Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Valstybės biudžeto balansas yra pasekmė, ne priežastis ir priklauso nuo daugybės veiksnių.
    Būtent. Dėl to jei lygiagrečiai smunka ir pajamos, tai ir mažinant išlaidas deficitas nesieks 0, o gali net ir didėti. Ta anoks čia skatinimas.

    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Bet kuriuo atveju perteklinis biudžetas slopina ekonomiką, deficitinis - skatina.
    Teoriniame modelyje, taip, jei išlaidos būtų sumažintos tiek, kad būtų pasiektas biudžeto balansas, BVP smuktų dar smarkiau. Bet jei daromi veiksmai mažinantys deficitą t.y. "skatinimą" tai anoks čia skatinimas.

    Ir, aišku, tai veikia teorinio modelio atveju prie daugybės prielaidų, o realybėje (ypač mažose, labai atvirose, ekonomikose, kurių valiuta nėra rezervinė) būna visaip.
    Post in English - fight censorship!

    Comment


      Parašė index Rodyti pranešimą
      Iš tikro dar praėjusio amžiaus viduryje jie buvo vieni iš didžiausių laivų statytojų (kaip dabar kokia Pietų Korėja) ir apskritai šalių užsiimančių laivyba.

      Tik kai jie įstojo į ES ir gavo didžiulę paramą (daug didesnę nei gavome mes, nes tuo metu šalyse donorėse situacija irgi buvo daug geresnė ir buvo mažiau kas ją dalinasi) atsirado būdų gyventi paprasčiau ir geriau nei užsiimti tokiais sunkiais darbais. Tada pradėjo pūstis valdžios sektorius ir t.t. Įsivedus eurą tą daryti pasidarė dar paprasčiau.

      Aišku, ji niekada nebuvo tokia pramoninė valstybė kaip Japonija ir kt. panašios valstybės.
      Padalink paramą per visą laikotarpį, bet atmetus bent pusę pinigų, už kuriuos buvo perkama įranga, medžiagos. Gausis ar ne po kelis šimtus eurų žmogui per mėnesį. Ir tikriausiai pinigai pasiskirstė per viešuosius pirkimus ir labai koncentruotai, kurie iškeliavo į ES, perkant prabangos prekes. Nematau, kaip tai galėjo labai paveikti eilinį žmogų.

      Comment


        Parašė andyour Rodyti pranešimą
        Padalink paramą per visą laikotarpį, bet atmetus bent pusę pinigų, už kuriuos buvo perkama įranga, medžiagos. Gausis ar ne po kelis šimtus eurų žmogui per mėnesį. Ir tikriausiai pinigai pasiskirstė per viešuosius pirkimus ir labai koncentruotai, kurie iškeliavo į ES, perkant prabangos prekes. Nematau, kaip tai galėjo labai paveikti eilinį žmogų.
        Bet tai, dar pridedant ilgą laiką buvusią kairiųjų pažiūrų valdžią atpratino didelę dalį žmonių iš tikro daug ir sunkiai dirbti tam, kad užsidirbtum. Ir mano nuomone toks poveikis buvo stipresnis nei tiesiogiai padarytas pinigų perskirstymo. Tai, kad graikai patikėjo, kad gali gyventi tik iš turizmo ir valstybės tarnybos (ir gyventi gerai) ir buvo Graikijos tragedija.

        O eilinį žmogų tie įvykiai paveikė tuo, kad beprotiškai išsipūtė ES ir skolintų pinigų maitinama valstybės tarnyba ir ją aptarnaujantis paslaugų sektorius.
        Post in English - fight censorship!

        Comment


          Ir koks procentas darbo jėgos dirba valstybiniame sektoriuje? O kaip kitus atpratino, kurie nedirbo ten? Graikijoje gal verslas dosnus, leidžia nepersidirbti? Taip, turizmas smuko, nes ES pramonės valstybės nebeturėjo pinigų poilsiui pietuose.

          Comment


            Parašė andyour Rodyti pranešimą
            Ir koks procentas darbo jėgos dirba valstybiniame sektoriuje? O kaip kitus atpratino, kurie nedirbo ten? Graikijoje gal verslas dosnus, leidžia nepersidirbti? Taip, turizmas smuko, nes ES pramonės valstybės nebeturėjo pinigų poilsiui pietuose.
            Tikra valstybės tarnyba iki krizės sudarė apie 18 proc. darbo jėgos, kas savaime lyg ir nedaug, bet į šitą skaičių kaip suprantu neįeina visokie universitetų darbuotojai ir pan. (kurių daug ir iki krizės jie uždirbo labai daug) ir tikrai neįeina visokių valstybinių bendrovių (valstybinių bankų ir pan.) darbuotojai. O daugiau tik smulkus paslaugų verslas ir turizmas. Dėl to jų ekonomika ir labai pažeidžiama.

            Dėl persidirbimo, tai nemaža dalis jų (kitaip nei susidaręs stereotipas) nėra tinginiai. Tiesiog darbo našumas labai mažas, dėl to koks ten verslas daugiausia. Aišku, kaip ir pas mus, dar pašalpinių klasė pakankamai išplitusi.
            Post in English - fight censorship!

            Comment


              Graikija yra ES rinkoje, kaip tu gali būti nenašus, jei yra konkurencija. Nenašumas kirstų per atlyginimus, bet atlyginimai buvo išaugę gan smarkiai.

              Comment


                Parašė index Rodyti pranešimą
                Tikra valstybės tarnyba iki krizės sudarė apie 18 proc. darbo jėgos, kas savaime lyg ir nedaug, bet į šitą skaičių kaip suprantu neįeina visokie universitetų darbuotojai ir pan. (kurių daug ir iki krizės jie uždirbo labai daug) ir tikrai neįeina visokių valstybinių bendrovių (valstybinių bankų ir pan.) darbuotojai. O daugiau tik smulkus paslaugų verslas ir turizmas. Dėl to jų ekonomika ir labai pažeidžiama.

                Dėl persidirbimo, tai nemaža dalis jų (kitaip nei susidaręs stereotipas) nėra tinginiai. Tiesiog darbo našumas labai mažas, dėl to koks ten verslas daugiausia. Aišku, kaip ir pas mus, dar pašalpinių klasė pakankamai išplitusi.
                Tai tame ir problema, kad ekonomikos fundamentai apgailėtini, smulkusis verslas ir turizmas (bet kokios šalies apgyvendinimo, maitinimo srityse darbo užmokestis pats mažiausias) nekuria tokio high tech'o kaip Bavarijos, Tulūzos, Yokosukos ar Silicio slėnio gamyklos ir technologijų centrai. Beto valstybės tarnautojai (kurių procentas mažas), ir visi dirbantys, kurie algą gauna iš valstybės, visiškai skirtingi dalykai:
                http://verslas.delfi.lt/verslas/kiek....d?id=54457315
                Flickr

                Comment


                  /\ ir kiek gi ekonomikoje dirba žmonių su high-tech? Dar pasakyk, turizmas nepaklausi paslauga. Ką žmonės laisvalaikiu veikia, gal sėdi namie? Manau, žmonės kuo toliau tuo daugiau keliaus, o aptarnavimo srityje robotai nedirbs dar ilgai.

                  Comment


                    http://vz.lt/article/2013/9/25/kinai...ntpjuves-stoja
                    Kaip Kinija parazituoja zaliavas pirkdama is Lietuvos (ir kitu valstybiu).

                    Comment


                      Kaip galima parazituoti ką nors perkant?

                      O jeigu Lietuvos ir ES įstatymai nėra gerai suderinti, kad užtikrintų rinkos stabilumą toje srityje, tai čia turbūt kad ne pirkėjų kaltė. Jie tiesiog ieško, kur pigiau ir patogiau, kaip ir bet kuris iš mūsų.

                      Comment


                        Viskas gerai jei pirktu nesubsidijuojami ir moketu transportavimo kaina, kokia priklauso.

                        Comment


                          O tai jie zuikiu tuos rąstus transportuoja?

                          Comment


                            Parašė Gator Rodyti pranešimą
                            Viskas gerai jei pirktu nesubsidijuojami ir moketu transportavimo kaina, kokia priklauso. Kinija visur siauteja, tai juodzemius, tai miskus pasisavina.
                            Iš kur jie ima pinigus, jų problemos. Esmė, kad moka pinigais (USD, kaip suprantu. Už juos vis dar galima nusipirkti daiktų), o ne kokiais nors Baltarusijos Rubliais. Jeigu tai netenkina, yra paprastas pasirinkimas: neparduoti. Ir parduoti tiems, kas moka brangiau. Tai, kas kiek moka už transportavimą, iš kur yra subsidijuojami, spėju, nelabai rūpi pardavėjams. Jie tiesiog parduoda tam, kas moka geriausią kainą, ar ne?

                            Ar aš, eidamas pirkti prekių į Lidl'ą, o ne į Tesco, irgi esu "parazitas", nes ieškau, kur pigiau ir geriau?
                            Paskutinis taisė John; 2013.09.25, 16:50.

                            Comment


                              Parašė Gator Rodyti pranešimą
                              http://vz.lt/article/2013/9/25/kinai...ntpjuves-stoja
                              Kaip Kinija parazituoja zaliavas pirkdama is Lietuvos (ir kitu valstybiu).
                              Nelabai aš supratau. Džiaugtis reikia, kad perka. Vadinasi kiti tiekėjai neaprūpina, arba užkėlė kainas.
                              Neseniai pasidžiaugėm, kad atsiranda galimybė eksportuoti pieno produktus. Nors jo žaliavos Lietuvoje irgi trūksta.

                              Comment


                                Parašė Gator Rodyti pranešimą
                                http://vz.lt/article/2013/9/25/kinai...ntpjuves-stoja
                                Kaip Kinija parazituoja zaliavas pirkdama is Lietuvos (ir kitu valstybiu).
                                Taip kaip mes parazituojam pirkdami iš jų pigias prekes.

                                Comment


                                  Gėda eksportuoti žaliavas, kai galima eksportuoti iš tos žaliavos pagamintą produktą. Čia ne kinai kalti, o vietinė valdžia, kuri pamažu lyg judinasi kažką daryti tuo klausimu. Pirmenybė turi būti skiriama vietiniams gamintojams, nes jie kuria ne tik produktą, bet ir darbo vietas. Pardavus gaminį bet kokiu atveju gaunama daugiau nei už žaliavą. O jei vietiniams gamintojams trūksta žaliavos, tai rinkoje yra rimtų problemų.

                                  Comment


                                    Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                    Nelabai aš supratau. Džiaugtis reikia, kad perka. Vadinasi kiti tiekėjai neaprūpina, arba užkėlė kainas.
                                    Vadinasi, Kinija pradeda vartoti vis daugiau. Nors dauguma žaliavos bus reeksportuota gaminiu pavidalu.

                                    Comment


                                      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                      Gėda eksportuoti žaliavas, kai galima eksportuoti iš tos žaliavos pagamintą produktą. Čia ne kinai kalti, o vietinė valdžia, kuri pamažu lyg judinasi kažką daryti tuo klausimu. Pirmenybė turi būti skiriama vietiniams gamintojams, nes jie kuria ne tik produktą, bet ir darbo vietas. Pardavus gaminį bet kokiu atveju gaunama daugiau nei už žaliavą.
                                      Taip, bet jie nekuria pigių darbo vietų.

                                      Kad dažniausiai būna taip, kad žaliavos kaina panaši į jau pagaminto Kinijoje gaminio kainą.

                                      Comment


                                        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                        O jei vietiniams gamintojams trūksta žaliavos, tai rinkoje yra rimtų problemų.
                                        Vietiniai gamintojai nesugeba arba nenori dirbti, mokėdami už žaliavas tiek pat, kiek latviai, skandinavai ir kinai. Arba gal tie, kurie nori, tai ir dirba nesiskųsdami.
                                        Šiaip tai turbūt kiekvienas privataus miško savininkas turi teisę parduoti savo medieną kad ir už pusę kainos, jei tik pirkėjas patinka (tarkim, kaimynas, etninis lietuvis, etninis lenkas, kryždirbys ar pan., kiekvienam pagal skonį).

                                        Comment


                                          Straipsnyje iš esmės kalbama apie valstybinius miškus. Ar gali nesubsidijuojamos Lietuvos įmonės konkuruoti su subsidijuojamomis Kinijos įmonėmis? Čia yra valstybės interesas užtikrinti, kad pramonės šaka nebūtų naikinama. Pardavinėti žaliavas didelio proto nereikia.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X