Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Pakankamai plačios. Gali reguliuot pinigų kainą. Gali reguliuot savo pačių į apyvartą paleidžiamus pinigus. Gali "nusiurbt" pinigų pvz kad ir padidinus rezervų reikalavimus bankams. Arba banaliai supirkdami ar parduodami kurią nors užsienio valiutą už litus priklausomai nuo pageidaujamos krypties.

Tik realybėje nė viena šių priemonių neveikia. Pinigų kainos reguliavimas jų kiekio tiesiogiai nereguliuoja. Savo pačių į apyvartą paleidžiamų pinigų realiai reguliuot taip pat negali, nes dėl to gali sutrikti piniginių atsiskaitymų sistema.
Rezervų reikalavimų didinimas neturi įtakos bankų skolinimui, nes bankai neskolina rezervų. Prekiaujant valiuta pinigų kiekis nesikeičia, keičiasi tik sąskaitos, kuriose jie guli. Tai kurgi tas reguliavimas?

Tik paskolos kaip žinia nedovanojamos, t.y. jas reikės grąžint su palūkanom. Tam nemažai iš eksporto uždirbtų pinigų reikės vėl pakeist į litus, todėl lito kursas gali ir nekrist. Be to, dalis lietuvoje likusių litų nebus skirta vartojimui, o grįž atgal į banką. Skirtingai nuo šeip valdiškų išlaidų, kurios iškeliauja ir didžiąja dalimi nebegrįžta.

O iš ko grąžinamos tos skolos su palūkanom? Yra 3 šaltiniai - valstybės išlaidos, pajamos iš užsienio, arba naujos bankų paskolos (savo ruožtu su naujomis palūkanomis).
Elementari aritmetika sako, kad šalis iš esmės pastoviai turintį einamosios sąskaitos deficitą (tarkim LT) privalo turėti biudžeto deficitą, jei nenori savo privataus sektoriaus įklampinti į skolas.

Kaip jau rašiau - pinigai remiasi pasitikėjimu. O pastarasis - skaidrumu. Jei nebeskelbsi, nebeliks skaidrumo, nebeliks ir pasitikėjimo. Reiškia tavo pinigai bus niekam nereikalingi. Pameluot irgi galima, bet tik labai ribotą laiką. Kas nutinka vėliau puikiai matom kokios nors graikijos pavyzdžiu.

Niekas kitas taip neskatina pasitikėjimo, kaip normaliai funkcionuojanti, auganti ekonomika, mažas nedarbas, laiku mokami atlyginimai, galimybė už uždirbtus pinigus mokėti mokesčius, pirkti prekes ir paslaugas ir prievolė ta valiuta mokėti mokesčius. Ar nori pasakyti, kad kiekviena diena prabudes ryte pirmiausia pasitikrini, koks tą dieną valstybės biudžeto deficitas ir jei neduok dieve jis per naktį pakilo tai priimi sprendimą tą pačią dieną išleisti visas savo santaupas, nes jos "ar taip ar taip pražus"? Manau pats pripažinsi, kad tai visiškas marazmas, kaip ir "contractionary expansion"

"Žmonės" nelygu "žmonės". Jei visi laikytu užspaudę po krūvelą pinigų, tai nebūtų nieko blogo. Problema tame, kad minėti pinigai guli gal kokių ~20% "grietinėlės" sąskaitose, o likę 80% gyvena nuo algos iki algos.

Na tai yra vadinamųjų "struktūrinių reformų" (finansų ir darbo rinkų dereguliavimo ir t.t. ir pan.) pasekmė.

Tikrai taip. Bėda tik tame, kad vien atspausdinęs skolos popierėlių ir juos pabarstęs iš helikopterio užimtumo nesukursi.

Užtai yra pilna darbų, kurie neįdomūs privačiam sektoriui nes iš jų daug neuždirbsi, o valstybė nefinansuoja tokių darbo vietų nes ją paralyžuoja neoliberalios dogmos ir tabu.

Čia labai tinka pacituoti buvusį Australijos CB vadovą Bernie Fraser:

...All this folksy nonsense about governments have to live within their means, governments have to behave like households and like businesses, that government spending is bad, deficits are bad, debt's bad - all this to me is nonsense really because governments are not like households, they're not like businesses, they have responsibilities that go beyond...

http://www.abc.net.au/7.30/content/2012/s3492320.htm

Australija, nepaisant kai kurių pastarųjų dešimtmečių liberaliųjų nukrypimų, yra viena sėkmingiausiai funkcionuojančių civilizuoto pasaulio šalių.

[senasnamas]

Bėda tame, kad verslo reikalavimai darbo jėgos "lankstumui" pamažu tampa absurdiški.

Taip, verslininkai dažnai nori darbštaus, gabaus ir pigaus , o pelningumo didinimą suvokia vien kaip sąnaudų darbo jėgai mažinimą. Gal su laiku tokie nunyks.

Realiai matome kaip tai veikia. Viešieji darbai niekam nepatinka, nes tai yra gėda, nudirbami neefektyviai, pvz. per dieną surenka 50 numestų popierėlių Žmonės lanko kursus šiaip, dažnai dirba nelegaliai ir gauna pašalpas.

Čia proto problema. Požiūris ir mąstymas turėtų būti diegiami nuo mokyklos. Visi nori gyventi gražioje ir tvarkingoje aplinkoje, bet viešieji darbai gėda. O gauti pašalpą ir ją pragerti yra garbinga . Be to, yra piliečių sluoksnis, kuriems darbas atlieka auklėjamąją funkciją. Kol žino, kad tą ir tą valandą turės būti ten ir ten, daryti tą ir tą, tol jie dar yra panašūs į žmones. Jei netenka užsiėmimo ir prievaizdo (viršininko), kuris nurodinėtų, ką daryti, degraduoja, prasigeria ir t. t. Jie patys net nesugalvotų, kad galima kažką mokytis ar kažko siekti. Jie pripratę, kad kas nors lieptų ir nurodinėtų: tėvai, darbdavys, valdžios įstaiga ir t. t.
Neblogas interviu tiems, kurie sako, kad darbo Lietuvoje nėra arba kad pramoninė gamyba išstumia rankų darbą ir su robotais nepakonkuruosi. Su robotais reikia konkuruoti ne jėga ir ištverme, bet kūrybiškumu ir protu. Žmogus dar turi šiokių tokių pranašumų . O rankų darbas kaip tik tampa labiau vertinamas ir brangsta:
http://www.15min.lt/naujiena/zmones/...tai-159-185433
Esmė ta, kad vyrukas iš Kėdainių kuria ir gamina batus . Ir ne tik iš to pragyvena pats, bet yra sukūręs keletą darbo vietų kitiems. Yra silpnos sveikatos, dėl to buvo išgrūstas iš darbo. Darbdavys buvo tiesiog per bukas, kad sugebėtų įžvelgti ir išnaudoti jo potencialą. Pradėjo nuo nulio ir paprastų dalykų, neturėjo jokių pradinių kapitalų. Pagrindinis variklis - kūrybiškumas+entuziazmas. O juk galėjo sėdėti ir dejuoti, kad nėra darbo ir niekas jo nepriima.

[Sula]

Užtai yra pilna darbų, kurie neįdomūs privačiam sektoriui nes iš jų daug neuždirbsi, o valstybė nefinansuoja tokių darbo vietų nes ją paralyžuoja neoliberalios dogmos ir tabu.

Tame yra daug tiesos. Darbai, iš kurių "nieko neuždirbsi" dažnai yra egzistenciniai.

Valstybė yra kol kas veiksminga žmonių organizacija. Anarchistinės-liberalistinės gyvybingos visuomenės kol kas nematėme.

[Combat]

...Produktyvumo be galo didinti negalima, reikia atsižvelgti į paklausą. Tobuloje visuomenėje žmonės tiesiog turėtų daugiau laisvalaikio, galėtų daugiau laiko skirti pomėgiams, savišvietai, kelionėms. ...

Būtent. Kažkur skaičiau, kad pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje žmonės dirbo tiek, kiek reikėjo pragyvenimui: sumedžiojo žvėrį, o likusį laiką skyrė socializacijai – bendravimui, svišvietai (įgūdžių tobulinimui ir pan.). Tačiau dabar yra taip, kad užsiduodama būtinu darbe praleisti laiko normatyvu, o ne darbo apimtimis. Pvz., jei anksčiau darbininkas plūkėsi pusiau rankiniu būdu, tai jo darbą pakeitus staklėmis, jis tapo operatoriumi ir savo darbo apimtis sumažino N kartų. Vietoj to, kad plūktis visą savaitę, dabar savaitės darbo apimtis jis atlieka per vieną dieną ir yra vadinamas veltėdžiu ir tinginiu, nes dirba tik dieną per savaitę. Tai kodėl nepalikti jam mėnesine darbo norma 4 darbo dienas per savaitę su tuo pačiu atlyginimu, kurį jis turėjo plušėdamas visą mėnesį? Ir įsivaizduoju, kaip užvirs visa krūva kapitalistinių oponentų: darbo efektyvinimas, išlaidų mažinimas! ir t.t. Vienu kompiuteriu pakeičiame ištisą skaičiavimo centrą su dešimtimis darbuotojų, bet norimo rezultato negauname, nes visi aplinkiniai ūkio subjektai „susiefektyvino“ ir vėl reikia ieškoti resursų, kaip jau suefektyvintą veiklą efektyvinti dar kartą. Ir taip – be galo.

Viskas – dėl konkurencijos. Šiame amžiuje konkurencija ir kapitalistiniai santykiai jau nebėra visuomenės ir civilizacijos raidos variklis. Atvirkščiai. Visi juntame, kad traukiame „atbuline“ pavara. Dėl to reikia naikinti kapitalistų hegemoniją didžiojoje pasaulio dalyje. Darbo reikia atlikti tiek, kiek jo reikia atlikti, o visa kita – žmogaus tobulinimui per tą laiko dalį, kurią jis gali skirti tam, kam turi sugebėjimus ir jaučia potraukį. Tokia žmogaus veikla turėtų būti skatinama ir remiama, jei tik neprieštarauja žmonijos tikslams ir nusistovėjusioms gerojo būvio raidos normoms.

...Žiūrint teoriškai, nedarbo problemos išvis neturėtų būti, tereikia, kad kiekvienas mokėtų daryti ką nors, kas reikalinga kitiems. Tarkim, yra žmonių bendruomenė: vienas augina daržoves, kitas kausto arklius, trečias siuva batus ir t. t. Kiekvienas yra kam nors reikalingas, visi mainosi tarpusavyje savo paslaugomis ir pragyvena...

Manau, kad mainus reikėtų išmesti, nes tuoj atsiras tokių, kurie norės gyventi tik iš mainų koncentracijos ir monopolizacijos. Ir vėl viskas nugrius į efektyvinimą ir tą patį ratą, kuriame dabar esame.

Kaip panaikinti konkurenciją? Kiek įmanoma, reikia naikinti privačią nuosavybę, nes privati nuosavybė, dažniausiai, užsiima išlaidų mažinimu visais įmanomais būdais, bet tik ne per gamybos ir technologijų efektyvinimą, jei tai pasirodo šiek tiek sudėtinga. Antras dalykas, kurį reikėtų išspręsti – paniekos darbo negaunančiam žmogui ir dirbančiųjų alinimo darbu problemos sprendimas: turi būti įvestas „piliečio atlyginimas“ tokio dydžio, kokio jam pakaktų pragyventi pagal parinktą gyvenimo vidurkį. Jei nori gyventi geriau – važiuoti į Maljorką, turėti lėktuvėlį ar naują automobilį, toks žmogus, apart piliečio atlyginimo, turėtų gauti dar ir darbines pajamas. Bet vėlgi, tas „piliečio atlyginimas“ turi ateiti ne iš kapitalistinių santykių, o išlikę kapitalistai turėtų būti griežtai reguliuojami, kad nebūtų: „Aha, gauni piliečio atlyginimą, vadinasi, turi daugiau pinigų, tada aš keliu kainas, nes noriu susirinkti visus įmanomus pinigus!“. Kad neįsuktų konkurencijos karuselės vėl.

Įsivaizduoju kylančius oponentus: „Kaip čia be konkurencijos!“. O paprastai: TSRS nebuvo kapitalistinės konkurencijos, bet planinis ūkis (įvertinant, kad karo jis buvo labai nuniokotas) žmogų į orbitą paleido pirmasis, be konkurencijos sukonstravo orlaivį „Mrija“, kuris ir šiandien pasaulyje išlieka pats didžiausias. JAV kapitalistai teigia, kad tik planinis ūkis buvo pajėgus sukonstruoti ir pastatyti tokį lėktuvą, nes kapitalistams toks lėktuvas – „nie po zubam“ dėl kapitalistinės sistemos ypatumų.

Piliečio atlyginimas turėtų būti mokamas irgi ne šiaip sau, o už nuopelnus, įdirbį, veiklą. Pvz., valdžia turėtų klausti: ką veiki? Atsakymas: diskutuoju forumuose, dėstau savo mintis, generuoju idėjas, dalyvauju politinėje – visuomeninėje veikloje, likusį laiką – tvarkau kiemą, ūkį, ruošiuosi malkas, stengiuosi šeimos buitį sukurti patogesnę, geresnę, įlendu į valdišką mišką, tvarkau jo pakraštį, darau panašų į parką, gaminuosi lauko baldus pagal poreikį, tvarkau ir vystau sodą, planuoju įveisti medelyną, turiu tokių tai tokių verslo idėjų papildomiems pinigams gauti, lankau treniruotes, remontuoju atuomobilį pats, organizuoju turistinius žygius draugams ir pažįstamiems, ir t.t. ir t.t. Valdžia turėtų pasakyti: „Tvarkoj. Štai tau piliečio atlyginimas ir pinigai versliukui kurti“. O dabar gaunasi kaip? Turi alinančiai kažkur dirbti, kad sumokėtum pinigus kažkam kitam, kuris dirbtų pas tave visiems aukščiau įvardintiems darbams atlikti. Degradacija ir ne daugiau.

Bet jei žmogus visai nieko negali atsakyti į klausimą „Kuom užsiimi?“, o jo atsakymai susiveda į „...aaa eee...“, tada tokiam – socialinė pašalpa ir viešieji darbai, kad nedegraduotų iš nežinojimo ką veikti.

Galima prikurti sistemų, kuriose žmoniją žengtų į priekį, bet kitas klausimas – kaip visa tai realizuoti? Gi visada atsiras tokių, kurie nenorės kažką atiduoti ar užleisti (kad ir gamtinius resursus), jie kurs sistemas, kurių reguliavimas ir įtakojimas įmanomas tik per finansus, o finansų išteklius jie ir valdo. Visi bandymai ką nors keisti baigsis „Occupacy Wall Street“, nes absoliučiai visa visuomenės valdymo sistema yra užtraukta ant kurpaliaus tų, kurie valdo finansinius išteklius. Bet artėjant giliam krachui ir bedarbystės keliamoms problemoms, „piliečio atlyginimo“ sąvoka, pirmuoju etapu, kuri eitų gretimai su kapitalizmo griežtu reguliavimu, turėtų įgauti prasmę, jei tokia idėja buvo „trintelėjusi“ galvon kam nors ES institucijose („piliečio atlyginimą“ irgi kažkus išskaičiau)

[jungengg]

<...>privati nuosavybė, dažniausiai, užsiima išlaidų mažinimu visais įmanomais būdais, bet tik ne per gamybos ir technologijų efektyvinimą<...>

Kodėl?

[Lettered]

Kodėl?

Elementaru, nes tai paprasčiausia. Žmogus imansi (dažniausiai) sunkesnių darbų tik prispaustas bėdos.

[senasnamas]

Combat kalbėdamas apie privačią nuosavybę, matyt, pirmiausia turi galvoje verslą. Bet privati nuosavybė aktuali kiekvienam, nepriklausomai nuo pareigų ar statuso. Juk didžioji dalis žmonių - nuo bedarbio iki milijonieriaus - nori turėti dar daugiau .
Pvz., sovietmečiu privačiai nuosavybei buvo uždėtas apynasris, tačiau žmonių mąstysena juk nepasikeitė, vis tiek buvo norima didesnio atlyginimo, buvo kombinuojama, grobstoma ir t. t. Mąstysenos su botagu pakeisti neišeis. Būtent tas godumas ir yra dabartinės santvarkos variklis - norėdamas turėti daugiau, turi suktis, galvoti, dirbti, stengtis.
Žiūrint iš ekologijos, išteklių ribotumo pozicijų, tas 7 mlrd. žmonių noras turėti daugiau nieko gera nežada. Žmonės kažkaip turėtų vystytis kita linkme ir protingėti, kad įsigalėtų principas "tiek, kiek reikia". Pradžia jau yra : http://www.tiekkiekreikia.lt/lt.php
Mažiau materialinių vertybių vaikymosi, daugiau laiko pažinimui, mokymuisi, kūrybai. O dabar visas tas pažinimas ir mokymasis vertinamas tiek, kiek galima paversti jį pinigais. Tokie pokyčiai, aišku, be skausmo nevyks. Pvz., dabar vos tik kokio pramonės giganto apyvarta sumažėja, iš karto pasigirsta: krizė, nedarbas, pasaulis griūva ir t. t.
Kitaip sakant, kad esamas modelis nebraškėdamas veiktų, apyvartos turi nuolat augti. Tačiau juk dabartinių Vakarų šalių pragyvenimo lygis toks, kad tikrai nėra reikalo draskytis 40 ar daugiau valandų per savaitę darbo vietoje. Turi būti prioritetinės sritys, kurios turi būti vystomos ir tobulinamos: technologijos, medicina, alternatyvi energetika ir pan., o nesvarbiose srityse turėtų būti atsisakyta beribio pelnų vaikymosi. Ar pasaulis sugriūtų sumažėjus Mcdonalds, Coca Cola arba Walmart apyvartoms ir pelnams?

[jungengg]

<...>privati nuosavybė, dažniausiai, užsiima išlaidų mažinimu visais įmanomais būdais, bet tik ne per gamybos ir technologijų efektyvinimą<...>

Kodėl?

Elementaru, nes tai paprasčiausia. Žmogus imansi (dažniausiai) sunkesnių darbų tik prispaustas bėdos.

Du ūkininkai augina identiškas bulves, mokėdami minimumą, parduoda jas Maximai po 1 lt/kg. Vienintelis būdas didint pelną (taip pat įgyt pranašumą kito atžvilgiu) - efektyvumo (bulvių kg iš hektaro) didinimas. Kur klaida?

[Sula]

Kodėl?

Todėl, kad tai kainuoja. Ir reiškia drąstišką išlaidų augimą.
Pvz. iš Lietuvos - verslas neinvestuoja į švietimą ir mokslą.

[Eikantas X]

Įsivaizduoju kylančius oponentus: „Kaip čia be konkurencijos!“. O paprastai: TSRS nebuvo kapitalistinės konkurencijos, bet planinis ūkis (įvertinant, kad karo jis buvo labai nuniokotas) žmogų į orbitą paleido pirmasis

Trofėjiškai pasigriebtų nacistinės Vokietijos pasiekimų ir asmeninio Sergejaus Koroliovo talento, o ne planinio ūkio savaime, pasekmė.

[jungengg]

Todėl, kad tai kainuoja. Ir reiškia drąstišką išlaidų augimą.
Pvz. iš Lietuvos - verslas neinvestuoja į švietimą ir mokslą.

Vertindami investicinį klimatą Baltijos šalyse, vokiečių verslininkai kaip privalumą įvardijo visų trijų valstybių narystę ES. Kitu svarbiu veiksniu Estijoje tapo politinis stabilumas, Latvijoje - darbo jėgos sąnaudos, Lietuvoje - darbo našumas.

Šaltinis

Sutinku dėl investicijų į mokslą. (Nors reikia irgi žiūrėt plačiau, visokie kursai, seminarai įmonės viduje ir pas konsultantus... atrodo visokių verslo mokymų sritis yra gan plati Lietuvoje).
Bet nugi vistiek nesuprantu

privati nuosavybė, dažniausiai, užsiima išlaidų mažinimu visais įmanomais būdais, bet tik ne per gamybos ir technologijų efektyvinimą

Kažkaip visad galvojau, kad būtent valstybinis (o planinis ypatingai) sektorius yra neefektyvus. Kolegos keičia paradigmas nesismulkindami, iš esmės

[andyour]

Įsivaizduoju kylančius oponentus: „Kaip čia be konkurencijos!“. O paprastai: TSRS nebuvo kapitalistinės konkurencijos, bet planinis ūkis (įvertinant, kad karo jis buvo labai nuniokotas) žmogų į orbitą paleido pirmasis, be konkurencijos sukonstravo orlaivį „Mrija“, kuris ir šiandien pasaulyje išlieka pats didžiausias. JAV kapitalistai teigia, kad tik planinis ūkis buvo pajėgus sukonstruoti ir pastatyti tokį lėktuvą, nes kapitalistams toks lėktuvas – „nie po zubam“ dėl kapitalistinės sistemos ypatumų.

Stovėjai TSRS laikais eilėje prie sumauto cukraus? Man teko su mama. Jeigu net supi...to cukraus nesugebėjo pagaminti-aprūpinti liaudį.

[andyour]

Piliečio atlyginimas turėtų būti mokamas irgi ne šiaip sau, o už nuopelnus, įdirbį, veiklą. Pvz., valdžia turėtų klausti: ką veiki? Atsakymas: diskutuoju forumuose, dėstau savo mintis, generuoju idėjas, dalyvauju politinėje – visuomeninėje veikloje, likusį laiką – tvarkau kiemą, ūkį, ruošiuosi malkas, stengiuosi šeimos buitį sukurti patogesnę, geresnę, įlendu į valdišką mišką, tvarkau jo pakraštį, darau panašų į parką, gaminuosi lauko baldus pagal poreikį, tvarkau ir vystau sodą, planuoju įveisti medelyną, turiu tokių tai tokių verslo idėjų papildomiems pinigams gauti, lankau treniruotes, remontuoju atuomobilį pats, organizuoju turistinius žygius draugams ir pažįstamiems, ir t.t. ir t.t.

Bet namų nestatai, negamini statybinių medžiagų, baldų, automobilių, sunkvežimių, žemės ūkio technikos, autobusų, traukinių, laivų, kompiuterių, gamyklų įrengimų, žemės ūkio produkcijos, maisto produktų, nesiuvi rūbų, nesandeliuoji ir neperveži prekių, netvarkai buhalterijos, neprogramuoji, neprojektuoji, nesprendi teisinių ginčų, neleidi ir neadministruoji įstatymų, negaudai nusikaltėlių, nepalaikai viešosios tvarkos ir t.t. ir t.t. Bet nori gauti atlyginimą ir naudotis šiomis paslaugomis ir prekėmis? Kur elementari logika? Atrodo lyg mąstanti būtybė, bet ekonomikos suvokimas kaip pas vaiką.

[andyour]

Mažiau materialinių vertybių vaikymosi, daugiau laiko pažinimui, mokymuisi, kūrybai. O dabar visas tas pažinimas ir mokymasis vertinamas tiek, kiek galima paversti jį pinigais.

Niekas per prievartą nesiūlo savo kūrybos paversti pinigais

Žmonės kažkaip turėtų vystytis kita linkme ir protingėti, kad įsigalėtų principas "tiek, kiek reikia".

Žmonės kažkaip turėtų nusipirkti būstą ir išauginti daugiau nei vieną vaiką.

[andyour]

Ar pasaulis sugriūtų sumažėjus Mcdonalds, Coca Cola arba Walmart apyvartoms ir pelnams?

Jeigu tau užkliuvo cocos buteliukas už porą litų, tai ką besakyti apie baką degalų, vakarą alaus bare, pietus kavinėje, poilsį egzotiškoje šalyje ir t.t. Tau patinka mažiau dirbti ir namie daugiau sedėti prie kokio televizoriaus ar internete?

[Combat]

Combat kalbėdamas apie privačią nuosavybę, matyt, pirmiausia turi galvoje verslą.

Butent.

[Lettered]

Mažiau materialinių vertybių vaikymosi, daugiau laiko pažinimui, mokymuisi, kūrybai. O dabar visas tas pažinimas ir mokymasis vertinamas tiek, kiek galima paversti jį pinigais.

Taip yra todėl, kad pirmiausia reikia užsidirbti pinigų norint patenkinti savo poreikius.

[Combat]

...Bet nori gauti atlyginimą ir naudotis šiomis paslaugomis ir prekėmis? Kur elementari logika? Atrodo lyg mąstanti būtybė, bet ekonomikos suvokimas kaip pas vaiką....

Kas tu toks, kad vertintum mano ekonomikos suvokima? Gal pirmiausia paciam reiketu isaugti is siandieniniu aukstuju mokyklu sampratos apie ekonomika impritingo ir is Wannacott ekonomikos supratimo pakilti siek tiek i aukstelesni filosofini lygmeni? Gi diskusija eina apie tai, kad robotai gamina viska, tai tada ka veikti zmonems? Robotai stato namus, gamina automobilius, t.y. – zmogu pakeicia aukstosios technologijos, del ko chroniskai pradeda trukti darbo vietu, kad pelnytai galetum naudotis kitu kuriamomis gerybemis – perveztais kroviniais, palaikoma viesaja tvarka ir kt. Ar nagrineja tavo zinoma ekonomika, kaip visa tai turi buti sprendziama?

Bet gyventi vis vien reikia. Tai toliau jau turi vykti sioks toks pasidalijimas su tais, kurie tas gerybes kuria. Tiems, kurie kuria – atitenka didesne dalis, tiems, kurie neturi galimybes kurti tiesiogiai, bet vis vien uzsiima naudinga kazkokia veikla (pvz., kad ir namu seimininkes) – mazesne dalis.

Aukstosios mokyklos futuristines ekonomikos problemu nenagrineja. Jos nagrineja ekonomika is serijos „ziurim ka turim“: turim planine ekonomika – studijuojam planine ekonomika, o kapitalistine vadinam svetima. Yra kapitalistine ekonomika – studijuojam kapitalistine, o planine vadinam atsilikimu ir sovietine atgyvena.

[andyour]

Kas tu toks, kad vertintum mano ekonomikos suvokima? Gal pirmiausia paciam reiketu isaugti is siandieniniu aukstuju mokyklu sampratos apie ekonomika impritingo ir is Wannacott ekonomikos supratimo pakilti siek tiek i aukstelesni filosofini lygmeni? Gi diskusija eina apie tai, kad robotai gamina viska, tai tada ka veikti zmonems? Robotai stato namus, gamina automobilius, t.y. – zmogu pakeicia aukstosios technologijos, del ko chroniskai pradeda trukti darbo vietu, kad pelnytai galetum naudotis kitu kuriamomis gerybemis – perveztais kroviniais, palaikoma viesaja tvarka ir kt. Ar nagrineja tavo zinoma ekonomika, kaip visa tai turi buti sprendziama?

Vakaruose žemės ūkyje dirba 10% darbo jėgos, gamyboje 20%. Bet!
Ar visi turi būstą?
Ar visi gali užauginti daugiau nei vieną vaiką?
Ar visi gali įpirkti aprangą, kuri jiems patinka?
Ar visi gali kasdien valgyti kavinėse?
Ar visi gali atostogauti egzotiškose šalyse, keliauti po pasaulį?
Ar visi gali lankyti parodas ir koncertus?
Ir t.t. ir t.t..

Ši tema apie ekonomiką ir jos šiandienines realijas. Per daug toli žvelgi į ateitį

[a_p]

Tik realybėje nė viena šių priemonių neveikia. Pinigų kainos reguliavimas jų kiekio tiesiogiai nereguliuoja. Savo pačių į apyvartą paleidžiamų pinigų realiai reguliuot taip pat negali, nes dėl to gali sutrikti piniginių atsiskaitymų sistema.

Tai žinoma kad veikia. Tai ką aprašai yra logiškos reguliavimo pasekmės. T.y. problema ne tame, kad "nesireguliuoja", o tame, kad nepatinka minėto reguliavimo pasekmės.

Rezervų reikalavimų didinimas neturi įtakos bankų skolinimui, nes bankai neskolina rezervų.

Būtent. Todėl paliepus didint atidėjimus bankai turės mažiau "laisvų" pinigų skolinimui.

Prekiaujant valiuta pinigų kiekis nesikeičia, keičiasi tik sąskaitos, kuriose jie guli. Tai kurgi tas reguliavimas?

Minėtose sąskaitose. Supirkdamas litus ir užmarinuodamas juos savo sąskaitose centrinis bankas sumažins jų kiekį apyvartoje. Ir atvirkščiai.

O iš ko grąžinamos tos skolos su palūkanom? Yra 3 šaltiniai - valstybės išlaidos, pajamos iš užsienio, arba naujos bankų paskolos (savo ruožtu su naujomis palūkanomis).
Elementari aritmetika sako, kad šalis iš esmės pastoviai turintį einamosios sąskaitos deficitą (tarkim LT) privalo turėti biudžeto deficitą, jei nenori savo privataus sektoriaus įklampinti į skolas.

Be abejo, jei turimas turtas lygus nuliui ir išlaidos viršyja pajamas, tai kažkas tiesiog privalo klimpti į skolas. Tik visai ne faktas, kad visiems bus geriau jei tas "kažkas" yra valstybė.

Niekas kitas taip neskatina pasitikėjimo, kaip normaliai funkcionuojanti, auganti ekonomika, mažas nedarbas, laiku mokami atlyginimai, galimybė už uždirbtus pinigus mokėti mokesčius, pirkti prekes ir paslaugas ir prievolė ta valiuta mokėti mokesčius. Ar nori pasakyti, kad kiekviena diena prabudes ryte pirmiausia pasitikrini, koks tą dieną valstybės biudžeto deficitas ir jei neduok dieve jis per naktį pakilo tai priimi sprendimą tą pačią dieną išleisti visas savo santaupas, nes jos "ar taip ar taip pražus"? Manau pats pripažinsi, kad tai visiškas marazmas, kaip ir "contractionary expansion"

Paklausk zimbabwes piliečių. Arba nereikia ir taip toli, paklausk baltarusijos piliečių. Arba prisimink kaip gyvenom vagnorelių laikais. Jie funkcionavo kaip tik tavo siūlomu principu. Ir dar puikiai prisimenu, kaip tik gavęs algą tą pačią dieną eidavau į banką ir keisdavau į USD ar DM. Nes savaitę vėliau už tuos vagnorėlius gaudavai jau mažiau.

Australija, nepaisant kai kurių pastarųjų dešimtmečių liberaliųjų nukrypimų, yra viena sėkmingiausiai funkcionuojančių civilizuoto pasaulio šalių.

Australijai su jos naudingom iškasenom ir pašonėje esančia jų ištroškusia azija apskritai bepigu čiulbėt.