Problema tame, kad ir pati valstybe yra tik teisine fikcija.
Ką turi omeny? Singapūras, Honkongas Šveicarija, Vokietija, Švedija.
Ar Rusija, Kongo DR, Zimbabvė?
Kur tavo kapitalas, darbuotojai, gamyba, paslaugų centrai ir t.t. yra saugesni ir turi geresnes sąlygas veikimui ir pajamų generavimui? Jokia čia fikcija.
Bendrauju su 20-35 metų amžiaus žmonėmis, nei pas nieką nemačiau aukso, apart vestuvinį žiedą. Išmirs senoji karta, nebebus kas pirks tą auksą. Žinoma, yra tokios šalys kaip Indija ir pan. kur žmonės gana primityvūs, jiems auksas vis dar turi didelę įtaką.
Manai, visi tik ir svajoja pademonstruoti savo turimus aukso dirbinius? Jei pas pašnekovą ant kaklo nėra auksinės grandinės ir priekinių auksinių dantų, tai auksas išeina iš mados? Pabendrauk su centriniais bankais, paklausk, kam jie laiko tuos nevertingus luitus .
Šiaip dabar auksas plaukia iš Vakarų į Rytus, pirmiausia Kiniją. Ar kinai kvaili? Jei auksu bent kažkiek domėtumeis, tai žinotum, kad pernai jo kaina nukrito maždaug 30 proc. Tai reikėtų kalbėti ne apie burbulą, o apie artėjančią galimybę įsigyti už patrauklią kainą. Dabar žiniasklaida trimituoja, koks auksas niekam vertas ir kaip atpigo. Kai pradės trimituoti apie atgijusį susidomėjimą auksu, pirkti bus vėlu .
Reikia mokytis iš protingų tautų. Pvz., žydai auksą kaupdavo visais laikais. O kai kurie kaupia popierėlius, vadinamus banknotais, ir mano, kad tai yra geriau bei patikimiau .
Ir manau, kad vienas tvirčiausią tikrąją vertę turinčių dalykų dar yra ir energija su jos ištekliais.
Priklausomai, koks yra tų išteklių poreikis, geidžiamiausioms prekėms ir paslaugoms sukurti, kokia galimybė pagausėti tiems ištekliams ar juos pakeisti kitomis alternatyvomis. Manau, kiekvieną atvejį reikia nagrinėti atskirai.
Juodasis auksas atėjus elektromobilių erai, gali nebepatekti tar top paklausiausių žaliavų. Bet vėlgi, priklausomai nuo branduolinės energetikos plėtros.
NT poreikį apsprendžia jo paklausa nuomai. Nuomininkai yra potencialūs NT pirkėjai. Nuoma turi išpirkti visą NT bent per 40 metų. Panašu, kad Airijoje pristatyta NT neatsižvelgiant į tai. Žinoma, per krizę nuomos kainos gan smarkiai krito, nemažai nuomininkų grįžo gyventi su tėvais ar į tėvynę. Bet dabar lyg ekonomika ir atsistatė, visas NT turėtų būti išpirktas ar išnuomotas, pvz. kaip Lietuvoje. Kas spekuliavo - tas sudegė, kas investavo ilgam laikotarpiui - nepraloš.
Manai, visi tik ir svajoja pademonstruoti savo turimus aukso dirbinius? Jei pas pašnekovą ant kaklo nėra auksinės grandinės ir priekinių auksinių dantų, tai auksas išeina iš mados? Pabendrauk su centriniais bankais, paklausk, kam jie laiko tuos nevertingus luitus .
Šiaip dabar auksas plaukia iš Vakarų į Rytus, pirmiausia Kiniją. Ar kinai kvaili? Jei auksu bent kažkiek domėtumeis, tai žinotum, kad pernai jo kaina nukrito maždaug 30 proc. Tai reikėtų kalbėti ne apie burbulą, o apie artėjančią galimybę įsigyti už patrauklią kainą. Dabar žiniasklaida trimituoja, koks auksas niekam vertas ir kaip atpigo. Kai pradės trimituoti apie atgijusį susidomėjimą auksu, pirkti bus vėlu .
Reikia mokytis iš protingų tautų. Pvz., žydai auksą kaupdavo visais laikais. O kai kurie kaupia popierėlius, vadinamus banknotais, ir mano, kad tai yra geriau bei patikimiau .
Jei spekuliuoji, tie 30% gal kažką ir reikštų... Tas kas buvo prieš tūkstančius metų, nebūtinai bus dabar. Kinai perka auksą ne vien investuodami, bet kiek mačiau ir nešioja(kas turi) kuo storiausias grandines, o gal ten imitacijos. Bet esmę pasako, paklausa dėl pačio suvokimo.
Milijonieriai taupo, o jų anūkai ir proanūkiai švaisto Milijonierių pasaulyje nėra tiek daug, neskaitant tų, kurių kapitalas yra įmonės akcijos, žaliavų telkiniai ir t.t. Čia jų pačių problema, kad jie tiek prikaupia pinigų. Valstybei nebūtina vadovautis jų strategija.
O kodėl senasnamai nespekuliuoji kitomis brangiomis iškasenomis, kodėl ne deimantais? Deimantas tai ne kažkoks auksas pigus gelžgalis...
Auksas ekonomikoje dėl savo savybių (vienalytis, dailus, patvarus, lengvai apdorojamas ir gabenamas, laidus elektrai, atsparus korozijai) turi ypatingą vartojamąją vertę, atlieka pinigų funkciją. Iš aukso kalamos monetos, auksas specialiais luitais saugomas kaip valstybių centrinių bankų valdomos aukso atsargos. Valstybė laiko auksą kaip savo tarptautinių atsargų dalį ir gali jį panaudoti mokėjimo balanso deficitui padengti. Aukso standarto sąlygomis kaip vertės matas, auksas atliko cirkuliacijos, mokėjimo ir turtų kaupimo bei pasaulio pinigų funkcijas. Susikūrus valstybių valiutų sistemoms, vidaus apyvartoje įsivyravo į auksą nekeičiami popieriniai pinigai (banknotai) bei metalinės monetos, vėliau elektroniniai pinigai. Auksas nebeatitiko cirkuliacijos ir mokėjimo priemonės funkcijų, liko vertės matu, išlaikė turtų kaupimo priemonės bei pasaulio pinigų funkcijas, tebėra pinigų sistemos pagrindas.
Nuo 1972 m. auksas nustojo buvęs Tarptautinio valiutos fondo apskaitiniais pinigais ir pakeistas Specialiosiomis Skolinimosi Teisėmis, tačiau liko svarbiausia valstybių tarptautinių atsargų dalimi. Kitaip negu popieriniai pinigai, auksas pats turi vertę kaip prekė. Auksas perkamas ir parduodamas pasaulio biržose. Daugiausia aukso perkama siekiant investuoti pinigus.
Skaičiuoajama, kad per visą žmonijos istoriją išgauta apie 165 000 tonų aukso.
2011 metais buvo išgauta apie 2700 tonų.
List of countries by gold production
Kitaip sakant, statom piramidę ir vargo nematom, kol vieną dieną ...
Pabandyk rezervus parduoti, pamatysi kokia jo vertė...
Visos pažangios valstybės laiko dideles aukso atsargas ir iš to gyvena. Galima pamatyti, jog Kinija jau taikosi į didžiąją dalį aukso ir spekuliuos ateityje jo kainą. Lietuvai reikėtų didinti aukso atsargas kaip finansinio stabilumo garantą. O kalbos apie aukso poreikio mažėjimą iš dalies yra teisingos iš dalies ir neteisingos. Aukso vartojimas kaip estetinio vaizdo kurimo priemonė mažėja, bet kaip ekonominio vieneto didėja. Šiuo metu Lietuva 5,8 tonos aukso, tuo tarpu mažiausias aukso atsargas Skandinavijoje(neįskaitant Islandijos) turinčioje Suomijoje aukso atsargų kiekis 9 kartus didesnis nei pas mus. Net latviai daugiau turi, nei mes(7,7 tonos). Tik va estai kažkodėl teturi 200kg aukso atsargų.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
1. JAV – 8133,5 tonos aukso. Daugiausia aukso Jungtinės Valstijos turėjo 1952 metais – valstybės aukso atsargos siekė 20,66 tūkst. tonos. 1968 metais JAV aukso atsargos jau nesudarė 10 tūkst. tonų.
Auksas gali pabrangti iki 7000 – 9000 dolerių už unciją, arba netgi labiau, na o visa tai nutiks todėl, nes susilpnės doleris, prognozuoja Tangent Capital kompanijos vykdantysis direktorius bei „Currency Wars” knygos autorius James Rickards.
„Šis ralis bus dolerio patikimumo sumažėjimo ir žlugimo atspindys. Šalies valdžia, Amerikos Federalinis Rezervų bankas ir kiti Centriniai bankai norėdami atgauti pasitikėjimą, turės grįžti prie aukso” - prognozuoja James Rickards.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad fizinė aukso paklausa yra labai didelė, tuo tarpu aukso pasiūla mažėja.
/\ jeigu tame NT gyveni, tai jokia čia investicija.
O nuomos biznis kažin ar naudingas eiliniam gyventojui, kuris geriausiu atvejų išnuomotų vieną butą. Rūpintis, kad mokėtų, neapgautų, drausti, daryti remontus, kaip visada neina rasti patikimų nuomininkų, tuomet prastovos gaunasi, o rezultate atsipirks po 50 metų. Vaikai lengvai gavę to neįvertins, gali net ir išsvaistyti lengvai tą turtą.
Kitas variantas jeigu spekuliuoji, žaidi ant kainos augimo, bet čia irgi ne taip paprasta. Po krizių NT rinka apstoja keliasdešimčiai metų. Žinoma, Lietuva yra besivystanti šalis, gal tai negresia.
/\ jeigu tame NT gyveni, tai jokia čia investicija.
O nuomos biznis kažin ar naudingas eiliniam gyventojui, kuris geriausiu atvejų išnuomotų vieną butą. Rūpintis, kad mokėtų, neapgautų, drausti, daryti remontus, kaip visada neina rasti patikimų nuomininkų, tuomet prastovos gaunasi, o rezultate atsipirks po 50 metų. Vaikai lengvai gavę to neįvertins, gali net ir išsvaistyti lengvai tą turtą.
Kitas variantas jeigu spekuliuoji, žaidi ant kainos augimo, bet čia irgi ne taip paprasta. Po krizių NT rinka apstoja keliasdešimčiai metų. Žinoma, Lietuva yra besivystanti šalis, gal tai negresia.
Rūpintis visuom reikia, ar yra koks lengvas verslas, kur investavus nereiktų niekuom rūpintis, tik pinigai kristų ir nebūtų rizikos? Aš už nuomą moku 1.5 karto daugiau nei savininkas moka įmoka bankui už tą butą, tad tikrai labai apsimoka, tas pats ir biurams galioja Jau nekalbant, kas perka arba dar geriau - stato NT be jokių paskolų.
Comment