turės didelį poveikį imigracijos didėjimui, ypač turint omeny, kad Ukraina, Baltarusija ir Rusija susiduria su rimtomis ekonominėmis problemomis.
Ar žinote, kad 2015-ais metais ES parama sudaro 25% Lietuvos biudžeto pajamų ir kartu su skolintomis lėšomis ES parama sudaro beveik 28% biudžeto išlaidų? O tai (konservatyviu vertinimu) sudaro ~7% numatomo Lietuvos BVP?
Ką tai reiškia? O gi tai, kad kai po kelių metų ES paramos kraneliai bus užsukti Lietuvos laukia Graikijos tipo defliacinis šokas - BVP griūtis, vidinė devalvacija, skolos/BVP santykis pramuš stogą ir teks atkentėti už ne pagal pajamas pragyventą laikotarpį
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Ar žinote, kad 2015-ais metais ES parama sudaro 25% Lietuvos biudžeto pajamų ir kartu su skolintomis lėšomis ES parama sudaro beveik 28% biudžeto išlaidų? O tai (konservatyviu vertinimu) sudaro ~7% numatomo Lietuvos BVP?
Ką tai reiškia? O gi tai, kad kai po kelių metų ES paramos kraneliai bus užsukti Lietuvos laukia Graikijos tipo defliacinis šokas - BVP griūtis, vidinė devalvacija, skolos/BVP santykis pramuš stogą ir teks atkentėti už ne pagal pajamas pragyventą laikotarpį
Mažiau gerti reikia, nes jokie kraneliai nebus užsukti. Bus prisukti, t.y. parama sumažinta, nes Lietuva pasiekė palyginus gerą išsivystymo lygį.
Reikia mažinti "popierinį" Lietuvos BVP.
Girdėjau, kad pagal metodikas milžinišką dalį Lietuvos BVP sudaro... šešėlinė ekonomika. Nežinau, ar tai tiesa, ir kaip yra iš tikrųjų, gal kas turi draugų Statistikos departamente?
Rytais geriu tik per Velykas. Gal gali trumpai papasakoti kas pakeis senkančią ES pinigų upę?
Na, šiaip tiesiog mažėtų/stotų ekonomikos augimas. Jam aukštesniam palaikyti yra keletas būdų: 1) didinti TUI; 2) didinti vidaus investicijas, didėjant privataus sektoriaus įsiskolinimui; 3) didinti vidaus vartojimą/eksportą didinant darbo našumą.
Ar žinote, kad 2015-ais metais ES parama sudaro 25% Lietuvos biudžeto pajamų ir kartu su skolintomis lėšomis ES parama sudaro beveik 28% biudžeto išlaidų? O tai (konservatyviu vertinimu) sudaro ~7% numatomo Lietuvos BVP?
Ką tai reiškia? O gi tai, kad kai po kelių metų ES paramos kraneliai bus užsukti Lietuvos laukia Graikijos tipo defliacinis šokas - BVP griūtis, vidinė devalvacija, skolos/BVP santykis pramuš stogą ir teks atkentėti už ne pagal pajamas pragyventą laikotarpį
Lietuvos rinka gana mažutė. Tikiu, kad paslaugų pardavėjams vietinėje rinkoje gali tai pasijausti.
Klausimas, kiek valstybė surenka mokesčių iš įmonių veiklos vietinėje rinkoje. Kadangi jau kartą per krizę buvo mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai, sueitų be demonstracijų ir dabar.
Na, šiaip tiesiog mažėtų/stotų ekonomikos augimas. Jam aukštesniam palaikyti yra keletas būdų: 1) didinti TUI; 2) didinti vidaus investicijas, didėjant privataus sektoriaus įsiskolinimui; 3) didinti vidaus vartojimą/eksportą didinant darbo našumą.
TUI yra vienintelė išeitis, manau. Vidaus vartojimo nepadidinsi, jei niekas neturi pinigų. Našumas dažnai susijęs su automatizavimu, atleidžiant žemos kvalifikacijos darbuotojus.
Gal gali trumpai papasakoti kas pakeis senkančią ES pinigų upę?
Vienintelė upė yra kuriamos darbo vietos iš TUI.
O vietinė rinka per menkai konkuruoja dėl darbo jėgos, jos produkcija ir paslaugos, bendrai paėmus visą ekonomiką, neturi pasaulinėje rinkoje didelės paklausos, nes neturi brand'ų ir dažniausiai dirba kaip subrangovai.
TUI yra vienintelė išeitis, manau. Vidaus vartojimo nepadidinsi, jei niekas neturi pinigų. Našumas dažnai susijęs su automatizavimu, atleidžiant žemos kvalifikacijos darbuotojus.
Kad darbo našumas visiškai tradicinėse sferose Vakaruose yra gerokai didesnis nei Lietuvoje. O atlaisvintieji "nenašieji" darbuotojai dažnokai gali dirbti ir našiau kitose darbo vietose. Juolab, kad visuomenė laikoma kone labiausiai išsilavinusia Europoje. Štai mano darbovietieje vos ne 100% turi aukštąjį universitetinį, kai tuo tarpu dauguma kolegų analogiškose pareigose užsienyje - tik koleginį ar specializuotą vidurinį.
Comment