Lietuvos ekonomikos aktualijos

[abruo]

Absoliučiai nerealus aptarnavimas, kad VU kada nors būtų kam nors tokie dalykai rūpėję..

Deja, universitetų lygmeniu dažnokai daugiau kalbama apie asmenybės ugdymą ir pan., daugybė dėstytojų net atvirai tyčiojasi iš minties, kad universitetas turi rengti darbo rinkai.

LR Universitetų nutolimas nuo darbo rinkos ir bus peilis jų (daugumos) nugaroj. Anksčiau greičiau nei vėliau.

Universiteto paskirtis nėra rengti darbo rinkai. Dėstytojai tyčiodamiesi iš šitos minties gerai daro. Aš taip pat tyčiojuos. Rinkai rengia profesinės mokyklos, kolegijos. Kaip supratau iš pliumbum aprašymo, tai jos jau ir Lietuvoje daro pakankamai gerai, profesionaliai. O universiteto paskirtis yra visai kita. Gaila, kad daugybė žmonių Lietuvoje vis dar nesupranta, kam eina į universitetą. Jei nori būti paruoštas darbo rinkai – eik į profesinę arba kolegiją. O paskui sustoja į VU tokie į darbo rinką norintys kuo greičiau pasinerti studentai ir verkšlena paskui, kad, matai, niekas jų į darbą nepriima diplomu pamojavus. Galvoti reikia. Nebe sovietmetis, kada V. Kapsuko universiteto diplomas garantuodavo šiltą vietą kur nors kontoroj.

[senasnamas]

Universiteto paskirtis nėra rengti darbo rinkai.

Tada nereikia priimti tiek studentų, nes negali būti, kad visa tauta vien mokslininkai . Aukštasis mokslas padarytas prieinamas visiems, tai ir jo lygis atitinkamas. Žr. universitetų reitingus. Būtų normali atranka, normalūs reikalavimai, aukštesnis dėstymo lygis, tai universitetams nereikėtų aiškintis, kad jie ruošia ne "darbininkus". Tada į universitetus patektų gabiausi, kurie baigę studijas su diplomu darbo biržoje tikrai nemojuotų. Darbdaviai išgraibstytų juos iš paskutinių kursų, nes žinotų, kad jei studijuoja universitete, vadinasi, yra didesnių nei vidutiniai sugebėjimų.

[nomad]

Ne, visų mokslo įstaigų paskirtis yra ruošti darbo rinkai. Tik skirtingo lygio rinkoms.

[Egiuxz]

Universiteto paskirtis nėra rengti darbo rinkai. Dėstytojai tyčiodamiesi iš šitos minties gerai daro. Aš taip pat tyčiojuos. Rinkai rengia profesinės mokyklos, kolegijos. Kaip supratau iš pliumbum aprašymo, tai jos jau ir Lietuvoje daro pakankamai gerai, profesionaliai. O universiteto paskirtis yra visai kita. Gaila, kad daugybė žmonių Lietuvoje vis dar nesupranta, kam eina į universitetą. Jei nori būti paruoštas darbo rinkai – eik į profesinę arba kolegiją. O paskui sustoja į VU tokie į darbo rinką norintys kuo greičiau pasinerti studentai ir verkšlena paskui, kad, matai, niekas jų į darbą nepriima diplomu pamojavus. Galvoti reikia. Nebe sovietmetis, kada V. Kapsuko universiteto diplomas garantuodavo šiltą vietą kur nors kontoroj.

Palyginimui: techniniai dalykai mokomi tiek universitete, tiek kolegijoje, bet tam tikrus atestatus gausi tik turėdamas bent jau bakalaurą. Tai kaip ten, "universitetai neruošia darbo rinkai"?

[senasnamas]

A. Sysas: mes velkamės uodegoje

„Palyginti su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, kuriose tos gerovės yra šiek tiek arba kur kas daugiau nei Lietuvoje, mes velkamės uodegoje. Vertindami perskirstymą per biudžetą, socialinę atskirtį tarp turtingiausiųjų ir vargingiausiųjų, turime pastebėti, kad Lietuvoje atskirtis yra didžiausia, perskirstymas – mažiausias. Vargu ar mes galime sakyti, kad šiandieną einame gerovės valstybės keliu“, – kalba socialdemokratas.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...#ixzz3Xaj7auFs
Ko galima tikėtis iš politikų, kurie būdami valdžioje tesugeba paapgailestauti, kad velkamės uodegoje?
Geras sakinys

Pasak A. Syso, socialdemokratai yra įsipareigoję kurti gerovės valstybės modelį, tačiau tarp socialdemokratų yra daug liberalų.

[Eidvis]

Sysas nori padidinti mokesčių per biudžetą perskirstymą. Kitaip sakant nori pakelti mokesčius ir galvoja, kad tai labai gera mintis, o tie, kurie nepritaria jai - liberalai Ačiū dievui toje vyriausybėje dar yra tokių liberalų.

[John]

A. Sysas: mes velkamės uodegoje

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...#ixzz3Xaj7auFs
Ko galima tikėtis iš politikų, kurie būdami valdžioje tesugeba paapgailestauti, kad velkamės uodegoje?
Geras sakinys

Duok dieve, kad Lietuvai pavyktų išvengti A.Syso įsivaizduojamos "gerovės valstybės".

[haveimooed]

mažas perskirstymas mokesčiais sąlygoja pusbadžiu gyvenančius pensininkus, į ligonines nepriimamus ligonius, greitąsias, kurių provincijoje reikia laukti pusvalandžiais ir vaikus kurie valgo du kartus per dieną, iš kurių valstybės finansuojamas tik vienas, o kitas suaukojamas žmonių per visokius gelbėkit vaikus. nuo visiško skurdo kol kas gelbėja tik es parama ir emigracija, nes nebūtų iš ko ir infrastruktūros vystyti ir būtų žymiai daugiau bedarbių.

[Lettered]

Duok dieve, kad Lietuvai pavyktų išvengti A.Syso įsivaizduojamos "gerovės valstybės".

O tai mes norim tapti skandinavais, ar kažkuom kitu?

[John]

O tai mes norim tapti skandinavais, ar kažkuom kitu?

O skandinavai tapo skandinavais irgi pradėję nuo gerovės valstybės ar visgi kažko kito?

[Lettered]

O skandinavai tapo skandinavais irgi pradėję nuo gerovės valstybės ar visgi kažko kito?

Tikrai nepradėjo nuo tokios praktikos, jog mokesčių nemokėjimas yra kietas dalykas.

[Eidvis]

/\
Būtent, Lietuvai pirmiausiai reikia su šešėliu ir vokeliais susitvarkyti, tada perskirstymas per biudžetą automatiškai išaugs, nes patys mokesčiai Lietuvoje tikrai nėra labai jau maži, tiesiog jų surinkimas nevykęs. O Sysas kalba ne apie skandinavišką modelį, jeigu jis apie jį kalbėtų, tai siūlytų būdus kaip kovoti su korupcija ir šešėline ekonomika, tačiau tokiem pasiūlymam reikia proto ir kūribiškumo. Jis kalba apie Graikišką modelį, kai išlaidos yra didinamos nežiūrint nieko ir pačiais brutualiausiais būdais, nes gi vaikai miršta iš alkio, laukti nėra ko.

[Sula]

O skandinavai tapo skandinavais irgi pradėję nuo gerovės valstybės ar visgi kažko kito?

O kada jie "pradėjo"?

[Eidvis]

Paaiškina Skandinavijos socializmo mitą:

[Silber418]

Pagyrūnai amerikiečiai. Pačių spauda pastaraisiais metais tik ir trimituoja apie galimybes taikyti Skandinavišką modelį, nes atskirtis tarp paprastų žmonių ir turtingiausiųjų tampa protu nesuvokiama. Vidutinei šeimai Skandinavijoje ar Šveicarijoje tikrai geriau negu JAV. Žinau žmonių, kurie išvyko iš Skandinavijos į JAV ir tų, kurie atvyko čia iš ten, patirtį.
Vidutinei klasei JAV šiuo metu ne patys geriausi laikai. (Šaltinis)

P.S. bent prieš kelis metus norvegų ir švedų turtas buvo vertinamas panašiai kaip amerikiečių: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...alth_per_adult. Plius, daug nemokamų paslaugų ir kt.

[Eidvis]

Skandinavijoj viskas tvarkoj, tik vaisius reikia raškyti kai jie nunoksta, dėl to Lietuvai kol kas netinka dideli mokesčiai. Pati Skandinavija iškilo 1950-1970 ant laisvos rinkos pagrindų. Kurie veikia ir dabar, dėl ko tikriausiai atsirado erdvės didesniems mokesčiams. Jeigu mes galvojame, kad mes jau pakankamai užaugome, galime savo augimą lėtinti pereidami prie socializmo - tai tada ok. Bet aš norėčiau, kad mes labiau ir greičiau pasivytumėm tą pačią Skandinaviją.

[Silber418]

Taip, būtent. Lietuva turėtų tapti pakankamai turtinga, kad galima būtų keisti mokesčių sistemą ir pan.

[andyour]

Pagyrūnai amerikiečiai. Pačių spauda pastaraisiais metais tik ir trimituoja apie galimybes taikyti Skandinavišką modelį, nes atskirtis tarp paprastų žmonių ir turtingiausiųjų tampa protu nesuvokiama. Vidutinei šeimai Skandinavijoje ar Šveicarijoje tikrai geriau negu JAV. Žinau žmonių, kurie išvyko iš Skandinavijos į JAV ir tų, kurie atvyko čia iš ten, patirtį.
Vidutinei klasei JAV šiuo metu ne patys geriausi laikai. (Šaltinis)

P.S. bent prieš kelis metus norvegų ir švedų turtas buvo vertinamas panašiai kaip amerikiečių: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...alth_per_adult. Plius, daug nemokamų paslaugų ir kt.

Gerovė priklauso nuo to kiek daug dirbi. Kuo daugiau dirbi, tuo daugiau gerovės. Žmonės patys pasirenka kiek jiems dirbti remdamiesi šia diena. Valstybė motyvuoti daugiau dirbti galėtų dideliais mokesčiais, t.y. palikdama žmogui nedaug pinigų, kad jis nuolat norėtų daug dirbti, nes didėjant pajamoms, mažėja noras dirbti. Valstybė už gausius mokesčius suteiktų paslaugų, apie kurias žmogus mąsto tik patekus į bėdą - pvz. ligoninė, arba kai pasensta - pensija. Čia aiškus aš žiūriu iš Lietuvos pozicijos. Vakaruose mentalitetas kitoks, gal jie pasirūpina pensijomis iš anksčiau.

[andyour]

Taip, būtent. Lietuva turėtų tapti pakankamai turtinga, kad galima būtų keisti mokesčių sistemą ir pan.

Mokesčiai turėtų būti tiek dideli, kad kapitalas nerastų alternatyvų kitose valstybėse. Kalbant apskritai apie visą verslą, ne apie pavienius atvejus. Tuo labiau, kad dabar mums reikia pritraukti kapitalo.

[senasnamas]

Gerovė priklauso nuo to kiek daug dirbi. Kuo daugiau dirbi, tuo daugiau gerovės. Žmonės patys pasirenka kiek jiems dirbti remdamiesi šia diena. Valstybė motyvuoti daugiau dirbti galėtų dideliais mokesčiais, t.y. palikdama žmogui nedaug pinigų, kad jis nuolat norėtų daug dirbti, nes didėjant pajamoms, mažėja noras dirbti.

Visi sakiniai klaidingi . Svarbu ką dirbi, kaip ir kur. Ne visada viršvalandžiai ar darbas dviem etatais lemia atitinkamą gerovę. Dideli mokesčiai kaip tik atbaido nuo darbo, nes matai, kad tavo pastangos nuplaukia kažkur kitur. Tada ieškoma, kaip mokesčių išvengti, ieškoma darbo ten, kur mokesčiai mažesni, arba visai nedirbama. Lietuvoje mažiausiai uždirbantys apmokestinami neadekvačiai daug. Daugelyje pažangesnių šalių mažiausiai uždirbantys moka tik simbolinius mokesčius. Valstybė išlošia jau vien iš to, kad tokiems nereikia mokėti pašalpų. Jei Lietuvoje būtų mažesni mokesčiai mažai uždirbantiems (ir apskritai dirbantiems pagal darbo sutartis), išnyktų tie ilgalaikiai bedarbiai, kurie teigia, kad "oficialiai dirbti jiems neapsimoka". Tarkim, kad darbuotojas gautų į rankas 400 eur., visa darbo vietos kaina su visais mokesčiais yra 662 eur. Tai yra 65 proc. apmokestinimas! Ar tokia mokesčių našta labai motyvuoja dirbti daugiau? Pamažinus apmokestinimą per pusę, darbuotojas papildomai gautų 100+ eurų. Tokiame pajamų lygyje tai jaučiamas padidėjimas ir kai kurie turbūt imtų galvoti, kad dirbti gal ir apsimoka. Padidėtų motyvacija dirbti legaliai ir mokėti mokesčius.