Lietuvos ekonomikos aktualijos

[index]

Centrinio banko funkcija per "pinigų spausdinimą" ir nėra ta, jog visi gyventų geriau, tai iš esmės yra pinigų perskirtymas, jog nesikauptų jie stambiose rankose banko sąskaitose ir tam, kad pinigus gautų tas, kas reikia, kurtųsi verslas, augtų vartojimas ir t.t.

Tai teigi, kad tai yra iš esmės infliacijos mokestis, leidžiantis valstybės biudžetui gauti papildomų pajamų? Tai kodėl tada perskirstymo nedaryti tiesiogiai per biudžetą? Nes tokiu būdu tie, iš kurių tas mokestis surenkamas, mažiau pastebi?

Ir tokiu atveju šita teorija prieštarauja Tomo teorijai, kad didesnis CB pinigų kiekis ekonomikoje savaime lemia didesnį ekonomikos aktyvumą, didesnį BVP, užimtumą net vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

[Lettered]

Tai teigi, kad tai yra iš esmės infliacijos mokestis, leidžiantis valstybės biudžetui gauti papildomų pajamų? Tai kodėl tada perskirstymo nedaryti tiesiogiai per biudžetą? Nes tokiu būdu tie, iš kurių tas mokestis surenkamas, mažiau pastebi?

Ir tokiu atveju šita teorija prieštarauja Tomo teorijai, kad didesnis CB pinigų kiekis ekonomikoje savaime lemia didesnį ekonomikos aktyvumą, didesnį BVP, užimtumą net vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

Kodėl vadini tai mokesčiu, jeigu jo iš esmės niekas nemoka, infliacija dėl to nėra didesnė. Tie pinigai yra skirti tam, jog būtų išnaudoti šalies žmogiškieji ir visi kiti resursai, dėl ko automatiškai ir bvp kyla. Pvz. yra 10 šeimų ir automatiškai paklausa ir poreikis 10 namų. Tai jeigu bus pastatyti 5 namai, ar dėl to jų kaina bus mažesnė? Greičiau atvirkščiai, plius pastačius 5 namus bus mažesnis bvp, didesnis nedarbas ir visa kita, nei statant 10 namų. Bet turbūt svarbiausia, jog būtų sutaupyta ir biudžetas nedeficitinis? Taupyti turi žmonės, o jūs norit, jog būtų atvirkščiai.

[Tomas]

Nesusikalbėjimas įvyksta dėl to, kad daugelis supranta ekonomiką kaip "natūrinius", barterinius mainus, o pinigus kaip esamo sukurto turto ekvivalentą. Todėl bet koks pinigų masės didinamas vadinamas infliaciniu, iš to atsiranda ir kliedesiai apie "niekuo nepadengtų pinigų spausdinimą" ir pan. Iš tiesų pinigai yra nematerialus kredito instrumentas, t.y. į juos reiktų žiūrėti kaip į galimo sukurti turto ir galimų suteikti paslaugų ekvivalentą. Todėl šiandien "sutaupyti" ir naudingai neišleisti pinigai sukuria realią naštą mūsų vaikams ir anūkams - nenutiestus kelius, nepastatytus namus, nesuteiktą išsilavinimą, nesukurtas darbo vietas ir t.t. ir pan.

Su artėjančiais Naujais visus ir linkiu, kad Lietuva dar ilgai neturėtų subalansuoto biudžeto

[Tomas]

Net Vainienei pagaliau "dašuto":

Įsivaizduojame, kad bankai gali paskolinti pinigų tik tada, kai jie pritraukia indėlių, gauna išteklių paskoloms, bet pagal bankų reguliavimo aplinką jiems to daryti nereikia. Bankai tuos kreditinius išteklius, kurių jiems reikėtų, kad uždirbtų, kuria patys iš oro. Tai skamba šokiruojančiai, bet taip yra – bankas kuria įrašą elektroninėje sistemoje ir tai vėliau tampa indėliu (...)

(...) užsienio valiuta ir auksu yra padengti tik apyvartoje cirkuliuojami litai, o kitų pinigų kūrimo nereguliuoja niekas.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...#ixzz2pRuB5zU2

Na o pasakius A reiktų pasakyti ir B - Lito patikimumo įstatymas, priimtas senais gerais laikais veikiant smetoniško sidabrinio lito nostalgijos, yra realiai neveikianti atgyvena kuri turėtų būti tyliai (kad nesuerzintų visuomenės) atšauktas.

[andyour]

Dėl šitos frazės sutinku 100 proc. Esmė yra ta, kad šitie centrinio banko pinigai nėra lygūs turtui, o iš esmės yra tik to turto apskaitos vienetas ir mainų priemonė. Ir tai, kad visi turės daugiau centrinio banko banknotų (sąmoningai naudoju šitą frazę, nes dauguma "pinigui" kaip žodžiui suteikia šiek tiek kitą prasmę ir dėl to sutapatina su turtu) nereiškia, kad visi bus turtingesni ir geriau gyvens.

Aišku, būtent dėl šitų psichologinių efektų pinigų kiekio pakeitimas gali turėti įtakos ir realiai ekonomikai. Bet tai toli gražu nereiškia, kad tas poveikis bus ilgalaikis ir vienpusis. Istorijoje tam pilna pavyzdžių.

Gerbuvį kuria žmonės savo darbu, o pinigai žmones motyvuoja dirbti daugiau ir sparčiau į tam tikros ribos.

[andyour]

Todėl šiandien "sutaupyti" ir naudingai neišleisti pinigai sukuria realią naštą mūsų vaikams ir anūkams - nenutiestus kelius, nepastatytus namus, nesuteiktą išsilavinimą, nesukurtas darbo vietas ir t.t. ir pan.

Valstybių dolerių rezervai, visus kartu sudėjus, siekia ar ne 10 trilijonų? Tie doleriai tikrai nebus prekių pavidalu, tai tik bus popieriukai. Tai parodo, kiek jų buvo išimta iš apyvartos, kiek buvo slopinamas vartojimas. Ir panašu, kad indėliai toliau auga, kaupiasi doleriai.

[balietis]

Todėl šiandien "sutaupyti" ir naudingai neišleisti pinigai sukuria realią naštą mūsų vaikams ir anūkams - nenutiestus kelius, nepastatytus namus, nesuteiktą išsilavinimą, nesukurtas darbo vietas ir t.t. ir pan.

Kol Lietuva kūrė naštą ateities kartoms taupymo būdu, Airija nesivaržė ir statė taip visiems reikalingus namus - http://www.delfi.lt/verslas/nekilnoj....d?id=63656330

[lietus]

Net Vainienei pagaliau "dašuto":


http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...#ixzz2pRuB5zU2

Na o pasakius A reiktų pasakyti ir B - Lito patikimumo įstatymas, priimtas senais gerais laikais veikiant smetoniško sidabrinio lito nostalgijos, yra realiai neveikianti atgyvena kuri turėtų būti tyliai (kad nesuerzintų visuomenės) atšauktas.

O kam jį atšaukinėti, juk įsivesim eurą ir nieko prie nieko pririšinėti nereiks.

[Tomas]

Kol Lietuva kūrė naštą ateities kartoms taupymo būdu, Airija nesivaržė ir statė taip visiems reikalingus namus - http://www.delfi.lt/verslas/nekilnoj....d?id=63656330

Airiai dar Britanijos Imperijoje buvo čiukčių vietoje, tai nereiktų žiūrėti į juos kaip į teigiamą pavyzdį

Jei rimtai - negi tamsta tikrai manote, kad ten Airijos vyriausybė pristatė tiek gyvenamojo ploto?

O kam jį atšaukinėti, juk įsivesim eurą ir nieko prie nieko pririšinėti nereiks.

Tai kad jis tik klaidina gyventojus. Net kandidatas į prezidentus B.Ropė tiki, kad litas padengtas aukso ir užsienio valiutos atsargomis

[index]

Jei rimtai - negi tamsta tikrai manote, kad ten Airijos vyriausybė pristatė tiek gyvenamojo ploto?

Ne (nors jei pasigilintume, greičiausiai atrastume kokių galų, kaip kad lengvatinės paskolos, būsto paskolų draudimo fondai ir pan., kaip kad buvo ir dar yra pas mus). Bet čia pavzdys kas būna, kai dirbtinai užskatinama tam tikra sritis. O keinsistai juk dažniausiai sako, kad nesvarbu per kur pinigus leisti, o skatinimas pirkti NT pastaruoju metu yra pats populiariausias.

Tai kad jis tik klaidina gyventojus. Net kandidatas į prezidentus B.Ropė tiki, kad litas padengtas aukso ir užsienio valiutos atsargomis

Na, žiūrint paprastai tai panašiai taip ir yra. 2013 m. lapkritį M2 suma buvo lygį 54,7 mlrd. Lt, užsienio valiuta denominuotų VP ir aukso vertė buvo 20,3mlrd. Lt. O kadangi M2 tik sąlyginai yra pinigai, tai ar litas yra pilnai padengtas ar ne priklauso tik nuo požiūrio į tai, kas yra pinigai (dėl to, ir dėl ankstesnės žinutės būtinai atrašysiu, kai tik turėsiu daugiau laiko ).

O įstatyme berods taip ir parašyta, kad "apyvartoje esantys litai" t.y. tik tie patys tikriausi - grynieji.

[andyour]

Na, žiūrint paprastai tai panašiai taip ir yra. 2013 m. lapkritį M2 suma buvo lygį 54,7 mlrd. Lt, užsienio valiuta denominuotų VP ir aukso vertė buvo 20,3mlrd. Lt. O kadangi M2 tik sąlyginai yra pinigai, tai ar litas yra pilnai padengtas ar ne priklauso tik nuo požiūrio į tai, kas yra pinigai (dėl to, ir dėl ankstesnės žinutės būtinai atrašysiu, kai tik turėsiu daugiau laiko ).

O įstatyme berods taip ir parašyta, kad "apyvartoje esantys litai" t.y. tik tie patys tikriausi - grynieji.

O auksas kuo padengtas? Tik 10% naudojama industrijoje, visą kitą papuošalai. Gyvename technologijų amžiuje, visuomenė intelektualėja. Gali būti taip, kad auksas taps nebemadingu, netgi atstumenčių, nes jį naudoja seni žmonės, tai kelia asociacijas su senumu, sendina žmones juo puošiantis.

[Lettered]

O auksas kuo padengtas? Tik 10% naudojama industrijoje, visą kitą papuošalai. Gyvename technologijų amžiuje, visuomenė intelektuolėja. Gali būti taip, kad auksas taps nebemadingu, netgi atstumenčių, nes ji naudoja seni žmonės, tai kelia asociacija su senumu, sendina žmones juo puošiantis.

Tas padengimas auksu gana juokingai skamba, jo vertė visiškai spekuliacinė, nes kaip ir minėjai, reali paklausa industrijoje labai siaura ir ribota

[andyour]

Bendrauju su 20-35 metų amžiaus žmonėmis, nei pas nieką nemačiau aukso, apart vestuvinį žiedą.
Išmirs senoji karta, nebebus kas pirks tą auksą. Žinoma, yra tokios šalys kaip Indija ir pan. kur žmonės gana primityvūs, jiems auksas vis dar turi didelę įtaką.

Senais laikais nebuvo investavimo biržų, o tai reiškia, kad beveik visa aukso vertė buvo paremta tik kaip papuošalo verte, visame kame ta aukso vertė ir tebuvo. Tai viena iš priežasčių, kodėl yra spekuliuojama auksu, t.y. žaidžiama ant tos minėtos vertės. Investicinio aukso vertė nuolat auga, bet jis rinkoje necirkuliuoja, reiškias nėra padengtas papuošalo verte, nes niekas jo nevartoja. Jei norėtum jį visą išparduoti, jo vertė kristų kartais. Mano manymu, aukso kaina yra totalus burbulas.

[index]

Tiesą sakant, taip. Auksas tokios tikrosios vertės kaip ir neturi, tik savo retumą, atsparuma ir t.t. Ir aišku tai, kad dar ir šiandien žmonės jį psichologiškai suvokia kaip vertingą dalyką, kuris turi vertę kažkodėl tai.

Lito atveju, jis iš esmės atlieka šiokio tokio susiejimo su kitomis valiutomis (dėl to, kad jos irgi kažkokia dalimi dengtos auksu) funkciją, ir tiek.

[VNS]

O auksas kuo padengtas? Tik 10% naudojama industrijoje, visą kitą papuošalai. Gyvename technologijų amžiuje, visuomenė intelektualėja. Gali būti taip, kad auksas taps nebemadingu, netgi atstumenčių, nes jį naudoja seni žmonės, tai kelia asociacijas su senumu, sendina žmones juo puošiantis.

ir taip neiišeina iš mados jau velniai žino kelinta tūkstantmetį

[andyour]

ir taip neiišeina iš mados jau velniai žino kelinta tūkstantmetį

Nes jie vis dar išreiškia meilę sau ir kitiems materialiu turtu, šiuo atveju auksu. Yra tendencija, žmonės išmoksta(tampa kultūringesni) reikšti meile ne materialiu turtu. Ir kaip jau rašiau, išpardavus rezervus, žmonės daugiau aukso nenupirks nei, kad dabar perka.

[nomad]

Nekilnajomasis turtas yra siu laiku naujas 'auksas'. Bet problematiska ir labai rizikinga ir juo 'tikraja' verte gristi, kaip isitikinom nuo 2008 metu ... Is tikruju 'tikros' vertes ko gero neturi niekas

[John]

Nekilnajomasis turtas yra siu laiku naujas 'auksas'. Bet problematiska ir labai rizikinga ir juo 'tikraja' verte gristi, kaip isitikinom nuo 2008 metu ... Is tikruju 'tikros' vertes ko gero neturi niekas

Maistas ir, valstybės (ar politinio vieneto) mastu, patikimumas ir skaidrumas.

[nomad]

Maistas ir, valstybės (ar politinio vieneto) mastu, patikimumas ir skaidrumas.

Problema tame, kad ir pati valstybe yra tik teisine fikcija.

Maistas ir vanduo - gal

[index]

Maistas ir, valstybės (ar politinio vieneto) mastu, patikimumas ir skaidrumas.

Ir manau, kad vienas tvirčiausią tikrąją vertę turinčių dalykų dar yra ir energija su jos ištekliais.