Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė a_p Rodyti pranešimą
    Žinoma kad turi.
    Na ir kokios gi jos?

    Anyway, kad ir kaip ir bebūtų, visi puikiai žinom, kad labai didėlė mūsų vartojimo dalis tenka importinėms prekėms. Reiškia atitinkamai didelė valdžios naujai prispausdintų pinigų dalis turės būti pakeista į kurią nors užsienio valiutą. Naftai, dujoms, televizoriams, paprikai etc. Reiškia padidės tų valiutų paklausa ir nukris lito kursas.
    Anyway, kad ir kaip ir bebūtų, visi puikiai žinom, kad labai didelė mūsų vartojimo dalis tenka importinėms prekėms. Reiškia atitinkamai didelė bankų paskolų litais dalis turės būti pakeista į kurią nors užsienio valiutą. Naftai, dujoms, televizoriams, paprikai etc. Reiškia padidės tų valiutų paklausa ir nukris lito kursas.

    Taip pat nepamirškim esminio momento, kad pinigai remiasi pasitikėjimu. Ir jis tuo mažesnis kuo labiau valstybės išlaidos viršija jos pajamas.
    Tai galima neskelbti biudžeto deficito, arba jį skelbti sumažintą Pats savaime tai visiškai bereikšmis skaičius.

    Labai neigiamas valdžios balansas beigi toks lito kurso kritimas paskatins žmonės "bėgti" nuo lito ir tik gavę pinigų juos iškart arba išleidžia arba keičia į užsienio valiutą. Tereikia prisimint kaip mes patys elgėmės su vagnorėliais ir vėliau iš inercijos ir nepasitikėjimo pirmais litų egzistavimo metais.
    Ką tik pergyvenai, kad žmonės pernelyg daug pinigų laiko "užspaudę" sąskaitose. Dabar pergyveni, kad žmonės pradėtų netaupyti, o leisti pinigus į kairę ir į dešinę. Tai gal apsispręsk

    Tokios lavinos jau nebesustabdysi. Ir tai automatiškai reiškia hiperinfliaciją, t.y. zimbabwę arba baltarusiją. Apie ką ir rašiau.
    Nieko tai automatiškai nereiškia. Didžiausia problema ta, kad paskutiniai protingi ekonomistai išmirė prieš 30-40 metų, o jų vietas užėmė vidutinybės ir nevykėliai.

    Abba Lerner dar prieš 70 metų suformulavo 3 pagrindinius principus "laisvai rinkai" valdyti (kuri jo nuomonė "vairuoja" daugiau mažiau teisinga kryptimi, bet labai jau mėtosi į šonus):
    1. Valstybė reguliuodama pinigų kainą turi ir gali nustatyti optimalų investicijų lygį.
    2. Valstybė reguliuodama mokesčius ir savo išlaidas turi užtikrinti tokį bendrosios paklausos lygį, kad būtų pasiektas pilnas darbo jėgos užimtumas prie esamo kainų lygio.
    3. Visa kita (biudžeto deficitai ir pan.) - "išplaukia" iš pirmų dviejų taisyklių taikymo ir kokie jau skaičiukai gaunasi, tokie gaunasi.

    Lerner'io mokytojas Keynes'as formulavo dar paprasčiau - "rūpinkitės darbo jėgos užimtumu, o biudžetas pats savimi pasirūpins".
    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

    Comment


      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
      Tai galima neskelbti biudžeto deficito, arba jį skelbti sumažintą Pats savaime tai visiškai bereikšmis skaičius.
      Iš esmės toks būdas, kuriam laikui apgauti rinką ir gauti pinigų deficitui finansuoti, veikia. Graikai tą įrodė.

      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
      Ką tik pergyvenai, kad žmonės pernelyg daug pinigų laiko "užspaudę" sąskaitose. Dabar pergyveni, kad žmonės pradėtų netaupyti, o leisti pinigus į kairę ir į dešinę. Tai gal apsispręsk
      Kad žmonės pinigus leistų reikia, bet ne per daug, nes tuomet infliacija taps beprotiška, o ekonomika vėl perkais. Žmonės pinigus anksčiau ar vėliau pradės leisti bet kokiu atveju, bet jei pinigų masė taps (labai) didelė nauja pusiausvyra bus labai aukštai. Dėl to monetarinių priemonių ir negalima taikyti neribotai.

      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
      Lerner'io mokytojas Keynes'as formulavo dar paprasčiau - "rūpinkitės darbo jėgos užimtumu, o biudžetas pats savimi pasirūpins".
      Jis taip pat pasakė ir garsiąją frazę "In the long term we are all dead" ir pasakojo apie "darbo dėl darbo" ir netgi karo teigiamą įtaką ekonomikai.
      Post in English - fight censorship!

      Comment


        Parašė jungengg Rodyti pranešimą

        Bet to neužteks pasiekt vidurkiui (spėju)
        Pasiekę Estijos, Čekijos ar Slovėnijos rodiklius, būtume labai arti vidurkio.

        Comment


          Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
          Pasiekę Estijos, Čekijos ar Slovėnijos rodiklius, būtume labai arti vidurkio.
          Kaži, ar pasieksim, nes tas „vidurkis“ taip pat vietoje nestovės.
          Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.

          Comment


            Parašė Combat Rodyti pranešimą
            Kaži, ar pasieksim, nes tas „vidurkis“ taip pat vietoje nestovės.
            Tiesa, tačiau dėl krizės daugelyje Vakarų valstybių, vidurkio reikšmė gali ir smuktelėti.

            Comment


              Parašė index Rodyti pranešimą
              Jis taip pat pasakė ir garsiąją frazę "In the long term we are all dead" ir pasakojo apie "darbo dėl darbo" ir netgi karo teigiamą įtaką ekonomikai.
              Panašu, kad sulauksim ir karo, nes Merkelienė užsispyrė tapti Europos duobakase. Faktiškai reiktų, kad sąjungininkai vėl oficialiai okupuotų Vokietiją, apribotų jos suverenumą ir galbūt netgi padalintų į kelias dalis Tokia politika iš dalis pasiteisino, bet reiktų šį kartą didesnio griežtumo ...

              Su alaus bokalais,
              Lauksim naujo karo!
              Kai jis prasidės -
              bobos verkt pradės !...
              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

              Comment


                Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                Tie skaičiai nieko nereikškia, nes tokiu atveju ir Zimbabvė gali parodyti augimus šimtais procentais atmetus infliaciją. O, kad turim vieną didžiausių infliacijų ES, ir būtent svarbiausių produktų ir paslaugų srityje, visai nedžiugina, tad atsiliepia ir šalies konkurencingumui bei investicijų patrauklume. Beto, dar reikia žiūrėti kokia yra palyginamoji bazė. Pvz. tavo pajamos yra 1000Lt, o mano 100Lt. Tavo per metus padidėjo 5%, o mano 10%. Atrodytų, kad aš tave vejuosiu, bet po metų tavo pajamos bus 1050Lt, o mano 110Lt, t.y. aš ne tik, kad nesiveju, bet dar skirtumas tarp mūsų pajamų išaugo 40Lt.
                Lietuvos augimas yra tiek litais, tiek eurais, tiek doleriais. Prašau pateikti konkrečius duomenis, kuomet Zimbabvės BVP augo kartais per metus bet kuria didele plačiai prekiaujama valiuta. Kitu atveju bijau, kad argumentas yra absoliučiai niekinis

                Dabar gi dėl Lietuvos. Labai grubiai šnekant, šiuo metu Lietuva atsilieka 4 kartus pagal nominalų BVP nuo V. Europos, bet tik dukart skaičiuojant pagal PPP. Visi suprantame, jog Lietuva yra labai labai maža ekonomika ir labai daug prekių yra importuojama iš užsienio. Žinome, jog nafta, automobiliai, kelionės, visa technika, drabužiai ir visa kita yra importuojama, taigi, mes mokame tiek pat, kiek ir mūsų draugai vakaruose. Tokiu atveju kol mes viską skaičiuojame dukart mažesnėm kainom pas save viduje ir apsimetame pagal PPP, jog sulyginame kainų lygius, nors realybėje šiai dienai britas 100 eurų pridėtinę vertę sukuria ir darbo užmokestį gauna 4 kartus greičiau nei lietuvis. Didesnė infliacija nei Britanijoje nėra vien kainų lygio didėjimas, tai yra ir produktyvumo didėjimas, kadangi lyginame kainas pasauliniu lygiu, o ne vien Lietuvoje. Jeigu Jonas pagamino daiktą už 100 litų, o kitais metais už 110 litų, na ir kas, kad tik 5 litai augimo statistikoje atsigula kaip produktyvumo augimas, o kiti 5 litai kaip infliacija. Rezultatas vistiek, kad Jonas sukūrė pridėtinės vertės litais skaičiuojant 10 litų daugiau.

                Dėl augimo aritmetikos buvo jau atsakyta.

                Comment


                  Parašė Meier Rodyti pranešimą
                  Jeigu Jonas pagamino daiktą už 100 litų, o kitais metais už 110 litų, na ir kas, kad tik 5 litai augimo statistikoje atsigula kaip produktyvumo augimas, o kiti 5 litai kaip infliacija. Rezultatas vistiek, kad Jonas sukūrė pridėtinės vertės litais skaičiuojant 10 litų daugiau.

                  Dėl augimo aritmetikos buvo jau atsakyta.
                  Jis vertę sukūrė tokią pat, t.y. pagamino tą patį daiktą. Tas pats ir su perkamąją galia, jei vienais metais nusipirkai tą daiktą už 100Lt, kitais jau už 110Lt, nereiškia, kad perkamoji galia ar pragyvenimo lygis pakilo, nes turi tą patį daiktą. Todėl ir ekonomikos augimas neatsižvelgiant į kainų lygį nieko nereiškia. Jeigų būtų toks realus augimas, tuomet ir žmonių pajamos atitinkamai augtų.
                  Flickr

                  Comment


                    Kad ir kaip žiūrėsi, atrodo, kad ateityje vis mažiau reiks kokio nors žmonių darbo. Kol kas pagrinde fizinio, bet tolimesnėje ateityje ir protinio ar net kūrybinio.
                    Kyla klausimas: ką darys žmonės? Ir apskritai, vardan ko visas tas efektyvumas ir našumas, jei žmonės nebeturės ką veikti?
                    Čia gera tema. Tarkim prieš n metų norint pagaminti 100 kibirų per tam tikrą laiką, reikėjo 30 žmonių, o šiandien užtenka 10. Ką veikti tiems 20, kurie tapo nereikalingi? Produktyvumo be galo didinti negalima, reikia atsižvelgti į paklausą. Tobuloje visuomenėje žmonės tiesiog turėtų daugiau laisvalaikio, galėtų daugiau laiko skirti pomėgiams, savišvietai, kelionėms. Juk kibirus gamina robotai , žmogus gali ilsėtis. Tačiau kyla problema. Tie, kurie negamina kibirų, negali mėgautis laisvalaikiu, nes gurgia skrandis . Kitaip sakant, turi susirasti kitokios veiklos, už kurią kas nors mokėtų pinigus. Iš kitos pusės žiūrint, kam ta visa pažanga, jei žmogus (mąstanti ir kūrybinga būtybė!) 21 a. turi n valandų stovėti prie konvejerio ir atlikinėti kokią nors buką operaciją, kad turėtų pinigų maistui.
                    Žiūrint teoriškai, nedarbo problemos išvis neturėtų būti, tereikia, kad kiekvienas mokėtų daryti ką nors, kas reikalinga kitiems. Tarkim, yra žmonių bendruomenė: vienas augina daržoves, kitas kausto arklius, trečias siuva batus ir t. t. Kiekvienas yra kam nors reikalingas, visi mainosi tarpusavyje savo paslaugomis ir pragyvena.
                    Žiūrint praktiškai, taip nebūna . Visuomenėje visada yra žmonių, kurių gebėjimai neatitinka rinkos poreikių, nėra noro tuos gebėjimus ugdyti arba tiesiog nėra jokių gebėjimų . Šiaip jau juokinga, kad išsivysčiusios šalys negali pasirūpinti savo bedarbiais ir yra skurstančiųjų. Efektyvumas juk išaugęs, kibirų pagaminama daug daugiau nei anksčiau, šalies pajamos didesnės. Tai kur visas tas gėris prapuola?
                    Siekiant išvengti socialinių problemų, bedarbiams turi būti neribotai mokamos minimalius poreikius patenkinančios pašalpos, už kurias kokias 5 val. per dieną būtų atidirbama: tvarkoma aplinka, kasamas sniegas, renkamos šiukšlės ir t. t. Darbas ne visą dieną, kad nebūtų išnaudojimo ir žmogus turėtų laiko tobulinimuisi, jei nusprendžia, kad nori šiek tiek daugiau nei pašalpa. Nauda visokeriopa: žmogus neskursta, dirba visuomenei naudingą darbą. Manau, visos išsivysčiusios (ir ne tik) šalys puikiai gali tai užtikrinti, tereikia protingo surenkamų mokesčių paskirstymo. Ir galbūt netrūktų žmonių, kuriems toks gyvenimo būdas patiktų: iš ryto pasodini medelių, palaistai gėles, po pietų eini į biblioteką arba į kiną, maitiniesi sveikai ir negausiai . Jokių draskymųsi dėl karjeros, dėl atlyginimo, dėl efektyvumo, jokios baimės, kad išmes iš darbo.
                    Tačiau man nepanašu, kad modernėjimas apskritai mažintų darbo vietų skaičių. Mažėja tik nekvalifikuotų darbo vietų skaičius arba nyksta kai kurios profesijos, nes keičiasi visuomenės poreikiai. Todėl norint dirbti, reikia atitikti aukštesnius reikalavimus ir tiek. Pavyzdžiui, statoma saulės elektrinė, reikia specialistų. Ar daug esamų bedarbių tiktų eiti tokias pareigas?
                    Pavyzdžiui, Lietuvoje tai nedarbo nėra. Yra daug žmonių, neatitinkančių rinkos reikalavimų (specialybė, patirtis, įgūdžiai ir t. t.). Kitaip sakant, struktūrinis nedarbas. Viskas sparčiai keičiasi, todėl žmonės turi būti pasiruošę turėti keletą specialybių, siekti persikvalifikuoti, mokytis, tai yra prisitaikyti prie aplinkos reikalavimų.
                    Paskutinis taisė senasnamas; 2012.05.02, 23:03.

                    Comment


                      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                      Na ir kokios gi jos?
                      Pakankamai plačios. Gali reguliuot pinigų kainą. Gali reguliuot savo pačių į apyvartą paleidžiamus pinigus. Gali "nusiurbt" pinigų pvz kad ir padidinus rezervų reikalavimus bankams. Arba banaliai supirkdami ar parduodami kurią nors užsienio valiutą už litus priklausomai nuo pageidaujamos krypties.

                      Anyway, kad ir kaip ir bebūtų, visi puikiai žinom, kad labai didelė mūsų vartojimo dalis tenka importinėms prekėms. Reiškia atitinkamai didelė bankų paskolų litais dalis turės būti pakeista į kurią nors užsienio valiutą. Naftai, dujoms, televizoriams, paprikai etc. Reiškia padidės tų valiutų paklausa ir nukris lito kursas.
                      Tik paskolos kaip žinia nedovanojamos, t.y. jas reikės grąžint su palūkanom. Tam nemažai iš eksporto uždirbtų pinigų reikės vėl pakeist į litus, todėl lito kursas gali ir nekrist. Be to, dalis lietuvoje likusių litų nebus skirta vartojimui, o grįž atgal į banką. Skirtingai nuo šeip valdiškų išlaidų, kurios iškeliauja ir didžiąja dalimi nebegrįžta.

                      Tai galima neskelbti biudžeto deficito, arba jį skelbti sumažintą Pats savaime tai visiškai bereikšmis skaičius.
                      Kaip jau rašiau - pinigai remiasi pasitikėjimu. O pastarasis - skaidrumu. Jei nebeskelbsi, nebeliks skaidrumo, nebeliks ir pasitikėjimo. Reiškia tavo pinigai bus niekam nereikalingi. Pameluot irgi galima, bet tik labai ribotą laiką. Kas nutinka vėliau puikiai matom kokios nors graikijos pavyzdžiu.

                      Ką tik pergyvenai, kad žmonės pernelyg daug pinigų laiko "užspaudę" sąskaitose. Dabar pergyveni, kad žmonės pradėtų netaupyti, o leisti pinigus į kairę ir į dešinę. Tai gal apsispręsk
                      "Žmonės" nelygu "žmonės". Jei visi laikytu užspaudę po krūvelą pinigų, tai nebūtų nieko blogo. Problema tame, kad minėti pinigai guli gal kokių ~20% "grietinėlės" sąskaitose, o likę 80% gyvena nuo algos iki algos.

                      Lerner'io mokytojas Keynes'as formulavo dar paprasčiau - "rūpinkitės darbo jėgos užimtumu, o biudžetas pats savimi pasirūpins".
                      Tikrai taip. Bėda tik tame, kad vien atspausdinęs skolos popierėlių ir juos pabarstęs iš helikopterio užimtumo nesukursi.

                      Comment


                        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                        Tačiau man nepanašu, kad modernėjimas apskritai mažintų darbo vietų skaičių. Mažėja tik nekvalifikuotų darbo vietų skaičius arba nyksta kai kurios profesijos, nes keičiasi visuomenės poreikiai. Todėl norint dirbti, reikia atitikti aukštesnius reikalavimus ir tiek. Pavyzdžiui, statoma saulės elektrinė, reikia specialistų. Ar daug esamų bedarbių tiktų eiti tokias pareigas?
                        Pavyzdžiui, Lietuvoje tai nedarbo nėra. Yra daug žmonių, neatitinkančių rinkos reikalavimų (specialybė, patirtis, įgūdžiai ir t. t.). Kitaip sakant, struktūrinis nedarbas. Viskas sparčiai keičiasi, todėl žmonės turi būti pasiruošę turėti keletą specialybių, siekti persikvalifikuoti, mokytis, tai yra prisitaikyti prie aplinkos reikalavimų.
                        Bėda tame, kad verslo reikalavimai darbo jėgos "lankstumui" pamažu tampa absurdiški.

                        Kitaip tariant, visi nori, kad vos spragtelėjus pirštu kitą dieną pro vartus įžygiuotų pageidaujamos kvalifikacijos darbo jėga, bet visiškai niekas nenori investuoti į tos darbo jėgos paruošimą. Atseit mes išreiškiam pageidavimą, o rinka turi kažkaip magiškai pati tuo pasirūpinti.

                        Idėja žinoma teisinga, bet kiekviena prekė rinkoje turi savo kainą, darbo jėga taip pat. Analogiškai galima pageidaut naujo mercedeso, bet jei pasiryžęs mokėt tik 100Lt tai jokia rinka mercedeso neparūpins. Galima žinoma reikalaut, kad daimleris mažintų gamybos kąštus, bet jei užsibrėši nerealius reikalavimus (kaip kad minėti 100Lt), tai reikalavimai taip ir liks neišpildyti.

                        Tai IMHO viena iš rimtų lietuvos verslo problemų.

                        Comment


                          Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                          Jis vertę sukūrė tokią pat, t.y. pagamino tą patį daiktą. Tas pats ir su perkamąją galia, jei vienais metais nusipirkai tą daiktą už 100Lt, kitais jau už 110Lt, nereiškia, kad perkamoji galia ar pragyvenimo lygis pakilo, nes turi tą patį daiktą. Todėl ir ekonomikos augimas neatsižvelgiant į kainų lygį nieko nereiškia. Jeigų būtų toks realus augimas, tuomet ir žmonių pajamos atitinkamai augtų.
                          Na galbūt jis pagamina ne 100 vienetų, o 105is vienetus, kad tiksliau apibūdintume situaciją :-) ir kiekvieną jų parduoda už 105 vietoje 100o.

                          O apskritai tai esmė ta, jog per infliaciją artėjame, jog alaus bokalas pas mus kainuos tiek kiek Lijone, kad padavėjas uždirbs tiek, kiek uždirba Briuselyje, apsikirpti kainuos tiek kiek Miunchene, o autobuso vairuotojai uždirbs tiek, kiek Roterdame. Esmė, kad mes atsiliekame dabar tiek pagal PPP, tiek pagal ekonomikos efektyvumą. Bet pasivijus ekonomikos efektyvumu dar lauks PPP, tad reikia vytis per abu rodiklius. Ir kol kas sekasi labai neblogai!

                          Comment


                            Parašė a_p Rodyti pranešimą
                            "Žmonės" nelygu "žmonės". Jei visi laikytu užspaudę po krūvelą pinigų, tai nebūtų nieko blogo. Problema tame, kad minėti pinigai guli gal kokių ~20% "grietinėlės" sąskaitose, o likę 80% gyvena nuo algos iki algos.
                            Natūralu, maždaug tiek žmonių turi geras pajamas, nes yra specialistai, įmonių savininkai.

                            Parašė a_p Rodyti pranešimą
                            Tikrai taip. Bėda tik tame, kad vien atspausdinęs skolos popierėlių ir juos pabarstęs iš helikopterio užimtumo nesukursi.
                            Kaip suprantu, tai yra paskatinamoji priemonė, labiausiai veikianti šalims pasigaminančioms daugelį joms reikiamų produktų. Darželių, mokyklų, ligoninių, viešojo transporto sistemų renovavimas, tai nėra pinigų išmetimas.

                            Comment


                              Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                              Siekiant išvengti socialinių problemų, bedarbiams turi būti neribotai mokamos minimalius poreikius patenkinančios pašalpos, už kurias kokias 5 val. per dieną būtų atidirbama: tvarkoma aplinka, kasamas sniegas, renkamos šiukšlės ir t. t. Darbas ne visą dieną, kad nebūtų išnaudojimo ir žmogus turėtų laiko tobulinimuisi, jei nusprendžia, kad nori šiek tiek daugiau nei pašalpa. Nauda visokeriopa: žmogus neskursta, dirba visuomenei naudingą darbą. Manau, visos išsivysčiusios (ir ne tik) šalys puikiai gali tai užtikrinti, tereikia protingo surenkamų mokesčių paskirstymo. Ir galbūt netrūktų žmonių, kuriems toks gyvenimo būdas patiktų: iš ryto pasodini medelių, palaistai gėles, po pietų eini į biblioteką arba į kiną, maitiniesi sveikai ir negausiai . Jokių draskymųsi dėl karjeros, dėl atlyginimo, dėl efektyvumo, jokios baimės, kad išmes iš darbo.
                              Realiai matome kaip tai veikia. Viešieji darbai niekam nepatinka, nes tai yra gėda, nudirbami neefektyviai, pvz. per dieną surenka 50 numestų popierėlių Žmonės lanko kursus šiaip, dažnai dirba nelegaliai ir gauna pašalpas.

                              Comment


                                Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                Čia gera tema. Tarkim prieš n metų norint pagaminti 100 kibirų per tam tikrą laiką, reikėjo 30 žmonių, o šiandien užtenka 10. Ką veikti tiems 20, kurie tapo nereikalingi? Produktyvumo be galo didinti negalima, reikia atsižvelgti į paklausą. Tobuloje visuomenėje žmonės tiesiog turėtų daugiau laisvalaikio, galėtų daugiau laiko skirti pomėgiams, savišvietai, kelionėms. Juk kibirus gamina robotai , žmogus gali ilsėtis. Tačiau kyla problema. Tie, kurie negamina kibirų, negali mėgautis laisvalaikiu, nes gurgia skrandis . Kitaip sakant, turi susirasti kitokios veiklos, už kurią kas nors mokėtų pinigus.
                                Lygiai tokią pačią problemą sprendė dar romėnai prieš 2000 metų. Tuometiniai išminčiai aiškino, kad technikos naujovių nereikia - nes tuomet nebereikės vergų, vergus teks paleisti į laisvę, o šie neturės ką veikti. Žodžiu, visiškas "tvarkos" žlugimas.

                                Iš 2000 metų perspektyvos matom, kad nebuvo jie teisūs. Vergovė žlugo (su įvairiom jos formos, baigiant Gulagu) - nes prievartinis darbas neapsimoka. O pašalpų mokėjimas už nieką (Romos imperijos laikais tai vadinosi "duonos ir žaidimų") veda prie to, kad nėra prasmės stengtis.

                                Comment


                                  Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                                  Lygiai tokią pačią problemą sprendė dar romėnai prieš 2000 metų. Tuometiniai išminčiai aiškino, kad technikos naujovių nereikia - nes tuomet nebereikės vergų, vergus teks paleisti į laisvę, o šie neturės ką veikti. Žodžiu, visiškas "tvarkos" žlugimas.

                                  Iš 2000 metų perspektyvos matom, kad nebuvo jie teisūs. Vergovė žlugo (su įvairiom jos formos, baigiant Gulagu) - nes prievartinis darbas neapsimoka. O pašalpų mokėjimas už nieką (Romos imperijos laikais tai vadinosi "duonos ir žaidimų") veda prie to, kad nėra prasmės stengtis.
                                  Tuo metu buvo pasaulyje kokia nors šalis, kuri būti tiek pasiekusi kiek romėnai be vergijos? Žlugo dėl visai kitokių priežasčių nei prievartinis darbas. Su SSRS irgi panaši situacija, prievartinio darbo metu ekonomika kilo geometrine progresija, o šalis žlugo "socializmo" viršūnėje vadinkim taip.
                                  Paskutinis taisė Lettered; 2012.05.03, 10:34.
                                  Flickr

                                  Comment


                                    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                                    Lygiai tokią pačią problemą sprendė dar romėnai prieš 2000 metų. Tuometiniai išminčiai aiškino, kad technikos naujovių nereikia - nes tuomet nebereikės vergų, vergus teks paleisti į laisvę, o šie neturės ką veikti. Žodžiu, visiškas "tvarkos" žlugimas.

                                    Iš 2000 metų perspektyvos matom, kad nebuvo jie teisūs. Vergovė žlugo (su įvairiom jos formos, baigiant Gulagu) - nes prievartinis darbas neapsimoka. O pašalpų mokėjimas už nieką (Romos imperijos laikais tai vadinosi "duonos ir žaidimų") veda prie to, kad nėra prasmės stengtis.
                                    Prievartinis darbas senovės Romoje ir SSSR yra skirtingos prigimties reiškiniai. Antikinė vergija - tai priemonė civilizacijai ir kultūrai sukurti ir egzistuoti. O Gulagas - populiacijos kontrolė.

                                    nes prievartinis darbas neapsimoka
                                    Romėnai nemąstė tokiais principais, kaip čia kažką daryti, kaip labiausiai apsimoka. Jie neturėjo biudžetino planavimo ir švaistė resursus. Klasikinis antikos žmogus nebuvo šiuolaikinis homo economicus ir nelaikė darbo nei vertybe nei normalia būsena, kaip kad dabar. Nes manė, kad žmogus gali turėti ir tauresnių bei prasmingesnių užsiėmimų gyvenime.

                                    Comment


                                      Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                      Natūralu, maždaug tiek žmonių turi geras pajamas, nes yra specialistai, įmonių savininkai.
                                      Be abejo natūralu. Problema tik tame, kad kaip ir pats kapitalizmas tai iš principo yra "baigtinė" sistema. Ta prasme, kad ji iš principo yra nepajėgi stabiliai funkcionuot ir kažkada pasiekiamas tas taškas kada tenka spaust "reset" ir pradėt nuo nulio. Minėtas "reset" gali būti koks nors pilietinis karas, revoliucija, ekonominis krachas ar pan kataklizmas. Nežinau ar tai taip jau gerai. Bent jau aš visiškai neturiu jokio noro jame sudalyvauti.

                                      Comment


                                        Parašė a_p Rodyti pranešimą
                                        Be abejo natūralu. Problema tik tame, kad kaip ir pats kapitalizmas tai iš principo yra "baigtinė" sistema. Ta prasme, kad ji iš principo yra nepajėgi stabiliai funkcionuot ir kažkada pasiekiamas tas taškas kada tenka spaust "reset" ir pradėt nuo nulio. Minėtas "reset" gali būti koks nors pilietinis karas, revoliucija, ekonominis krachas ar pan kataklizmas. Nežinau ar tai taip jau gerai. Bent jau aš visiškai neturiu jokio noro jame sudalyvauti.
                                        O kas yra gerai šiuo atveju?
                                        Flickr

                                        Comment


                                          Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                          Realiai matome kaip tai veikia. Viešieji darbai niekam nepatinka, nes tai yra gėda, nudirbami neefektyviai, pvz. per dieną surenka 50 numestų popierėlių Žmonės lanko kursus šiaip, dažnai dirba nelegaliai ir gauna pašalpas.
                                          Čia jau lietuviško mentaliteto problema. Ir palyginus lengvai išsprendžiama įprastiniais metodais.
                                          Kitą vertus, netgi nesu tikras ar tai problema. Iš tikro tai visiškai nesvarbu kiek tų popierėlių surenkama, svarbu kad žmogus neiškrenta iš darbo dienos ritmo, nepraranda savidisciplinos, lieka visuomėnėje ("tarp žmonių") ir t.t..

                                          Bet kaip ir visur, vienur patrauki kitur išyra. Tokiu būdu valstybė imtų konkuruoti su tose nišose egzistuojančiu verslu. Jei tokio verslo nėra, tai tvarkoj. O jei yra, tai jam tektų užsidaryt.

                                          Plius visos tos piktnaudžiavimo problemos. Pvz vokiečiai yra įvedę taip vadinamus "vieno euro" darbus. Valstybė ribotą laiką moka algą (panašią į bedarbių pašalpas), verslas moka 1 eurą + mokesčius.
                                          Idėja labai kilni - žmonėms duodamas šansas "užsikabint". Be to jau dirbant yra gerokai daugiau šansų susirast kitą darbą, nes jei parašai kad "bedarbis" potencialus darbdavys ima kreivai žiūrėt.
                                          Rezultatas yra toks, kad verslas ėmė tuom piktnaudžiaut.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X