Oficialaus darbo užmokesčio ir BVP santykis Lietuvoje 2013 m. siekė vos 44 proc. ir buvo vienas mažiausių ES (ES vidurkis – 55 proc.).
Tad galima konstatuoti nemalonų faktą, kad dirbantys ir oficialiai mokesčius mokantys žmonės Lietuvoje, deja, yra tie, kuriems po chaotiškų dalybų atitenka BVP pyrago trupiniai. Jei lietuviai sugebėtų dalytis savąjį BVP pyragą kaip estai, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugtų nuo 2 316 iki 2 842 litų (nuo 670 iki 823 eurų), o jei kaip šveicarai, tuomet vidutinis darbo užmokestis siektų 1 000 eurų, tai yra būtų kaip estų. Išvada paprasta: Lietuvos BVP pyragas nėra mažas – mums tereikia išmokti jį pasidalyti ir mūsų darbo užmokestis bus ne mažesnis nei estų, portugalų ar graikų.
seselis yra labai gerai, manau, nes zmones gauna daugiau pinigu ir maziau atiduoda valstybei (kiauram maisui)
Iš dalies taip . Žmogus/verslas tikrai daug efektyviau panaudoja lėšas/resursus ir kur kas geriau žino ko jam pačiam ar aplinkiniams reikia, nei kad valstybė. Kaip bebūtų, vieniems sąžiningai mokant mokesčius, o kitiems jų vengiant atsiduriame situacijoje kai infrastruktūra ir paslaugos, kurios apmokamos iš mokesčius mokančių kišenės naudojasi visi, o tai nėra teisinga.
Efektyviausia šiuo atveju būtų mažinti darbo jėgos apmokestinimą, taip mažinant poreikį slėpti pajamas ir elementariai leidžiant pačiam žmogui nuspręsti ką daryti su uždirbamais pinigais. Nesurinktos pajamos iš sumažinto darbuotojų apmokestinimo turėtų visų pirma kirsti per visokias soc. programas. Taip ir vienas kitas bambalį apsikabinęs ar tiesiog nelegaliai dirbantis atsivers į švariai dirbantį, kai matys, kad ne tiek ir daug atiduoti reikia arba kad skirtumas tarp pašalpos ir minimalaus atlyginimo yra pastebimas. Gaila, kad labai sunkiai pas mus kažkas šiuo klausimu vyksta.
Dėl Europos Sąjungos įvedamų sankcijų Rusijai ir galimų atsakomųjų Maskvos veiksmų didžiausias pasekmes gali patirti Rytų ir Vidurio Europos valstybės. Lietuva – pirmoji pažeidžiamiausių ES narių sąraše. (...)
Pietų Afrikos Respublikoje gyvena apie 90.000 litvakų – kai jie susirenka į suvažiavimą, juokaujama, kad susirinko pusė Pietų Afrikos BVP. Netrukus šioje šalyje bus atidaryta Lietuvos ambasada, o Lietuvos ekonominės diplomatijos taryba įtraukė ją į augančio potencialo rinkų sąrašą, todėl eksportuotojams verta išbandyti jėgas šioje ketvirtadalį Afrikos BVP sukuriančioje šalyje.
„Jei verslininkai neapsiriboja savo kiemo pokalbiais, o leidiniai „The Economist“ ir „Financial Times“ yra kasdieniai jų instrumentai, tai jie žino, kad šiandien pagrindinis veiksmas vyksta Afrikoje ir Azijoje“, – teigia Darius Degutis, Lietuvos ambasadorius Izraelyje, kartu atstovaujantis Lietuvai PAR. Ši šalis yra politinė ir ekonominė Afrikos regiono lyderė, PAR sukuriama 24% viso žemyno BVP. Pagal 2013 m. Pasaulio konkurencingumo indeksą PAR yra geriausiai vertinama žemyno valstybė ir užima 53 vietą pasaulyje, o reitinge „Doing Business 2013“ jai atiteko 3 vieta Afrikoje ir 41 vieta pasaulyje. Be to, nuo 2011 m. PAR yra sparčiai augančių ekonomikų klubo BRICS narė, ji vienintelė iš Afrikos žemyno priklauso Didžiajam dvidešimtukui (G20). Ši valstybė intensyviai plėtoja ūkį, investuoja į infrastruktūros plėtrą, informacines technologijas, sveikatos apsaugą, švietimą – Lietuvos verslas turėtų ką veikti daugelyje šių sričių. Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM), tai svarios priežastys Lietuvai plėsti ir stiprinti dvišalį politinį dialogą su PAR, ekonominius ryšius bei bendradarbiavimą daugiašaliais formatais.
Verslininkai aktyvesni
Lietuvos eksportas į PAR pernai sudarė 50,5 mln. Lt – tai beveik 70% daugiau nei 2012 m. URM duomenimis, 2013 m. ši šalis tapo svarbiausia Lietuvos prekybos partnere Užsachario Afrikoje. Lietuvos eksportas į PAR nuo narystės Europos Sąjungoje pradžios išaugo dešimtis kartų.
Tiesa, iki šiol nedaug bendrovių kryptingai judėjo į PAR – daug eksporto sėkmės istorijų lydi atsitiktinumai, kai užsakovai iš minėtos rinkos kažkur netyčia paragavo lietuviškų gaminių, susižavėjo ir patys susirado gamintojus.
„Manau, mes vieni pirmųjų dalyvavome specializuotose maisto parodose Afrikoje, o dabar eksportuojame į daugelį žemyno šalių“, – pasakoja Marius Dužinas, makaronus gaminančios įmonės „Amber pasta“ vadovas. Ši bendrovė į Afriką eksportuoja apie ketverius metus ir dabar jūriniais konteineriais į žemyną iškeliauja 40% „Amber pastos“ produkcijos.
„Perspektyviausios tos Afrikos rinkos, kur perkamoji galia didesnė. Daugelyje Afrikos šalių uždarbis nedidelis, bet jie perka dideliais kiekiais, todėl veikia masto ekonomika“, – teigia p. Dužinas. Jis pasakoja, kad įmonė Afrikoje turi partnerių, su kuriais dirba per atstumą ir susitinka tik parodose. „Kaip ir visur – kertinis akmuo yra patikimi partneriai, kuriuos radome važinėdami į parodas. Aišku, prekyba vyksta tik su išankstiniu mokėjimu už prekes“, – sako pašnekovas.
Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių verslininkų žvalgo Užsachario Afriką su PAR priešakyje. Galimybių studiją rengia Lietuvos pramonininkų konfederacija, rinką aktyviai tiria maisto produktų importu, gamyba ir prekyba užsiimanti įmonių grupė „Alvas Group“. Saulės energetikos bendroves jungianti „BOD Group“ yra užsiminusi apie projektą PAR, dėl kurio dar vyksta derybos. Ponas Degutis neabejoja, kad verslas gerokai drąsiau eis į Afriką, kai PAR bus atidaryta Lietuvos ambasada. Lietuvos Vyriausybė galutinio sprendimo dar nėra priėmusi, bet URM tvirtina, kad šiuo metu toks sprendimas derinamas tarp institucijų. „Visos skandinavų šalys, į kurias mes lygiuojamės, jau seniai turi ambasadas PAR. Pagal prekybos mastus Danijoje ir Švedijoje PAR yra 12–15 vietoje. Tai iškalbingi faktai. Danai ir švedai aktyviai dirba plėtojant IT ir telekomunikacijų infrastruktūrą, dalyvauja inovacijų diegimo projektuose medicinos, švietimo, infrastruktūros srityse. Neabejoju, kad mūsų verslininkams čia labai daug perspektyvų, todėl noriu paraginti būti drąsesnius, ieškoti būdų, o mes su malonumu padėsime“, – žada p. Degutis. Nepalankiai susiklosčiusi padėtis NVS šalyse ir pašliję santykiai su Rusija į Izraelį ir PAR atvedė lietuvių pienininkų bei sūrininkų. „Pieno pramonė aktyviai mėgina įeiti į PAR rinką. Kol kas nenoriu užbėgti įvykiams už akių, tų įmonių dar neįvardysiu, bet neabejoju, kad rezultatai bus sėkmingi. Rinka imli, o mūsų produktai įdomūs“, – teigia ambasadorius.
Litvakų sentimentai
Į PAR nukreipti daugelio šalių žvilgsniai, tačiau lietuvių verslininkai šioje rinkoje turi pranašumą dėl draugiškai nusiteikusių čia gyvenančių lietuvių kilmės žydų – litvakų. PAR gyvena didžiausia litvakų bendruomenė pasaulyje – apie 90.000 žmonių.
Jie puikiai įsitvirtinę, turi tvirtas pozicijas versle, yra didžiausių, stipriausių PAR įmonių steigėjai, savininkai, vadovai. Anot p. Degučio, kai šiemet vyko metinis PAR litvakų suvažiavimas, kur susirinko visas jų elitas – apie 2.000 žmonių, – buvo juokaujama, kad salėje sėdi pusė Pietų Afrikos BVP. „Šių žmonių seneliai paliko Lietuvą prieš 100 metų ir visi jie domisi savo šaknimis. Seniau litvakai gana atsargiai žiūrėjo į Lietuvą, tačiau pastaraisiais metais Vyriausybė daug nuveikė spręsdama žydų bendruomenei aktualius klausimus. Litvakai tai įvertino ir pastaruoju metu atsigręžė į Lietuvą. Per minėtą litvakų suvažiavimą jie kvietė mane kaip pagrindinį vakaro kalbėtoją, jiems buvo įdomu išgirsti, kokia yra Lietuva, kaip ji mąsto šiandien“, – kalba p. Degutis.
Jis teigia, kad pastaruoju metu nemažai litvakų verslininkų lanko Lietuvos kaimelius ir miestelius, kur gyveno jų seneliai, investuoja į istorinio atminimo projektus. Tiesa, dažnai nesiskelbia, nes tai labai didelio kalibro verslininkai.
„Žinoma, pirmiausia jiems įdomios šeimos šaknys, istorija. Tačiau šie pozityvūs sentimentai duos vis daugiau praktinių rezultatų“ – teigia p. Degutis ir kaip pavyzdį pateikia Brainą Joffe, PAR kompanijos „Bidvest“ įkūrėją. Prieš kelerius metus jis pirmą kartą apsilankė Lietuvoje, pakeliavęs nuoširdžiai susižavėjo mūsų šalimi ir nusprendė čia investuoti – už 40 mln. Lt įsigijo lietuvių maisto prekybos įmonę „Nowaco“. Ponas Degutis pasakoja, kad PAR yra įsikūrusi labdaringa litvakų organizacija „Lietuva gyva“. Ji yra sumaniusi bendruomenę supažindinti su lietuviškais produktais ir ieško geriausiai Lietuvą reprezentuojančių gaminių. Užsakymai nebus dideli, tačiau projektą vykdo PAR verslininkas, valdantis restoranų tinklą – 1.300 restoranų visame pasaulyje.
„Vyksta konkretūs procesai, durys veriasi ir lietuvių verslininkams reikia drąsiau ieškoti bendradarbiavimo būdų. Litvakų bendruomenė geranoriškai nusiteikusi mūsų atžvilgiu ir gali padėti ieškoti naujų eksporto rinkų “, – tvirtina p. Degutis.
Vien turizmo kokios galimybės, nekalbant jau apie investicijas. Tai žmonės, kurie turi daug pinigų ir jiems tikriausiai būtų visai įdomu pasidomėti savo istorija. Lietuva apskritai turėtų labiau akcentuoti savo "Jewish history", nes tai vienas iš potencialiai stipriausių Lietuvos turizmo kozirių.
Vien turizmo kokios galimybės, nekalbant jau apie investicijas. Tai žmonės, kurie turi daug pinigų ir jiems tikriausiai būtų visai įdomu pasidomėti savo istorija. Lietuva apskritai turėtų labiau akcentuoti savo "Jewish history", nes tai vienas iš potencialiai stipriausių Lietuvos turizmo kozirių.
Apskritai kalbant apie turistų srautus Vilniuje/Lietuvoje, ir atsižvelgiant į tai kad dominuojanti turistų grupė Vilniuje/Lietuvoje yra lenkai, rekėtų atkreipt dėmesį į tai, kad tie lenkai, kurie lanko Vilnių, tai Lenkijos visuomenės runkeliai, davatkos, uber-konservatyvūs katalikai. Ta Lenkijos visuomenės dalis neišvengiamai tik mažės. Jokiems jauniems, šiuolaikiniams, didmiesčio lenkams visiškai nera įdomus Vilnius/Kresai.
Todėl, kad užsitirkinti turistų srautą į Vilnių ne tokioje jau ir tolimoje ateityje, reikėtų pradėti, vos ne perdėtai akcentuot Vilniaus žydiškumą ir didelę dalį miesto reklamos adresuot žydams. O akcentuot manau yra ką.
Esu kažkur aptikęs informaciją, kad Česlovas Milošas buvo pasakęs kad "Vilnius buvo žydiškų spaustuvių miestas", arba po karo emigracijos į JAV, kai "pasakydavai, kad esi žydas kiles iš Vilniaus, budavo - "oho".
Be abejo daug čia ir priromantizuota, bet tai tiesiog miesto marketingas - kodėl gi ne.
Lukiškėse kalėjo Menachem Begin. Emma Goldman - Kaunas.
Reikia "priverst" žydus atrasti Lietuvą. Lenkų turistų srautas tik mažės. Reikia tą prarastą dalį kaip nors kompensuot, o gal net ir dar padidint pavyktų. Vilnius ir šiaip populiarumu nusileidžia Rygai, ir net Talinui (net forume buvo apie tia kalba). Taip kad, Vilniaus turizmo strategijoje absoliučiai prioritetinę vietą turėtų užimt žydai.
Apskritai kalbant apie turistų srautus Vilniuje/Lietuvoje, ir atsižvelgiant į tai kad dominuojanti turistų grupė Vilniuje/Lietuvoje yra lenkai, rekėtų atkreipt dėmesį į tai, kad tie lenkai, kurie lanko Vilnių, tai Lenkijos visuomenės runkeliai, davatkos, uber-konservatyvūs katalikai. Ta Lenkijos visuomenės dalis neišvengiamai tik mažės. Jokiems jauniems, šiuolaikiniams, didmiesčio lenkams visiškai nera įdomus Vilnius/Kresai.
Todėl, kad užsitirkinti turistų srautą į Vilnių ne tokioje jau ir tolimoje ateityje, reikėtų pradėti, vos ne perdėtai akcentuot Vilniaus žydiškumą ir didelę dalį miesto reklamos adresuot žydams. O akcentuot manau yra ką.
Esu kažkur aptikęs informaciją, kad Česlovas Milošas buvo pasakęs kad "Vilnius buvo žydiškų spaustuvių miestas", arba po karo emigracijos į JAV, kai "pasakydavai, kad esi žydas kiles iš Vilniaus, budavo - "oho".
Be abejo daug čia ir priromantizuota, bet tai tiesiog miesto marketingas - kodėl gi ne.
Lukiškėse kalėjo Menachem Begin. Emma Goldman - Kaunas.
Reikia "priverst" žydus atrasti Lietuvą. Lenkų turistų srautas tik mažės. Reikia tą prarastą dalį kaip nors kompensuot, o gal net ir dar padidint pavyktų. Vilnius ir šiaip populiarumu nusileidžia Rygai, ir net Talinui (net forume buvo apie tia kalba). Taip kad, Vilniaus turizmo strategijoje absoliučiai prioritetinę vietą turėtų užimt žydai.
Jep. Su tuo reikia dirbti ir negalvoti, kad viskas vyks savaime.
Kas bus, kai Baltarusija prisistatys prekybos centrų (5 metų reikalas)? Arba kai išmirs lenkų piligrimai į Aušros vartus (irgi 5-10 metų reikalas)? Vilnius nebeturės jokio fundamentalaus turizmo kozirio.
Ei, persikelkit į "Vilnius ne visa Lietuva" temą. Čia kalbame apie ekonomiką, nesakau, kad turizmas ne ekonomika, bet tam yra jau kitos temos
Šiaip tai aš sudvejojau, ar nereiktų vietoj "Vilnius" rašyti "Lietuva", nes Gator gali susinervinti. Pagalvojau, kad "ai gal nepastebės". Klydau. Atsiprašau, kitąkart rašysiu "Lietuva", nes tikrai nenoriu nieko skaudinti.
Man rodos, kol Lietuva priklauso JT Saugumo tarybai, tol Rusijos sankcijos mus apeis ratu. Jei ir neapeis, tai būsime paskutiniai, kuriuos bandys skriausti.
Comment