Lietuvos ekonomikos aktualijos

[ViR2]

Nelaikyciau tai nuopelnu, veikiau nesikisa nes nezino, kaip padaryt geriau.

Ministras apie ekonomika nesupranta nei mikro nei makro lygiu, ministerijos viduj gan nemazas chaosas, o ten dirbanciu zmoniu "darbo indelis" vertinamas tuo, kiek koridoriuj nesi popieriu rankoj. Pastaruoju atzvilgiu finminas yra unikalus tarp visu ministeriju, nes atejus rytu saules nesejams, ministerijos kultura pasikeite ir dabar visi iki vieno ten eina su popieriais rankoj )

Finansu komitetams vadovavo Brudauskas, kuris apart planines nieko nesupranta, kas vyksta.
Atvesaite - buvo dur... su entuziazmu, ja pakeite Gustas, kuris neturi nei entuziazmo, nei perdaug koses, bet nesikisa, neissisoka ir realiai daro viska, ka paliepia prezidentura.

Nezinau, kuom galima sia vyriausybe pagirt, jei ji tik joja pasinaudodama ankstesnes vyriausybes vaisiais, o vienintelis dalykas, kas ja laiko ir neleidzia drozt i sona laukais - tvirta prezidenturos ranka. Sunku isivaizduot kas butu, jei Prezidente butu pralosus tokiam veikejui, kaip Balcytis. Speju, kad matytume fejerverkus is TVF ir reitingu agenturu.

[Lettered]

Nelaikyciau tai nuopelnu, veikiau nesikisa nes nezino, kaip padaryt geriau.

Ministras apie ekonomika nesupranta nei mikro nei makro lygiu, ministerijos viduj gan nemazas chaosas, o ten dirbanciu zmoniu "darbo indelis" vertinamas tuo, kiek koridoriuj nesi popieriu rankoj. Pastaruoju atzvilgiu finminas yra unikalus tarp visu ministeriju, nes atejus rytu saules nesejams, ministerijos kultura pasikeite ir dabar visi iki vieno ten eina su popieriais rankoj )

Finansu komitetams vadovavo Brudauskas, kuris apart planines nieko nesupranta, kas vyksta.
Atvesaite - buvo dur... su entuziazmu, ja pakeite Gustas, kuris neturi nei entuziazmo, nei perdaug koses, bet nesikisa, neissisoka ir realiai daro viska, ka paliepia prezidentura.

Nezinau, kuom galima sia vyriausybe pagirt, jei ji tik joja pasinaudodama ankstesnes vyriausybes vaisiais, o vienintelis dalykas, kas ja laiko ir neleidzia drozt i sona laukais - tvirta prezidenturos ranka. Sunku isivaizduot kas butu, jei Prezidente butu pralosus tokiam veikejui, kaip Balcytis. Speju, kad matytume fejerverkus is TVF ir reitingu agenturu.

Nedarymas visokių revoliucijų mokestinėje, teisinėje sistemoje ir stabilių finansų palaikymas irgi dalinai naudingas, investuotojams ir verslui gana svarbu stabili mokestinė ir teisinė bazė, o visą kitą padaro rinka.

[Tomas]

A.Butkevičius nefeilina su PR - išbandė Teslą S:
http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-...esla-vairo.htm

[Galis]

A.Butkevičius nefeilina su PR - išbandė Teslą S:
http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-...esla-vairo.htm

tame straipsnyje yra daug svarbesniu minciu nei butkeviciaus pasivazinejimas, ir dar "i tema", bet sirdziai turbut neisakysi...

[Sula]

tame straipsnyje yra daug svarbesniu minciu nei butkeviciaus pasivazinejimas, ir dar "i tema", bet sirdziai turbut neisakysi...

Kur tas numatomas Karmėlavos aplinkkelis eis?

[pauliaK]

„Swedbank“: metų trukmės indėlis vertas 0% palūkanų

Antras pagal dydį šalies bankas „Swedbank“ už metų trukmės terminuotą indėlį vietine valiuta nustojo siūlyti palūkanas.

„Swedbank“ yra pirmasis šalyje bankas, įvedęs 0% palūkanas už metų trukmės indėlį.

Iki šio sprendimo „Swedbank“ už metų trukmės terminuotą indėlį eurais siūlė 0,2% metines palūkanas, vėliau jos buvo sumažintos iki 0,15%.

Šiuo metu palūkanos (0,05%) banke būtų pasiūlytos nebent dedant indėlį internetu.

Bendrovės „Swedbank“ atstovai trečiadienį VŽ aiškino, kad toks žingsnis buvo žengtas, nes bankui šiuo metu nereikia skolintis. Ketvirtadienį atsiųstame platesniame banko komentare Remy Saltersas, „Swedbank“ Finansų tarnybos vadovas, VŽ sako, jog nulinių palūkanų taikymas turi keletą priežasčių, viena jų Europos centrinio banko (ECB) taikomos rekordiškai žemos bazinės palūkanų normos.

„Visų pirma, ECB šiuo metu taiko rekordiškai žemas bazines palūkanų normas, todėl atitinkamai mažėja paskolų palūkanos ir palūkanos už indėlius. Tai, žinoma, gera naujiena gyventojams, kurie turi paskolą ar planuoja skolintis, nes bankui mokamos palūkanos yra žemos, tačiau norintiems uždirbti iš pinigų laikymo indėliuose reiktų galvoti apie kitas alternatyvas. Kita svarbi priežastis ‒ Lietuvoje registruoti bankai moka dideles indėlių draudimo įmokas. Logiška, kad, kuo šie kaštai didesni, tuo galimybės mokėti aukštesnes indėlių palūkanas yra mažesnės“, – teigia p. Saltersas.

Simbolinės palūkanos

Kiti du didieji bankai panaikinti palūkanų už metų trukmės indėlį eurais kol kas nesiryžo, tačiau palūkanos – labiau simbolinės.

SEB bankas už tokį indėlį siūlo 0,1%, DNB bankas – 0,05% metines palūkanas. Mažesniuose šalies bankuose palūkanos didesnės, o didžiausias siūlo Rusijos kapitalo bankas „Meridian Trade Bank“ (anksčiau veikė SMP vardu), mokantis 1,1% palūkanų.

Kredito unijos už metų trukmės terminuotus indėlius eurais moka iki 2,2% palūkanas.

Plačiau: http://vz.lt/article/2015/4/17/swedb...#ixzz3XYwXpcZy

[dr-rox]

Prisidėsiu dar apie jaunimą, švietimą ir emigracijas. Pernai su projektu važinėjau po mokyklas Lietuvoj, tai kiek teko kalbėtu su vyresnių klasių moksleiviais, sakyčiau ganau daug nenori mokytis Lietuvoje ir prioritetą teikia užsienio universitetams. Klausiami, ar baigę užsienyje jie grįžtų atgal, kažkiek susimąstydavo ir daugelis atsakydavo, kad liktų ten, nes vis tiek per studijas susirastų draugų, o Lietuvoj iš esmės nėra perspektyvų ateičiai jokiose profesinėse srityse apskritai plius čia nėra ir šiaip ką veikti. Kiti, gal ne tokie drąsūs tiesiogiai išvykimui, sakydavo, kad norėtų į Vilnių, ten praktiką atlikti kokioj nors užsienio įmonėj ir tada su ta patirtim ieškotis darbo užsienyje. Arba įstoti bet kur ir pirmais kursais aktyviai ieškoti studijų užsienyje nes būtų daugiau laisvo laiko paieškoms. Klausiami, kaip įsivaizduotų Lietuvą po 10 metų, atsakydavo įvairiai, sakyčiau didesnė pusė visgi mąstė, jog bus geriau. Tai tada sakau, jei bus geriau, ar tikrai verta išvykti. Tada sako, na, gal, bet vis tiek nebus taip gerai, ką jie galėtų pasiekti ne Lietuvoj ir vėl - Lietuvoj nėra ką veikti. Aišku buvo ir optimistų, kurie nori pasilikti ir kažką daryti čia, nes patinka kraštas, šeima ir pan. Bet bendra gaida tokia labiau emigracinė.
Čia pasimėtė keletas straipsnių apie ale šių laikų tas vadinamas Y kartas ir prioritetus, tai dabartinė karta labiau vertina savo asmeninį laiką, netgi gal atsisakytų greitos karjeros dėl savo asmeninių pomėgių ir pan. T.y. žmonėms darbas turi būti labai suderinamas su jų asmeniniu gyvenimu, darbas dėl aukštų rezultatų truputį praranda svarbą. Ir va čia įsipaišo tas "nėra ką veikti". Žmonėms svarbu kažkokie įspūdžiai, veikla, socialinis gyvenimas, aplinka. Ar galime konkuruot su kitom šalim? Na, .. sunkokai matyt..
Taigi, nors aš kažkaip vis optimistiškai žiūriu į Lietuvą, nors tas realistinis aspektas visgi neapleidžia irgi. O realu bus tai, kad labai stigs jaunimo, tai yra faktas. Ir dar gi gali labai stigti inovatyvaus jaunimo, kuris kurtų aukštą pridėtinę vertę. Keliuose startupų skatinimo renginiuose skirtuose studentams daugelis norėtų savo startupą kurti ne Lietuvoj. Ir čia gal kokie 85% kalbintų. Taigi, pas mus talentas nelabai nori užsilikti. Tad vargu, ar turėsime kokį nors lietuvišką ir pakankamai gerai žinomą produktą.
Optimistiniu atveju, nors tikiu, kad panašiai ir bus, tai bendrai gyvensime kiek geriau, tas "gerumas" nedidės labai sparčiai, bet į blogą neis. Truks jaunų žmonių kažkuriuo momentu, bet galbūt tada atsiras jau ir pargrįžėlių arba imigruos kas nors. Turėsim daugmaž vidutinės kokybės infrastruktūrą, gana paprastus miestus, nebūsim traukos centras didelis, bet labai nesiskųsim. Daug žmonių bus pamatę įvairios užsienio kultūros ir norės tokios čia. Tai žmonės turės keistis, ir gal į gerą pusę. Čia kaip užsienio investuotojų įmonėse, vienas pagrindinių faktorių, ką žmonės įvardina yra kultūra. Ir tą kultūrą jie tiesiog sugeria kiek tik gali - vadovavimo, bendravimo ir pan. Ir sugeria tik tuos gerus aspektus. Paskui išėję kitur tą išsinešą ir gal kažkiek paskleidžia kitoj vietoj. Kaip visuomenė manau tobulėjam, gan lėtai, bet atsikratom to vergiško kompleksuoto mąstymo. Tas manau įtakos ir ekonomiką ir užmojus. Šiaip kaip žmonės mes iš tikro galim mąstyti dideliais užmojais, čia kaip tie estai įvardino. Tas yra gerai. Su laiku gal atsiras ir daugiau gebėjimų bei drąsos juos realiai įgyvendint.

[dr-rox]

Dar gi vieną pasakymą prisiminiau, toks gana geras atspindys lietuviškos daugumos atspindys - užsieny gyveni, kad gyventum, Lietuvoj - kad išgyventum

[pliumbum]

Gąsdina dar ir tai, kad socdemų populiarumas ir toliau išlieka nepateisinamai aukštas. Tai žada dar 4 metus nieko neveikimo.

Arba ne. Reitingai toli gražu neatspindi mandatų skaičiaus. Jau per 2012 m. rinkimus dešiniesiems nedaug trūko (mandatais, ne procentais). Bus daug mandatų pas socdemus, daug pas konservatorius (kurie nuneš vienmandates), daug pas liberalus. Truputį mažiau pas Puteikį. O tada jau likusi smulkmė - lenkai, zuokininkai, valstiečiai, darbiečiai, tvarkiečių likučiai. Toliau jau viską lems koalicijų žaidimai.

[senasnamas]

Klausiami, kaip įsivaizduotų Lietuvą po 10 metų, atsakydavo įvairiai, sakyčiau didesnė pusė visgi mąstė, jog bus geriau.

Aha, kai bus geriau, tada jau užsinorės grįžti. O tai kas tą gerovę turės sukurti?
Iš esmės vaikai atkartoja tai, kas vyrauja žiniasklaidoje ir ką girdi šeimoje. Mokykloje kokio nors patriotinio auklėjimo turbūt nė kvapo nelikę, o paskui stebimasi ko čia taip niekas į tą kariuomenę nenori, tėvynės nemyli - visi nori tik gauti, bet ne duoti.
Tas "nėra ką veikti" irgi nuvalkiota klišė. Ją dažniausiai kartoja tie, kuriems labiau patinka pramogos, o ne veikla. Veiklūs ir dykumoje randa užsiėmimų.
Šitą dalyką būtų galima kažkiek pataisyti per švietimą - skiriant dėmesio pedagogų kvalifikacijai, atlyginimams ir t. t. Suvargusi nuo algos iki algos gyvenanti mokytoja didelio optimizmo ir meilės šaliai vaikams neįpūs.

Palyginimui

Singapūre mokytoju tampa taip pat ne kiekvienas norintis. Potencialūs pedagogai atrenkami iš 30 proc. geriausių universitetų absolventų, bet ir tai ne visada padeda tapti mokytoju, nes dėl jų darbo vietos vyksta dideli konkursai.
Vidutinis mokytojo atlyginimas – 35 tūkst. eurų per metus. Be to, mokytojai gauna nemažai premijų, kurios priklauso nuo jo pedagoginės veiklos, profesinio lygio ir aktyvumo mokykloje.

http://www.delfi.lt/news/daily/educa...#ixzz3XZCTs4QB
Po visokių atrankų ir konkursų Singapūre turbūt yra garbė pasakyti, kad dirbu mokytoju. O pas mus mokytojais dažnai tampa tie, kuriems nepavyko įstoti ten, kur norėjo.
Kas iš Lietuvos politikų suvokia švietimo svarbą?

[Eidvis]

Kadangi pats esu gyvenęs tiek Londone, tiek Osle, tai žinau gyvenimą abiejuose sienos pusėse ir pasirinkau grįžti, kaip beje ir draugų pas mane jau tikriausiai daugiau tų, kurie grįžo, negu tų, kurie yra emigravę. Aš galvoju, kad šita situacija pasikeis. Tiesą sakant jinai jau nebėra tragiška, išvyksta panašiaip tiek, kiek ir sugrįžta ar imigruoja į LT. O ieškant priežasčių kodėl ta Lietuvos emigracija tokia didelė, tai daug kas pirštą bestų į ekonomiką, tačiau kažkodėl pas mus ir savižūdybių skaičius vienas didžiausių pasaulyje, nors pasaulio prasme Lietuvos ekonomika yra aukštumose. Mano supratimu tos didžiosios depresijos priežastys yra kitos, gali būti, kad įtakotos pereinamojo laikotarpio iš socializmo į kapitalizmą. Tačiau niekaip nesuprantu kodėl valdžia nesiima veiksmų šiai situacijai keisti. Aš galvoju, kad karui keliuose socialinės reklamos turėjo kur kas didesnę įtaką, nei baudų padidinimas. Taip ir čia, pritariu Senasnamas, kad svarbiausia yra žmones šviesti. Tik galbūt aš būčiau labiau linkęs tą daryti per socialines reklamas, ieškant kokio nors modernaus būdo bendrauti su jaunimu, galbūt per socialinius tinklus, per daininkus, žvaigždes ir pan., bet žinoma ir mokykloje atitinkamas švietimas turi būti. O šviesti yra ką, nes žmonės nelabai supranta, jog tame užjuryje nėra jokio ekonominio išsigelbėjimo. Jie palygina atlyginimus ir pradeda krautis lagaminus, kai ištiesų reikia lyginti ne tik atlyginimus, bet ir kainas, perspektyvas, galimybes, ir t.t. ir t.t. Reikia atžsižvelgti ir į tai, kad svetimoje šalyje imigrantui prasimušti yra kur kas sudėtingiau, nei savoje, jų ir atlyginimai yra daug mažesni, nei vietinių. Turbūt daug kas tarp savo pažįstamu turi emigrantų ir bent jau mano pusėje emigrantai tikrai negyvena geriau ir juo labiau nedirba geresnių darbų už tuos, kurie liko Lietuvoje. Svarbiausia, kad tiesa ir teisybė yra Lietuvos pusėje, o visą kitą tai jau yra nemokėjimas piarintis. Suprantu, kai yra emigruojama dėl tam tikrų specifinių priežasčių (dėl klimato, dėl noro pamatyti pasaulį ar gyventi milžiniškame mieste), tačiau ekonominės priežastys jau tikrai nebėra tos, dėl kurių vertėtų emigruoti ir tą valdžia žmonėms turėtų tinkama forma paaiškinti.

[Sula]

Kadangi pats esu gyvenęs tiek Londone, tiek Osle, tai žinau gyvenimą abiejuose sienos pusėse ir pasirinkau grįžti, kaip beje ir draugų pas mane jau tikriausiai daugiau tų, kurie grįžo, negu tų, kurie yra emigravę. Aš galvoju, kad šita situacija pasikeis. Tiesą sakant jinai jau nebėra tragiška, išvyksta panašiaip tiek, kiek ir sugrįžta ar imigruoja į LT. O ieškant priežasčių kodėl ta Lietuvos emigracija tokia didelė, tai daug kas pirštą bestų į ekonomiką, tačiau kažkodėl pas mus ir savižūdybių skaičius vienas didžiausių pasaulyje, nors pasaulio prasme Lietuvos ekonomika yra aukštumose. Mano supratimu tos didžiosios depresijos priežastys yra kitos, gali būti, kad įtakotos pereinamojo laikotarpio iš socializmo į kapitalizmą. Tačiau niekaip nesuprantu kodėl valdžia nesiima veiksmų šiai situacijai keisti. Aš galvoju, kad karui keliuose socialinės reklamos turėjo kur kas didesnę įtaką, nei baudų padidinimas. Taip ir čia, pritariu Senasnamas, kad svarbiausia yra žmones šviesti. Tik galbūt aš būčiau labiau linkęs tą daryti per socialines reklamas, ieškant kokio nors modernaus būdo bendrauti su jaunimu, galbūt per socialinius tinklus, per daininkus, žvaigždes ir pan., bet žinoma ir mokykloje atitinkamas švietimas turi būti. O šviesti yra ką, nes žmonės nelabai supranta, jog tame užjuryje nėra jokio ekonominio išsigelbėjimo. Jie palygina atlyginimus ir pradeda krautis lagaminus, kai ištiesų reikia lyginti ne tik atlyginimus, bet ir kainas, perspektyvas, galimybes, ir t.t. ir t.t. Reikia atžsižvelgti ir į tai, kad svetimoje šalyje imigrantui prasimušti yra kur kas sudėtingiau, nei savoje, jų ir atlyginimai yra daug mažesni, nei vietinių. Turbūt daug kas tarp savo pažįstamu turi emigrantų ir bent jau mano pusėje emigrantai tikrai negyvena geriau ir juo labiau nedirba geresnių darbų už tuos, kurie liko Lietuvoje. Svarbiausia, kad tiesa ir teisybė yra Lietuvos pusėje, o visą kitą tai jau yra nemokėjimas piarintis. Suprantu, kai yra emigruojama dėl tam tikrų specifinių priežasčių (dėl klimato, dėl noro pamatyti pasaulį ar gyventi milžiniškame mieste), tačiau ekonominės priežastys jau tikrai nebėra tos, dėl kurių vertėtų emigruoti ir tą valdžia žmonėms turėtų tinkama forma paaiškinti.

Jeigu pas mus pagrindinis akcininkas darbuotojų susirinkime pareiškia, kad "pirmą įstojusį į profsąjungą išmesiu kaip musę iš barščių". Ar įsivaizduojate tokį "pasiūlymą" Norvegijoje ar Britanijoje?

[senasnamas]

Valdžia rūpinasi tik elementariom ūkinėm problemom, kurias pabaksnoja Briuselis arba verslas, toliau į priekį nežiūri, idėjų nekuria. Nėra tiek protinio potencialo. Užuot ką nors dariusi su emigracijos problema, pavadina tai privalumu ir palieka viską savieigai. Taip yra, nes politikoje vyrauja ne asmenybės, o kabinetiniai vykdytojai. Jų rūpesčiai paprasti: neprarasti posto, nesusikompromituoti, išlikti po rinkimų.

Jeigu pas mus pagrindinis akcininkas darbuotojų susirinkime pareiškia, kad "pirmą įstojusį į profsąjungą išmesiu kaip musę iš barščių".

Čia kaip tik paskatinimas visiems stoti masiškai, nes panašu, kad su tokiais akcininkais gražiai susitarti neišeis. O pavienius tai, aišku, kad lengva nutildyti.

[Eidvis]

Jeigu pas mus pagrindinis akcininkas darbuotojų susirinkime pareiškia, kad "pirmą įstojusį į profsąjungą išmesiu kaip musę iš barščių". Ar įsivaizduojate tokį "pasiūlymą" Norvegijoje ar Britanijoje?

Aš sutinku, kad Lietuvai dar toli iki kokios Norvegijos verslo kultūros. Tačiau ar tikrai pagal tai renkamės kur gyventi? Jeigu žmogaus tikslas yra dirbti grūščiku, tai jam ta kultūra mažai rupės ir dirbti kokioj Norvegijoj gali ir labiau apsimokėti, tačiau jeigu žmogaus tikslas yra įgyti profesiją, padaryti karjerą, sukurti verslą ar pan. - tai jam tai daug lengviau padaryti Lietuvoje. Čia bendrai paėmus, o ne apie kažkokius unikalius atvejus.

[dts]

Aha, kai bus geriau, tada jau užsinorės grįžti. O tai kas tą gerovę turės sukurti?
Iš esmės vaikai atkartoja tai, kas vyrauja žiniasklaidoje ir ką girdi šeimoje. Mokykloje kokio nors patriotinio auklėjimo turbūt nė kvapo nelikę, o paskui stebimasi ko čia taip niekas į tą kariuomenę nenori, tėvynės nemyli - visi nori tik gauti, bet ne duoti.
Tas "nėra ką veikti" irgi nuvalkiota klišė. Ją dažniausiai kartoja tie, kuriems labiau patinka pramogos, o ne veikla. Veiklūs ir dykumoje randa užsiėmimų.
Šitą dalyką būtų galima kažkiek pataisyti per švietimą - skiriant dėmesio pedagogų kvalifikacijai, atlyginimams ir t. t. Suvargusi nuo algos iki algos gyvenanti mokytoja didelio optimizmo ir meilės šaliai vaikams neįpūs.

Palyginimui

http://www.delfi.lt/news/daily/educa...#ixzz3XZCTs4QB
Po visokių atrankų ir konkursų Singapūre turbūt yra garbė pasakyti, kad dirbu mokytoju. O pas mus mokytojais dažnai tampa tie, kuriems nepavyko įstoti ten, kur norėjo.
Kas iš Lietuvos politikų suvokia švietimo svarbą?

Turbūt pirmą syki pritarsiu komentaro autoriui dėl frazės "nėra ką veikti". Man po truputi ryškėja vaizdas, kad taip sakantieji domisi tik klubais, barais, koncertais ir kitomis pramogomis. Pabaigę mokslus tikisi 2000 Eur atlyginimo ir norėtų visus juos prašvilpti vėjais mano minėtose vietose.

[andyour]

Dar gi vieną pasakymą prisiminiau, toks gana geras atspindys lietuviškos daugumos atspindys - užsieny gyveni, kad gyventum, Lietuvoj - kad išgyventum

Kas turi proto, uždirbs ir Lietuvoje. Gerai apmokamų darbo vietų specialistams daugėja, daug pažįstamų grįžta dirbti į Lietuvą.

[andyour]

Valdžia rūpinasi tik elementariom ūkinėm problemom, kurias pabaksnoja Briuselis arba verslas, toliau į priekį nežiūri, idėjų nekuria.

Kol Lietuvoje nebus kapitalo koncentracija analogiška vakaruose, tol nebus tokios konkurencijos dėl darbo jėgos, tol nebus atlyginimų artimų vakarams. Nors specialistų atlyginimai jau artėja prie vakarų lygio.

[Egiuxz]

Kol Lietuvoje nebus kapitalo koncetracija analogiška vakaruose, tol nebus tokios konkurencijos dėl darbo jėgos, tol nebus atlyginimų artimų vakarams. Nors specialistų atlyginimai jau artėja prie vakarų lygio.

Litine išraiška. Airijoje pradedantieji programuotojai gauna apie 4k eurų. Ir Lietuvoje panašiai?

[Dainiulis]

Kuo toliau pastebiu, kad atsiranda daug pažįstamų, kurie gyveną Lietuvoje ir pinigus leidžia čia, o į darbus keliauja į užsienį. (Darbo grafikas: mėnuo ten, namuose dvi savaites ar kažkas panašaus). Kaip taisyklė darbininkiškų profesijų atstovai (izoliuotojai, skardininkai, pastolininkai, furistai, naftos platformų darb.). Kaip taisyklė jie pilnai patenkinti gyvenimu čia ir nežada emigruoti, tiesa su šeimom matosi retokai.

[andyour]

Litine išraiška. Airijoje pradedantieji programuotojai gauna apie 4k eurų. Ir Lietuvoje panašiai?

Airiai yra anglakalbiai ir yra šalia UK. Greičiausiai ir pačios jų kompanijos dirba kaip gen. rangovai, kai pas mus dažnai tik kaip subrangovai.
Be to, tie 4k euro čia greičiausiai su mokesčiais ir tikrai nepradedantiesiams