Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Oi dar labai toli. Ką reiškia, kad vien valstybinių bendrovių valdymas politizuotas tiek, kad OECD standartų neatitinka. O ir šiaip valstybinis protekcionizmas atskiroms bendrovėms labai didelis.

Aišku, ir ne toks socializmas kaip kokioj Graikijoj ar Slovėnijoj.

Liberalumas pirmiausia tame, kad verslui, kapitalui mokesčiai pakankamai maži.
Dėl protekcionizmo, tai irgi tam tikra pramse liberalumas, visi lygūs tik socializme

[index]

Liberalumas pirmiausia tame, kad verslui, kapitalui mokesčiai pakankamai maži.

Iš tos pusės taip (bet irgi išskyrus darbo apmokestinimą ), bet ne iš protekcionizmo ir reguliavimo.

Dėl protekcionizmo, tai irgi tam tikra pramse liberalumas, visi lygūs tik socializme

Taigi, kad ne. Liberalumo esmė yra lygios startinės pozicijos visiems, o ne galutinio rezultato lygybė.

O protekcionizmas yra tokios tarpinės būsenos "valstybinio kapitalizmo" (Tokios kaip Baltarusijoje, Rusijoje, Kinijoje, nacių Vokietijoje), kai remiamos valdžiai mielos bendrovės ir joms sudaromos labai geros sąlygos, o kitos pamirštamos, ypatybė.

[Lettered]

Iš tos pusės taip (bet irgi išskyrus darbo apmokestinimą ), bet ne iš protekcionizmo ir reguliavimo.

Taigi, kad ne. Liberalumo esmė yra lygios startinės pozicijos visiems, o ne galutinio rezultato lygybė.

O protekcionizmas yra tokios tarpinės būsenos "valstybinio kapitalizmo" (Tokios kaip Baltarusijoje, Rusijoje, Kinijoje, nacių Vokietijoje), kai remiamos valdžiai mielos bendrovės ir joms sudaromos labai geros sąlygos, o kitos pamirštamos, ypatybė.

Tai čia irgi yra liberalumas, nes pagal bendrą mokesčių surinkimą esame ES gale, bet darbo mokesčiai vieni didesnių. Reiškia gali daryti verslą ir pakankmai lengvai apeiti mokesčių naštą Jeigu kažkurioms bendrovėms yra taikoma valdžios malonė, kaip pvz. nesenai bankai buvo atleisti nuo NT mokesčių, tai irgi tikrų tikriausias liberalizmas, netgi laukinais galima sakyti, kada mažas beveik neturi svertų įtakoti politikų, o dideli žaidėjai gali. Socializmu viso to tikrai neišeitų pavadinti, ar Jums rimtai atrodo Kinijos ar Rusijos ekonomikos socialistinės? Socializmo modelio šiais laikais reiktų ieškoti Skandinavijoje.

[index]

Tai čia irgi yra liberalumas, nes pagal bendrą mokesčių surinkimą esame ES gale, bet darbo mokesčiai vieni didesnių. Reiškia gali daryti verslą ir pakankmai lengvai apeiti mokesčių naštą Jeigu kažkurioms bendrovėms yra taikoma valdžios malonė, kaip pvz. nesenai bankai buvo atleisti nuo NT mokesčių, tai irgi tikrų tikriausias liberalizmas, netgi laukinais galima skayti, kada mažas beveik neturi svertų įtakoti politikų, o dideli žaidėjai gali.

Vėlgi, liberalumas nėra verslo protegavimas prieš darbuotojusi ir juo labiau stambaus verslo protegavimas. Kažkas tau neteisingą nuomonę sugebėjo suformuot.

Socializmu viso to tikrai neišeitų pavadinti, ar Jums rimtai atrodo Kinijos ar Rusijos ekonomikos socialistinės?

Sakau, tai ne socializmas, o toks tarpinis variantas "valstybinis kapitalizmas", kur verslas privatus, bet priklausomas nuo valstybės. O tokią sistemą sukūrę gi vadinosi "nacionalsocialistais".

[senasnamas]

Gegužę Lietuvos teritorinėse biržose darbdaviai įregistravo rekordinį laisvų darbo vietų skaičių, bet rinkos atgarsio nesulaukia - nors bedarbių gretos itin gausios, dirbti už menkas algas jų neprisišauksi.

http://verslas.delfi.lt/verslas/darb....d?id=61608613
Verslas verkšleno, kad padidinus minimalią algą bankrutuos, bet ne tik nebankrutavo, bet dar ir darbo vietų prikūrė.

[Tomas]

Tiesa sakant daugiausia verkšleno ne verslas, o politikai ir vainienės tipo "ekonomistai".

[Lettered]

http://verslas.delfi.lt/verslas/darb....d?id=61608613
Verslas verkšleno, kad padidinus minimalią algą bankrutuos, bet ne tik nebankrutavo, bet dar ir darbo vietų prikūrė.

Tiksliau ne verslas, o "viarslas", tam "viarslui" atstovaujantys politikai ir pseudoekonomistai. Normalūs verslininkai senai sakė, kad MMA turėtų būti didesnis, nes jie nemoka atlyginimų vokeliuose ir suinteresuoti sąžininga konkurencija ir galų gale pačių darbuotojų socialine gerove.

[senasnamas]

Tada reikia kas mėnesį didinti po šimtą litų, kol atsiras norinčių dirbti . Toks jau kai kurio "viarslo" mentalitetas - daugiau nei minimumą mokėti ne lygis. Sakydavo, nenori nedirbk, už durų krūva laukia. Apsidairė ir mato, kad niekas už tų durų jau nelaukia.

[index]

Tada reikia kas mėnesį didinti po šimtą litų, kol atsiras norinčių dirbti . Toks jau kai kurio "viarslo" mentalitetas - daugiau nei minimumą mokėti ne lygis. Sakydavo, nenori nedirbk, už durų krūva laukia. Apsidairė ir mato, kad niekas už tų durų jau nelaukia.

Būtent. Verslui norint daugiau nereikia didinti minimalaus atlyginimo. Juk galima mokėti ir daugiau nei minimalų.

O jau po truputi pradeda atsirasti žinutės, kad darbdaviai neberanda darbuotojų, kas signalizuoja, kad tuoj turėtumėm sulaukti rimtesnio atlyginimų augimo.

[balietis]

Tada reikia kas mėnesį didinti po šimtą litų, kol atsiras norinčių dirbti . Toks jau kai kurio "viarslo" mentalitetas - daugiau nei minimumą mokėti ne lygis. Sakydavo, nenori nedirbk, už durų krūva laukia. Apsidairė ir mato, kad niekas už tų durų jau nelaukia.

Tai kad jiems reikia kvalifikuotų specialistų, o ne pigios nekvalifikuotos darbo jėgos. Tų tai pilna darbo birža. O kvalifikuotiems specialistams MMA tikrai neaktualus. Mano darbovietėje net praktikantai gauna daugiau už tą MMA.

[Eidvis]

http://verslas.delfi.lt/verslas/darb....d?id=61608613
Verslas verkšleno, kad padidinus minimalią algą bankrutuos, bet ne tik nebankrutavo, bet dar ir darbo vietų prikūrė.

Suprantama, kad verslas kuria darbo vietas ir kad nedarbas turėtų mažėti bet kokiu atveju. Kitaip ir negalėjo būti turint omenyje eksporto augimo tempus. Tačiau tas verslas, apie kurį yra rašoma straipsnyje, darbo vietas kuria ir taip su didesniais atlyginimais, nei MMA. Taigi MMA pakėlimas jiems jokios įtakos nedaro. Tačiau yra dalis visuomenės, kurie neturi jokios kvalifikacijos, nėra nusiteikę tobulėti, kurie tingi dirbti, o jų pagrindinė filosofija darbe yra "kaip čia greičiau tą laiką pratempti iki darbo pabaigos". Tai žmonės, kurie dirba žemiausio kvalifikacijos darbus, tokius kaip šlavėjai ir pan., o ne tie, kurie yra įdarbinami į naujai atidaromas gamyklas, kuriose atlyginimai yra mokami didesni netgi už dabartinį, pakeltą MMA. Tačiau dėl jų požiūrio į darbą ir menkų rezultatų darbdaviams neapsimoka jiems kurti brangesnių darbo vietų, nes jie už savo darbą papraščiausiai neatidirbs. Kuo didesnė MMA - tuo mažiau tokių žmonių yra įdarbinama, dėl to ir gaunasi tokia situacija, kokią dabar turime - nedarbo lygis vis dar didelis, o kam dirbti darbų nėra (žemiausios kvalifikacijos darbuotojai lieka neįdarbinti)

[senasnamas]

Likę specialistai, kurie galėtų pramonėje kurti didelę pridėtinę vertę, sensta, o tiems, kurie galėtų dirbti, dažnai pasiūlomas toks darbo užmokestis, kad labiau apsimoka gyventi iš pašalpų arba ieškotis darbdavio, kuris moka "vokelyje".

Straipsnyje tai parašyta, kad problema darbo užmokestis, o ne kvalifikacija. Neturiu supratimo, kiek ir kas siūlo kvalifikuotiems darbininkams, bet įtariu, kad mėgina "vilioti" ir keletu papildomų šimtų virš minimumo. Tada tie darbininkai arba dirba šešėlyje, arba išvažiuoja, arba visai nedirba. Manau, kad padoresniais atlyginimais būtų išjudintas tas gyventojų sluoksnis, kuris atseit nieko nenori ir nieko nesugeba.

[Lettered]

Suprantama, kad verslas kuria darbo vietas ir kad nedarbas turėtų mažėti bet kokiu atveju. Kitaip ir negalėjo būti turint omenyje eksporto augimo tempus. Tačiau tas verslas, apie kurį yra rašoma straipsnyje, darbo vietas kuria ir taip su didesniais atlyginimais, nei MMA. Taigi MMA pakėlimas jiems jokios įtakos nedaro. Tačiau yra dalis visuomenės, kurie neturi jokios kvalifikacijos, nėra nusiteikę tobulėti, kurie tingi dirbti, o jų pagrindinė filosofija darbe yra "kaip čia greičiau tą laiką pratempti iki darbo pabaigos". Tai žmonės, kurie dirba žemiausio kvalifikacijos darbus, tokius kaip šlavėjai ir pan., o ne tie, kurie yra įdarbinami į naujai atidaromas gamyklas, kuriose atlyginimai yra mokami didesni netgi už dabartinį, pakeltą MMA. Tačiau dėl jų požiūrio į darbą ir menkų rezultatų darbdaviams neapsimoka jiems kurti brangesnių darbo vietų, nes jie už savo darbą papraščiausiai neatidirbs. Kuo didesnė MMA - tuo mažiau tokių žmonių yra įdarbinama, dėl to ir gaunasi tokia situacija, kokią dabar turime - nedarbo lygis vis dar didelis, o kam dirbti darbų nėra (žemiausios kvalifikacijos darbuotojai lieka neįdarbinti)

Požiūrį į darbą iš esmės ir apsprendžia atlyginimo dydis, problema ir yra tame, kad nėra pakankamai aukštą bvp kuriančio verslo, kuris galėtų mokėti didesnius atlyginimus, todėl ir skundžiasi, kad neva nėra kam dirbti, nes visi "tinginiai".
Tiksliau, kas gerai moka, tas ir nesiskundžia, kad trūksta darbuotojų, netgi visa eilė stovi bet kokia kaina norinčių pas tokį darbdavį dirbti. Darbo jėga yra ta pati prekė, nereikia to pamiršti. Čia maždaug tas pats, jog skųstis, kad nėra Vilniuje Ferrari salonų. O realiai tai pirkėjų piniginė per plona, o ne Ferrarių deficitas ar tingėjimas įrengti saloną.

[Lettered]

Straipsnyje tai parašyta, kad problema darbo užmokestis, o ne kvalifikacija. Neturiu supratimo, kiek ir kas siūlo kvalifikuotiems darbininkams, bet įtariu, kad mėgina "vilioti" ir keletu papildomų šimtų virš minimumo. Tada tie darbininkai arba dirba šešėlyje, arba išvažiuoja, arba visai nedirba. Manau, kad padoresniais atlyginimais būtų išjudintas tas gyventojų sluoksnis, kuris atseit nieko nenori ir nieko nesugeba.

Kažkodėl tie "tinginiai" išvažiavę į užsienį tampa geidžiamais vietos darbdavių būtent dėl to pačio darbštumo.

[fredis]

Čia paprasta, kaip du kart du. Darbdavys moka tiek kiek darbo rinka reikalauja. Jeigu atsiranda geras žmogus norintis dirbti už tarkim už 1500 lt. tai darbdavys nesiūlys jam 2000 lt., o tik motyvuos, kad dirbdamas geriau uždirbtų daugiau. O kai niekas neina dirbti už 1500 lt. tada moka daugiau ir viskas. O pat biržoje pavaikštinėjęs matosi, kokie jų klientai. Arba labai jauni arba jau l.seni.

[senasnamas]

Iš komentarų:

Netyčiukai pamačiau kažkokios televizijos programos anonsą, kur "labai rimta" viešbučio savininkė, protingu veidu bei profesoriaus intonacija, porina, kad, cituoju: MES NEGALIME MOKĖTI DAUGIAU KAIP MINIMUMĄ NEKVALIFIKUOTIEMS DARBUOTOJAMS. Štai ir visa reziume apie valstybę, ir valstybės vienų gyventojų požiūrį į kitus gyventojus.
Bet eilinį "mersiuką" iš NEKVALIFIKUOTŲ DARBUOTOJŲ sukurto darbo produkto sugeba nusipirkti, nes, matot, yra LABAI PROTINGA VERSLININKĖ.

Reikėtų pažiūrėti į viešbučio pelną ir bus aišku, gali ar negali. Kambarių tvarkytojai vis tiek reikalingi, tai jei nėra dirbančių už minimumą, sprendimas peršasi savaime - didinti atlyginimą, o ne dejuoti, kad nėra darbuotojų arba kad nekvalifikuotas darbas tiek tevertas. Daug verslininkų atlyginimo juk nedidina ne todėl, kad negalėtų, o todėl, kad yra galimybių nedidinti. O paskui blogai, kad vidaus rinka merdi, kad nėra vartojimo, kad Sodra išmoka daugiau nei surenka ir t. t.

[Eidvis]

Požiūrį į darbą iš esmės ir apsprendžia atlyginimo dydis, problema ir yra tame, kad nėra pakankamai aukštą bvp kuriančio verslo, kuris galėtų mokėti didesnius atlyginimus, todėl ir skundžiasi, kad neva nėra kam dirbti, nes visi "tinginiai".
Tiksliau, kas gerai moka, tas ir nesiskundžia, kad trūksta darbuotojų, netgi visa eilė stovi bet kokia kaina norinčių pas tokį darbdavį dirbti. Darbo jėga yra ta pati prekė, nereikia to pamiršti. Čia maždaug tas pats, jog skųstis, kad nėra Vilniuje Ferrari salonų. O realiai tai pirkėjų piniginė per plona, o ne Ferrarių deficitas ar tingėjimas įrengti saloną.

Aš absoliučiai su viskuo sutinku ir tai vadinama rinkos ekonomika, kartais dar vadinama liberalumu. Esmė, kad rinka pati susireguoliuoja kas kokius atlyginimus gauna - t.y. jeigu darbdavys nemoka gero atlygimo - tai pas jį ir niekas neis dirbti. Tada darbdavys (norėdamas pats užsidirbti pinigų), turi darbuotojams kelti atlyginimą. O jeigu atlyginimą reikia kelti tiek, kad jau ta darbo vieta jokio pelno neneša - tai tokiu atveju tokios darbo vietos yra atsisakoma. Pakeltas MMA nurašo daug žemiausios kvalifikacijos darbų, kurie nebeatperka to mokamo atlyginimo ir pasekoje gauname tai, ką turime - didelis nedarbas ir nėra kam dirbti. O tiksliau sakant - nėra kvalifikuotų žmonių, galinčių dirbti už aukštesnį atlyginimą ir pilna nekvalifikuotų, kurie neatperka minimalaus atlyginimo dėl to ir nėra įdarbinami.

Reikia suvokti, kad visi žmonės yra skirtingi ir ne atlyginimas nulemia žmogaus gebėjimą, o atvirkščiai - žmogaus gebėjimai nulemia jo gaunamą atlyginimą. Visuomet buvo ir bus tokių žmonių, kurie tingės ar nenorės dirbti ir kuriuos samdyti darbdaviams apsimokės tik už labai menką atlyginimą.

[Lettered]

Iš komentarų:

Reikėtų pažiūrėti į viešbučio pelną ir bus aišku, gali ar negali. Kambarių tvarkytojai vis tiek reikalingi, tai jei nėra dirbančių už minimumą, sprendimas peršasi savaime - didinti atlyginimą, o ne dejuoti, kad nėra darbuotojų arba kad nekvalifikuotas darbas tiek tevertas. Daug verslininkų atlyginimo juk nedidina ne todėl, kad negalėtų, o todėl, kad yra galimybių nedidinti. O paskui blogai, kad vidaus rinka merdi, kad nėra vartojimo, kad Sodra išmoka daugiau nei surenka ir t. t.

Ne tik kambarinėms, bet ir kitam personalui kaip administratoriams yra mokamas praktiškai minimumas. Bet čia jau kita problema, daugumą prekybos/paslaugų sektorius darbuotojų labai nesunku pakeisti kitais ir kai didelis bedarbių skaičius, niekas atlyginimų kelti nesiruošia.

[Eimantas]

Mediena iškeliauja iš Lietuvos, valstybės biudžetas kasmet lieka be šimtų milijonų

Vietinės žaliavos katastrofiškai trūksta Lietuvos baldų ir medienos apdirbimo pramonei, kurios eksportas sudaro 8 mlrd. litų ir pralenkia žemės ūkio, tekstilės ir kitas tvirtas tradicijas turinčias ūkio šakas.

Medienos trūkumas - vienintelė kliūtis, dėl kurios mūsų šalies baldininkai negali įsteigti 20 tūkstančių naujų darbo vietų ir didinti eksporto apimčių. Jei mediena nebūtų išvežama ir liktų Lietuvoje, valstybės biudžetas kasmet papildomai gautų 600-700 mln. litų pajamų.

Apie tai dar kartą išsamiai kalbėta Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose surengtoje apskritojo stalo diskusijoje.

"Kitų šalių perdirbėjai gali nusipirkti žaliavos pas mus per tarpininkus, mes to kaimyninėse valstybėse padaryti negalime. Pavyzdžiui, vietiniai gamintojai Lenkijoje nuperka 80-90 proc. medienos iki 30 proc. mažesne kaina,


kiti gali pirkti tik tai, kas liko, ir žymiai brangiau.

Mums ir 1 ar 2 procentai

reiškia labai daug, nes pusę galutinio gaminio kainos sudaro medienos kaina. Jei
pirktume tokiomis sąlygomis, būtume visiškai nekonkurencingi", - aiškino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos atstovybės vadovas, UAB "Baldai jums" generalinis direktorius Alfonsas Meškauskas.

Anot jo, Lietuvos valstybė praranda galimybę sektoriuje greta 40 tūkstančių darbo vietų sukurti dar 20 tūkstančių naujų darbo vietų, papildyti biudžeto pajamas be jokių valstybės investicijų ar tikslinių dotacijų nedarbui mažinti. Kad tokių praradimų nebūtų, tereikia įgyvendinti Miškų įstatymo pirmąjį straipsnį - užtikrinti racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava.

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...ijonu-1000218/

Švedijos patarėjai valdžios institucijose savo darbą gerai atliko...

[Tomas]

Aš absoliučiai su viskuo sutinku ir tai vadinama rinkos ekonomika, kartais dar vadinama liberalumu. Esmė, kad rinka pati susireguoliuoja kas kokius atlyginimus gauna - t.y. jeigu darbdavys nemoka gero atlygimo - tai pas jį ir niekas neis dirbti. Tada darbdavys (norėdamas pats užsidirbti pinigų), turi darbuotojams kelti atlyginimą. O jeigu atlyginimą reikia kelti tiek, kad jau ta darbo vieta jokio pelno neneša - tai tokiu atveju tokios darbo vietos yra atsisakoma. Pakeltas MMA nurašo daug žemiausios kvalifikacijos darbų, kurie nebeatperka to mokamo atlyginimo ir pasekoje gauname tai, ką turime - didelis nedarbas ir nėra kam dirbti. O tiksliau sakant - nėra kvalifikuotų žmonių, galinčių dirbti už aukštesnį atlyginimą ir pilna nekvalifikuotų, kurie neatperka minimalaus atlyginimo dėl to ir nėra įdarbinami.

Tai čia teorija (tokia XIXa. lygio). O praktika yra tokia. Realiai labai kukliam pragyvenimui Lietuvoje šeimai reikia bent 3500Lt/mėn. pajamų. Du šeimos nariai dirbantys už MMA uždirbtų gal ~1/2 realiai reikalingų pajamų. Tai tiesa sakant kam plėšytis, jei nedirbdamas 08-17, o gaudamas pašalpą + (ypač kaimiškoje vietovėje) laisvu nuo samdomo darbo metu užsiaugindamas darže kokią daržovę, vištų ar paršelį materialiai gyvensi geriau, nei dirbdamas už MMA? Kitas variantas - kam dirbti už MMA Lietuvoje, jei gali dirbti už MMA Norvegijoje (praktika rodo, kad norvegiško MMA kukliam pragyvenimui Norvegijoje pakanka)? Neoliberalų siūlomas sprendimo būdas - mažinti MMA ir naikinti pašalpas tik paskatintų emigraciją, o dirbančių už grašius tikrai nepadaugėtų.