Parašė Aš
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąTai netrukdo konstatuoti fakto, kad augimas po Rusijos krizės buvo gerokai spartesnis, o dėl to visų pirma kalti įvairaus plauko Europos konservatoriai sužlugdę eurozonos ekonomikos augimą po 2010 metų
Automatiškai skolai aptarnauti ir dengti reikia naudoti savo asmenines sumažėjusias pajamas ir taip mažinti vartojimą ir valstybės išlaidas. Taip, kad kuo didesnė skola tuo sunkiau per krizes ir šiaip visokius šokus, kas turėtų būti jau kaip ir "common sense" kalbant apie skolas ir svertus.
Prie to paties ir fiskalinis skatinimas, kurio nedarę "eurozonos konservatoriai sužlugdė ekonomikos augimą", kad jis įmanomas, bet.. bet: neaišku ar jo poveikis bus pakankamai didelis, kad apsimokėtų (jei ekonomika labai atvira ir dėl didelio polinkio importuoti multiplikatorius labai nedidelis); skolai padidėjus absoliučia išraiška (ne proc. BVP, šitas dydis gali padidėti ne taip žymiai, o vėliau gal ir vėl sumažėti) ir tam didėjimui esant ilgam ir ženkliam po kito BVP kritimo (o klaidų pridaroma visada ir krizės matyt nelabai išvengiamos ) skolos BVP santykis padidės automatiškai ir tai iškart pridarys aukščiau minėtų problemų. Dėl to aiškinti, kad fiskalinis skatinimas yra vienintelis įmanomas kelias yra na, neteisinga ir pats turėtum tą pripažinti.
Dėl skolos ir faktinio (ne sukaupto) BVP ir valstybės pajamų santykio tai būtent jis parodo valstybės galimybę padengti savo įsiskolinimus jei pasiskolinti refinansavimui nepavyks/nebus iš ko. Teisingiausia, aišku, būtų žiūrėti skolos terminus ir skaičiuoti įvairius trumpalaikės skolos rodiklius, bet jau vien ir šitas pakankamai vaizdus.
Siaubas, kokią paklodę prirašiau.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąLietuvos rizika bankruotuoti vertinama 9.27%. Baltijos valstybių kontekste Lietuvos ekonominio bankroto rizika vertinama vidutiniškai, t.y. geriau negu Latvijoje (9.28%) bei prasčiau negu Estijoje (5.18%).
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąTai netrukdo konstatuoti fakto, kad augimas po Rusijos krizės buvo gerokai spartesnis, o dėl to visų pirma kalti įvairaus plauko Europos konservatoriai sužlugdę eurozonos ekonomikos augimą po 2010 metų
Comment
-
Parašė balietis Rodyti pranešimąMan rodos, kad po Rusijos krizės Lietuvos ūkis (ir ypač eksportas) persiorientavo į Vakarus, tai normalu, kad staigiai atsigavo. Po šitos krizės (ar gal vis dar per šitą krizę) nelabai yra, kur persiorientuoti. Gal Tomas galėtų iškepti eksporto apimčių į įvairias valstybes grafiką kokiem 1996-2002 metam.
O kas kaltas dėl to, kad eurozona uodegoj - nebesikartosiu, index'as vėl turės paklodes rašytIt's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąŠį kartą Lietuvos verslas atsiorientavo į Rusiją - taigi dėjau grafikus.
Parašė balietis Rodyti pranešimąTai iš ~16% į 18% dabar jau vadinasi "tapo priklausoma nuo eksporto į Rusiją"?
Eksportas į Rusiją: 1997 m. - 22,2%, 2000 m. - 6,1%.
Eksportas į Europos Sąjungą: 1997 m. - 37,3%, 2000 m . - 50,3%
Comment
-
Lietuvių ir estų "taupymo" įpročiai:
Estai žymiai labiau prasiskolinę nei lietuviai ir bent jau prieš metus - taupė žymiai daugiau.
Kad privataus sektoriaus taupymas - našta ekonomikai, kurią atsverti gali tik valstybės išlaidos arba eksportas matyt aiškinti nereikiaPaskutinis taisė Tomas; 2013.07.31, 17:03.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Vakar sužinojome, kad Lietuvos BVP pirmąjį šių metų pusmetį augo 4,2%. Tai įspūdingas augimas, liudijantis apie toliau besitęsiantį spartų mūsų ekonomikos atsigavimą po krizės. Ypač kai vertiname likusių ES šalių ekonomikos būklės kontekste.
Dabar galime įvertinti ne tik, kaip mums sekasi atsitiesti, bet ir kiek tuo keliu jau nuėjome - kiek krizės metu patirto ekonominio nuosmukio jau kompensavome.
Eurostat duomenimis Lietuva vis dar nėra pasiekusi ikikrizinio BVP lygio, tačiau mums trūksta visai ne daug - 3 proc. Pagal šį rodiklį užimame pakankamai geras pozicijas ES ir lenkiame tiek estus, tiek latvius. Absoliuti lyderė yra Lenkija. Ši šalis beveik nepatyrė BVP nuosmukio krizės metu, todėl ir jos BVP dinamiką galima laikyti ne atsigavimu, bet tolimesniu augimu.
Baltijos valstybės pagal esamą BVP santykį su ikikriziniu piku kiek atsilieka nuo kai kurių likusių ES narių, kadangi jos patyrė didesnį nuosmukį krizės metu. Tačiau pagal tai, kiek nuo žemiausio taško pavyko atsitiesi, Baltijos šalys yra lyderės visoje ES.
Tuos pačius (pasiekto atsistatymo lygio) duomenis atvaizdavus teritoriniu principu žemėlapyje matyti, kad geriausiai sekasi šiaurės-rytų Europai, tuo tarpu pietų Europos šalys kol kas apskritai nefiksuoja atsigavimo - jos kol kas smunka toliau ir šiuo metu yra žemiausiame savo BVP lygio taške.
Galiausiai galime matyti, kad Baltijos regione pagal BVP dinamiką lyderiauja jau minėta Lenkija ir Švedija. Lietuva, nepaisant staigaus ir reikšmingo jos BVP nuosmukio krizės piko metu, sugebėjo pasivyti ir pralenkti daugelį likusių regiono šalių. Baltijos valstybių prognozės* žada, kad Lietuva savo ikikrizinį BVP lygį gali pasiekti jau šiemet, Estija tą padaryti galėtų kitąmet, o Latvijai dėl didžiausio fiksuoto nuosmukio to gali tekti laukti iki pat 2016 m.
Kodėl grafikuose neatvaizduojama Graikija? Todėl, kad graikai nebepateikia savo BVP duomenų nuo 2011 m. Turbūt rezultatas toks prastas**, kad gėda jį viešinti )
tas pats š papaišytas ant žemėlapio:
* mano ranka brūkštelėti tikėtini trendai; nepriimkit už moksliškai precizišką tikslumą;
** būtų kažkur -20 proc. nuo piko.Paskutinis taisė Aš; 2013.07.31, 17:49.
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąLietuvių ir estų "taupymo" įpročiai:
Atvaizdas
Estai žymiai labiau prasiskolinę nei lietuviai ir bent jau prieš metus - taupė žymiai daugiau.
Kad privataus sektoriaus taupymas - našta ekonomikai, kurią atsverti gali tik valstybės išlaidos arba eksportas matyt aiškinti nereikiaPost in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąAušros Maldeikienės atsakymas - http://rokiskis.popo.lt/2013/07/29/s...imai-ziurkene/ .
http://rokiskis.popo.lt/2013/08/05/m...ema-vaizdziai/Paskutinis taisė digital; 2013.08.05, 21:23.
Comment
-
Minimalūs atlyginimai Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse:
Daugiau informacijos: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/sta...age_statistics.
Darbo kaina Europos valstyb4se (EUR/1 h., 2012 m.):
Daugiau informacijos: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/sta...d_labour_costs.Paskutinis taisė Silber418; 2013.08.05, 23:39.
Comment
-
Ar tai i rankas ar su mokesciais ?Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.
Comment
-
Bruto. Čia ta pačia tema, jei būtų įdomu:
Koreliacija tarp šių dydžių yra akivaizdi. Koreliacijos koeficientas - 0,95, t.y. itin aukštas. Santykis tarp BVP ir vidutinio atlyginimo šalyje turbūt būtų dar glaudesnis, kadangi vidutinį atlyginimą diktuoja ekonominiai faktoriai, tuo tarpu minimalios algos - ekonominiai ir politiniai. O pastarieji dėl įvairių priežasčių, pvz., politikų iracionalumo, populizmo, nekompetencijos ir pan. gali koreliaciją kažkiek iškreipti.
Keletas pastebėjimų:- BVP/gyv. priartėjus prie ES vidurkio 10 proc., MMA ūgteli vidutiniškai ~180 eurų;
- ES yra keturios šalys, kurių BVP/gyv. yra mažesnis, tačiau MMA - didesnė nei Lietuvos. Tai Estija, Lenkija, Vengrija ir Kroatija. Tai nebūtinai reiškia, kad turėtume pulti sekti toms šalims iš paskos. Mažesnis MMA - mažesni apribojimai verslui, didesnis konkurencingumas. Tačiau kartu tai gali būti ir lėtesnis kelias auginant vidurinįjį sluoksnį, didinant gyventojų perkamąją galią ar net stabdant emigraciją. Todėl sakyti, kad turėtume ar neturėtume didinti MMA remdamiesi kitų šalių statistika, negalime. Tam reikalinga atskira į Lietuvos situaciją orientuota analizė. Su kuo galima drąsiai sutikti yra nebent tai, kad MMA neturėtų būti vidutinio atlyginimo šalyje didinimo priemonė, tą už MMA ir politikus padarys laisva darbo rinka;
- tačiau vertinant santykį tarp šių dydžių ES Lietuvos politikai nėra patys „skūpiausi“. Tokiais galima laikyti čekus ir ispanus, kurių MMA yra labiausiai nutolusi nuo BVP/gyv. tendencijos kreivės. Ispaniją čia galima puikiai suprasti, nedarbas joje - aukščiausias visoje ES. Ir ten jis - ne tik aukštas, bet dar ir chroniškai aukštas. Didinti MMA tokiame kontekste būtų išties nesuprantamas sprendimas.
P.S. Liuksemburgas grafike pašalintas kaip statistinis ekstremumas (BVP - 271 proc. ES vid., MMA - 1874 €/mėn. Švedija, Suomija, Danija, Vokietija, Austrija, Italija ir Kipras netaiko MMA, todėl šių šalių grafike nėra.Paskutinis taisė Aš; 2013.08.06, 09:40.
Comment
-
2013 m. sausio–birželio mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, eksportas padidėjo 14,7%, praneša Statistikos departamentas.2013 m. sausio–birželio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (19,4%), Latviją (9,5%), Vokietiją (7,8%), Estiją (7,6%), o importavo – iš Rusijos (31,4%), Vokietijos (9,8%), Lenkijos (9,4%) bei Latvijos (5,8%). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (10,7%), Jungtinę Karalystę (9,4%), Estiją (9,2%) ir Latviją (8,6%).
Comment
-
Tomas pamenu kalbėjo, kad per paskutinius 4 metus padidėjo eksportas į Rusiją. Štai - Nerijus Mačiulis: Nerimas dėl Rusijos ekonomikos – perdėtas:
Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Rusija nėra tokia svarbi Lietuvos pramonės įmonėms, nei neretai bandoma parodyti. Nors beveik penktadalis viso Lietuvos eksporto tenka būtent Rusijai, ir pagal šį rodiklį ji yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, didžioji dalis į Rusiją išvežamų prekių yra pagamintos ne Lietuvoje, o tiesiog reeksportuojamos. Tik mažiau nei 5 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto tenka Rusijai ir pagal šį rodiklį tai yra daug mažiau mums svarbi šalis.
Antra, Lietuvos įmonės sugeba didinti užimamą rinkos dalį net tuomet, kai ši ekonomika neauga. Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų pusmetį, kai Rusija stagnavo, Lietuvos eksportas į ją išaugo daugiau nei dešimtadaliu.
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąPagaliau kažkas išdrįso viešai iškelti problemą - per didelį nedideles ir nelabai dideles pajamas gaunančių apmokestinimą, o ne žviegti apie progresinių mokesčių baubą.
Kas gi padengs mažiausius verslo mokesčius?
Comment
-
-
Parašė Kavasiakas Rodyti pranešimąKuo čia džiaugtis?
Comment
Comment