Lietuvos ekonomikos aktualijos

[index]

Kaip tada galėtum paaiškinti faktą, jog UK, kuri net nesiruošia prisidėti prie ES finansinio reguliavimo politikos, žmonių pajamos gerokai aukštesnės nei Vokietijoje?

Paprastai.



Ir kaip manai, kodėl jos ekonomika buksuoja, žmonių pajamos neauga, o nedarbas beveik nemažėja, o atskirais ketvirčiais net šiek tiek didėja nepaisant dar spartesnio pinigų skolinimosi ir pumpavimo į ekonomiką?

Dėl pačios sutarties reikalingumo aš irgi neturiu vienareikšmiškos nuomonės. Viena vertus, finansinės atsakomybės neturinčioms valstybėms ji būtina. Kitas dalykas, kad toms valstybėms, kurios su finansais gerai tvarkosi turėti laikinus didesnius deficitus gali būti naudinga. Tas pats su greitai besivystančiomis valstybėmis.

Mums blogai, nes mes lyg ir patenkame į abi grupes: greitai vystomės, dėl ko mums lyg ir apsimokėtų pradžioje daugiau pasiskolinti bei įsigyti kapitalo, bet su finansais mes tvarkytis nemokame ir tuos pinigus prašvaistome ir pravalgome, o ne investuojame...

[Lettered]

Paprastai.

Atvaizdas


Ir kaip manai, kodėl jos ekonomika buksuoja, žmonių pajamos neauga, o nedarbas beveik nemažėja, o atskirais ketvirčiais net šiek tiek didėja nepaisant dar spartesnio pinigų skolinimosi ir pumpavimo į ekonomiką?

Dėl pačios sutarties reikalingumo aš irgi neturiu vienareikšmiškos nuomonės. Viena vertus, finansinės atsakomybės neturinčioms valstybėms ji būtina. Kitas dalykas, kad toms valstybėms, kurios su finansais gerai tvarkosi turėti laikinus didesnius deficitus gali būti naudinga. Tas pats su greitai besivystančiomis valstybėmis.

Mums blogai, nes mes lyg ir patenkame į abi grupes: greitai vystomės, dėl ko mums lyg ir apsimokėtų pradžioje daugiau pasiskolinti bei įsigyti kapitalo, bet su finansais mes tvarkytis nemokame ir tuos pinigus prašvaistome ir pravalgome, o ne investuojame...

Kodėl Vokietijos viešojo sektoriaus skola didesnė nei UK? Beto kiek pamenu, per krizę būtent Vokietijoje buvo skatinama ekonomika, tik nedengiant bankų nuostolius, o per vartojimą, pvz. lengvatos įsigyjant naują automobilį.
Taip pat, kodėl Ispaniją kamuoja skolų krizė, o UK, kurios skolos dvigubai didesnės, tokių problemų neturi beveik?

http://www.economist.com/blogs/graph.../daily-chart-8

[index]

Kodėl Vokietijos viešojo sektoriaus skola didesnė nei UK? Beto kiek pamenu, per krizę būtent Vokietijoje buvo skatinama ekonomika, tik nedengiant bankų nuostolius, o per vartojimą, pvz. lengvatos įsigyjant naują automobilį.

Todėl, kad valstybė Vokietijoje vaidina daug didesnį vaidmenį nei UK. Todėl ten ir didesnė valdžios sektoriaus skola ir mažesnė privati.

Vokietijos automobilių programa, palyginus su tuo kas buvo daroma kitur, yra gana juokinga.

Taip pat, kodėl Ispaniją kamuoja skolų krizė, o UK, kurios skolos dvigubai didesnės, tokių problemų neturi beveik?

http://www.economist.com/blogs/graph.../daily-chart-8

UK turi tas pačias skolų problemas, kurios ir paaiškina beveik neegzistuojantį jos ekonomikos augimą, bet apie tas problemas paprasčiausiai mažiau kalbama, dėl ko ir susidaro toks įspūdis. Kodėl taip yra jau visai kitas klausimas.

[Lettered]

UK turi tas pačias skolų problemas, kurios ir paaiškina beveik neegzistuojantį jos ekonomikos augimą, bet apie tas problemas paprasčiausiai mažiau kalbama, dėl ko ir susidaro toks įspūdis. Kodėl taip yra jau visai kitas klausimas.

Bet ne tik kalbama, ispanai kažką turi daryti su tom skolom, visi juos spaudžia, prognozuojamas bvp kritimas, o UK toliau ramiai sėdi. Taip pat nedarbo skirtumas net 3 kartai, žiauri statistika.

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/sta...20120402081419

[John]

Bet ne tik kalbama, ispanai kažką turi daryti su tom skolom, visi juos spaudžia, prognozuojamas bvp kritimas, o UK toliau ramiai sėdi. Taip pat nedarbo skirtumas net 3 kartai, žiauri statistika.

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/sta...20120402081419

UK turi didelį kozirį - "nepriklausomą anglakalbę žiniasklaidą", kuri karo, bado, maro, cunamių ir pasaulio pabaigos metu pro visus galus trimituos, kad UK viskas, visada, visur ir visaip daroma tik labai gerai, kai Eurozonoje viskas visada daroma tik blogai. Tai pakankamai svarbus veiklsnys, kuris formuoja didelės dalies visuomenės nuomonę dėl pasaulyje plačiai vartojamos anglų kalbos.

[Silber418]

Lietuvio darbas įvertintas keturis kartus pigiau nei europiečio

Pernai metais Lietuvoje vidutinės valandinės darbo jėgos sąnaudos sudarė 5,9 euro. Tai daugiau nei keturis kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Pigesnė nei lietuvių darbo jėga buvo tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.
2011 m. 27-iose Europos Sąjungos narėse vidutinės valandinės darbo jėgos sąnaudos buvo 23 eurai (79 Lt), o 17-oje euro zonos šalių – 27,6 euro (95 Lt), rodo ES statistikos agentūros „Eurostat“ skaičiavimai.
Visgi po vidurkiu slepiasi nemenki skirtumai šalyse narėse, jose minimalios valandinės darbo jėgos sąnaudos svyruoja nuo 3,5 euro (12 Lt) iki 9,3 euro (32 Lt). Darbo jėgos sąnaudos skaičiuojamos įvertinant darbo užmokesčio išlaidas bei su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas, pvz., darbdavio socialinius įsipareigojimus.
2011 m. didžiausios valandinės darbo jėgos sąnaudos buvo Belgijoje (39,3 euro; 136 Lt), Švedijoje (39,1 euro; 135 Lt), Danijoje (38,6 euro; 13 Lt), Prancūzijoje (34,2 euro; 118 Lt), Liuksemburge (33,7 euro; 117 Lt), Nyderlanduose (31,1 euro; 107 Lt) ir Vokietijoje (30,1 euro; 104 Lt).
Mažiausios valandinės darbo jėgos sąnaudos buvo Bulgarijoje (3,5 euro; 12 Lt), Rumunijoje (2013 m. – 4,2 euro; 14 Lt), Lietuvoje (5,5 euro; 19 Lt) ir Latvijoje (5,9 euro; 20 Lt). Lyginant valandinės darbo jėgos sąnaudos įvertintos eurais, tačiau pažymėtina, kad euro zonai nepriklausančių ES narių duomenys priklauso nuo valiutų keitimo kurso.
ES statistikos biuro „Eurostat“ preliminarūs duomenys apima įmones, kuriose dirba daugiau, nei 10 darbuotojų.

Valstybė Valandinės darbo jėgos sąnaudos 2011 m. (eurais)

Belgija - 39,3
Švedija - 39,1
Danija - 38,6
Prancūzija - 34,2
Liuksemburgas - 33,7
Olandija - 31,1
Vokietija - 30,1
Suomija - 29,7
Austrija - 29,2
Airija - 27,4
Italija - 26,8
ES vidurkis - 23,1
Jungtinė Karalystė - 20,1
Ispanija - 20,6
Graikija - 17,5 (2010 m.)
Kipras - 16,5
Slovėnija - 14,4
Portugalija - 12,1
Malta - 11,9
Čekija - 10,5
Slovakija - 8,4
Estija - 8,1
Vengrija - 7,6
Lenkija - 7,1
Latvija - 5,9
Lietuva - 5,5
Rumunija - 4,2 (2010 m.)
Bulgarija - 3,5

Skaitykite daugiau: http://verslas.delfi.lt/archive/arti...#ixzz1syLi921K

[bebop]

UK turi didelį kozirį - "nepriklausomą anglakalbę žiniasklaidą", kuri karo, bado, maro, cunamių ir pasaulio pabaigos metu pro visus galus trimituos, kad UK viskas, visada, visur ir visaip daroma tik labai gerai, kai Eurozonoje viskas visada daroma tik blogai. Tai pakankamai svarbus veiklsnys, kuris formuoja didelės dalies visuomenės nuomonę dėl pasaulyje plačiai vartojamos anglų kalbos.

Bet kaip sakoma: lazda turi du galus. Kuomet jie apsimeta, kad pas juos viskas yra gerai ir savo žiniasklaida engia kitus, engiamieji tada rimtai mąsto, kaip išbristi iš šios problemos, nes jaučia didelį spaudimą. Tikėkimės, kad galiausiai engiamieji išloš iš to.

[John]

Bet kaip sakoma: lazda turi du galus. Kuomet jie apsimeta, kad pas juos viskas yra gerai ir savo žiniasklaida engia kitus, engiamieji tada rimtai mąsto, kaip išbristi iš šios problemos, nes jaučia didelį spaudimą. Tikėkimės, kad galiausiai engiamieji išloš iš to.

Na Vokietijos ekonomika šiaip krizę praėjo kur kas geriau, ne UK. BVP per capita taip pat aplenkė UK (iki krizės nežymiai atsiliko). Nedarbas ten irgi gerokai mažesnis.

[bebop]

Na Vokietijos ekonomika šiaip krizę praėjo kur kas geriau, ne UK. BVP per capita taip pat aplenkė UK (iki krizės nežymiai atsiliko). Nedarbas ten irgi gerokai mažesnis.

Net ir nepaisant to UK žiniasklaidoje pilna straipsnių, kaip ten blogai, bet retai apie savo problemas užsimena.

[Kitas Džiugas]

Neinterpretuoju, o konstatuoju faktą - deficitiniai biudžetai ir skolinimasis Lietuvos valstybės finansus ir ekonomiką privedė prie problemų. Tai galima pagrįsti labai aiškiais skaičiais, kurie visiems lengvai prieinami. Čia kaip daugybos lentelė. Gal ją kas nors interpretuoja kitaip, nei būdavo surašyta ant tų tarybinio stiliaus sąsiuvinių paskutinio puslapio? Na pavyzdžiui, 2x2 lygu ne 4, o pavyzdžiui 67,5? Čia tik kitoks interpretavimas, ane?

Tokius sąsiuvinius ir dabar Lietuvoj gamina.
O deficitas ir per didwlės skolos veda visas sšalis prie priklausomybės kam nord kitam.
Ar to norim?

[a_p]

Na Vokietijos ekonomika šiaip krizę praėjo kur kas geriau, ne UK. BVP per capita taip pat aplenkė UK (iki krizės nežymiai atsiliko). Nedarbas ten irgi gerokai mažesnis.

Dar nepamirškim, kad vokiečiai paskui save tempia exDDR vežimėlį. Todėl matuojant bendrą pajamų temperatūrą palatoje gaunam kiek iškreiptą vaizdą. Čia net neįskaičiuojant tokių dalykų kaip Londono, kuriame koncentruojasi tiek pasaulio miliardieriai (tie kuriem nepatinka CH, USA ar Azija) tiek sitis.

[liutass]

Negi cia yra tokiu naivuoliu, tikinciu, kad Lietuva gali sukurti tvaria ekonomika? Kazkokiais skaiciukais manipuliuojat ir tiek. Matau, kad nesate susipazine su realia situacija, tai yra nebuve imonese, nebendrave su savininkais, vadovais, tikite politiku "briedais" ir t.t. Vienintelis Tomas ir dar keli realiai jaucia situacia ir ja komentuoja. Visi kiti tik svaigsta savo kazkokiame teoriniame pseudo patriotiniame idealistinie pasaulyje. Aisku, tai ju teise, bet su realybe tai neturi nieko bendro.

[John]

Negi cia yra tokiu naivuoliu, tikinciu, kad Lietuva gali sukurti tvaria ekonomika? Kazkokiais skaiciukais manipuliuojat ir tiek. Matau, kad nesate susipazine su realia situacija, tai yra nebuve imonese, nebendrave su savininkais, vadovais, tikite politiku "briedais" ir t.t. Vienintelis Tomas ir dar keli realiai jaucia situacia ir ja komentuoja. Visi kiti tik svaigsta savo kazkokiame teoriniame pseudo patriotiniame idealistinie pasaulyje. Aisku, tai ju teise, bet su realybe tai neturi nieko bendro.

Priklauso su kuo bendrauji ir kokiose įmonėse lankaisi . Na jei kokių "vyarslynykų" statybos įmonėse sukiesi, tai tikriausiai kad išties buvo žopa. Bet nereiškia, kad taip buvo/yra visur.

Panašiai, kaip ir per krizę, kai kurie ėmė rėkti, neva, žiū, kaip baisu, visi praranda darbus. Nors kiek visų klausiu, niekas darbo neprarado ir tokių net nepažįsta.

Kitas rėkia, kad Lietuvoje vidutinio atlyginimo irgi niekas neuždirba ir daugelis gyvena iš minimumo. Aš gi iki šiol nesėkmingai bandau surasti nors vieną pažįstamą, uždirbantį mažiau, nei 1,5-2x vidutinius atlyginimus.

Gal visi meluoja? Ai tiesa, yra tokių, kurie visada sako, kad viskas sekasi "labai blogai". Tik žiūrėk ir naują mašiną nusiperka ir namą susiremontuoja ir keliauja bent jau po Europą (nors dažnai ir toliau). Čia gal toks nacionalinis dejavimo pomėgis, kai nepriklausomai nuo situacijos reikia sakyti aplinkiniams, kad blogai... kad neimtų pavydėti ar dar ką.

Reikia pripažinti, kad Lietuvai dar trūksta konkurencingumo ir šiuolaikinio požiūrio į valdymą ir rinkodarą, bet tai pagydomos ligos.

[senasnamas]

Iš interneto platybių:

Neturim mes pilietinės visuomenės. Kiek, ypač Lietuvoj gyvenančiu lietuvių, ramiu veidu ir švaria siela gali pasakyt: Lietuva man yra nuostabiausia šalis pasauly ? Vat, nuo čia ir prasideda problemos. Ekonomika nėra pinigai. Ekonomika yra žmonės. Ir pinigai visad yra tik pasekmė, kol pinigai yra tikslas, tol jų niekad nebus. Kai žmonės taps tikslu, tada ateis ir pasekmės. Vat ir spręsti reikia klausimą, kaip padaryt, kad studentas, kuris kaimo mokykloj baigė top score, įstojo nemokamą VU ekonomiką ir šiaip visąlaik stengės, nes norėjo Vilniuj tarkim gyvent, jaustųs gerbiamas ir norimas Lietuvos finmine labiau, negu UK fabrike. Kaip padaryt, kad jauna šeima auginanti 3 vaikus ne kasdien rėkautų, kokie vagys aplink visi ir kaip reik patiems vogt arba bėgt iš čia, o skatintų meilę ir pagarbą Tėvynėj. Ir kaip padaryt taip, kad imt vokelį, slėpt mokesčius ar pirkt žalią dyzelį atrodytų lygiai taip pat, kaip nueit į maximą ir TV išsinešt. Gal ir demagogiškai, bet čia yra fundamentali esmė.

Estija ketina įsirengti 250 elektromobilių įkrovos stotelių tinklą. Už neišnaudotus taršos leidimus įsigijo 500 Mitsubishi i-MiEV elektromobilių. Ir subsidijomis skatins žmones rinktis šią transporto rūšį. Pažangus valstybinis požiūris ne vaikantis trumpalaikių pelnų, bet žiūrint į ateitį. O mūsų premjeras dviračių mėgėjas, bet nesugebama (gal nesugalvojama?) bent nutiesti padorų dviračių taką nuo Vilniaus iki didelio turistų traukos centro Trakų. Meras irgi lygtai dviračių mėgėjas, bet jam svarbiau dviračių nuoma . Kam tie dviračių takai reikalingi? Ką čia svajoti apie paramą elektromobiliams - per aukštos materijos, gal nebent po kokio dvidešimtmečio, kai kaimyninės šalys pradės skųstis, kad į Lietuvą neverta važiuoti, nes nėra kur įkrauti akumuliatoriaus. Verčiau milijonus leisti projektams, kurie gal net nebus vykdomi. Negi terliosies su kažkokiais dviračiais ar elektromobiliais, mūsų tikslai didesni, juk mes būsim ohohoho - atominė valstybė.
Jau paskelbtas vienos iš prognozuojamų rinkimų favoričių - socdemų partijos sąrašas:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=58464992
Peržiūrėjus pirmą trisdešimtuką paaiškėja, kad naujovių ir pažangos dar teks luktelėti. Susidaro įspūdis, kad politikai gyvena laaaabai ilgai. Lyg ir nepopuliarūs, lyg ir keikiami, bet baigiasi eiliniai rinkimai ir vėl tie patys Seime. Jei nepavyksta vienmandatinėje, tada pagal sąrašą. Kaip čia Kirkilas taip žemai - tik keturioliktas .

[John]

Politikų kaltinti nereikia. Reikia kaltinti degradavusius runkelius, kurie tokius klounus renka į Parlamentą. O gerų ir potencialiai gerų politikų Lietuvoje yra. Tik kad tokie "eiliniam rinkėjui" neįdomūs, nes nepažada nesąmonių, nesiūlo padidinti pensyjų ir sumažyt šyldymą kainų.
Bene didžiausias runkelistano mentaliteto apsireiškimas buvo su tuo pačiu Guggenheimo muziejumi, kai viskas buvo mesta dėl to, kad runkelija nusprendė, kad to niekam nereikia. Reikia laukti, kol tokie pamažu išmirs ir, duok dieve, balsuoti ims tie, kurie matę šiek tiek daugiau pasaulio ir turi daugiau nuovokos.

[andyour]

Kalbėjau ne apie BVP dydį, bet apie ekonomikos sudėtį. Todėl ekonomikos ir praktiškai identiškos, tik Estijos didesnė (nelygu "kitokia"). Be to šitie BVP jau pokriziniai.

Kame tas identiškumas? Argi BVP nepasako, kad tai yra gan labai skirtingos ekonomikos.

[index]

Kame tas identiškumas? Argi BVP nepasako, kad tai yra gan labai skirtingos ekonomikos.

Ne, nepasako. Ekonomikos gali būti labai skirtingo dydžio, bet veikiančios labai panašiai. Pavyzdžiui Rusija ir Nigerija ar JAE yra labai panašios ekonomikos (Gyvenančios iš eksportuojančių žaliavų), nors BVP dydžiai skiriasi labai smarkiai.

Lygiai taip pat ir Lietuva su Estija yra valstybės gyvenančios daugiausia iš paslaugų (Nemaža dalimi tranzito), su nedideliu, bet neblogai veikiančiu pramonės sektoriumi. Abi jos yra atviros ekonomikos, labai daug uždirbančios iš eksporto. O didesnis Estijos BVP tereiškia, kad jie dėl didesnio kapitalo ir geresnio valdymo dirba našiau. Ir tiek.

[Lettered]

Politikų kaltinti nereikia. Reikia kaltinti degradavusius runkelius, kurie tokius klounus renka į Parlamentą. O gerų ir potencialiai gerų politikų Lietuvoje yra. Tik kad tokie "eiliniam rinkėjui" neįdomūs, nes nepažada nesąmonių, nesiūlo padidinti pensyjų ir sumažyt šyldymą kainų.
Bene didžiausias runkelistano mentaliteto apsireiškimas buvo su tuo pačiu Guggenheimo muziejumi, kai viskas buvo mesta dėl to, kad runkelija nusprendė, kad to niekam nereikia. Reikia laukti, kol tokie pamažu išmirs ir, duok dieve, balsuoti ims tie, kurie matę šiek tiek daugiau pasaulio ir turi daugiau nuovokos.

Problema ta, kad pasirinkimas nekažkoks, merų turim tikrai puikių (Malinauskas, Zuokas), bet į seimą nelabai kas veržiasi dėl objektyvių priežasčių. Protingiausi žmonės dirba privačiame sektoriuje, tokia realybė.

[Lettered]

Ne, nepasako. Ekonomikos gali būti labai skirtingo dydžio, bet veikiančios labai panašiai. Pavyzdžiui Rusija ir Nigerija ar JAE yra labai panašios ekonomikos (Gyvenančios iš eksportuojančių žaliavų), nors BVP dydžiai skiriasi labai smarkiai.

Lygiai taip pat ir Lietuva su Estija yra valstybės gyvenančios daugiausia iš paslaugų (Nemaža dalimi tranzito), su nedideliu, bet neblogai veikiančiu pramonės sektoriumi. Abi jos yra atviros ekonomikos, labai daug uždirbančios iš eksporto. O didesnis Estijos BVP tereiškia, kad jie dėl didesnio kapitalo ir geresnio valdymo dirba našiau. Ir tiek.

Jeigu JAE ar Rusija gyvena tik iš išteklių, tuomet Lietuva gyvena tik iš ES paramos. O Nigerija apskritai iš nieko negyvena, tik sėdi mėšle. Jei gyventų iš išteklių, tuomet visi maudytųsi piniguose ar bent nebadautų

[Combat]

Jau paskelbtas vienos iš prognozuojamų rinkimų favoričių - socdemų partijos sąrašas:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=58464992
Peržiūrėjus pirmą trisdešimtuką paaiškėja, kad naujovių ir pažangos dar teks luktelėti. Susidaro įspūdis, kad politikai gyvena laaaabai ilgai. Lyg ir nepopuliarūs, lyg ir keikiami, bet baigiasi eiliniai rinkimai ir vėl tie patys Seime. Jei nepavyksta vienmandatinėje, tada pagal sąrašą. Kaip čia Kirkilas taip žemai - tik keturioliktas .

Vemti verčia. Pagrindinė Lietuvos gyventojų homoseksualizacijos/pederastizacijos ideologijos (tai vadinama kažkaip kitaip, bet nepamenu) rėmėjų M.A.Pavilionienė LSDP Seimo rinkiminiame sąraše įtraukta 12–u numeriu. Nuo M.A.Pavilionienės ne ką mažiau savo ideologiniu požiūriu atsilieka ir B.Vėsaitė (pamenu, kaip ji buvo sujudusi ir sunerimusi, kai Kedys „prasisuko“ per galimus pedofilus). Bet blogiausia, kad niekas neorganizuoja ir nevykdo LSDP demaskuojančią kontrideologiją ir kontragitaciją.

Lietuvos rinkėjai, šiaip jau, yra durni pasirinkdami politiką. Dabar jie keršys konservatoriams ir „suvers“ balsus socialdemokratams. Pastarieji, gražiai gyventojams šypsodami į akis, iššluos viską, kas dar liko valdiško ir neprivatizuoto, ir „įmontuos“
ragus po jų būsinčiai Seimo kadencijai.

Rinksiuos patriotinę ir politikoje dar neišbadytą partiją, jei tokių bus.

...Kitas rėkia, kad Lietuvoje vidutinio atlyginimo irgi niekas neuždirba ir daugelis gyvena iš minimumo. Aš gi iki šiol nesėkmingai bandau surasti nors vieną pažįstamą, uždirbantį mažiau, nei 1,5-2x vidutinius atlyginimus....

Gal pas patį tokia „nesėkminga“ aplinka ir tiesiog nėra tokių, kurie uždirbtų mažiau, nei rašai, arba darbų neturėtų. Bet tokia situacija – išimtis, veikiausiai.

Bet gali žvigterėti, kad ir čia. Skundai.lt, Senukų prekybos centras.