Čia ta pati skalė? Tipo, iš mokesčių per metus surenka maždaug dvigubai tiek, kiek yra valstybės skolos?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Parašė balietis Rodyti pranešimąČia ta pati skalė? Tipo, iš mokesčių per metus surenka maždaug dvigubai tiek, kiek yra valstybės skolos?
Comment
-
Nežinau, bet spėju, kad esmė yra žodyje "Gross Federal Debt" t.y. į ją neįskaičiuotos savivaldybių, valstijų, vyriausybės agentūrų ir kt. skolos.
Žiūrint Lietuvos skolą tai jos beveik ketvirtadalį (mažiau, bet dabar jau tingiu skaičiuoti ) sudaro vien Sodros skola, o kur dar savivaldybių skolos ir pan. Taip, kad santykis irgi būtų kitoks. O JAV atveju, kaip matyti pagal šitą grafiką, Federalinės valdžios skola sudaro tik labai mažą visos valstybės skolos dalį.
O "Tax income" vėlgi visiškai neaišku čia kokie mokesčiai. Tik federaliniai ar visi bendrai? Taip, kad grafikas galimai klaidinantis.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Suskaičiavo, kokia tikimybė, kad Lietuva bankrutuos
http://vz.lt/Default.aspx?Publicatio...a8a51&pageno=0
Lietuvos rizika bankruotuoti vertinama 9.27%. Baltijos valstybių kontekste Lietuvos ekonominio bankroto rizika vertinama vidutiniškai, t.y. geriau negu Latvijoje (9.28%) bei prasčiau negu Estijoje (5.18%).
Mažiausia tikimybė, kad artimiausių penkių metų laikotarpyje bankrutuos Norvegija (1.61%), Švedija (1.94%) ir Suomija (2.32%).Paskutinis taisė Silber418; 2013.07.30, 00:45.
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąNacionalinis liberalizmas arba Lietuvos ekonomika iš kitos pusės
Kažkiek chaotiški, bet įdomūs pastebėjimai. Labai nepatiktų Al1, Putinui ir Lukašenkai, nes siūlo ne daugiau, bet mažiau riboti/reguliuoti.
Lietuvos ekonomika pagrįsta naiviomis iliuzijomis ir melu. Išskirčiau septynis didžiuosius.
Lietuvoje bet kuris sumanęs įsteigti įmonę ir tapęs jos savininku, staiga savaime tampa verslininku, ir – tai bene juokingiausia – pradeda reikalauti sau paramos.. Verslininkas yra tas ir tik tas, kuris sugeba išsiversti, nepermesdamas savo sąnaudų kitiems. Jei investuoji iš ES lėšų (taigi, Vokietijos ir Prancūzijos mokesčių mokėtojų kišenės), o savo darbuotojų išlaikymą permeti Lietuvos biudžetui (kokios šildymo kompensacijos ar nemokamas jų vaikų maistas mokykloje), tai joks tu ne verslininkas, o tiesiog biudžetų išlaikytinis.
Lietuvoje tikima (norima tikėti), kad viską kuria privatus verslas. Logika panašiai tokia: jei privačioje klinikoje chirurgas gražina kokios poniutės krūtinę, tai čia jau kuriama pridedamoji vertė, bet kai valstybinėje ligoninėje operuojama širdis, tai visa ana medikų brigada laiką stumia, nieko neveikdami. Rezultatas – neapmokėtas darbas viešajame sektoriuje ir menkstanti kokybė. Toliau bus blogiau.
Netiesa, kad mažas algas lemia menkas ūkio produktyvumas. Priešingai, menką produktyvumą lemia daugelio godumas, nemokėjimas skaičiuoti ir neproduktyvių nuolat biudžetui sąnaudas permetančių įmonių (ta ne verslas, beje, pažiūrėk pirmą punktą) įsigalėjimas.
Nemeluok sau, kad maži mokesčiai didina šalies patrauklumą ir efektyvumą. Priešingai, didesni mokesčiai reiškia didesnes mokestines pajamas, stipresnę teisinę aplinką ir mažesnės apimties šešėlinę veiklą. Lietuvoje sukūrėme sąžiningą verslą išnaudojančią sistemą, kuri pakertama ir tuo, kad tenka mokėti neoficialius mokesčius, ir tuo, kad jei rinkoje daug žaidėjų, kurie mokesčių nemoka, našta visiems kitiems išauga. Bendra maža mokesčių našta yra labai didelė sąžiningo verslo našta, ir tai įrodo šimtai tyrimų visame pasaulyje.
Nemeluokime bent jau sau, kad suvaldėme ekonomikos krizę. Mes tik pagilinome savo sistemines problemas. Lietuva taupė keistokai: nematydama pačio modelio problemų (kaip anie sovietai): dar labiau sustiprino tas pačias neigiamas tendencijas ir dar labiau sumažino jau ir taip nuvertinto darbo kainą. Rezultatas: tragiška emigracija, smukęs daugumos gyvenimo lygis. Šalies ūkio konkurencingumas dėl tokių žaidimų pastaruoju metu augo ir dar augs, tačiau akivaizdu, kad po to staigiai ir tragiškai smuks žemyn.
Comment
-
Parašė tajus Rodyti pranešimąČia kažkas ne taip, negali būti pajamos iš mokesčių didesnės nei BVP, kiek pamenu JAV skola yra apie 75% nuo BVP, tai pajamos iš mokesčių negali gi būti 150% nuo BVP...
http://www.usgovernmentrevenue.com/current_revenue
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąAušros Maldeikienės atsakymas - http://rokiskis.popo.lt/2013/07/29/s...imai-ziurkene/ .
Comment
-
Parašė balietis Rodyti pranešimąČia ta pati skalė? Tipo, iš mokesčių per metus surenka maždaug dvigubai tiek, kiek yra valstybės skolos?
Grafikas tikrai nėra tikslus, nes suskaičiuotos tik federacinės vyriausybės pajamos nuo 193x metų, o valstijų ir vietinės valdžios pajamos berods neįskaičiuotos (neturėjau nei noro, nei laiko knistis). Sudėjus viską, JAV valstybės "skola" turbūt apskritai dingtų po pajamų "kalnu". Bet bendrą vaizdą susidaryti galima - JAV pajamos ir "skola" yra visai skirtingos eilės skaičiai.
P.S. Dar šiek tiek patobulinau grafiką
P.P.S. Šitą diskusiją aišku reikia perkelti į Pasaulio ekonomikos aktualijas.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Dar turėkim omenyje, kad pajamos tik labai nedidele dalimi gali būti nukreiptos skolos grąžinimui. Pagalvokite, juk net ir su tokiom didelėm pajamom JAV vis dar turi biudžeto deficitą, t.y. planuojamos išlaidos nuolat didesnės. Man tiesiog norėjosi pamatyt santykį tarp šių dviejų dydžių (būtų geriau išreikšti skolą procentais nuo metinių pajamų).
Tomo komentaras dėl to, kad skola kaupiama metais, yra teisingas. Tačiau nesunku suvokti, kad ir jos grąžinimas vyktų pamečiui, kad ir koks santykinai didelis atrodytų JAV biudžetas, skolos valstijos grąžinti vos panorėjusios tikrai negalėtų.
Pirmas JAV tikslas yra pasiekti, kad pajamos pradėtų augt greičiau už išlaidas. Žiūrint į šitą grafiką situacija neatrodo katastrofiška, bet man tie kaupiami skolos trilijonai niekada nepatiko ir nepatiks. Ne ekonominės krizės ir ne specialiosios padėties (pvz., karo) metu valstybė neturėtų gyventi į reikšmingą minusą.
Comment
-
Iki 2008ųjų didžiausias Lietuvos baubas buvo Rusijos krizė. Palyginkime kaip vyko LT ekonomikos atsigavimas po Rusijos krizės 1998-ais metais ir Kirkilo/Kubiliaus (priklausomai nuo pažiūrų) krizės 2008-ais metais :
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Nei Kirkilo, nei Kubiliaus. Tai pasaulinė finansų krizė ir vietos politikai su jos kilme neturi nieko bendro. Klausimas sukasi tik apie du dalykus: pasiruošimą krizei, tiek elgiantis racionaliai ilguoju laikotarpiu, tiek krizės akivaizdoje, ir taikytus kovos su krize sprendimus.
Rusijos krizės mastas buvo gerokai mažesnis nei pastarosios. Įtaka Lietuvai - irgi.
Na o kalbant apie BVP yra pakankamai įspūdingų naujienų (iš N. Mačiulio FB ):
http://vz.lt/article/2013/7/30/lietuvos-bvp-didejo-4-1
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąIki 2008ųjų didžiausias Lietuvos baubas buvo Rusijos krizė. Palyginkime kaip vyko LT ekonomikos atsigavimas po Rusijos krizės 1998-ais metais ir Kirkilo/Kubiliaus (priklausomai nuo pažiūrų) krizės 2008-ais metais :
Atvaizdas
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąPaprastas sezoninis cikliškumas. Beje, nuo 2008 III ketv. dar 20 ketvirčių nepraėjoIt's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Per abi krizes Kubilius valdė. Tai žinai, jei po kažkurios BVP greičiau ataugo, konservatorių reputacijai jokio skirtumo.
O šiaip kaip minėta, krizės nėra tapačios, todėl lyginti pokrizinę BVP dinamiką tarpusavyje galime tik įdomumo dėlei, bet išvadų tai nediktuoja jokių. Jei nori išvadų apie konservatorių darbą šios krizės metu, fiksuok faktą, kad mūsų BVP pirmą šių m. psumetį augo 4,2 proc.
Comment
-
Pataisykit, jeigu klystu, bet man atrodo Tomai lygini labai klaidingai. Masteliu būtų panašus lyginimas Antro pasaulio karo bei karo tarp Gruzijos ir Rusijos. Tiesiog visai kiti masteliai, todėl sunkiai įmanoma, kaip ir minėjo Aš, daryti iš to kažkokias išvadas. Juolab turint omenyje tai, kokioje situacijoje tuo metu buvo Lietuvos ekonomika (prieš Rusijos krizę).
Comment
-
2013 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 29 603 mln. Lt to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2012 m. ketvirčiu, BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 4,1%.BVP augimą, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, didžiąja dalimi lėmė teigiamas apdirbamosios gamybos produkcijos apimties pokytis bei vidaus vartojimo padidėjimas.
Taigi ne kirpimas, batų ir dantų taisymas, o gamyba.
Comment
Comment