Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Sula]

Lietuvos žemės gelmėse atrasta itin retų brangiųjų metalų

Bus prieš ką kovoti kaimų bendruomenėms?

[Aš]

O pašalpas dėl to padidins?

[J.U.]

Bus prieš ką kovoti kaimų bendruomenėms?

Kaimų bendruomenės tai viena, o lietuviškos valdžios godumas ir durnumas tai kita. Aišku viena, kaip bebus padaryta, Lietuvai bus tik nuostolis.

[Sula]

Kaimų bendruomenės tai viena, o lietuviškos valdžios godumas ir durnumas tai kita. Aišku viena, kaip bebus padaryta, Lietuvai bus tik nuostolis.

Lietuvos valdžia ir yra kaimo bendruomenių ir pensininkų deleguota. Kol žmonės nesuvoks priežasties-pasekmės ryšio, tai taip ir bus. Kita vertus iš savo darbo gyvenančių Lietuvoje - vos šeštadalis.

[senasnamas]

Nustatytų, jog žemės gelmių turtai priklauso žemės savininkui, problemų iš karto sumažėtų. Ateitų privati įmonė pas žemės savininką ir tartųsi kaip lygus su lygiu. O dabar atradus kokį telkinį žemės savininkai tampa nepageidaujamu svetimkūniu, nes gelmių ištekliai atseit priklauso valstybei. O valstybė ne tik nesugeba tų išteklių išgauti, bet net ir tinkamai apmokestinti. Todėl tiksliau būtų sakyti, kad naudingieji ištekliai priklauso privačioms įmonėms, o valstybė tik pusvelčiui skirsto leidimus. Abejoju, ar daug pavyktų atrasti valdininkėlių, kuriems rūpėtų šis tas daugiau nei gauti asmeninę dovanėlę už palankų sprendimą.
Lietuvoje 20 m. išgaunama nafta, yra naftos perdirbimo gamykla (tiesa, lietuviška nafta jai rodos netinka), bet ar eilinis Golfo vairuotojas tai kažkaip jaučia?
Apskritai skubėti išgauti išteklius nėra prasmės, nes jų vertė tik kyla. Pavojus nebent tame, kad atsiras pakaitalų ir kai kuriuos išteklius nebus prasmės išgauti. Bet tai lėtas procesas, kokia anglis kasama iki šiol.

[Aš]

Pavojus tame, kad bus atrastas didelis tokių išteklių telkinys kur nors kitur pasaulyje ir Kinija neteks savo monopolijos. Kol yra monopolis, Lietuvai įeiti į šią rinką būtų labai palanku.

Kaip ir visada tokiais atvejais pirmas logiškas žingsnis yra žvalgyba vien tam, kad žinotume ar apskritai verta šiuo klausimus gaišti laiką ir valstybė žinotų savo išteklių potencialą. Galime ir neeksploatuoti, tačiau ištyrinėti savo gelmes turime. Pvz., JAV turi nemažai neeksploatuojamų išteklių Aliaskoje. Tiesiog yra juos "suindeksavusi".

[index]

Nustatytų, jog žemės gelmių turtai priklauso žemės savininkui, problemų iš karto sumažėtų. Ateitų privati įmonė pas žemės savininką ir tartųsi kaip lygus su lygiu. O dabar atradus kokį telkinį žemės savininkai tampa nepageidaujamu svetimkūniu, nes gelmių ištekliai atseit priklauso valstybei. O valstybė ne tik nesugeba tų išteklių išgauti, bet net ir tinkamai apmokestinti. Todėl tiksliau būtų sakyti, kad naudingieji ištekliai priklauso privačioms įmonėms, o valstybė tik pusvelčiui skirsto leidimus. Abejoju, ar daug pavyktų atrasti valdininkėlių, kuriems rūpėtų šis tas daugiau nei gauti asmeninę dovanėlę už palankų sprendimą.
Lietuvoje 20 m. išgaunama nafta, yra naftos perdirbimo gamykla (tiesa, lietuviška nafta jai rodos netinka), bet ar eilinis Golfo vairuotojas tai kažkaip jaučia?
Apskritai skubėti išgauti išteklius nėra prasmės, nes jų vertė tik kyla. Pavojus nebent tame, kad atsiras pakaitalų ir kai kuriuos išteklius nebus prasmės išgauti. Bet tai lėtas procesas, kokia anglis kasama iki šiol.

O supranti, kad išteklių mokestis mokamas nuo pardavimo pajamų, o ne pelno ir kad išgavimas irgi kainuoja. Dė to 20 proc. kai kuriais atvejais gali būti ir pakankamai nemažai. Aišku, mokesčio dydį reikia pareguliuoti taip, kad išgaunančiam tektų tik tiek, kad jam apsimokėtų, bet nereikia svaigti, kad valstybei "išgaunant pačiai" ir "pasiimant viską" ji gautų daugiau. Greičiausiai technologijų įsisavinimas kainuotų tiek, kad labiau apsimokės pasiimti tuos keliasdešimt procentų nuo pardavimų.

O dėl naftos išgavimo kuras ir neturi atpigti. Nafta parduodama rinkos kaina ir ne Mažeikių naftai (nes ji berods tam net per gera ), o jei ir parduotų tai jos tiesiog per mažai. Todėl tame nieko bendro. Tiesiog, jei naftos neišgautume valstybė gautų mažiau pajamų, o Lietuvoje būtų mažiau ir prasčiau apmokamų darbo vietų.

Aišku, visada galima svaigti, kad nieko išgauti negalima, nes vis tiek viską visi išvogs, vandenį užterš, o tas jau tuoj tuoj bus pats didžiausias turtas ir mes jį visiems brangiau nei naftą eksportuosim.

[Lettered]

Aišku, mokesčio dydį reikia pareguliuoti taip, kad išgaunančiam tektų tik tiek, kad jam apsimokėtų, bet nereikia svaigti, kad valstybei "išgaunant pačiai" ir "pasiimant viską" ji gautų daugiau. Greičiausiai technologijų įsisavinimas kainuotų tiek, kad labiau apsimokės pasiimti tuos keliasdešimt procentų nuo pardavimų.

Pasakyk tą norvegams, kad Statoilas įsisavindamas technologijas praranda per daug ir tegul atiduoda visus išteklių išgavinėti kitų šalių kompanijoms, juk privatus verslas dirba žymiai efektyviau už valstybinį

[index]

Pasakyk tą norvegams, kad Statoilas įsisavindamas technologijas praranda per daug ir tegul atiduoda visus išteklių išgavinėti kitų šalių kompanijoms, juk privatus verslas dirba žymiai efektyviau už valstybinį

Tai aš nieko nesakau, bet jie dabar ju technologijas turi. Bet jie irgi nepradėjo iš karto naftos išgavinėti. Ilgą laiką tie patys norvegai buvo amerikiečių "išnaudojami kaip kokia Afrikos valstybė", kol norvegai perėmė technologijas ir ėmėsi gavybos patys.

Valstybei svarbu tik viską gerai sureguliuoti (geriausia šiaip būtų dirbti bendros bendrovės pagrindu), imti teisingą mokestį ir bandyti perimti technologijas, o ne utopiškai svaigti, kaip dažniausiai daroma pas mus.

[J.U.]

Nustatytų, jog žemės gelmių turtai priklauso žemės savininkui, problemų iš karto sumažėtų.

Aš tuoj būsiu apkaltintas komunizmu, bet manau, kad žemės savininkui negali priklausyti viskas kas po jo žeme iki pat Žemės centro. Apskritai, mano nuomone žemė tegali priklausyti ūkininkui, kuris ją dirba. Tiksliau paviršinis derlingas žemės sluoksnis, kurį ūkininkas dirbdamas gerina arba gadina, čia jau nuo jo priklauso. O dabartinė nesąmonė kai privatizuoti ežerai ir tt. man nepriimtina. Čia ką, tie ežerų savininkai juos pagamino, ar kaip? Tiesiog pavogė iš mūsų visų. Todėl ir žemės turtai turi priklausyti valstybei ir būti protingai, pagal reikalą ir aplinkybes naudojami visų mūsų labui.

[Aš]

Vakarykščios mūsų diskusijos euro tema pagrindu parašiau rašinėlį savo bloge. Kam įdomu, žiūr. čia:
http://www.izvalgos.lt/2013/06/euras...-lietuvai.html

[index]

Vakarykščios mūsų diskusijos euro tema pagrindu parašiau rašinėlį savo bloge. Kam įdomu, žiūr. čia:
http://www.izvalgos.lt/2013/06/euras...-lietuvai.html

Viena pastaba straipsniui: vyriausybės skolinimosi palūkanos yra žemesnės, o šalis investicijoms patrauklesnė ne šiaip sau ir ne dėl buvimo "kitokiais nei kaimynai", o dėl valiutos rizikos t.y. rizikos, kad investicijas atsiimsi nuvertėjusia valiuta ir taip patirsti nuostolius, nebuvimo.

Latvijos skolinimosi palūkanos galėjo sumažėti ir dėl euro perspektyvos (skolos latais turėtų būti iš naujo denominuotos eurais, t.y. dingsta valiutos rizika), tiek dėl greičiau nei pas mus sumažinto biudžeto deficito.

Ir dar prie privalumų reiktų pridėti šiek tiek pasireikšiantį ekonomikos šokų absorbavimą kitų Eurozonos narių (nors čia iš dalies ir trūkumas, nes pajausime ir kitų šalių šokus).

Skaitau toliau.

[Aš]

Atnaujinau vieną labai svarbią detalę. 800 mln. LT įnašas į Europos stabilumo fondą bus daromas per tris, o ne per vienerius metus. Tai F5 paspausk naršyklėje prieš toliau skaitydamas Na o ką pražiopsojau, tai palieku kolegoms papildyt savuose rašinėliuose

[evvt]

Kaimų bendruomenės tai viena, o lietuviškos valdžios godumas ir durnumas tai kita. Aišku viena, kaip bebus padaryta, Lietuvai bus tik nuostolis.

Kol i valdzia neateis jauni zmones o bus dabartiniai seni sovietiniai korumpuoti pirdunai bijau kad taip ir bus

[senasnamas]

index: O supranti, kad išteklių mokestis mokamas nuo pardavimo pajamų, o ne pelno ir kad išgavimas irgi kainuoja. Dė to 20 proc. kai kuriais atvejais gali būti ir pakankamai nemažai. Aišku, mokesčio dydį reikia pareguliuoti taip, kad išgaunančiam tektų tik tiek, kad jam apsimokėtų, bet nereikia svaigti, kad valstybei "išgaunant pačiai" ir "pasiimant viską" ji gautų daugiau. Greičiausiai technologijų įsisavinimas kainuotų tiek, kad labiau apsimokės pasiimti tuos keliasdešimt procentų nuo pardavimų.

Žinau tik tiek, kad išteklių mokesčiai Lietuvoje mažesni nei aplinkinėse šalyse. O šiaip rašai panašiai kaip Laisvosios rinkos instituto apologetas: maždaug valstybė nieko nesugeba, privatus verslas padarys viską geriau, efektyviau, sukurs darbo vietų, atneš šaliai klestėjimą, išteklių gavyba užsiima tik trečiojo pasaulio šalių valdžia, išsivysčiusiose šalyse tuo užsiima verslas ir t. t. Kitaip sakant, liberali propaganda . Lietuvoje liberalumo ir taip per daug, valdžiai drąsos užtenka svarstyti nebent bobučių indėlių apmokestinimą.

[index]

Žinau tik tiek, kad išteklių mokesčiai Lietuvoje mažesni nei aplinkinėse šalyse.

Ir kiek tiksliai?

[Creatium]

Iškilo man tokia mintis. Ar veiktų modelis, kuomet Seimas nustatytų konkrečiai kurių mokesčių pinigai eitų konkrečioms sritims ir konkretiems darbams? Štai, pavyzdžiui PVM'as už šilumą eitų konkrečiai biokuro ir kt. kuro rūšių skatinimui, katilinių atnaujinimui, renovacijai. Kuro akcizas - konkrečiai keliams. Baudos - konkrečiai policijai, gaisrinei ir greitajai. Ir t.t. T.y. pinigai nenusėstų biudžete ir po to būtų paskirstyti, o eitų tiesiogiai į tam tikras sritis. Kaip manot? Nes man susidaro toks įspūdis, kad skirstant pinigus bendrai, jie panaudojami ne taip tikslingai. Štai, pavyzdžiui dabartinė situacija Vilniuje. Skyrė Vyriausybė 16 mln. Lt. miesto aptvarkymui - tai darbai pasipylė kaip iš gausybės rago. O jeigu būtų buvę skirti tiesiog į miesto biudžetą ir leista juos panaudoti bet kam? Gal būtų sutvarkytas koks vienas kitas fontanas, viena gatvė. Kiti pinigai nueitų į skolos aptarnavimą kokį nors ar dar kitur. T.y. nors skirti su tikslu, tačiau tikslo greičiausiai nepasiektų. Žinoma, tai suveiktų tik galbūt siauroms sritis, bet gal taip pavyktų geriau skirti pinigus konkretiems darbams?

P.S. Dabar irgi teoriškai dalis gautų pajamų iš tam tikrų mokesčių nueina (arba turėtų nueiti) tiesiai į tam tikras sritis, tik jos labai siauros ir pinigai nėra dideli.

[ViR2]

Lietuva, kaiptik dar yra labai tolimam kelyje iki tikro liberalumo

[Lettered]

Lietuva, kaiptik dar yra labai tolimam kelyje iki tikro liberalumo

Žiūrint iš kurios pusės žiūrėsi, iš ekonominės, tai pakankamai liberali.

[index]

Žiūrint iš kurios pusės žiūrėsi, iš ekonominės, tai pakankamai liberali.

Oi dar labai toli. Ką reiškia, kad vien valstybinių bendrovių valdymas politizuotas tiek, kad OECD standartų neatitinka. O ir šiaip valstybinis protekcionizmas atskiroms bendrovėms labai didelis.

Aišku, ir ne toks socializmas kaip kokioj Graikijoj ar Slovėnijoj.