Lietuvos ekonomikos aktualijos

[balietis]

Teisybė kažkur per vidurį. Nevarykit ant prancūzų, jie - mūsiškiai. Pavyzdžiui, savo parlamente paskelbė, kad vaikų mušimas auklėjamaisiais tikslais yra jų kultūros dalis, todėl uždrausti neketina.

[andyour]

Ko gero tai labiausiai netvari ekonomika tarp 'išsivysčiusių', ne Pietų, ES valstybių. Pagrindinė jos problema, be abejonės, yra valstybės, kuri sudaro daugiau nei pusę GDP, gyvenimas iš mokesčių ir baudų. Nežiūrint į itin produktyvų privatų sektorių FR, kuris kompensuoja totalų viešo sektoriaus neefektyvumą.

France’s Top 10 Exports

Machines, engines, pumps: US$66,985,531,000 (11.5% of total exports)
Aircraft, spacecraft: $57,541,606,000 (9.9%)
Vehicles: $48,042,052,000 (8.3%)
Electronic equipment: $44,543,619,000 (7.7%)
Pharmaceuticals: $35,133,709,000 (6.0%)
Oil: $24,155,396,000 (4.2%)
Plastics: $23,431,357,000 (4.0%)
Alcoholic beverages: $18,478,070,000 (3.2%)
Medical, technical equipment: $18,069,083,000 (3.1%)
Perfumes, cosmetics: $17,426,740,000 (3.0%)

O kas ten tame viešame negerai, nereikalingų etatų prikurta? Kuo skiriasi prancūzų biurokratai nuo likusios ES?

[nomad]

Prancūzų privatus sektorius - ypač didžiosios įmonės - ne tik nerealiai produktyvus, bet ir labai konkurencingas globalioje rinkoje. Jie matyt turi daugiau žinomų brandų įvairiausiuose sektoriuose už visas ES vastybes, išskyrus galbūt tik Vokietiją. O taip pat prancūzai turi keletą sektorių, tokių kaip prabangos prekės, kur jie totaliai dominuoja ir dominuos dar labai ilgai, nes kinai tiesiog nežino kaip daryti paklausią brangesnę prekę ... Daug 'itališkų' mados brandų, tarkim Gucci, iš tikrųjų yra prancūziški. Pagaliau, skirtingai nuo tos pačios Italijos, Prancūzijos privatus sektorius nėra sukaustytas neefektyvių šeimos įmonių formate, kuris beveik visada ilgalaike prasme yra peilis įmonės augimui ir konkurencingumui.

Prancūzijos kertinė problema yra sustabarėjusi politinė klasė (panašiai kaip U.K., bet dar blogiau), kuri labai nutolusi nuo žmonių ir realių problemų, rezultate sąlygojanti išpampusį viešą sektorių, kuris užima virš 20% darbo rinkos. O GDP ir mokesčių santykis FR yra 45% - t.y. vienas didžiausių ES. Ir jokiom esminėm valdymo reformom kol kas ten net nekvepia.

[Lettered]

Prancūzų privatus sektorius - ypač didžiosios įmonės - ne tik nerealiai produktyvus, bet ir labai konkurencingas globalioje rinkoje. Jie matyt turi daugiau žinomų brandų įvairiausiuose sektoriuose už visas ES vastybes, išskyrus galbūt tik Vokietiją. O taip pat prancūzai turi keletą sektorių, tokių kaip prabangos prekės, kur jie totaliai dominuoja ir dominuos dar labai ilgai, nes kinai tiesiog nežino kaip daryti paklausią brangesnę prekę ... Dauguma 'itališkų' mados brandų, tarkim Gucci, iš tikrųjų yra prancūziški. Pagaliau, skirtingai nuo tos pačios Italijos, Prancūzijos privatus sektorius nėra sukaustytas neefektyvių šeimos įmonių formate, kuris beveik visada ilgalaike prasme yra peilis įmonės augimui ir konkurencingumui.

Prancūzijos kertinė problema yra sustabarėjusi politinė klasė (panašiai kaip U.K.), kuri labai nutolusi nuo žmonių ir realių problemų, ir rezultate išpampusį viešą sektorių, užima virš 20% darbo rinkos. O GDP ir mokesčių santykis FR yra 45% - t.y. vienas didžiausių ES.

Nuo kada efektyvus mokesčių surinkimas ir mažas šėšėlis yra blogai? Pažiūrėkite, kas pirmauja pagal surinkimą ir kas atsilieka, rezultatai tiesiogiai proporcingai bendram GDP per capita rodikliui, t.y. turtingose šalyse surinkimas geras, o skurdžiausioje mažas.

[nomad]

Mokesčių surinkimas FR toks pats prastas kaip LT - tik ten tiesiog mokestinė našta žymiai didesnė nei Lietuvoj ir tiek.

Vienas didžiausių mitų ekonomikos teorijoje yra galvojimas, kad 'liberaliose' ekonomikose (LT) šešėlis didesnis, nei didžiai apmokestinamose ir smarkiai reguliuojamose (FR). Iš tikrųjų, yra atvirkščiai. Žmogiška psichologija elementariai diktuoja, kad nuo tam tikros ribos mokesčius mokėti tiesiog neprotinga - ir FR visos tos ribos jau senai yra peržengtos. Bet koks prancūzas su minimaliu smegenų kiekiu tą patvirtins kaip neginčijamą aksiomą.

[Tomas]

Mokesčių ir BVP santykis yra eilinis nelabai ką rodantis rodiklis, kuris gali didėti smunkant ekonomikai, ypač kai valstybės vykdo prociklinę ekonominę politiką.

[Torkas]

Prancūzijos kertinė problema yra sustabarėjusi politinė klasė (panašiai kaip U.K., bet dar blogiau), kuri labai nutolusi nuo žmonių ir realių problemų, rezultate sąlygojanti išpampusį viešą sektorių, kuris užima virš 20% darbo rinkos.

Hm.. O kokia lietuviško viešojo sektoriaus dalis? Aš randu apie 400 t vs 1 400 t viso. Kas yra siaubinga.

[Lettered]

Mokesčių surinkimas FR toks pats prastas kaip LT - tik ten tiesiog mokestinė našta žymiai didesnė nei Lietuvoj ir tiek.

Vienas didžiausių mitų ekonomikos teorijoje yra galvojimas, kad 'liberaliose' ekonomikose (LT) šešėlis didesnis, nei didžiai apmokestinamose ir smarkiai reguliuojamose (FR). Iš tikrųjų, yra atvirkščiai. Žmogiška psichologija elementariai diktuoja, kad nuo tam tikros ribos mokesčius mokėti tiesiog neprotinga - ir FR visos tos ribos jau senai yra peržengtos. Bet koks prancūzas su minimaliu smegenų kiekiu tą patvirtins kaip neginčijamą aksiomą.

Šėšėlis nuo daug faktorių priklauso, bet Prancūzijoje bet kokiu atveju surinkimas gerokai geresnis 45% prieš 27% Lietuvoje, nors mokesčiai Lietuvoje nėra maži, yra darbo pajamų (42%). Pažiūrėkite, kokios šalys daugiausia surenka - Danija, Švedija, Belgija, Austrija, Suomija, o mažiausiai - Lietuva, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija. Pragyvenimo lygio skirtumas akivaizdus, valstybė negali normaliai savo funkcijų vykdyti be pajamų ir tik skolindamasi. Tokį mažą mokesčių surinkimą būtų galima pateisinti tik tokiu atveju, jeigu Lietuvoje nebūtų darbo pajamų apmokestinimo kaip JAE, akcizų, pvm ir t.t., o valstybė turėtų kitokių pajamų šaltinių, pvz. naftos eksportas.

[Silber418]

Minimalaus atlyginimo kaita 2008-2015 m.: (lentelė perkopijuota iš SSC forumo)


Šaltinis

[nomad]

Šėšėlis nuo daug faktorių priklauso, bet Prancūzijoje bet kokiu atveju surinkimas gerokai geresnis 45% prieš 27% Lietuvoje, nors mokesčiai Lietuvoje nėra maži, yra darbo pajamų (42%). Pažiūrėkite, kokios šalys daugiausia surenka - Danija, Švedija, Belgija, Austrija, Suomija, o mažiausiai - Lietuva, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija. Pragyvenimo lygio skirtumas akivaizdus, valstybė negali normaliai savo funkcijų vykdyti be pajamų ir tik skolindamasi. Tokį mažą mokesčių surinkimą būtų galima pateisinti tik tokiu atveju, jeigu Lietuvoje nebūtų darbo pajamų apmokestinimo kaip JAE, akcizų, pvm ir t.t., o valstybė turėtų kitokių pajamų šaltinių, pvz. naftos eksportas.

US: 24% ... Enough said ...

Dar kartą pasikartosiu, kad GDP/valstybės pajamų santykis priklauso ne tiek nuo mokesčių surinkimo efektyvumo, kiek nuo mokestinės naštos ... Lietuvoje jinai efektyviai mažiausia Europoje, nežiūrint drakoniško darbo apmokestinimo.

[Silber418]

"Bloomberg" tyrimas: Lietuvos ekonomika labiausiai kenčia nuo sankcijų Rusijai.

Eastern Europe's most vocal supporter of sanctions against Russia is suffering the most because of them.
Lithuania's fiery leader, Dalia Grybauskaite, backs extending and even deepening penalties for Russia over Ukraine. Meanwhile, her nation's economy is shrinking for the first time since 2010 as trade with its former Soviet master withers. It still ships a bigger share of exports to Russia than any other European Union member.

The Baltic region will remain in an economic pit in the first half of the year as trade drags down growth,'' Danske Bank A/S economist Rokas Grajauskas said. ''Other central European economies are far less reliant on Russia, so even a 30 percent drop in exports has a minor effect on them.''

Blaming negative net exports, Lithuania's central bank said this month that the full-year economic outlook had soured, cutting its forecast to 2 percent. Neighboring Latvia faces similar pain, notching the slowest quarterly growth since 2013 in the first three months. Their plight is a stark contrast to most of eastern Europe, which is basking in a consumer-driven boom.
And there's no end in sight: At the end of June, EU sanctions against Russia are expected to be prolonged.

Plačiau: http://www.bloomberg.com/news/articl...-russian-trade

[andyour]

"Bloomberg" - čia tie, kurie varo Rusijos propagandą?

O iki sankcijų visokie išgalvoti epideminiai patikrinimai pieno produkcijai tarsi nedarė nuostolių?

[Tomas]

Lietuva 2014-ais metais aplenkė Estiją pagal BVP galvai. Lietuvos 74% ES vidurkio, Estijos 73%.
Pagal faktinį individualų vartojimą Lietuva apskritai kosmose lyginant su kaimynais - 80% ES vidurkio (Estija ir Latvija 65%):
http://ec.europa.eu/eurostat/documen...0-4e2d23087d01

[OptimusPrime]

/\ Šita lentelė geresnė. Keturių metų pokyčiai parodyti:

http://ec.europa.eu/eurostat/statist...8%3D100%29.png

Tiktai gaila, kad 2015 metai mums bus pravalas. LB prognozuojamas 2 procentų ekonomikos augimas - prastas rezultatas.

[andyour]

O jeigu daugiau uždirbi, bet išleidi tiek pat kaip prieš kelis metus, tiesiog kaupiasi pinigai, tai BVP neauga?
ES indėlių sankaupos rekordinės, daug kas turi pinigų daugiau kaip niekad.
Ekonomiką reiktų matuoti pagal gerai apmokamų darbo vietų pasiūlą, t.y. pagal perspektyvas. Tai net gi geriau nei, kad gerai uždirbti ir nematyti perspektyvų uždirbti daugiau. Žmonės į priekį varo ne stabilūs atlyginimai, o nuolat augantys.

[Eidvis]

Pagal BVP per metus ES vidurkį pasivijom 1%, kai latviai su estai liko stovėti toje pačioje vietoje. Beto padidėjo atotrūkis su Graikija, įdomu ar yra dar ten likę ekonominių emigrantų iš lietuvos Tačiau žinoma 2015 metais mes jau stagnuosime, tai parodė prasti pirmo ketvirčio Lietuvos BVP rezultatai ir geri ES šalių rezultatai. Priežastys yra stagnacinė vyriausybė, bet kartu turime sugerti Rusijos ekonominę krizę. O tai reiškia, kad 2016 metais jau atsigausim ir manau 2016-2020 turėtų būti kitas Lietuvos spurtas, nes išties potencialo yra sukaupta labai daug. Tiek ir visi tie rekordiniai indėlių kiekiai, tiek ir tie paslaugų centrai jau yra išaugę iki labai reikšmingo lygio. Nedarbas dar turi potencialo mažėti, tačiau kartu prasideda didžiulis spaudimas atlyginimams. Tikriausiai turėsim spartų atlyginimų augimą, nes netgi šiems pusiau kriziniams metams yra prognozuojamas 5% augimas. Tai tie arti 20.000 darbuotojų, dirbančių paslaugų centruose, vien dėl atlyginimo kilimo į Lietuvos ekonomiką įlies dešimtimis milijonų eurų daugiau. Beto Lietuva tik neseniai pradėjo atidarinėti mokslo slėnių centrus. Jų visa galia dar tik atsiskleis, tikėkimės atsipirks, nes investicijos milžiniškos. Dar ir Rail Baltica pradės veikti, dar ir elektros jungtis gausim, visiškai konkurencingą ir nepriklausomą energetinį sektorių. Lietuva turi dar daug nepanaudotų kozirių, kurie neabejotinai įdės savo įnašą į ekonomikos augimą. Tik gaila, kad pastaroji vyriausybė labai kuklinasi su savo ekonomikos gaivinimo planais, geriausią ką gali pasiūlyt, tai minimalios algos pakėlimą, dar stationo su Sporto rūmais rekonstrukciją. Labai skurdus indėlis, net jeigu pasiseks su socialine revoliucija.

[Arunasx]

/\ Pridedant manau verta paminėti transporto plėtrą - kokybinis šuolis uoste: vienintelis regione galintis priimti ypač didelius laivus ir perkrauti konteinerius į mažesnius ar išsiusti geležinkeliu pvz.: į naujus intermodalinius centrus Vilniuje ir Kaune.

[Tomas]

Man ypač patinka šitas žemėlapis, kuriame Lietuva jau lygiuojasi į Europą, o Estija į Balkanus:

[Torkas]

Man ypač patinka šitas žemėlapis, kuriame Lietuva jau lygiuojasi į Europą, o Estija į Balkanus:
Atvaizdas

Papildomai palyginus GDP/galvai vs AIC peršasi nuomonė, kad čia emigracija tuos trūkstamus taškus mestelėjo.

[Lettered]

Papildomai palyginus GDP/galvai vs AIC peršasi nuomonė, kad čia emigracija tuos trūkstamus taškus mestelėjo.

Taip, tie 0,5 mln. emigravusių faktiškai Lietuvoje nebegyvena ir nepriskaičiuojami prie gyventojų skaičiaus, bet realiai vartoja - investuoja į NT, perveda pinigus šeimos nariams, atostogauja ir pan.