Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

O kaip tai ne? Kuri iš jų turi tokį draudimą? Jei tik nori gali nors ir šiandien nusipirkti vaizdingą vynuogyną kur Luaros slėnyje ar Pietų Prancūzijoje ir niekas tau neuždraus.

Prancūzijoje žemės įsigijimo priežiūrą įgyvendina žemės ir kaimo plėtros agentūra, kurios funkcijos, greta kitų (kryptingas žemės ūkio vystymas) apima skaidrumo užtikrinimą žemės ūkio paskirties žemės rinkoje, siekiant išvengti spekuliatyvių ir bendroms politikos kryptims prieštaraujančių sandorių (pvz., keliančių pernelyg didelės žemės konsolidacijos grėsmę, grėsmę tradicinėms ūkio šakoms).
Agentūra informuojama apie kiekvieną numatomą sandorį ir turi du mėnesius jam įvertinti. Jeigu sandoris neatitinka agentūrai keliamų uždavinių, agentūra veda derybas tarp pirkėjo ir pardavėjo. Jei sutarimo pasiekti neįmanoma, agentūra turi teisę įsikišti, tuo atveju, jei kyla įtarimų dėl galimo spekuliavimo (pernelyg aukštų ar per žemų kainų), jei įsigyjamas žemės plotas yra pernelyg didelės apimties. Taip valstybė pasilieka galimybę išvengti spekuliacinių sandorių ir sandorių, kurie taptų kliūtimi vietos ūkininkų veiklai. Agentūra turi teisę siūlyti kitus variantus pardavėjui (ieškoti alternatyvaus pirkėjo ar žemės nuomininko)

http://www.delfi.lt/news/ringas/poli...#ixzz2nuZCxxK9

Realiai Lietuvoje labai lengvai yra apeinami apribojimai, ribojantys vienam asmeniui turėti tam tikrą žemės kiekį, kai tiek lietuvis, tiek užsienietis pristeigia eilę uab'ų ir gali supirkti žemės tiek, kiek nori.

[index]

Realiai Lietuvoje labai lengvai yra apeinami apribojimai, ribojantys vienam asmeniui turėti tam tikrą žemės kiekį, kai tiek lietuvis, tiek užsienietis pristeigia eilę uab'ų ir gali supirkti žemės tiek, kiek nori.

Na tai ir mes galime įsivesti kokius panašius reguliavimus, jei manome, kad reikia (nors klausimas ar to iš tikro reikia). Bet mūsų referendumo žmonės to nenori, nes tai trukdytų ir jų kumyrams Karbauskiams ir panašiems, nes saugotų ir nuo konsolidacijos vietinių rankose.

O jokio draudimo pirkti žemę pagal pilietybę ten nėra ir šitie reguliavimai visiškai vienodi tiek vietiniams, tiek užsieniečiams. Be to, jei kaip sakai ir dabar tas draudimas yra tik simbolinis (o toks jis ir yra), tai koks tikslas iš viso jį laikyti. Kad visokiems tautininkams bijantiems, kad šviantą žiamialią supirks baisusis užsienio kapitalas psichologiškai lengviau būtų?

[Sula]

Tai tie patys oligarchai-žemvaldžiai jau seniai žemę pardavinėja užsieniečiams per savo dukterines įmones. Ir būtent jie labiausiai riboja mažų ūkininkų galimybes įsigyti savos žemės. Negi tai naujiena? Kodėl referendumininkai dėl to nesirūpina?

[Lettered]

Na tai ir mes galime įsivesti kokius panašius reguliavimus, jei manome, kad reikia (nors klausimas ar to iš tikro reikia). Bet mūsų referendumo žmonės to nenori, nes tai trukdytų ir jų kumyrams Karbauskiams ir panašiems, nes saugotų ir nuo konsolidacijos vietinių rankose.

O jokio draudimo pirkti žemę pagal pilietybę ten nėra ir šitie reguliavimai visiškai vienodi tiek vietiniams, tiek užsieniečiams. Be to, jei kaip sakai ir dabar tas draudimas yra tik simbolinis (o toks jis ir yra), tai koks tikslas iš viso jį laikyti. Kad visokiems tautininkams bijantiems, kad šviantą žiamialią supirks baisusis užsienio kapitalas psichologiškai lengviau būtų?

Tokių apribojimų nebus, nes jie nenudingi tiems visiems oligarchams

[index]

Tokių apribojimų nebus, nes jie nenudingi tiems visiems oligarchams

Tai būtent. Bet tie patys oligarchai apsimeta visokiais žaliaisiais ir remia visus tuos referendumo žmones, kurie savo ruožtu apsimeta, kad jie gina mažą vietos ūkininką nuo baisiųjų užsieniečių, kurie čia "visą žemę supirks, produkciją išsiveš ir vieniems neliks ko dirbti, o kitiems ko valgyti". Taip, kad jie atstovauja visai ne tą, ką vaidina atstovaujantys..

Pvz. http://www.balsas.lt/naujiena/767732...sius-ukininkus

[andyour]

O į žemę reikia žiūrėti ne iš žmogaus, kurio gyvenimas trumpas, o iš valstybės pozicijų. Nebent manai, kad žmonės prisitaikys valgyti lazerius ir užteks vien plėtoti technologijų sektorių. Pamatinių išteklių pardavimas tik rodo ubagiškumą. Parduoda žvejys meškerę, už gautus pinigus nusiperka žuvies ir būna sotus bei patenkintas. Bet neilgai.

O su kuo tu tą žemę kasi, su rankom? ES nėra pavyzdys, nes jos žemės ūkis yra subsidijuojamas, užsitikrinant stabilų maisto šaltinį. Čia nėra biznis, bent jau ne dėl to yra subsidijuojama.
O gyventojų skaičius turi mažėti paraleliai skurdui. Žemės ūkis ir yra priežastis didelio gyventojų kiekio.

[andyour]

Lietuva pirkėjus "rūšiuos" maždaug taip:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=63512290

Maskviečių pirkinys – tikrai įspūdingas. „Kornelitai“ priklausė poilsio bazė prie pat Daugų, Salos kaime, užėmusi 15 hektarų žemės prie ežero.

Kiekviena kaimo bobutė tiek gali turėti. Normalūs ūkiai skaitosi virš 1000 hektarų.

[Eimantas]

Mūsų interesas yra tas, kad būtų:
a) kuriamos darbo vietos;
b) ypač jei tikslinėse vietovėse - kaime;
c) mokami mokesčiai valstybei;
d) gerinamas chroniškai neigiamas užsienio prekybos balansas.

Viso to siekti padėtų šiuo metu dirvonuojančią ž. ū. paskirties žemę padėsiančios įsisavinti užsienio investicijos.



Kinija investuoja į ž. ū., nes:
a) ji pati labai stokoja ž. ū. paskirties žemės (žr. populiacijos dydį ir šalies geografiją: kalnai, dykumos);
b) turi trilijonus atliekamų dolerių ir gali sau leist investuot į atsilikusias šalis, pvz., Afriką ar rytų Europą.

Kinijos sprendimas nėra motyvuotas tuo, kad bus geras biznis. Ji užsitikrina reikalingus resursus, jos veikimo logika nėra lygintina.

Aš neneigiu, kad ž. ū. gali būti gera investicija. Tačiau, pasikartosiu, investuotojus atrinkti reikia pagal nuosavybės naudojimo efektyvumą, t.y. tai, kiek pridėtinės vertės investuotojas sukurs iš nuosavybės vieneto ir kiek naudos iš to gaus Lietuva. Ne pagal tautybę. O atvira rinka visada laimi, nes skatina, o ne slopina, konkurenciją, taigi, ir efektyvumą.

A, b, c, d, punktams neprieštarauju, viskas teisingai, bet naudingiau kai grietinėlę tą nusigriebtų mūsų piliečiai ir pinigai liktų šalies viduje.

Dėl Kinijos... a) o mes jau per daug turime ž.ū. paskirties žemės? Aš manau kad išteklių negali būti per daug. Kuo daugiau, tuo geriau iš esmės.

b) turi atliekamų kaip ir vakarų ūkininkai, o mes neturėsim atliekamų dolerių jei tai elgsimės.

Kokias pajamas? Taigi čia rašė, kad perka ir nieko su ta žeme daro. Ar vis dėlto daro? Jeigu daro, t.y. čia dirba, samdo žmones, gauna išmokas Lietuvos tarifais ir moka mokesčius, tai Lietuvos valdžia dar ir kaip turėtų tuo rūpintis. Tai vadinama investicijų pritraukimu.

Tai iš esmės nėra blogai, bet prašom prie to kas liko jei liko. Pirma tegul vietiniai ūkininkai galutinai atsistoja ant kojų ir susiperka bent tai ką jau apdirba ir nuomojasi.

Kiekviena kaimo bobutė tiek gali turėti. Normalūs ūkiai skaitosi virš 1000 hektarų.

Tai apie tai ir šneka, vietiniai susipirks, ir bus dar daugiau normalių ūkių. Aišku nešneku apie visokius koncernus.

[balietis]

Tai iš esmės nėra blogai, bet prašom prie to kas liko jei liko. Pirma tegul vietiniai ūkininkai galutinai atsistoja ant kojų ir susiperka bent tai ką jau apdirba ir nuomojasi.

Gal būtų galima šitą požiūrį taikyti plačiau. Pavyzdžiui, atlyginimus darbuotojams ir mokesčius valstybei reikėtų pradėti mokėti, kai verslas galutinai atsistos ant kojų. Arba būsto paskolą pradėti grąžinti, kai jau atsistosi ant kojų. Ir ES išmokas Lietuvos žemės ūkiui gal vertėtų pristabdyti, kol šalys donorės atsistos ant kojų po krizės.
Šiaip tai vietiniai ūkininkai ES pinigų dėka visai neblogai stovėjo ant tų kojų per krizę, kai, pavyzdžiui, statybininkai žlugo, o nekilnojamas turtas ir sklypai pigo visoje šalyje. Ir niekas iki šiol nesusiprotėjo pasiūlyti išmokas žemės ūkiui indeksuoti pagal vidutinį atlyginimą šalyje. Gi būtų taip logiška - kodėl ūkininkas už tą patį darbą turi gauti kaip vokietis, nors ūkininko samdinys gauna kaip lietuvis?

[Lettered]

Gal būtų galima šitą požiūrį taikyti plačiau. Pavyzdžiui, atlyginimus darbuotojams ir mokesčius valstybei reikėtų pradėti mokėti, kai verslas galutinai atsistos ant kojų. Arba būsto paskolą pradėti grąžinti, kai jau atsistosi ant kojų. Ir ES išmokas Lietuvos žemės ūkiui gal vertėtų pristabdyti, kol šalys donorės atsistos ant kojų po krizės.
Šiaip tai vietiniai ūkininkai ES pinigų dėka visai neblogai stovėjo ant tų kojų per krizę, kai, pavyzdžiui, statybininkai žlugo, o nekilnojamas turtas ir sklypai pigo visoje šalyje. Ir niekas iki šiol nesusiprotėjo pasiūlyti išmokas žemės ūkiui indeksuoti pagal vidutinį atlyginimą šalyje. Gi būtų taip logiška - kodėl ūkininkas už tą patį darbą turi gauti kaip vokietis, nors ūkininko samdinys gauna kaip lietuvis?

Atlyginimai yra tik dalis kaštų, pvz. traktorius ar kuras kainuoja vienodai tiek lietuviui, tiek vokiečiui, bet lietuvis gauna daug mažesnes išmokas ir negali konkuruoti, kitaip nei vieno dirvonuojančio lauko Lietuvoje nebūtų kaip pvz. Olandijoje.
O dėl to, jog dabar ūkininkai neišgali nusipirkti žemės, kurią dirba ir priversti ją nuomoti, tikrai didelė problema, todėl ir pirkti žemės ūkio paskirties žemę turėtų būti suteikta su sąlyga pačiam ją dirbti.

[Sula]

Tai apie tai ir šneka, vietiniai susipirks, ir bus dar daugiau normalių ūkių. Aišku nešneku apie visokius koncernus.

Tai "vietiniai" jau ir taip viską supirkę! Laisvos valstybinės žemės praktiškai nebeliko, ypač dirbamosios.
Pagrindinis klausimas dėl pakankamai didelio skaičiaus tokių savininkų, kurie paveldėjo, ir tos žemės patys nedirba.

[balietis]

Atlyginimai yra tik dalis kaštų, pvz. traktorius ar kuras kainuoja vienodai tiek lietuviui, tiek vokiečiui, bet lietuvis gauna daug mažesnes išmokas ir negali konkuruoti, kitaip nei vieno dirvonuojančio lauko Lietuvoje nebūtų kaip pvz. Olandijoje.

Olandas lietuvoje gautų tas pačias lietuviškas išmokas. Žmonos kaime irgi pilna tokių, kuriems neapsimoka nei bulvių patiems užsiauginti, nei kiaulės laikyti, nei žolės aplink namą nusipjauti. Maniau, kad jie paprasčiausiai degradavę alkoholikai, bet gal tikrai darbo įrankiai per brangūs, tai neišgali daržo susiarti.

O dėl to, jog dabar ūkininkai neišgali nusipirkti žemės, kurią dirba ir priversti ją nuomoti, tikrai didelė problema, todėl ir pirkti žemės ūkio paskirties žemę turėtų būti suteikta su sąlyga pačiam ją dirbti.

Tai taip ir rašyk, kad iki šiol ūkininkai nuomojosi tą žemę beveik už nieko, nes nebuvo jokios konkurencijos, ir mielai tą situaciją išlaikytų kuo ilgiau. Iš pradžių bandė prastumti kažkokius marazmus apie žemės pardavimo prioritetus kaimynams, dabar bando uždrausti pirkti užsieniečiams. Visų kitų Lietuvos piliečių interesas turėtų būti ekonomikos efektyvumas - daugiau veiklos, daugiau darbo, didesni atlyginimai, galų gale didesnės pajamos už nuomą ar pardavimą.

[Lettered]

Olandas lietuvoje gautų tas pačias lietuviškas išmokas. Žmonos kaime irgi pilna tokių, kuriems neapsimoka nei bulvių patiems užsiauginti, nei kiaulės laikyti, nei žolės aplink namą nusipjauti. Maniau, kad jie paprasčiausiai degradavę alkoholikai, bet gal tikrai darbo įrankiai per brangūs, tai neišgali daržo susiarti.


Tai taip ir rašyk, kad iki šiol ūkininkai nuomojosi tą žemę beveik už nieko, nes nebuvo jokios konkurencijos, ir mielai tą situaciją išlaikytų kuo ilgiau. Iš pradžių bandė prastumti kažkokius marazmus apie žemės pardavimo prioritetus kaimynams, dabar bando uždrausti pirkti užsieniečiams. Visų kitų Lietuvos piliečių interesas turėtų būti ekonomikos efektyvumas - daugiau veiklos, daugiau darbo, didesni atlyginimai, galų gale didesnės pajamos už nuomą ar pardavimą.

Ne už dyką, niekas šiais laikais nieko už dyką nedalina. Efektyvumas kaip tik ir yra tada, kai žemė priklauso tam, kas ją dirba, o ne kažkokiem tarpininkam ar spekuliantam. Todėl kitose šalyse žemės ūkis ir dirba efektyviau, nes žemė daugiausia priklauso ją dirbantiems. Kol nebus padidintos išmokos, tol jokios ekonominės naudos nebus, išaugus nuomos kainai tik dar daugiau dirvonuojančių laukų atsiras. Jeigu olandai ar vokiečiai gautų lietuviško dydžio išmokas, lygiai taip pat pavirstų "degradavusiais alkoholikais".

[Lettered]

Olandas lietuvoje gautų tas pačias lietuviškas išmokas. Žmonos kaime irgi pilna tokių, kuriems neapsimoka nei bulvių patiems užsiauginti, nei kiaulės laikyti, nei žolės aplink namą nusipjauti. Maniau, kad jie paprasčiausiai degradavę alkoholikai, bet gal tikrai darbo įrankiai per brangūs, tai neišgali daržo susiarti.

Čia jau OT, tokie žemę senai pardavę, nes kitaip negautų jokių soc. išmokų

[balietis]

Ne už dyką, niekas šiais laikais nieko už dyką nedalina. Efektyvumas kaip tik ir yra tada, kai žemė priklauso tam, kas ją dirba, o ne kažkokiem tarpininkam ar spekuliantam. Todėl kitose šalyse žemės ūkis ir dirba efektyviau, nes žemė daugiausia priklauso ją dirbantiems. Kol nebus padidintos išmokos, tol jokios ekonominės naudos nebus, išaugus nuomos kainai tik dar daugiau dirvonuojančių laukų atsiras. Jeigu olandai ar vokiečiai gautų lietuviško dydžio išmokas, lygiai taip pat pavirstų "degradavusiais alkoholikais".

Galiu tik dar kartą pakartoti, kad išmokos mokamos pagal veiklos vietą, o ne pilietybę. Olandas Lietuvoje gautų tas pačias lietuviškas išmokas. Tai jeigu vis dėlto važiuotų čia ūkininkauti, reiškia, apsimokėtų.
Dėl išmokų padidinimo tai ką aš žinau, išsivysčiusiose ekonomikos tai didelę sąnaudų dalį sudaro atlyginimai (kas netiki, pabandykit susiremontuoti mašiną užsienyje, nustebsit, kad darbas kainuoja daugiau už detales), bet jeigu verslo esmė yra maždaug nusipirkti traktorių ir žiūrėti, kaip traktoristas juo dirba už pavalgymą, tai tada be abejo, traktorius atrodo labai brangus.
Beje, o kaip tas referendumas spręstų tarpininkų ir spekuliantų problemą? Ir dar kaip žemės ūkio efektyvumą lemia tarpininkų ir spekuliantų buvimas arba nebuvimas?

[balietis]

Čia jau OT, tokie žemę senai pardavę, nes kitaip negautų jokių soc. išmokų

Čia tiesiog buitinis pavyzdys kaip vieniems dirbti apsimoka, o kitiems - ne, nors sąlygos panašios.

[Lettered]

Galiu tik dar kartą pakartoti, kad išmokos mokamos pagal veiklos vietą, o ne pilietybę. Olandas Lietuvoje gautų tas pačias lietuviškas išmokas. Tai jeigu vis dėlto važiuotų čia ūkininkauti, reiškia, apsimokėtų.
Dėl išmokų padidinimo tai ką aš žinau, išsivysčiusiose ekonomikos tai didelę sąnaudų dalį sudaro atlyginimai (kas netiki, pabandykit susiremontuoti mašiną užsienyje, nustebsit, kad darbas kainuoja daugiau už detales), bet jeigu verslo esmė yra maždaug nusipirkti traktorių ir žiūrėti, kaip traktoristas juo dirba už pavalgymą, tai tada be abejo, traktorius atrodo labai brangus.
Beje, o kaip tas referendumas spręstų tarpininkų ir spekuliantų problemą? Ir dar kaip žemės ūkio efektyvumą lemia tarpininkų ir spekuliantų buvimas arba nebuvimas?

Ne taip mane supratote, aš nesu už referendumą, kuriuo būtų uždrausta žemę parduoti užsieniečiams, aš esu už tam tikrus saugiklius, jog žemė būtų naudojama efektyviai. Susijęs su tuo, kad Vakarų Europoje žemę dirba daugiausia jų savininkai, viskas labai paprasta, tie, kas dirba žemę, visada geriau žinos kaip ją efektyviausiai išnaudoti nei pašaliniai subjektai, kuo daugiau tarpininkų, tuo daugiau problemų. Šiais laikais darbo rankų žemės ūkyje nebereikia tiek daug kaip seniau, o kaip tik reikia kuo daugiau ir modernesnės technikos, kuri kainuoja. Taip pat kuras ir visos kitos išlaidos. Tuomet reiktų nustatyti vieną dalį išmokų vienodą visai ES, o kitą priklausomai nuo šalies bvp ar kažko pan. Nes dabar sąlygos tikrai labai nekonkurencingos ir diskriminacinės. Aišku, vokiečiai tikrai nesutiks su išmokų vienodinimu, kad jie patys finansuotų kitas šalis ir tų šalių produkcija nukonkuruotų jų pačių.

[Eimantas]

Estai perima iš lietuvių žvejybą

Lietuvos žvejams vis pešantis savo koją į mūsų šalies žvejybos verslą vis tvirčiau kelia estai. Žinia, šios šalies atstovai jau įsitvirtino Lietuvos laivų statybos ir remonto

rinkoje. Tad kai kurie specialistai sako visiškai
nenustebsiantys, jei po kelerių metų Baltijos jūroje žvejos tik užsieniečių valdomi laivai.

Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus sako, kad estai, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsteigę įmones ir besinaudojantys Lietuvai skirta žuvų kvota, daro tai, ko nedaro net prašomi mūsų žvejai.

Lietuvos žvejai kaltina valdžią neteisingai paskirsčius kvotas, jos atstovai žvejus - nenoru keistis. Tad gali atsitikti taip, kad ilgą iešmą bedrožiant šuo kepsnį nuneš. Taigi Lietuvos žvejai metus baigia nespėję išnarplioti didžiulio problemų kamuolio.

Kol lietuviai dejuoja, ieško teisybės, estai žvejoja. Šiemet Lietuvoje įsteigtos trys estų žvejybos bendrovės. Jie iš UAB "Baltlanta" nupirko visus 4 laivus, žvejojančius Baltijos jūroje, du - iš UAB "Grinvita" ir, pasak V. Petkaus, dar dairosi ir į kitus. Šiuo metu Lietuva beturi 30 laivų, žvejojančių Baltijos jūroje. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas prognozuoja, kad ateityje liks 5-7 Baltijos jūroje su didesniais laivais žvejojančios įmonės.

http://www.ve.lt/naujienos/jura/esta...ejyba-1113476/

[VNS]

Estai perima iš lietuvių žvejybą



http://www.ve.lt/naujienos/jura/esta...ejyba-1113476/

Apie Lietuvos zvejybini laivyna isvis geriau nieko nebegirdet, kad nesinervint.

[Aš]

Nieko nebus, emigracija - vienintelis likęs kelias.

2014 m.:

1. investicijų augimas Lietuvoje bus sparčiausias ES (+6,8%);
2. eksporto augimas - taip pat sparčiausias (+6,7%);
3. BVP augimas - antras sparčiausias (+3,6%);
4. darbo našumo augimas - trečias sparčiausias (+2,1%);
5. užimtumo augimas - ketvirtas sparčiausias (+1,4%).

Prie to pridurkim, kad šiuo metu atlyginimų augimas šalyje yra antras sparčiausias ES, kitąmet mūsų biudžeto deficitas tenkins Mastrichto kriterijus, o valstybės skola, nepriklausomai nuo to, kiek labai Lietuva yra „praskolinta“ - šešta mažiausia ES.



Daugiau čia:
http://ec.europa.eu/economy_finance/...istical_en.pdf