Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Ciurlionis]

„Devold“ prašo 4,5 mln. Lt paramos gamyklos Panevėžyje statyboms

Net Norvegai neatsisako ES paramos

[senasnamas]

Paslaugos vs gamyba
ES paramos grietinėlę nugriebia paslaugų investuotojai

„Apdirbamoji gamyba yra lyg vienas elementas, be kurio neveiktų kiti elementai, įskaitant paslaugas. Kiekviena darbo vieta pramonėje sukuria ne mažiau kaip dvi vietas paslaugų sektoriuje – logistikoje, statyboje, apskaitos, informacinių technologijų bendrovėse ir panašiai“, – pabrėžia p. Rainys.
Šiuolaikinėje ekonomikoje pramonė nėra pagrindinis darbdavys, tačiau nuo jos priklauso mokslo tyrimų ir eksperimentinė plėtra – apie 80% MTTP privačiame sektoriuje sukuria pramonė.

[andyour]

/\ Nepasakyčiau, kad pramonės produkcija tokia jau reikšminga, kad jos daugiau reikėtų. Paslaugų sektoriaus didumas tai gerai atspindi, ko žmonėms reikia.

[Lettered]

/\ Nepasakyčiau, kad pramonės produkcija tokia jau reikšminga, kad jos daugiau reikėtų. Paslaugų sektoriaus didumas tai gerai atspindi, ko žmonėms reikia.

Paslaugų sektoriaus didumas atspindi tai, jog pramonėje neberiekia tiek daug rankų darbo jėgos kaip seniau, o paslaugų arba viešajame sektoriuje visada galima sugalvoti darbų. Bet visų turtingiausių ar besivystančių šalių ekonomikų pagrindas yra stipri pramonė, kai kurios ES šalys todėl ir sėdi gilioje krizėje, nes ten pramonė nusmukus, o norint tai kompensuoti šalys priverstos skolintis.

[senasnamas]

Smulkios šalys gal ir gali ištempti be gamybos (Liuksemburgas sėkmingai perėjo nuo metalurgijos prie finansų, kai prie finansų perėjo JAV, pajuto visi), tačiau stambios kuo daugiau gamina, tuo geriau laikosi. JAV po karo savo skolas reikšmingai susimažino būtent dėl stiprios pramonės, Kinija iškilo begamindama, Vokietija gamina, Detroite gamyba kai nusmuko, tai jokios paslaugos miesto nepajėgė ištempti. Paslaugas teikia tie, kas nesugeba gaminti . Tai žemesnė lyga. Jei kalbant apie Lietuvą, tai investicijos į gamybą yra tvaresnės, nes gamyklos bet kada į kitą šalį neperkelsi. O paslaugų centrą perkelti labai paprasta. Straipsnyje paaiškinta, kad gamyba yra kitų ekonomikos sektorių variklis.

[D.P]

Smulkios šalys gal ir gali ištempti be gamybos (Liuksemburgas sėkmingai perėjo nuo metalurgijos prie finansų, kai prie finansų perėjo JAV, pajuto visi), tačiau stambios kuo daugiau gamina, tuo geriau laikosi. JAV po karo savo skolas reikšmingai susimažino būtent dėl stiprios pramonės, Kinija iškilo begamindama, Vokietija gamina, Detroite gamyba kai nusmuko, tai jokios paslaugos miesto nepajėgė ištempti. Paslaugas teikia tie, kas nesugeba gaminti . Tai žemesnė lyga. Jei kalbant apie Lietuvą, tai investicijos į gamybą yra tvaresnės, nes gamyklos bet kada į kitą šalį neperkelsi. O paslaugų centrą perkelti labai paprasta. Straipsnyje paaiškinta, kad gamyba yra kitų ekonomikos sektorių variklis.

Tai, kad Lietuva sakyčiau per viduriuką tarp gamybos ir paslaugų. Į gamybą investuojama, tiesiog paslaugų sektorius Lietuvoje geriau plėtojasi. Kita vertus, mūsų gamybos sektorisu nėra inovatyvus - nediegia inovatyvių priemonių, nors apie tai rašoma, diskutuojama. Neretai gamybai reikia daug rankų, o tuo mes pasigirti negalime. Dėl šios priežasties Lenkija sugeba nusigriebti didžiąją dalį TUI, kurios galėtų sėkmingai būti realizuoajmas LT. tačiau PL siūlo tai, ko negali LT ar kitos Baltijos šalys - didelį skaičių žmonių. Paslaugų sektorius? Estija, Airija, Suomija. Be to, paslaugų sektorius nėra tik konsultacijos.

[andyour]

Paslaugų sektoriaus didumas atspindi tai, jog pramonėje neberiekia tiek daug rankų darbo jėgos kaip seniau, o paslaugų arba viešajame sektoriuje visada galima sugalvoti darbų. Bet visų turtingiausių ar besivystančių šalių ekonomikų pagrindas yra stipri pramonė, kai kurios ES šalys todėl ir sėdi gilioje krizėje, nes ten pramonė nusmukus, o norint tai kompensuoti šalys priverstos skolintis.

Kazkodel tie gamintojai nustojo ilsetis pietuose, pirkti NT. Pritruko pinigeliu? Sedi ir depresuoja, kad salta, niuru, viskas pabode.

[andyour]

Ir paslaugų sektorius ne dėl to toks išsiplėtęs, kad tiesiog visi turėtų ką veikti, bet dėl to, kad tam yra didelė paklausa. Buvo atlikta apklausa JAV, kurioje vartotojai buvo linkę nukelti pvz. naujo automobilio pirkimą, bet nelinkę atsisakyti atostogų.
Buties technikos paklausa nyks, nes žmonės daugiau valgys kavinėse.(pvz. mano šaldytuvas visada stovi pustuštis, veltui tik elektra naudojama, užtektų maksimum pusės lentynos didžio šaldytuvo). Kavinės optimaliau išnaudoja buities prietaisus.
Brangstant naftai, automobilių pramonei ateis nepalankūs laikai.
Žmonės daugiau keliaus, mažiaus bus namie, mažiau bus aktualus buto "apsistatymas", bei gyvenamojo ploto dydis.
Greitai išmanieji telefonai buityje pakeis kompiuterius.

Reziume, nesimato pramonės reikšmės augimo, o priešingai, paslaugų sektoriaus tolesnis augimas.
(JAV pramonės produkcijos augimas susijęs su Kinija. Kinijos vartojimas augs iki kol pasieks vakarų vartojimo lygį.)

[Creatium]

Įdomūs dalykai. Nepamirškime pramonės visiško robotizavimo ateityje. Ar nebus taip, kad kiekviena šalis turės po gamyklą tam tikroms prekėms gaminti (tai bus pigiau, negu atsivežti iš kitur)? Ateitis tolima, tačiau manau jau nebeilgai tęsis tas variantas, kai vos ne visa pasaulio gamyba yra susikoncentravusi vienoje vietoje (aka Kinijoje). Galų gale populiarėja ir tokie dalykai, kaip 3D spausdintuvai.

[sauls]

Įdomūs dalykai. Nepamirškime pramonės visiško robotizavimo ateityje. Ar nebus taip, kad kiekviena šalis turės po gamyklą tam tikroms prekėms gaminti (tai bus pigiau, negu atsivežti iš kitur)? Ateitis tolima, tačiau manau jau nebeilgai tęsis tas variantas, kai vos ne visa pasaulio gamyba yra susikoncentravusi vienoje vietoje (aka Kinijoje). Galų gale populiarėja ir tokie dalykai, kaip 3D spausdintuvai.

Tai kad ir dabar absoliuti dauguma dalyku reikalingu kasdienai yra pagaminama vietoje. Bet perkami tokie patys atveztiniai. Pvz. mineralinio ir alaus turim sociai ir labai gero pas mus. Bet parduotuvese yra pilna is dar bent 20 saliu. Taigi argumentas "pagaminta vietoje" nebegalioja.

[andyour]

/\ o kodėl manai, kad jie visi atvežtiniai? Gal juos vietoje gamykla kokia pagamina. Cocacolos niekas neveža iš JAV Žinoma, europa nėra tokia didelė, kroviniai greitai keliauja, transportavimo kaštai nėra pagrindinis konkurencinis faktorius.

[Sula]

/\ o kodėl manai, kad jie visi atvežtiniai? Gal juos vietoje gamykla kokia pagamina. Cocacolos niekas neveža iš JAV Žinoma, europa nėra tokia didelė, kroviniai greitai keliauja, transportavimo kaštai nėra pagrindinis konkurencinis faktorius.

Matyt, ne apie brandus eina šneka.
Be to, reiktų atskirti plataus vartojimo paslaugas (kaip ir prekes) nuo "gamybinių" paslaugų. Ta pati Coca-Cola tiekia know-how, gal dalį įrangos. Nebūtina gaminti pačiai. Pvz.: didžioji dalis mikroprocesorių yra vis dar "kepama" JAV, net jeigu ir persikels gamyba (dabar dalis - Taivane), neabejoju, kad projektavimas ilgam dar liks Silicio slėnyje.

[Tomas]

JAV po karo savo skolas reikšmingai susimažino būtent dėl stiprios pramonės

Kurioje vietoje "JAV reikšmingai susimažino skolas"?

[Aš]

1945-1947 m. nesiskaito?

Įdomu, kaip šitas grafikas atrodytų ne logaritminėj skalėj. Jau ir taip jis man į skaičius nežiūrint, vien į tendenciją, baisokas.

[Sula]

1945-1947 m. nesiskaito?

Įdomu, kaip šitas grafikas atrodytų ne logaritminėj skalėj. Jau ir taip jis man į skaičius nežiūrint, vien į tendenciją, baisokas.

Įdomios tendencijos:

[senasnamas]

Skolas susimažino BVP atžvilgiu. Iš atminties tai būtų maždaug nuo 100 proc. iki 50 proc. Tomo grafike 6-as dešimtmetis pakankamai lygus, o BVP augo neblogai.

[Lettered]

1945-1947 m. nesiskaito?

Įdomu, kaip šitas grafikas atrodytų ne logaritminėj skalėj. Jau ir taip jis man į skaičius nežiūrint, vien į tendenciją, baisokas.

Nuo devinto dešimtmečio pasikeitė JAV ekonomikos struktūra, finansų institucijos įgavo daugiau svorio, pradėjo kurti didesnį BVP, buvo panaikinti įvairūs reguliavimai, dėl to ir formali skola pradėjo stipriai augti, bet realiai ekonomika vis tiek augo sparčiau, todėl galima sakyti tokia taktika pasiteisino.

[Aš]

Šis grafikas nėra toks jau iškalbingas, kaip atrodo. Jei ignoruotume WWII pabaigos ir SSRS griūties konteksto įvykius kaip iškreipiančius tendenciją, visa kita būtų maždaug analogiška. Eizenhoveris = Kenedis, Fordo kadencijos metu augimas nežymus ir tik pabaigoj, Karterio atitinkamai nežymus sumažėjimas. Abiejų Bušų valdymo metu JAV skola sparčiai augo, tačiau jei papildytume grafiką 2011-2013 metų tendencijom, matytume, kad auga ir prie Obamos.

Sakau tai jausdasis nešališkas. Nejaučiu poreikio teisinti JAV Respublikonų. Galiu pasakyt tik tiek, kad ta tendencija, kuri prasidėjo sulig vyresniojo Bušo valdymu, yra burbulas, kurį JAV turėtų kuo skubiai išleist, net jei kažkam dėl to tektų aukot reitingus, o kažkam - veržtis diržus.

Nuo devinto dešimtmečio pasikeitė JAV ekonomikos struktūra, finansų institucijos įgavo daugiau svorio, pradėjo kurti didesnį BVP, buvo panaikinti įvairūs reguliavimai, dėl to ir formali skola pradėjo stipriai augti, bet realiai ekonomika vis tiek augo sparčiau, todėl galima sakyti tokia taktika pasiteisino.

Google duoda tokį grafiką. Tai vertinant skolą santykiu su BVP, senas namas yra teisus:


Nors man dar labiau patiktų palyginimas tarp skolos ir valstybės pajamų.

[Lettered]

Google duoda tokį grafiką. Tai vertinant skolą santykiu su BVP, senas namas yra teisus:
Atvaizdas

[Tomas]

Nors man dar labiau patiktų palyginimas tarp skolos ir valstybės pajamų.