Istorija, be abejo, kartojasi, tik tie nauji ciklai nebeturi tų formų ir to intensyvumo, kaip anksčiau. Kas nors (iškyrus Tsiprą ir Putiną) tikisi bismarkizmo/hitlerizmo grįžimo Vokietijoje? Jei - ne kodėl, jei istorija taip jau kartojai?
Manau, kad Rusijos įtaka regione išliks, bet pereis į labiau rafinuotas, minkštesnes formas. Kaip ten bebūtų, kad išliktų šiuolaikinio pasaulio žaidėja, Rusija privalės prisitaikyti. Rusijos įsivaizduojamos galimybės nėra suderinamos su jos aktualu - ir anksčiau ar vėliau tai bus suvokta. Kas vyksta šiuo metu kaip tik padeda Rusijai šalto dušo būdu tą liūdną realizaciją pripažinti.
Bet tiek to apie rusus. Tikrai stipresnieji žiūri į save, o ne kitus. Didžiausia klaida Lietuvos istoriografijoje yra tas kvailas Rusijos, Lenkijos ir kitų kaimynų kaltinimas dėl kvintesenciškai vidinių Lietuvos bėdų. Kodėl mes buvome Rusijos įtakos orbitoje? O gi todėl - kad patys prie jos sukomės, link jos oscillavom savo elgesiu ... Kas buvo Algirdo žmona/Jogailos motina? Vis dar naiviai idealizuojame Žalgirio mūšį ir panašius įvykius , kurie fundamentaliai Lietuvos kultūrinius-vertybinius vektorius šimtmečiams pasuko į Rytus. Matyt dėl tos fundamentalios mūsų išskirtinumo iliuzijos didelę laiko dalį praleidom neįsileisdami arba labai pavėluotai į LDK/Ržečpospolitą įsileisdami tikras vakarietiškas vertybes apsprendžiančius institutus - universalios nuoavybės teisę, kitas individo laisves ir t.t. Drįsčiau teigti, kad tik 1990 metais Lietuva per visą savo istoriją pirmą kartą vienareikšmiškai atsisakė tos vaikiškos pseudo-išskirtinumo ligos ir pasirinko aiškų - nors ir ne originalų - vertybinį kelią. Kuo toliau juo eisim, tuo labiau sunkiai būsime bet kokioms galimoms Rusijos imperializmo atmainoms pasiekiami.
Manau, kad Rusijos įtaka regione išliks, bet pereis į labiau rafinuotas, minkštesnes formas. Kaip ten bebūtų, kad išliktų šiuolaikinio pasaulio žaidėja, Rusija privalės prisitaikyti. Rusijos įsivaizduojamos galimybės nėra suderinamos su jos aktualu - ir anksčiau ar vėliau tai bus suvokta. Kas vyksta šiuo metu kaip tik padeda Rusijai šalto dušo būdu tą liūdną realizaciją pripažinti.
Bet tiek to apie rusus. Tikrai stipresnieji žiūri į save, o ne kitus. Didžiausia klaida Lietuvos istoriografijoje yra tas kvailas Rusijos, Lenkijos ir kitų kaimynų kaltinimas dėl kvintesenciškai vidinių Lietuvos bėdų. Kodėl mes buvome Rusijos įtakos orbitoje? O gi todėl - kad patys prie jos sukomės, link jos oscillavom savo elgesiu ... Kas buvo Algirdo žmona/Jogailos motina? Vis dar naiviai idealizuojame Žalgirio mūšį ir panašius įvykius , kurie fundamentaliai Lietuvos kultūrinius-vertybinius vektorius šimtmečiams pasuko į Rytus. Matyt dėl tos fundamentalios mūsų išskirtinumo iliuzijos didelę laiko dalį praleidom neįsileisdami arba labai pavėluotai į LDK/Ržečpospolitą įsileisdami tikras vakarietiškas vertybes apsprendžiančius institutus - universalios nuoavybės teisę, kitas individo laisves ir t.t. Drįsčiau teigti, kad tik 1990 metais Lietuva per visą savo istoriją pirmą kartą vienareikšmiškai atsisakė tos vaikiškos pseudo-išskirtinumo ligos ir pasirinko aiškų - nors ir ne originalų - vertybinį kelią. Kuo toliau juo eisim, tuo labiau sunkiai būsime bet kokioms galimoms Rusijos imperializmo atmainoms pasiekiami.
Comment