Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Tai, kad fabrikas gamina konservus nebūtinai reiškia, kad jis gali ar turi mokėti tik MMA ...

[balietis]

Aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas puikiai verčiasi ir be jokių protegavimų. Užtektų, kad valstybė netrukdytų. Užsieniečiams iš pradžių būna sunku patikėti, kad 3 nedidelius vaikus auginantis darbuotojas dar gauna 24 papildomas nedarbo dienas per metus. Tai čia kaip ir antros atostogos. Arba kaip sunku atleisti blogai dirbantį darbuotoją.

[Lettered]

Aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas puikiai verčiasi ir be jokių protegavimų. Užtektų, kad valstybė netrukdytų. Užsieniečiams iš pradžių būna sunku patikėti, kad 3 nedidelius vaikus auginantis darbuotojas dar gauna 24 papildomas nedarbo dienas per metus. Tai čia kaip ir antros atostogos. Arba kaip sunku atleisti blogai dirbantį darbuotoją.

Kiek Lietuvoje yra žmonių, auginančių 3 mažamečius vaikus? Pasidomėti reiktų prieš tai, kokios socialinės garantijos yra kitose šalyse už papildomą darbą, kai pas mus yra savaime suprantama dirbti už dyką, jau nekalbant apie vaikus.

[balietis]

Čia kalba eina apie aukštą pridėtinę vertę, tai tada ir darbuotojai įmonei kainuoja po kokius 150 000 - 200 000 litų per metus. Ir mūsų valstybė nenori pati apmokėti tų papildomų atostogų (o jeigu norėtų, tai garantuotai pritaikytų lubas, kaip SODRA), jinai liepia apmokėti darbdaviui.

[index]

Tai, kad fabrikas gamina konservus nebūtinai reiškia, kad jis gali ar turi mokėti tik MMA ...

Bet kadangi ten nemažai daliai žmonių (visokiems dėliotojams į dėžęs, pakuotojams) aukštos kvalifikacijos nereikia ir tokie žmonės sutinka dirbti už MMA. Aišku, galima drastiškai padidinti MMA ir juos nužudyti staigiai, o galima tiesiog neproteguoti jos, o atvirkščiai - mažinti jiems pigių darbuotojų pasiūlą ir leisti numirti natūraliai dėl konkurencijos (ar išgyventi nelikus vietinių darbuotojų ir atsivežus užsieniečių).

[Lettered]

Bet kadangi ten nemažai daliai žmonių (visokiems dėliotojams į dėžęs, pakuotojams) aukštos kvalifikacijos nereikia ir tokie žmonės sutinka dirbti už MMA. Aišku, galima drastiškai padidinti MMA ir juos nužudyti staigiai, o galima tiesiog neproteguoti jos, o atvirkščiai - mažinti jiems pigių darbuotojų pasiūlą ir leisti numirti natūraliai dėl konkurencijos (ar išgyventi nelikus vietinių darbuotojų ir atsivežus užsieniečių).

Šiais laikais tokius darbus atlieka robotai, todėl ir tradicinėje pramonėje darbuotojų reikia nebe tiek daug, bet labiau kvalifikuotų, kurie galėtų valdyti ir prižiūrėti mechanizmus, bet ne dirbti jų darbą.

[Tomas]

Bet kadangi ten nemažai daliai žmonių (visokiems dėliotojams į dėžęs, pakuotojams) aukštos kvalifikacijos nereikia ir tokie žmonės sutinka dirbti už MMA. Aišku, galima drastiškai padidinti MMA ir juos nužudyti staigiai, o galima tiesiog neproteguoti jos, o atvirkščiai - mažinti jiems pigių darbuotojų pasiūlą ir leisti numirti natūraliai dėl konkurencijos (ar išgyventi nelikus vietinių darbuotojų ir atsivežus užsieniečių).

Yra dar vienas kelias - žmonių perkamoji galia turi būti tokia, kad konservų fabrikas galėtų mokėti savo pakuotojams ir pan. realų atlyginimą ir dar uždirbti pelno.

[Sula]

Aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas puikiai verčiasi ir be jokių protegavimų. Užtektų, kad valstybė netrukdytų. Užsieniečiams iš pradžių būna sunku patikėti, kad 3 nedidelius vaikus auginantis darbuotojas dar gauna 24 papildomas nedarbo dienas per metus. Tai čia kaip ir antros atostogos. Arba kaip sunku atleisti blogai dirbantį darbuotoją.

Kaip jau rašiau, reikia tokias nesąmones naikinti iš DK. Niekas tų papildomų laisvadienių realiai privačiame versle neduoda. O investuotojams iš tikro atrodo kaip baisios lengvatos. Nors Vokietijoje pažįstami gauna laisvadienį be jokių DK

[index]

Yra dar vienas kelias - žmonių perkamoji galia turi būti tokia, kad konservų fabrikas galėtų mokėti savo pakuotojams ir pan. realų atlyginimą ir dar uždirbti pelno.

Tik, kad perkamoji galia būtų aukštą, automatiškai vis tiek didelę pridėtinę vertę kuriančius darbus turi dirbti sąlyginai gerokai didesnė dalis žmonių, nei pakuojančių konservus.

Savaime, kaip matome, tokie verslai nesikuria, o mes lėšas skiriame padėti ne jiems, o konservų fabrikams. Kitas dalykas, kad skatindami konservų fabrikus plėstis, mes kuriame daugiau nekvalifikuotų darbo vietų ir vidutinę perkamąją galią mažiname, o darbuotojų pasiūlą galintiems mokėti didesnius atlyginimus - irgi. Kai tuo tarpu konservų fabrikai turėtų būti skatinami įdarbinti ne daugiau, o mažiau ir vietoje 10 pakuotojų su minimumu turėtų turėti 2 darbuotojus prižiūrinčius pakavimo mašiną, uždirbančius po 2000-3000 Lt.

Man šitoj šri lankiečių istorijoj įdomiausia vieta pasirodė tai, kad darbdavys skundžiasi, kad negali rasti lietuvių kvalifikuotų darbuotojų, todėl atsivežė šrilankiečių. Reikėtų suprasti, kad tos šrilankietės yra kvalifikuotos?

Tiesiog, žodis "kavilifikuotas" tampa visišku keiksmažodžiu, kurį visi naudoja ne pagal paskirtį. Čia kaip "vadybininkais" buvo, o gal dar ir yra vadinami pardavėjai-prekių išvežiotojai.

[Lettered]

Savaime, kaip matome, tokie verslai nesikuria, o mes lėšas skiriame padėti ne jiems, o konservų fabrikams. Kitas dalykas, kad skatindami konservų fabrikus plėstis, mes kuriame daugiau nekvalifikuotų darbo vietų ir vidutinę perkamąją galią mažiname, o darbuotojų pasiūlą galintiems mokėti didesnius atlyginimus - irgi. Kai tuo tarpu konservų fabrikai turėtų būti skatinami įdarbinti ne daugiau, o mažiau ir vietoje 10 pakuotojų su minimumu turėtų turėti 2 darbuotojus prižiūrinčius pakavimo mašiną, uždirbančius po 2000-3000 Lt.

Esmė ta, kad ta įranga nepigi, kainuoja kelis šimtus tūkstančių mažiausiai ir atsipirktų ne po vienų metų, todėl patogiau susirasti čia ir dabar pigiai apmokamų darbuotojų, nei imtis ilgalaikių investicijų ir dar darbuotojų mokymų bei skaninimo, kad nepabėgtų, nes prarasti kvalifikuotą skaudžiau nei nekvalifikuotą.

[index]

Esmė ta, kad ta įranga nepigi, kainuoja kelis šimtus tūkstančių mažiausiai ir atsipirktų ne po vienų metų, todėl patogiau susirasti čia ir dabar pigiai apmokamų darbuotojų, nei imtis ilgalaikių investicijų ir dar darbuotojų mokymų bei skaninimo, kad nepabėgtų, nes prarasti kvalifikuotą skaudžiau nei nekvalifikuotą.

O va čia ir gali įsikišti valstybė, jei ji nori daugiau brangiai, o ne pigiai apmokamų darbuotojų. Paima ji ir vietoje darbo vietų kūrimo remiant "žvakių fabrikėlio", ar tai kokio "konservų fabriko išpilstymo cecho" statybas paremia (naudodama tuos pačius "ES pinigus", sakykim) kokio aukštos pridėtinės vertės produkto gamintojus (Kad ir ta pati medicinos pramonė, IT ar net kokia rimtesnė mašinų pramonė pvz., kur atlyginimai bent 2xvidutinio).

Tokiu būdu ne tik sukuriamos brangiau apmokamos darbo vietos, vietoje pigiai apmokamų darbo vietų, bet jos ir nusiurbia darbuotojus iš kitur, kur pabėga dar iš kitų verslų dar mažiau apmokami darbuotojai. Pastarieji, mokėję minimalų atlyginimą, tuomet teturi du šansus: tobulėti, investuoti ir daugiau mokėti darbuotojams arba mirti.

O jei remsime investicijas ir darbų vietų kūrimą konservų gamyboje ar telefonų dangtelių surinkime, tai tokie ir atlyginimai ir perkamoji galia bus...

[r08n]

Jeigu sugalvotum Lietuvoje statyti metalurgijos kombinatą, tai tikriausiai prieš tai pagalvotum, iš kur gabensi geležies rūdą (Australijos, Magnitogorsko ar iš po Varėnos miškų), koksą ir dar ko ten reikia; jei augintum ananasus, tai skaičiuotum, ar pakaks išteklių šildymui, ir t.t. Mano galva, jei jau laikai sweatshopą, kurio vizija ir misija yra nukonkuruoti Pietryčių Aziją pigumu, tai turėtum ir apsižiūrėti, ar Lietuvoje pakanka pigios darbo mėsos, t.y, baudžiauninkų, ariančių už minimumą, kurie, cituoju, "neturi vaikų, šeimų, joms čia nerūpi sodai, vasaros atostogos". Jei tokių išteklių nėra, tai ir nėra reikalo zyzti, kad valstybė/valdžia nesudaro sąlygų atsivežti, įdarbinti ir t.t. Šiuo atveju kažkaip remti baudžiauninkų importą tiek pat prasminga, kiek remti, sakysim, boksitų importą aliuminio kombinatui Zarasuose.

[Tomas]

Tik, kad perkamoji galia būtų aukštą, automatiškai vis tiek didelę pridėtinę vertę kuriančius darbus turi dirbti sąlyginai gerokai didesnė dalis žmonių, nei pakuojančių konservus.

Mechaniškai vadovaujantis tokia logika pasiekiama situacija kaip Vokietijoje -
darbininkas dirbantis folksvageno fabrike naujo folksvageno neįperka (konservų fabriko darbininkas neįperka savo gaminamų konservų).

[Sula]

Tokiu būdu ne tik sukuriamos brangiau apmokamos darbo vietos, vietoje pigiai apmokamų darbo vietų, bet jos ir nusiurbia darbuotojus iš kitur, kur pabėga dar iš kitų verslų dar mažiau apmokami darbuotojai. Pastarieji, mokėję minimalų atlyginimą, tuomet teturi du šansus: tobulėti, investuoti ir daugiau mokėti darbuotojams arba mirti.

Arba verkti, ir šaukti, kad valdžia žlugdo verslą
Įtariu, kad gerai paskaičiavus, kartais "apsimoka" vieną ekskavatorių pakeisti keliasdešimčia duobkasių su kastuvais ir karučiais. Bet surask tiek durnių...

[keen]

Tik, kad perkamoji galia būtų aukštą, automatiškai vis tiek didelę pridėtinę vertę kuriančius darbus turi dirbti sąlyginai gerokai didesnė dalis žmonių, nei pakuojančių konservus.

Savaime, kaip matome, tokie verslai nesikuria, o mes lėšas skiriame padėti ne jiems, o konservų fabrikams. Kitas dalykas, kad skatindami konservų fabrikus plėstis, mes kuriame daugiau nekvalifikuotų darbo vietų ir vidutinę perkamąją galią mažiname, o darbuotojų pasiūlą galintiems mokėti didesnius atlyginimus - irgi. Kai tuo tarpu konservų fabrikai turėtų būti skatinami įdarbinti ne daugiau, o mažiau ir vietoje 10 pakuotojų su minimumu turėtų turėti 2 darbuotojus prižiūrinčius pakavimo mašiną, uždirbančius po 2000-3000 Lt.



Tiesiog, žodis "kavilifikuotas" tampa visišku keiksmažodžiu, kurį visi naudoja ne pagal paskirtį. Čia kaip "vadybininkais" buvo, o gal dar ir yra vadinami pardavėjai-prekių išvežiotojai.

Kalbant apie lengva pramone apskritai, pvz pakavimo, teko susidurti su tu zmoniu poziuriu i 'investicijas'. Pries keturis metus vienai imonei nuvaziavus 'parduoti' sprendimo jie i mus ziurejo isplestomis akimis, 60 metu senis su butelio dugno storumo akiniais ir keletas bobulyciu net nesuprato apie ka eina kalba. Tuo metu mes faktiskai galejome produkta atiduoti pusvelciui - bet ju pozicija buvo tokia 'aciu mum nereikia, mum neidomu'.

[Tomas]

Vienas jaunosios kartos ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis vakar siautėjo feisbuke komentuodamas LB paskelbto tyrimo apie euro įvedimo naudą rezultatus:
http://lbank.lt/tyrimas_ilgalaike_eu...tines_sanaudas

Skaičiau ir lūžau :

Didesnio bullshito jau senokai nemačiau. Davai, mieli LB, tyrimo metodologiją ir duomenis į studiją. Ir su tais pačiais duomenim aš jums įrodysiu priešingai, negu jūs gavot. Puikiai tiktų rodyt visiems aiškinantiems, kad rašinėlis yra užsakytas ar nupirktas. Čia geriausias nupirkto ir falsifikuoto šūdo pavyzdys. Nu aišku, gal jie tiesiog su exceliu ir mobilaus kalkuliatorium skaičiavo, tada daug ką paaiškina.

jei trumpai, tai mąstymas apie eurą dažniausiai būna iš post hoc ergo propter hoc serijos. euras ar ne euras yra visiškai ne esminis dalykas. tiesą pasakius, tai yra vos ne paskutinėj vietoj. joks investuotojas niekada nepagalvos "nu jei būtų euras, tai jau tikrai investuočiau". nes tai nesąmonė. arba projektas tau atsiperka, arba ne. jei tavo profit marginas stovi ant valiutos konvertavimo, tai kas čia per verslas ir kas čia per projektas ? pagal tiesiogines užsienio investicijas mes ir taip aukštai labai stovim. aukščiau negu masė šalių, turinčių eurą. ir galima lengvai būtų pateikt skaičiukus (šiuo metu neturiu), kad tiesioginės ir netiesioginės užsienio investicijos su valiuta, kol ji yra stabili, visiškai nesisieja. Šveicarija, Danija, Norvegija, Australija, Japonija etc etc etc. Ne nuo valiutos viskas priklauso, o nuo šalies. Kalbant apie skolos kainas, tai mūsų skola kainuoja 100-200 bp daugiau, nei semi-core ir core Europos. Tai šitas tyrimas tvirtina, kad įsivedus eurą, mes skolinsimės už tiek pat, kiek Vokietija. Todėl, kad.. nu xuj znajet kodėl, jei atvirai. Tiesiog, todėl. Nes kažkas paėmė skaičiukus, visiškai nesuvokdamas nieko apie finansus ir finansų rinkas, pažiūrėjo į periodą, kai skolos kaina krito visam pasauly, o tuo pačiu momentu kai kurios šalys įsivedė eurą. ir visą tai suplakė į vieną. ts ts tadam. žaidėm mes su LIBOR 3 mėnesių. galim įrodyt ir tai, kad įsivedus eurą kaina mažėja ir tai, kad ne. tie patys duomenys, visiškai tvarkingos ir sunkiai pakertamos metodologijos. žinot kodėl ? nes ne nuo fakin popiergalio viskas priklauso, o nuo šalies ir to, kaip jinai tvarkos. čia esmė, ne spalvotam popieriuke.

Nerijus Maciulis , rimtai ? Čia gi visiškas absurdas. Visad vertinau Jus kaip žmogų, gerai besigaudantį finansuose. Bet už šitą nesąmonę pasisakyt ? Čia ne tyrimas, o pabūrimas iš kavos. Suskaičiuot, kiek skolos kaina nukris. Apgailėtina. Gerai, žiūrim realiai. Užsienio investicjos ? Nuo 12 Q4 sėdim tope pagal FDI. Tai reik suprast, kad įsivedus eurą, gausim daugiau pinigų, nei visa Europa bendrai sudėjus. Tiek FDI, tiek investmento į naujus/senus verslus iš užsienio skaičiukai aiškiai sako, niekam neįdomu tas euras, yra žymiai svarbesnių faktorių. Tada einant prie skolos kainų mažėjimo. Šitas žudo mane. Bond market neegzistuoja. Yra tie, kurie turi eurą ir tie, kurie ne. O ten pirkėjai/pardavėjai tai ne prie ko. Dabar nuo semi core ir core spreadas realiai skirias 100-200bp. Tai ką, įsivesim eurą ir mūsų bondai kainuos tiek pat, kiek Vokietijos, nes mes turėsim eurą ? Nerijau Mačiuli, nueikit į savo private banking departmentą ir pasiklauskit, per kiek būna išimta nauja emisija LTU gov bond'ų. Maloniai nustebsit. Aš Jums ir visiems galiu kad ir dabar pristatyt du tyrimus: vienas kuris sako, kad skolos kaina įsivedus eurą nukrenta, o kitas, kuris sako, kad nesikeičia. Tie patys duomenys, visiškai švari ir akademiškai teisinga metodologija. Prie abiejų sunku būtų prikibt. Kodėl taip gaunas ? Nes atsakymas paprastas: visiems nusispjaut ant to popieriuko. Euras, litas ar dar koks velnias normaliai mąstančiam investuotojui yra paskutinėj vietoj. Juo labiau, kai dabar turim žmonišką visai valiutą ir norim įsivest kažkokį sugriuvusį briedą, kuris po 10 metų vis tiek nebeegzistuos.

Jūs vėl turbūt juokaujat ? Pasakykit, kurios normalios ir stabilios šalies govies kaina neaugo ir yieldas nekrito šitu laikotarpiu ? tada antras klausimas, kokia tyrimo metodologija, jei imama viena valstybė ir vertinima pagal vieną dalyką viskas ? sakyčiau nuo central limit theorem toloka. asmeniškai dirbau su 3 mėn LIBOR data 10 metų. statistiškai galiu įrodyt ir tą ir aną. lygiai taip pat galiu pasiimt Daniją, palygint ją su Graikija ir sakyt "va matot, tie įsivedė eurą ir kaip skolos kaina pakilo !". ir tai būtų aišku visiška nesąmonė. nes vieną duomenį imt ir iš to daryt išvadas nėra teisinga. tas LB tyrimas sako realiai, kad jei įsivesim eurą, skolinsimės už tiek pat, kiek Vokietija.
o dabar kalbėkim atvirai. abu suprantam ir žinom, kodėl nukrenta skolos kaina įsivedant eurą. ateina hedge'ai ir antrinėj išperka bondus su expectations, kad iki įsivedimo, kaina kils. po įsivedimo, priklausomai nuo situacijos, visas išpirkimas gali būt metamas atgal į rinką ir kaina gali nesunkiai užvažiuot aukštyn. čia rule of thumb: euras->perkam nes yieldas kris ir kaina kils->profit fixinimas. dideli berniukai nori užsidirbt ant alaus savaitgaliui.

ir tik dabar pamačiau skaičiuką, kiek mažiau per metus sumokėtumėm. Dar kartą paklausiu: Jūs juokaujat ? Čia gi tas pats kas sakyti, kad privatus asmuo praeitais metais pasiėmęs 500k už fixą, kitais metais mokės mažiau, nes palūkanos keisis. taigi išleista didelė dalis už kuponus ir iš anksto nustatytą kainą, kurią mes ir mokėsim. skolos kaina nebent naujoms emisijoms, apie kurias šiuo metu neturim jokios info ir galim tik spėliot, keisis. todėl 340 mil per metus skamba labai ir net labai spekuliatyviai.

jei atsiverstumėt ne tik eurokratų ir sąjūzo leidžiamą propagandą, o ir bloomberg, reuters ar FT aiškiai pamatytumėt, kad bet kas iš industry, išgirdęs "euras yra ilgalaikis ekonomikos / finansų sistemos / bankinės sistemos stabilumas" likusią vakaro dalį tiesiog nenustotų juoktis. euras ir stabilumas greičiausiai neužilgo finansų žodynuose bus vienas kitam kaip priešprieša pateikiama.

tiesiog bandau perteikt esmę: bet kokie konkretūs skaičiai apie eurą ir ateitį ir nesąmonė. niekas nežino, nei kaip nei kas bus ir tvirtint vienaip ar kitaip paprasčiausiai kvaila. o kadangi čia labai už eurą, reikia pateikt atsvarą prieš. tuo ir užsiimu. nors asmeninė pozicija yra paprasta: gali būt ir geriau ir blogiau. statistika ir skaičiais manipuluot į savo pusę vaikų žaidimas. tai jei visi liktų prie realaus atsakymo "nežinau kaip bus. gal geriau, gal blogiau" ir nuo to pradėtų diskutuotų apie šitą reikalą, būtų viskas gerai. o pasiimt šitą LB ataskaitą kuri nu tikrai yra bullshitas kiekvienu savo skaičiu ir sakiniu ir tuo remtis, kaman. čia jau tiek iš Nerijaus Mačiulio, tiek iš LB nepagarba žmonėms.

[Sula]

Tai dar kartą įrodo, kad ekonomika yra socialinis mokslas. Prie sovietų buvo tikslesnis terminas - POLITekonomija.

[senasnamas]

Rusija nuo pirmadienio pradės riboti pieno produktų įvežimą į Rusiją, šeštadienį pranešė Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos („Rospotrebnadzor“) vadovas Genadijus Oniščenka.

„Mikroskopiniam naujadarui, kuris, reikia pripažinti, sėkmingai daro pareiškimus, kuriuose kalba beveik kaip imperija, norėtųsi patarti skubiai imtis į Rusijos rinką tiekiamų pieno produktų gamybos kontrolės, užuot reiškus rėksmingus, Rusijai skirtus mitingo lygio pareiškimus“, – teigė G.Oniščenka.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=62965540
Už politikavimą teks susimokėti. Pieno produktai Lietuvoje turėtų atpigti .

[digital]

Kokį politikavimą?

[Irma]

Kai kurių žmonių polinkis matyt Lietuvos kaltę tokioj situacijoj yra tiesiog mazochistinio pobūdžio. Še, gal pravers akis:

„Mikroskopiniam naujadarui, kuris, reikia pripažinti, sėkmingai daro pareiškimus, kuriuose kalba beveik kaip imperija, norėtųsi patarti skubiai imtis į Rusijos rinką tiekiamų pieno produktų gamybos kontrolės, užuot reiškus rėksmingus, Rusijai skirtus mitingo lygio pareiškimus“, – teigė G. Oniščenka.“

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=62965540

Tokia dar vieno Rusijos radikalo žodžių citata puikiai įrodo, kad ne Lietuva daro „rėksmingus pareiškimus“, bet tai Rusijos retorika niekaip negali apsieiti be politizuotos potekstės. Ir tokia retorika jau yra tapusi tradicine.

Veikimo scenarijus paprastas: visų pirma sukuriama dirbtinė problema („sugenda“ naftotiekis, staiga lietuviškos ar kt. šalies-aukos produkcijos kokybė tampa per prasta ir t.t.). Tuomet ta dirbtinė problema naudojama politinio šantažo sumetimais. Kai į tai reaguojama, mėginama diskredituoti oponentą esą jis viską išsigalvoja.

Prisiminkim, kad pati Europos Komisija siūlosi kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją Lietuvos labui, taigi, ne tik Lietuva (išskyrus p. Butkevičių, kuris atkerta, kad į PPO kreiptis nėra pagrindo), bet ir EK laikosi nuostatos, kad probleminė pusė čia yra Rusija.

O dar geriau tai atspindi pateiktas žemėlapis, iš kurio matyti, kad Rusija turi problemų ne tik su Lietuva, bet su kone visais jos vakariniais kaimynais Europoje ir reguliariai juos spaudžia siekdama savo tikslų.

Čia dar neparodytas Rusijos kiaulienos karas prieš Daniją tuo metu, kai Kopenhagoje vyko čečėnų suvažiavimas.

Dar siūlau pasiskaityt šitą:
http://www.izvalgos.lt/2013/09/lietu...algi-o-ne.html