Parašė John
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąNelabai įsivaizduoju, kaip gyventojų mažėjimas ir senėjimas gali būti naudingas long term'e? Pvz. jaunimo per kelis dešimtmečius sumažėjo dvigubai, t.y. tie žmonės, kurie potencialiai mokės mokesčius, kurs bvp ir t.t. Emigrantų siunčiami pinigai yra naudingi tik short term'e. Geras dalykas tik tas, kad emigrantų mažėja, o grįžtančių daugėja, belieka tikėti, jog ir toliau laikysis panaši tendencija, nesinorėtų ateityje, jog vienam dirbančiam reiktų kelis pensininkus ir visus kitus pašalpinius išlaikyti.
Comment
-
Parašė deep'as Rodyti pranešimąKuo remiantis daromos išvados kad lietuviai už estus kietesni versle?
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąDidelės ir vidutinio dydžio lietuviškos įmonės, kokių Estija neturi.
Comment
-
Parašė deep'as Rodyti pranešimąEstija turi estiškas didelio ir vidutinio dydžio įmones. Kuo lietuviškos įmodės geresnės už estiškas?
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąTokio didelio masto emigracija, kokia buvo iki visai neseniai vargu ar liks ateityje. Lietuva bet kokiu atveju taps imigracijos traukos šalimi. Tada jau, aišku, reiks sugebėti atsirinkti, ką įsileisti, o ko ne.
Comment
-
Parašė deep'as Rodyti pranešimąKuo remiantis daromos išvados kad lietuviai už estus kietesni versle?
Eksportas Eurais (mlrd)
Kažkada Estija eksportavo kone tiek pat, kiek Lietuva, tačiau šiandieną Lietuva jau eksportuoja dvigubai daugiau. Taip galėjo nutikti dėl keletos priežasčių, tačiau mano supratimu pagrindinė yra ta, kad estai savo atlyginimus užkėlė aukščiau konkurencingumo ribos, dėl ko prarado konkurencingumą, dėl ko pradėjo stagnuoti verslas, ekonomika, suletėjo augimas, o Lietuva pagal BVP gyventojui aplenkė Estiją ir šita tendencija, bent jau pagal prognozes, turėtų išsilaikyti ir ateinančius kelis metus.Paskutinis taisė Eidvis; 2015.04.11, 13:27.
Comment
-
Estijoje pakeitus darbo santykių reguliavimą, sumažėjo nedarbas
Estija su susidomėjimu stebi Lietuvoje kilusias diskusijas dėl naujo socialinio modelio, teigia Estijos premjeras. Taavi Roivas Vilniuje pareiškė, kad Estijoje pakeitus darbo santykių reguliavimą, labai sumažėjo nedarbas.
„Aš labai domiuosiu tuo, ką ministras pirmininkas A.Butkevičius vadina naujuoju socialiniu modeliu. Tai man sužadina prisiminimus iš 2009 metų. Tuomet Estijoje darbo teisė buvo viena griežčiausių visame pasaulyje.
Mes nusprendėme tai pakeisti ekonominės krizės laikotarpiu ir po to nedarbo lygis stipriai nukrito ir iš tikro tai buvo pozityvus poveikis mūsų ekonomikai“, – bendroje Baltijos šalių premjerų spaudos konferencijoje penktadienį Vilniuje sakė T.Roivas.
Anot jo, šiuo metu tiek bendrovės, tiek profesinės sąjungos į pokyčius žvelgia teigiamai.
„Tiek kompanijos, tiek sąjungos mano, kad tai buvo teisingas dalykas, tad mes labai atidžiai stebime, kaip mūsų lietuviai draugai ir kolegos įgyvendins šiuos pakeitimus“, – teigė Estijos premjeras.
Tikisi sukurti naujų darbo vietų
Lietuvos darbdaviai vienareikšmiškai palaiko mokslininkų siūlomą socialinį modelį ir mano, kad svarbiausias klausimas – paprastesnis priėmimas į darbą, laisvesnis darbuotojų atleidimas bei modernesnis viršvalandžių skaičiavimas. Teigiama, kad naujas modelis padėtų sukurti apie 90 tūkst. naujų darbo vietų.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąTokioms išvadoms gal ir reikėtų rimtesnių pagrindimų, tačiau bent jau tokia mintis peršasi pastaruoju metu. Mano supratimu estai išpradžių varė daug geriau ekonomiškai už Lietuvą, nes sulaukė didelių investicijų iš Suomijos. Ir visą laiką Estija Lietuvą lenkė pagal investicijas, tačiau Lietuva Estiją pradėjo lenkti gamyboje - t.y. mūsų eksportas kilo daug sparčiau. Jeigu Estija sulaukė daugiau investicijų, ir nepaisant to Lietuva Estiją aplenkė pagal eksportą, tai peršasi mintis, kad taip nutiko dėl to, kad lietuviai yra verslesni arba Lietuvoje yra sudarytos geresnės sąlygos verlui augti.
Eksportas Eurais (mlrd)
Atvaizdas
Kažkada Estija eksportavo kone tiek pat, kiek Lietuva, tačiau šiandieną Lietuva jau eksportuoja dvigubai daugiau. Taip galėjo nutikti dėl keletos priežasčių, tačiau mano supratimu pagrindinė yra ta, kad estai savo atlyginimus užkėlė aukščiau konkurencingumo ribos, dėl ko prarado konkurencingumą, dėl ko pradėjo stagnuoti verslas, ekonomika, suletėjo augimas, o Lietuva pagal BVP gyventojui aplenkė Estiją ir šita tendencija, bent jau pagal prognozes, turėtų išsilaikyti ir ateinančius kelis metus.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąTokioms išvadoms gal ir reikėtų rimtesnių pagrindimų, tačiau bent jau tokia mintis peršasi pastaruoju metu. Mano supratimu estai išpradžių varė daug geriau ekonomiškai už Lietuvą, nes sulaukė didelių investicijų iš Suomijos. Ir visą laiką Estija Lietuvą lenkė pagal investicijas, tačiau Lietuva Estiją pradėjo lenkti gamyboje - t.y. mūsų eksportas kilo daug sparčiau. Jeigu Estija sulaukė daugiau investicijų, ir nepaisant to Lietuva Estiją aplenkė pagal eksportą, tai peršasi mintis, kad taip nutiko dėl to, kad lietuviai yra verslesni arba Lietuvoje yra sudarytos geresnės sąlygos verlui augti.
Eksportas Eurais (mlrd)
Atvaizdas
Kažkada Estija eksportavo kone tiek pat, kiek Lietuva, tačiau šiandieną Lietuva jau eksportuoja dvigubai daugiau. Taip galėjo nutikti dėl keletos priežasčių, tačiau mano supratimu pagrindinė yra ta, kad estai savo atlyginimus užkėlė aukščiau konkurencingumo ribos, dėl ko prarado konkurencingumą, dėl ko pradėjo stagnuoti verslas, ekonomika, suletėjo augimas, o Lietuva pagal BVP gyventojui aplenkė Estiją ir šita tendencija, bent jau pagal prognozes, turėtų išsilaikyti ir ateinančius kelis metus.
Radau 2012 metų 50 didžiausių kompanijų Baltijos šalyse listą. Nors jame dominuoja lietuviškos įmonės, manęs vistiek neįtikina, kad lietuviai yra kietesni versle. Visų pirma dėl to kad tai lemia šalies dydis + MN ir kelis kartus įtraukta Vilniaus Prekyba.
http://www.coface.bg/en/News-Publica...nomic-recovery
Kitas pavyzdys - Baltijos šalių biržoje yra sąlyginai nedidelė dalis verslo tačiau indekso sudėtyje dominuoja estų įmonės.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąTokioms išvadoms gal ir reikėtų rimtesnių pagrindimų, tačiau bent jau tokia mintis peršasi pastaruoju metu. Mano supratimu estai išpradžių varė daug geriau ekonomiškai už Lietuvą, nes sulaukė didelių investicijų iš Suomijos. Ir visą laiką Estija Lietuvą lenkė pagal investicijas, tačiau Lietuva Estiją pradėjo lenkti gamyboje - t.y. mūsų eksportas kilo daug sparčiau. Jeigu Estija sulaukė daugiau investicijų, ir nepaisant to Lietuva Estiją aplenkė pagal eksportą, tai peršasi mintis, kad taip nutiko dėl to, kad lietuviai yra verslesni arba Lietuvoje yra sudarytos geresnės sąlygos verlui augti.
Eksportas Eurais (mlrd)
Atvaizdas
Kažkada Estija eksportavo kone tiek pat, kiek Lietuva, tačiau šiandieną Lietuva jau eksportuoja dvigubai daugiau. Taip galėjo nutikti dėl keletos priežasčių, tačiau mano supratimu pagrindinė yra ta, kad estai savo atlyginimus užkėlė aukščiau konkurencingumo ribos, dėl ko prarado konkurencingumą, dėl ko pradėjo stagnuoti verslas, ekonomika, suletėjo augimas, o Lietuva pagal BVP gyventojui aplenkė Estiją ir šita tendencija, bent jau pagal prognozes, turėtų išsilaikyti ir ateinančius kelis metus.
Comment
-
Parašė deep'as Rodyti pranešimąNebloga pradžia diskusijoms. Lietuvos eksportą smarkiai išpūtė nuo 2000 metų kilusi naftos kaina. Jai smukus šiemet ir Lietuvos eksportas turėtų neblogai susitraukti. O kaip atrodytų grafikas atmetus naftos produktus ir reeksportą? Tai ko gero būtų rimčiausias argumentas.
Radau 2012 metų 50 didžiausių kompanijų Baltijos šalyse listą. Nors jame dominuoja lietuviškos įmonės, manęs vistiek neįtikina, kad lietuviai yra kietesni versle. Visų pirma dėl to kad tai lemia šalies dydis + MN ir kelis kartus įtraukta Vilniaus Prekyba.
http://www.coface.bg/en/News-Publica...nomic-recovery
Kitas pavyzdys - Baltijos šalių biržoje yra sąlyginai nedidelė dalis verslo tačiau indekso sudėtyje dominuoja estų įmonės.
Parašė Zilvis3 Rodyti pranešimąDžiaugtis eksporto augimu, kuris atsiranda skurdinant darbo žmogų yra mažų mažiausiai trumparegiška. Lietuvoje susiklostė kažkokia iškreipta situacija, kai net dirbantys žmonės turi prašyti kompensacijų už šildymą, prašyti vaikams nemokamo maitinimo mokyklose. Pabrėžiu, ta daro ir dirbantys žmonės, kurie net gavę atlyginimą neperlipa valstybės nustatytos skurdo ribos. Gal eksporto skaičiais mes lenkiame kaimynus ir ne tik juos, tačiau tas neatsispindi žmonių gyvenime. Kokia gerovė valstybėje galima, kai iš valstybės biudžeto įvairiomis formomis dar turi būti remiami dirbantys žmonės.Parašė Tomas Rodyti pranešimąEidvis aišku nesupras, bet eksporto apimtys pačios savaime nėra kažkoks sėkmės rodiklis.
Tačiau sėkmingiausios šalys yra tos, kurios verslui padeda, o ne jį varžo. Reikia pamiršti visas iliuzijas, kad verslas gali būti moralus ar kad verslininkui labai rūpi kaip pakelti tau atlyginimą. Vienintėlis dalykas, kuris rūpi verslui, yra pelnas. Ir net taip vadinamas socialiai atsakingas verslas tai daro ne iš altruistinių paskatų, o dėl pelno, kuram įtakos turėti gali ir įmonės įvaizdis. Labai klįsta tie, kurie galvoja, kad 'Lietuvoje verslininkai parazitai, nemoka normalių atlyginimų, o va vakaruose verslininkai žmogiški ir žmoniškas algas moka'. Tiek vakaruose, tiek Lietuvoje tiek ir visame pasaulyje verslininkai yra savanaudžiai ir kitaip negali būti, kitaip nesielgtų ir nė vienas iš mūsų, pats tapęs verslininku.
Yra du būdai, verslą priversti mokėti didesnius atlyginimus. Galima tai daryti prievarta, t.y. teisiškai įpareigoti verslininkus mokėti didesnius atlyginimus pakeliant visokias minimalias algas ir pan. Tačiau kur kas efektyvesnis būdas yra sudaryti verslui kuo geresnes sąlygas, kad atlyginimus pradėtų kelti konkurencija, t.y. kada verslininkas už mažą atlyginimą neranda darbuotojo, nes konkurentas siūlo didesnį.
Būtų įdomu daugiau sužinoti apie tokį ekonominį modelį, kuriame gerovę kurtų ne verslas ir ne eksportas, o kažkas kitas (kas tas kitas?), kuriame verslininkui rūpėtų ne įmonės pelnas, o darbuotojo atlyginimas ir kaip čia daugiau mokesčių sumokėti.Paskutinis taisė Eidvis; 2015.04.11, 15:09.
Comment
-
Parašė Zilvis3 Rodyti pranešimąDžiaugtis eksporto augimu, kuris atsiranda skurdinant darbo žmogų yra mažų mažiausiai trumparegiška. Lietuvoje susiklostė kažkokia iškreipta situacija, kai net dirbantys žmonės turi prašyti kompensacijų už šildymą, prašyti vaikams nemokamo maitinimo mokyklose. Pabrėžiu, ta daro ir dirbantys žmonės, kurie net gavę atlyginimą neperlipa valstybės nustatytos skurdo ribos. Gal eksporto skaičiais mes lenkiame kaimynus ir ne tik juos, tačiau tas neatsispindi žmonių gyvenime. Kokia gerovė valstybėje galima, kai iš valstybės biudžeto įvairiomis formomis dar turi būti remiami dirbantys žmonės.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąEkonomika yra toks mechanizmas, kuris neturi jausmų, ji neatjaučia skurdesnių žmonių ir jai visiškai nesvarbu kiek tu uždirbi. Ekonomika, kaip ir fizika ar gamta, veikia pagal tam tikrus principus, kurių neįmanoma sulaužyti. Ir pagrindinis principas yra tas, kad verslas uždirba valstybei pinigus, verslas uždirba žmonėms atlyginimus, seneliams pensijas ir invalidams pašalpas. Paradoksalu, tačiau daugumai atrodo atvirkščiai, dauguma galvoja, kad verslas juos išnaudoja, juos apiplėšinėja ir kad verslą reikia kiek įmanoma labiau suvaržyti ir priversti jį mokėti orius atlyginimus. Kartais atrodo, kad tų žmonių požiūriu, būtų daug geriau, jeigu verslas apskritai būtų uždraustas.
Tačiau sėkmingiausios šalys yra tos, kurios verslui padeda, o ne jį varžo. Reikia pamiršti visas iliuzijas, kad verslas gali būti moralus ar kad verslininkui labai rūpi kaip pakelti tau atlyginimą. Vienintėlis dalykas, kuris rūpi verslui, yra pelnas. Ir net taip vadinamas socialiai atsakingas verslas tai daro ne iš altruistinių paskatų, o dėl pelno, kuram įtakos turėti gali ir įmonės įvaizdis. Labai klįsta tie, kurie galvoja, kad 'Lietuvoje verslininkai parazitai, nemoka normalių atlyginimų, o va vakaruose verslininkai žmogiški ir žmoniškas algas moka'. Tiek vakaruose, tiek Lietuvoje tiek ir visame pasaulyje verslininkai yra savanaudžiai ir kitaip negali būti, kitaip nesielgtų ir nė vienas iš mūsų, pats tapęs verslininku.
Yra du būdai, verslą priversti mokėti didesnius atlyginimus. Galima tai daryti prievarta, t.y. teisiškai įpareigoti verslininkus mokėti didesnius atlyginimus pakeliant visokias minimalias algas ir pan. Tačiau kur kas efektyvesnis būdas yra sudaryti verslui kuo geresnes sąlygas, kad atlyginimus pradėtų kelti konkurencija, t.y. kada verslininkas už mažą atlyginimą neranda darbuotojo, nes konkurentas siūlo didesnį.
Būtų įdomu daugiau sužinoti apie tokį ekonominį modelį, kuriame gerovę kurtų ne verslas ir ne eksportas, o kažkas kitas (kas tas kitas?), kuriame verslininkui rūpėtų ne įmonės pelnas, o darbuotojo atlyginimas ir kaip čia daugiau mokesčių sumokėti.
Parašė John Rodyti pranešimąMan atrodo, tu supainiojai temą "Lietuvos ekonomikos aktualijos" su "Teisibė ir ligibė Lietuvoje".Paskutinis taisė Zilvis3; 2015.04.11, 15:24.
Comment
-
Aš nesakiau, kad vakaruose, pas mus ar rytuose yra toks pats verslas. Aš sakiau, kad visur verslo tikslas yra tas pats - pelnas. Tik tuose vietose, kur verslas yra smarkiai išplėtotas, kuriose jam sudarytos palankios sąlygos, kuriose yra didelė konkurencija dėl darbuotojų, verslas pradeda elgtis kiek civilizuočiau. Dėl to būtina sudaryti kuo gresnes sąlygas verslui, kad jis pakiltų į aukštesnį lygi ir pradėtų mokėti aukštesnes algas, elgtis daugiau socialiai atsakingai ir pan.
O kaip tu įsivaizduoji reikėtų Lietuvoje 'įdiegti' socialiai atsakingą verslą? Priimti 'socialiniai atsakingo verslo' įstatymą? Ar rengti verslininkams seminarus apie moralines vertybes?
Comment
-
Parašė Zilvis3 Rodyti pranešimą
O man atrodo, kad čia tu į ekonomines aktualijas per siaurai žiūri. Nors tau tos Lietuvos aktualijos aplamai nelabai aktualios turėtų būti.
Čia tokiems, kaip tamsta
Video turėtų pasileisti ties 19:22
https://www.youtube.com/watch?v=Yv2w...tu.be&t=19m22s
Tas diedukas labai gerai pasakė: "to be a good socialist you must make money". O jau tada galima pradėti aiškintis, kaip ir kam suteikti daugiau "ligibės" ir "teisibės". Čia ir Eidvis iš esmės bando tai paaiškinti: verslas, visų pirma, turi įsitvirtinti ir būti pajėgūs prisidėti prie gerovės kūrimo. Apsibliovėliams ir "ligibės" rėksniams tai sunkiai suvokiama, bet algos ir užmokesčiai yra mokami ne iš geros valios ar dėl geros širdies.
Aišku, galima "nubausti" blogus verslininkus ir juos, pavyzdžiui, išvaryti arba apipilti baudomis. Bet tokiu atveju tas verslas tiesiog išeis kitur, nes Lietuva neturi stiprių competitive advantages, kad verslas čia apsiimtų nešti tokias papildomas naštas. Ir gautųsi Venesuela arba Zimbabvė.
Verslui turi būti sukurtos sąlygos. Taip pat turi būti kuriami stiprūs konkurenciniai pranašumai valstybės lygiu. Tai gali būti daugelis dalykų: skaidrumas, mokestinė aplinka, lankstūs darbo santykiai ir t.t. ir pan.Paskutinis taisė John; 2015.04.12, 13:23.
Comment
Comment