Lietuvos ekonomikos aktualijos

[index]

Ta vietinė tradicinė pramonė išlaiko visą šalies ūkį, high-tech'as sukuria labai nedidelę dalį bvp. Pvz. Achemoje mokami atlyginimai kelis kartus didesni nei šalies vidurkis, o koks nors pamainos viršininkas uždirba daugiau nei kai kurių universitetų rektoriai, tie visi high-tech'o "žymiųjų" lietuviškų lazerių kūrėjai apskritai vaikšto su 40 metų senumo švarkais, gaila net žiūrėti.

Tai niekas ir nesako, kad jas reikia naikinti, joms trukdyti ir t.t. Tiesiog jos puikiausiai išsilaiko ir tą toliau darytų be papildomos valstybės paramos, subsidijų ir dirbtinai palankių sąlygų sudarymo (kas padeda joms, bet trukdo kitiems). Papildoma parama daugiau darbo vietų ar investicijų šioje srityje nesukurs, tik padidins bendrovių pelnus, kas valstybei nėra pagrindinis interesas.

Skiriant paramą naujiems, aukštų technologijų ir pridėtinės vertės verslams sukuriama visai nauja verslo šaka, kuriai duodamas impulsas plėtotis. Dėl ko, po kurio laiko turėsime stiprias tiek "tradicines bendroves" (kurios gal bus kiek mažiau pelningos), tiek "aukštųjų technologijų bendroves". Jei socdemiškai pradėsime vėl remti Achemą, konservų ir dešrų gamintojus, tai tik juos ir teturėsime. Aišku, jos bus pelningesnės ir jų savininkams bus geriau.

[Aš]

Ne, turi duoti konclagerio vadovybė...
Remiantis tokia logika komentarus "rašinėja" tik visiški tinginiai.

P.S. prieštaraujate Tomo nuomonei, kuriai aš tik, sakyčiau, švelniai paoponavau.

Aš sutinku, kad makro rodikliai turi duot realią naudą žmonėms ir kad makro rodiklių teigiamos tendencijos yra tik tarpinis, o ne galutinis rezultatas. Tiesiog esu prieš tuos bėdžius, kurie amžinai verkia, kad kažkas jiems kažko nedavė ir nukėlinėja atsakomybę nuo savęs asmeniškai ant kažko kito (dažniausiai "valdžios") pečių. Tai ir tas komentaras tam atvejui skirtas.

Man visai patinka šitas rašinys:
http://protokolai.com/2013/05/12/dir...jusu-problema/

Žinoma, turi būti ribos. Turi būti sudėti saugikliai, neleidžiantys pasinaudoti pažeidžiamu soc. sluoksniu. Tačiau visų pirma kiekvienas žmogus turi žiūrėti į save ir remtis savo asmenine atsakomybe ir tik padaręs namų darbus esant objektyvioms aplinkybėms turi (moralinę) teisę reikalauti pagalbos.

[Tomas]

Bet pripažink - jei yra pvz. 100 laisvų darbo vietų, o bedarbių 1000, tai vieno žmogaus pastangos nieko iš esmės nepakeis.

Sekti pasakėlių apie tai, kad "darbo vietą gali susikurti pats" nereikia. Nes vienas dalykas yra susikurti darbo vietą, kitas dalykas - susikurti apmokamo darbo vietą ir iš jo pragyventi. Jei tai būtų taip paprasta - nebūtų ir tokios bedarbystės. Gal kažkam gali pasirodyti paradoksalu, bet kuo bedarbystė didesnė, tuo sudėtingiau pradėti verslą ir atvirkščiai.

[Aš]

Bet pripažink - jei yra pvz. 100 laisvų darbo vietų, o bedarbių 1000, tai vieno žmogaus pastangos nieko iš esmės nepakeis.

Suprantama. Objektyvios negalėjimo įsidarbinti priežastys yra visiškai pakankamas pagrindas padėti žmogui ir jį remti tiek ir tol, keik reikalinga oraus pragyvenimo minimumui užtikrinti (aišku, mūsų valstybė to nėra pajėgi - irgi, objektyviai) kol situacija pasikeis. Su sąlyga, kad vos atsiradus galimybėms pats tas žmogus jomis naudosis ir aktyviai sieks tokių galimybių atsiradimo.

Yra žmonės, reikalingi soc. paramos, ir yra pašalpiniai. Tai ne tas pats. Prieš pirmuosius aš nieko prieš neturiu ir nejaučiu jiems nepagarbos. Būna, žmonėms gyvenime nepasiseka ir visai nebūtinai dėl jų kaltės. Tai aš sutinku, kad valstybė turėtų imtis jiems padėti atsistoti ant kojų (bent ne išlaikyti juos visą gyvenimą, pagalba turi būti orientuota į tai, kad tie žmonės taptų savistovūs). Tačiau antrų problemos manęs nejaudina, nes tas problema jie susikuria ir palaiko patys, kartais netgi sąmoningai, o kartais ir problemos būna tik apsimestinės (patepus gydytoją gautas invalidumas, nelegaliai dirbančio "bedarbio" pašalpa ir pan.).

Kiek įmanoma tokiems pašalpiniams nueinantys valstybės pinigai turi būti nukreipti į paramą dirbantiems ir kuriantiems žmonėms, o anie dėl manęs gali prasmegt skradžiai.

Ra***diajų

Žinok neiškoduoju šito žodžio Šiaip nesu didelis Užkalnio gerbėjas, man nelabai patinka jo saviraiškos stilius ir polinkis perlenkti lazdą net ir dėstant teisingas mintis. Bet žiūrint konkrečiai į to rašinėlio esmę aš jam pritariu.

[Lettered]

Suprantama. Objektyvios negalėjimo įsidarbinti priežastys yra visiškai pakankamas pagrindas padėti žmogui ir jį remti tiek ir tol, keik reikalinga oraus pragyvenimo minimumui užtikrinti (aišku, mūsų valstybė to nėra pajėgi - irgi, objektyviai) kol situacija pasikeis. Su sąlyga, kad vos atsiradus galimybėms pats tas žmogus jomis naudosis ir aktyviai sieks tokių galimybių atsiradimo.

Yra žmonės, reikalingi soc. paramos, ir yra pašalpiniai. Tai ne tas pats. Prieš pirmuosius aš nieko prieš neturiu ir nejaučiu jiems nepagarbos. Būna, žmonėms gyvenime nepasiseka ir visai nebūtinai dėl jų kaltės. Tai aš sutinku, kad valstybė turėtų imtis jiems padėti atsistoti ant kojų (bent ne išlaikyti juos visą gyvenimą, pagalba turi būti orientuota į tai, kad tie žmonės taptų savistovūs). Tačiau antrų problemos manęs nejaudina, nes tas problema jie susikuria ir palaiko patys, kartais netgi sąmoningai, o kartais ir problemos būna tik apsimestinės (patepus gydytoją gautas invalidumas, nelegaliai dirbančio "bedarbio" pašalpa ir pan.).

Kiek įmanoma tokiems pašalpiniams nueinantys valstybės pinigai turi būti nukreipti į paramą dirbantiems ir kuriantiems žmonėms, o anie dėl manęs gali prasmegt skradžiai.


Žinok neiškoduoju šito žodžio Šiaip nesu didelis Užkalnio gerbėjas, man nelabai patinka jo saviraiškos stilius ir polinkis perlenkti lazdą net ir dėstant teisingas mintis. Bet žiūrint konkrečiai į to rašinėlio esmę aš jam pritariu.

Šaipotės iš dirbančių "prastus", neprestižinius ar prastai apmokamus darbus, o po to pykstat, kad niekas nenori dirbti ir gyvena iš pašalpų, kompensacijų ar juodosios rinkos.

[Tomas]

Suprantama. Objektyvios negalėjimo įsidarbinti priežastys yra visiškai pakankamas pagrindas padėti žmogui ir jį remti tiek ir tol, keik reikalinga oraus pragyvenimo minimumui užtikrinti (aišku, mūsų valstybė to nėra pajėgi - irgi, objektyviai) kol situacija pasikeis.

Objektyviai - valstybė pajėgi. Politiškai - ne.

Kiek įmanoma tokiems pašalpiniams nueinantys valstybės pinigai turi būti nukreipti į paramą dirbantiems ir kuriantiems žmonėms, o anie dėl manęs gali prasmegt skradžiai.

http://grynas.delfi.lt/gamta/pasvaly....d?id=61387993

[Aš]

Kodėl šaipomės? Ar čia apie mane asmeniškai ar apie ką. Aš jaučiu pagarbą visiems žmonėms, kurie užuot ėję vogti ar reikalavę pašalpų sąžiningai užsidirba legaliais būdais. Be to puikiai suoprantu, kad ir tuos "neprestižinius" darbus reikia nudirbti. O didžiausi šaunuoliai yra tie, kurie darbo vietą sau susikuria patys, jei dar įdarbina ir kitus, tai jau ant rankų tokius nešiot.

Pvz., kas man yra patriotas? Ar tas, kuris gatvėj šūkalioja "Lietuva lietuviams" ar tas, kuris pasodina medį, užaugina pilietišką vaiką ir sukuria darbo vietą bei sumoka mokesčius? Tai būtent antras variantas ir jame puikiai dera dirbantis žmogus, nesvarbu ką, svarbu sąžiningai ir legaliai.

[Creatium]

Ką ten pritarti?
Pirmas atvejis - dirba pigiausi, akivaizdu kad suknistas načnykas ekspertų nesamdys, tai savo pretenzijas pasilikit sau.
Antras atvejis - matyt tokia pati self-proclaimed įsitrynusi persona kaip ir rašinio autorius.
Šildymas brangus ne todėl, kad netikę žmonės nesugeba susimokėti, o todėl, kad visuomenės interesas paverstas į multimilijoninį verslą, kuris ir gula ant tų "netikusių" žmonių pečių. Dar netikę žmonės išlaiko, vandenininkus, elektrikus, Sodrą, vyriausybę, seimą, valstybės tarnautojus, nevykusius nutukusius publicistus ir t.t.

Atsakyk, prašau. Kas kaltas, kad žmogus dirba darbą, apie kurį nenutuokia visiškai nieko, už jį gauna nedidelį atlyginimą ir finale juo skundžiasi? Sistema, Zuokas, Kubilius, Butkevičius, Vėsaitė, JAV, Rusija, aš, Užkalnis? Ar pats darbuotojas?

[Tomas]

Atsakyk, prašau. Kas kaltas, kad žmogus dirba darbą, apie kurį nenutuokia visiškai nieko, už jį gauna nedidelį atlyginimą ir finale juo skundžiasi? Sistema, Zuokas, Kubilius, Butkevičius, Vėsaitė, JAV, Rusija, aš, Užkalnis? Ar pats darbuotojas?

Sistema.

[Sula]

Sistema.

Sakyčiau, socialinės entropijos augimas - anomija (suicidinės nuotaikos, apatija, nusivylimas, teisės nepaisymas, asocialumas ir t.t.)

[Creatium]

Darbdavys kaltas.

Darbdavys kaltas, nes įdarbino? Ar vis gi darbuotojas kaltas, kad ėjo į tokį darbą dirbt?

[Tomas]

Dar pusiau apie ekonomiką, pusiau apie politiką
Socdemai vėl siūlo statyti tiltą iš Klaipėdos į Neringą. 1,5km ilgio, kaina 44mln. Lt.
Konservatoriai stato Panemunės tiltą Kaune. Ilgis 300m, kaina 100mln. Lt

[Creatium]

Nematau prasmės diskutuoti apie akivaizdžius dalykus - paklauskit Užkalnio.

Tiesą sakant, tai ir aš nematau prasmės diskutuoti apie AKIVAIZDŽIUS dalykus. Deja, ne visi juos mato ir supranta.

[Aš]

Dar pusiau apie ekonomiką, pusiau apie politiką
Socdemai vėl siūlo statyti tiltą iš Klaipėdos į Neringą. 1,5km ilgio, kaina 44mln. Lt.
Konservatoriai stato Panemunės tiltą Kaune. Ilgis 300m, kaina 100mln. Lt

Esi suaugęs sąmoningas žmogus ir pats supranti, kad dabar nelabai protingai parašei. Tavo komentaras kaip ir suponuoja, kad:
a) Kauno valdžia plauna babkes;
b) yra neūkiška.

Tačiau vien kainos skirtumas to nepagrindžia. Panemunės tilto atveju senasis buvo sprogdinamas, reikia išgabenti didelį kiekį atliekų ir išvalyti upę, o ne tik pastatyti naują tiltą.

Žinoma, suma didelė. Tačiau aš nebūdamas tos srities ekspertu negaliu teigti ar ji yra adekvati (o didelė tai dar nereiškia neadekvati). Nemanau, kad tą gali ir tu.

Todėl verta pasigilinti į kainos dedamąsias dalis ir jų pagrįstumą ir tada jau dėstyti konkrečiai už ką mes permokam, jei permokam.

Aš taip ir padarysiu (pasidomėsiu).

[senasnamas]

Darbdavys kaltas, nes įdarbino? Ar vis gi darbuotojas kaltas, kad ėjo į tokį darbą dirbt?

Užkalnis viską suverčia žemiausiai grandžiai (darbuotojui), tačiau žemiausiai grandžiai yra sudėtingiausiai nulemti pokyčius. Išeis iš darbo vienas darbuotojas, jo vietą užims kitas. Reikia studentui keleto šimtų prie studijų ar pragyvenimo, jis ir dirba. Darbdaviui reikia, kad parduotuvėje už kelis šimtus kas nors pastovėtų, jis ir priima. Šitoj vietoj labiausiau nukenčia pirkėjas (Užkalnis), nes ateina į parduotuvę su pernelyg dideliais lūkesčiais. Būdamas VIPinis klientas galėtų ne eilinę pardavėją "tarkuoti", o pasikalbėti su jos viršininkais ar net savininkais ir paaiškinti, kad kvalifikuotam konsultantui išleistas papildomas tūkstantis greitai atsipirktų. Aišku, darbuotojas gali šviestis, gilintis ir stengtis, tačiau, jei darbdavys to nevertins, iniciatyva greitai išgaruos. Darbdavys spjauna ant darbuotojo, darbuotojas spjauna ant pirkėjo.
Pavyzdžiui, antraštė:
Darbo rinka kratosi kas ketvirto studento
Kas kaltas ir kas turėtų kažką daryti? Liberalūs užkalniai sakys, kad kalčiausi studentai, jog ne ten stoja ir laisva rinka viską sutvarkys. Bet jau ne pirmus metus rinka kažkodėl nieko nesutvarko. Tuo tarpu valstybė panorėjusi tą problemą galėtų staigiai išspręsti, pvz., kaip reikiant padidinti mokesčius toms studijoms, kurių specialistų per daug, ir finansuoti tas studijas, kurių specialistų trūksta. Tokiu būdu teisininkas sumokėtų ne tik už savo, bet ir už fiziko studijas .
Nors Užkalnis vaidina labai savarankišką, laisvą ir už save atsakingą, bet tokie sakiniai atsiduoda baudžiava:

Ne „šildymas brangus“, o „aš toks netikęs, kad man net už dujas susimokėti yra problema“. Perkelkite problemą ant savęs, jus užplūs gėdos jausmas, ir nuo to atsiras noras gyventi geriau.

Valdžia sugalvos, kad biudžete trūksta pinigų, ir padidins antrą, trečią ir ketvirtą mokestį. Užkalnis pradės dirbti dvigubai ilgiau ir dvigubai produktyviau. Valdžia vėl padidins. Užkalnis nustos ilsėtis ir miegoti - visą laiką skirs darbui, nes juk gėda nepajėgti susimokėti mokesčių, pavyzdingas pilietis turi turėti storą sprandą (kaip Užkalnio), kad ant jo būtų vietos ir valdininkams, ir monopolininkams. Lietuvoje panašiu keliu ir einama: papildomus mokesčius siekiama užkrauti tiems, iš kurių lengviausia išieškoti ir kurie dar gali mokėti. Pvz., pamato valdžia, kad banke daug indėlių, ir kuria planus, kaip dalį jų prigriebti.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dar pusiau apie ekonomiką, pusiau apie politiką
Socdemai vėl siūlo statyti tiltą iš Klaipėdos į Neringą. 1,5km ilgio, kaina 44mln. Lt.
Konservatoriai stato Panemunės tiltą Kaune. Ilgis 300m, kaina 100mln. Lt

Socdemai ištraukė projektą su 1993 m. skaičiuojamosiom kainom?

[Romas]

Atvaizdas


„The Economist“: The Baltic states will continue to shine.

Įdomus žemėlapis. Jie nežinotum, iš kokio dugno tas baltijso šalių kilimas, būtų galima net apsidžiaugti.
Negi Olandijoje irgi neigiamas BVP augimas?

[Creatium]

Įdomus žemėlapis. Jie nežinotum, iš kokio dugno tas baltijso šalių kilimas, būtų galima net apsidžiaugti.
Negi Olandijoje irgi neigiamas BVP augimas?

Na, bet kai imi lyginimo būdu ir žiūri kas geriau:
a) staigus kritimas -12% BVP ir po metų - dviejų stabilus augimas po 3%
b) nuolatinis kritimas kasmet po 2 ar daugiau procentų 5 metus ir, greičiausiai, daugiau iš eilės.

Skirtumas: a variantu ekonomika atsistato po 5-7 metų pilnai į buvusį lygį, b variantu ekonomika po 5-7 metų nustoja smukusi ir prasideda šioks toks kilimas. Žinoma, yra išimčių, kaip ir visur.

[Aleksio]

Jei socdemiškai pradėsime vėl remti Achemą, konservų ir dešrų gamintojus, tai tik juos ir teturėsime. Aišku, jos bus pelningesnės ir jų savininkams bus geriau.

Remti (sudaryti sąlygas, o ne sponsoriauti) reikia visas pramonės šakas, o ne tik chaj-tekus - vien lazerius ir mikroschemas ant duonos neužtepsi, reikia ir šiek tiek sviesto.

[index]

Remti (sudaryti sąlygas, o ne sponsoriauti) reikia visas pramonės šakas, o ne tik chaj-tekus - vien lazerius ir mikroschemas ant duonos neužtepsi, reikia ir šiek tiek sviesto.

Sudaryti geras sąlygas veikti reikia visiems - taip. Dirbtinai remti ir subsidijuoti (tiesioginėmis subsidijomis, mokesčių lengvatomis) mano nuomone reiktų remti tik pradedančiuosius aukštų technologijų ar kitus valstybei išskirtinai naudingus verslus, kurie kol kas pagrindų savo konkurencingumui nesusikūrę, bet kai susikurs bus labai naudingi ir pelningi (tada paramą reiktų ir nutraukti).