Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Sula]

Kaip Lettered ir minėjo, tai galėjo būti ir dėl to, kad Estijoje paskolų sąlygos iki 2005 m. buvo kur kas palankesnės, galbūt lietuviai tiesiog nespėjo išmokti gyventi iš paskolų. Tiesa, verta paminėti, jog Latvijoje padėtis šiuo atžvilgiu buvo prasčiausia - ir ekonominė krizė jiems smogė labiausiai.

Iki 2004 m. Estija buvo iš dalies pelnytai laikoma lygiu aukščiau už Lietuvą ir Latviją. Netgi buvo svarstymų į NATO ir ES priimti tik Estiją.
Dabar gi matome, kad situacija beveik išsilygina.

[Aš]

Šitą skaitom vietoj maldaknygės:
http://simonyte.popo.lt/2013/04/22/kas-skolon-sudeta-i/

Bus ir antra dalis.

[John]

Šitą skaitom vietoj maldaknygės:
http://simonyte.popo.lt/2013/04/22/kas-skolon-sudeta-i/

Bus ir antra dalis.

Man ji patinka. Taip ir ne kitaip.

[Gator]

Šitą skaitom vietoj maldaknygės:
http://simonyte.popo.lt/2013/04/22/kas-skolon-sudeta-i/

Bus ir antra dalis.

Kas perskaitysit parasykit keliais sakiniais esme, visgi ne visi perskaitys tiek.

[ViR2]

Lietuvos BVP žmogui po surašymo ne tai, kad pakilo, o tapo realus, t.y. atitinkantis tikrovę.

Čia tam atvejui, jei mūsų BVP rodiklį tokiais komentarais būtų bandoma menkinti.

O kuom blogas komentaras? Faktas, kad perskaiciavo ir pakoregavo gyventoju kieki ir faktas, kad bvp zmogui del to pasikeite. Skaiciai emociju neturi, o statistiskai tik graziau atrodom be emigrantinio balasto

[Silber418]

Lietuvos valstybės skola - viena mažiausių Europoje
lrytas.lt

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ pirminiais duomenimis, 2012 metais, lyginant su 2011-aisiais, tiek euro zonos, tiek Europos Sąjungos (ES) valstybės deficitas sumažėjo, tuo tarpu valstybės skola padidėjo abiejose zonose. Euro zonoje valstybės deficitas BVP atžvilgiu 2012 metais, lyginant su 2011-aisiais, sumažėjo nuo 4,2 iki 3,7 proc., o ES - nuo 4,4 iki 4,0 proc. Valstybės skola BVP atžvilgiu euro zonoje padidėjo nuo 87,3 proc. 2011 m. pabaigoje iki 90,6 proc. 2012 m. pabaigoje., o ES - nuo 82,5 iki 85,3 proc.

2012 metais mažiausias valstybės deficitas BVP atžvilgiu buvo užfiksuotas Estijoje (-0,3 proc.), Švedijoje (-0,5 proc.), Bulgarijoje ir Liuksemburge (po -0,8 proc.) ir Latvijoje (-1,2 proc.), tuo tarpu Vokietijoje buvo užregistruotas valstybės perteklius (0,2 proc.). Septyniolikos ES narių biudžeto deficitas buvo didesnis nei 3 proc. BVP: Ispanijos (-10,6 proc.), Graikijos (-10,0 proc.), Airijos (-7,6 proc.), Portugalijos (-6,4 proc.), Kipro ir Didžiosios Britanijos (po -6,3 proc.), Prancūzijos (-4,8 proc.), Čekijos (-4,4 proc.), Slovakijos (-4,3 proc.), Nyderlandų (-4,1 proc.), Danijos ir Slovėnijos (po -4,0 proc.), Belgijos ir Lenkijos (po -3,9 proc.), Maltos (-3,3 proc.), Lietuvos (-3,2 proc.) ir Italijos (-3,0 proc.). Trylikoje ES narių pastebimas šio rodiklio pagerėjimas 2012 metais, lyginant su 2011-aisiais, dvylikoje - pablogėjimas, dviejose - situacija nepasikeitė.

2012 m. pabaigoje mažiausia valstybės skola BVP atžvilgiu užfiksuota Estijoje (10,1 proc.), Bulgarijoje (18,5 proc.), Liuksemburge (20,8 proc.), Rumunijoje (37,8 proc.), Švedijoje (38,2 proc.), Latvijoje ir Lietuvoje (po 40,7 proc.). Keturiolikoje ES narių valstybių užfiksuota didesnė nei 60 proc. BVP valstybės skola: Graikijoje (156,9 proc.), Italijoje (127,0 proc.), Portugalijoje (123,6 proc.), Airijoje (117,6 proc.), Belgijoje (99,6 proc.), Prancūzijoje (90,2 proc.), Didžiojoje Britanijoje (90,0 proc.), Kipre (85,8 proc.), Ispanijoje (84,2 proc.), Vokietijoje (81,9 proc.), Vengrijoje (79,2 proc.), Austrijoje (73,4 proc.), Maltoje (72,1 proc.) ir Nyderlanduose (71,2 proc.). Šešiose ES narėse užfiksuotas šio rodiklio pagerėjimas 2012 metais, lyginant su 2011-aisiais, dvidešimt vienoje - pablogėjimas.

Kita vertus, verta prisiminti, jog Estija kartu su Liuksemburgu ankstesniais metais buvo valstybės, gaunančios daugiausiai ES finansinės paramos.

[Tomas]

Šitą skaitom vietoj maldaknygės:
http://simonyte.popo.lt/2013/04/22/kas-skolon-sudeta-i/

Bus ir antra dalis.

Cha cha - prieš kelis mėnesius jaunieji konservatoriai vis giedojo giesmelę "kubilius taupė". Kai klausiau - kur tada Kubilius padėjo tuos 30 skolintų milijardų, atsakymas buvo tik ta pati giesmelė "kubilius taupė". Čia atėjo Kubiliaus vaidilutė Šimonytė ir aiškiai išdėstė, kad ne taupė, o skolinosi ir leido į ekonomiką, skolinosi ir leido. Tik nedarašė, kad būtent toks išlaidavimas ir leido LT ekonomikai išeiti iš recesijos.

Ir apie Kubiliaus politiką greičiausiai niekas knygų nerašys. Na gal ir paminės kur nors - kaip sėkmingą fiskalinio stimulo pavyzdį.

[index]

Bet iš esmės tai politika buvo taupymo, tik ne tiek griežta kaip pas tuos pačius Latvius. Nominaliai išlaidos buvo sumažintos (kas jau iš karto nebėra fiskalinis stimulas), kai kitos valstybės nominaliai išlaidas didino. Jei reikės, galėsiu grafikus parodyt.

Lietuvos, Latvijos (kurios išlaidas mažino) ir Slovėnijos (kuri didino išlaidas ir "skatino ekonomiką") valstybės išlaidų indeksas. 2006=100

[Tomas]

Tai ir matome tą ką rašo Šimonytė, ir ką aš pastoviai karksėjau - vadinamasis "taupymas" buvo mizernas, o bendrame BVP smukimo kontekste apskritai beveik niekinis. Ir to beveik 10% siekusio biudžeto deficito 2009ais metais ir 7% biudžeto deficito 2010 metais pakako, kad nedidelė LT ekonomika, kurios privatus sektorius palyginti nedaug prasiskolinęs, "atšoktų".

O jei dar Kubilius apskritai nebūtų taupęs, tai gal estus būtume aplenkę jau šiemet

[Lettered]

Bet iš esmės tai politika buvo taupymo, tik ne tiek griežta kaip pas tuos pačius Latvius. Nominaliai išlaidos buvo sumažintos (kas jau iš karto nebėra fiskalinis stimulas), kai kitos valstybės nominaliai išlaidas didino. Jei reikės, galėsiu grafikus parodyt.

Lietuvos, Latvijos (kurios išlaidas mažino) ir Slovėnijos (kuri didino išlaidas ir "skatino ekonomiką") valstybės išlaidų indeksas. 2006=100

Atvaizdas

Juokingas tas mažėjas, ypač atsižvelgiant į tai, kiek sumažėjo valstybės pajamos. O dar atsižvelgti reikia į tai, jog buvo defliacija. Beto reiktų imti tiesiog išlaidų grafiką, o ne skaičiuoti procentus nuo kažkokių metų, ne visose šalyje ekonominiai ciklai vyskta vienodu tempu.
Tarkim uždirbu ir išleidžiu vieną dieną 100Lt, kitą dieną uždirbu 60Lt ir dar 35Lt pasiskolinu, tad iš viso išleidžiu 95 (bet kadangi kainos irgi sumažėjo 5%, tad išleidžiu realiai tiek pat), tai pagal jūsų logiką visą tai galima vadinti "taupymu", nes išlaidos sumažėjo 5Lt?

[Aš]

O kuom blogas komentaras? Faktas, kad perskaiciavo ir pakoregavo gyventoju kieki ir faktas, kad bvp zmogui del to pasikeite. Skaiciai emociju neturi, o statistiskai tik graziau atrodom be emigrantinio balasto

Esmė ne tame ar mes atrodom geriau lyginant tai su mūsų pačių ankstesnių metų rodikliais. Esmė tame, kad mes dabar lygindami Lietuvą ir, pvz., Estiją matom realius Lietuvos duomenims. Kadangi jie dabar yra realūs, o anksčiau nebuvo, todėl pagerėjusių Lietuvos pozicijų kitų šalių atžvilgiu tai niekaip nemenkina.

[Aš]

O jei dar Kubilius apskritai nebūtų taupęs, tai gal estus būtume aplenkę jau šiemet

Ar rašinėdamas tokius dalykus vėliau nekarksėsi apie "50 nežinia kur padėtų milijardų dolerių"?

[index]

Tai ir matome tą ką rašo Šimonytė, ir ką aš pastoviai karksėjau - vadinamasis "taupymas" buvo mizernas, o bendrame BVP smukimo kontekste apskritai beveik niekinis. Ir to beveik 10% siekusio biudžeto deficito 2009ais metais ir 7% biudžeto deficito 2010 metais pakako, kad nedidelė LT ekonomika, kurios privatus sektorius palyginti nedaug prasiskolinęs, "atšoktų".

O jei dar Kubilius apskritai nebūtų taupęs, tai gal estus būtume aplenkę jau šiemet

Bet negali sakyti, kad Kubilius darė "fiskalinį skatinimą". Tik taip žiauriai nemažino išlaidų, kaip galėjo. Tie patys latviai, kuriuos TVF prispaudė, ir dabar dėl to deficitą mažesnį turi, dėl ko jie ir Maastrichto kriterijus anksčiau atitiks.

Ir ar daugiau išlaidavus nebūtų nutikę kaip Slovėnijai, kurie šiek tiek patempę ekonomiką už ausų ji daugiau tiek skolintis nebegalėjo (jai ir nepilnų 50 proc. BVP buvo per daug) ir teko tas pačias išlaidas galų gale vis tiek susimažinti ir kentėti ekonomikos nuosmukį.

Juokingas tas mažėjas, ypač atsižvelgiant į tai, kiek sumažėjo valstybės pajamos. O dar atsižvelgti reikia į tai, jog buvo defliacija. Beto reiktų imti tiesiog išlaidų grafiką, o ne skaičiuoti procentus nuo kažkokių metų, ne visose šalyje ekonominiai ciklai vyskta vienodu tempu.
Tarkim uždirbu ir išleidžiu vieną dieną 100Lt, kitą dieną uždirbu 60Lt ir dar 35Lt pasiskolinu, tad iš viso išleidžiu 95 (bet kadangi kiainos irgi sumažėjo 5%, tad išleidžiu realiai tiek pat), tai pagal jūsų logiką visą tai galima vadinti "taupymu", nes išlaidos sumažėjo 5Lt?

Tai čia ir yra išlaidų grafikas, tik jos parodytos procentu nuo 2006 m. išlaidų, nes bendras išlaidų mastas labai skirtingas ir grafike nieko neišeitų įžiūrėti.

Taip, tai jau yra taupymas, nors biudžetas ir nesubalansuotas. Klasikinis fiskalinis skatinimas, kokį rekomendavo šitos teorijos pradidininkas Keynes, yra kai pajamoms nukritus tu išlaidas paimi ir padidini nuo 100 Lt, iki 110 Lt (Žr. Slovėnijos grafiką).

[Lettered]

Bet negali sakyti, kad Kubilius darė "fiskalinį skatinimą". Tik taip žiauriai nemažino išlaidų, kaip galėjo. Tie patys latviai, kuriuos TVF prispaudė, ir dabar dėl to deficitą mažesnį turi, dėl ko jie ir Maastrichto kriterijus anksčiau atitiks.



Tai čia ir yra išlaidų grafikas, tik jos parodytos procentu nuo 2006 m. išlaidų, nes bendras išlaidų mastas labai skirtingas ir grafike nieko neišeitų įžiūrėti.

Taip, tai jau yra taupymas, nors biudžetas ir nesubalansuotas. Klasikinis fiskalinis skatinimas, kokį rekomendavo šitos teorijos pradidininkas Keynes, yra kai pajamoms nukritus tu išlaidas paimi ir padidini nuo 100 Lt, iki 110 Lt (Žr. Slovėnijos grafiką).

Taupymas yra ne tuomet, kuomet tiesiog sumažini išlaidas, o tada, kai išleidi mažiau nei uždirbi
Kas dėl latvių, tai irgi geras pavyzdys kaip taupymas nuskurdino šalį, kai tuo tarpu Lietuva skolinosi, liejo pinigus į ekonomiką ir užtat dabar yra geresnėje ekonominėje situacijoje.

[index]

Taupymas yra ne tuomet, kuomet tiesiog sumažini išlaidas, o tada, kai išleidi mažiau nei uždirbi
Kas dėl latvių, tai irgi geras pavyzdys kaip taupymas nuskurdino šalį, kai tuo tarpu Lietuva skolinosi, liejo pinigus į ekonomiką ir užtat dabar yra geresnėje ekonominėje situacijoje.

Gal ir neverta to vadinti taupymu, bet tai yra išlaidų mažinimas. Kai skatinanti fiskalinė politika yra būtent išlaidų didinimas, todėl Lietuva to nedarė.

[Lettered]

Gal ir neverta to vadinti taupymu, bet tai yra išlaidų mažinimas. Kai skatinanti fiskalinė politika yra būtent išlaidų didinimas, todėl Lietuva to nedarė.

Išlaidos sumažėjo minimaliai, o pajamos labai ženkliai, nuo kurių ir reiktų viską skaičiuoti. Kaip ir minėjau, jeigu pajamos sumažėjo nuo 100 Lt iki 60 Lt, tai nėra didelio skirtumo, ar ten pasiskolinai truputį daugiau ar mažiau keliais litais, t.y. ar išleidai 99 Lt ar 101 Lt, esmė ta pati, kad nė velnio netaupei, daug skolinaisi, kad išlaidas išlaikytum praktiškai tokias pat burbulines, juk jos negrįžo net metus atgal į 2007

[Eidvis]

Cha cha - prieš kelis mėnesius jaunieji konservatoriai vis giedojo giesmelę "kubilius taupė". Kai klausiau - kur tada Kubilius padėjo tuos 30 skolintų milijardų, atsakymas buvo tik ta pati giesmelė "kubilius taupė". Čia atėjo Kubiliaus vaidilutė Šimonytė ir aiškiai išdėstė, kad ne taupė, o skolinosi ir leido į ekonomiką, skolinosi ir leido. Tik nedarašė, kad būtent toks išlaidavimas ir leido LT ekonomikai išeiti iš recesijos.

Ir apie Kubiliaus politiką greičiausiai niekas knygų nerašys. Na gal ir paminės kur nors - kaip sėkmingą fiskalinio stimulo pavyzdį.

Nežinau kas yra tie "jaunieji konservatoriai' ir ar aš prie jų būčiau priskiriamas (nes ginu konservatorių politiką, nors balsą atiduodu liberalams), tačiau visą laiką sakiau ir dabar galiu pakartoti: buvo tik trys būdai, kaip užpildyti skylę, atsiradusią po krizės: 1. taupom ir karpom išlaidas 2. didinam pajamas (moksčius) 3. skolinamės. Mano požiūris nepasikeitė, bet ar tavasis nepasikeitė? Ar tu palaikei ir pritarei naktinei mokesčių reformai? Nes jeigu jai nepritarei - vadinasi pritarei skolinimuisi. Tikėtina, kad laikeisi socdemų linijos, o kaip žinia, socdemai mėgsta keisti nuomones. Pirmiausia jie inirtingai kritikavo naktinę mokesčių reformą, siūlė "taip žiauriai netaupyti" ir geriau skatinti vartojimą (t.y. daugiau skolinantis). Po to, kaip Šimonytė ir taikliai pastebėjo, jie pradėjo kritikuoti skolinimąsį. Beje, atėję į valdžią, jie naktinės mokesčių reformos neatšaukė ir jokių pakitimų nepadarė.

Taigi jeigu palaikei naktinę mokesčių reformą - tada turi teisę kritikuoti konservatorius ir sakyti, jog jinai buvo per mažai žiauri ir reikėjo dar labiau kelti mokesčius ir mažinti išlaidas (tik nereikia jokių dainelių apie skonimąsį iš TVF ar pan., kur geriausiu atveju būtų buvę sutaupyti milijonai, kai reikėjo uždengti milijardines skyles).

O sakant, kad "karpymai buvo per menki", reikėtų paminėti, jog karpymai buvo vieni didžiausių Europoje. Gal tik Latvijoje jie buvo didesni, tačiau ir tai neaišku, nes Latvijoje labiau nei Lietuvoje buvo pakelti mokesčiai. Taip, šiuo metu jie turi mažesnį deficitą, tačiau tuo pačiu turi didesnius mokesčius - kuris kelias geresnis, čia jau diskusijų klausimas, tačiau aš skolinimąsį dažnai laikau mažesne blogybe, nei mokesčių kėlimą (taupymą laikau mažiausia blogybe).

Dabar, kai tiek Lietuvos, tiek Latvijos finansai stojasi ant kojų, Lietuva mažina deficitą, o tuo tarpu Latvija galvoja apie mokesčių mažinimą (PVM Latvijoje buvo pakeltas iki 22%). Taigi jeigu Lietuvoje PVM būtų buvęs pakeltas ne iki 21%, o iki 22%, tikėtina, kad šiuo metu turėtumėm tokį patį mažą deficitą kaip ir Latvija.

[index]

Išlaidos sumažėjo minimaliai, o pajamos labai ženkliai, nuo kurių ir reiktų viską skaičiuoti. Kaip ir minėjau, jeigu pajamos sumažėjo nuo 100 Lt iki 60 Lt, tai nėra didelio skirtumo, ar ten pasiskolinai truputį daugiau ar mažiau keliais litais, t.y. ar išleidai 99 Lt ar 101 Lt, esmė ta pati, kad nė velnio netaupei, daug skolinaisi, kad išlaidas išlaikytum praktiškai tokias pat burbulines, juk jos negrįžo net metus atgal į 2007

Bet pagal Keynesian verslo ciklų teoriją fiskalinis ekonomikos skatinimas, kuriuo Tomas pavadino mūsų fiskalinę politiką, yra išlaidų padidinimas. O to pas mus kai ne kaip, bet nebuvo.

[Tomas]

Aš visada teigiau, kad vienas iš gerų dalykų kuriuos darė Kubiliaus vyriausybė - tai išlaidavimo politika.

[Lettered]

Bet pagal Keynesian verslo ciklų teoriją fiskalinis ekonomikos skatinimas, kuriuo Tomas pavadino mūsų fiskalinę politiką, yra išlaidų padidinimas. O to pas mus kai ne kaip, bet nebuvo.

OK, nebuvo kažkokio tai "Keynesian verslo ciklų fiskalinio ekonomikos skatinimo" bet tai nekeičia fakto, kad pagal tradicinę ekonominę teoriją, vyko didelis skolinimasis ir pinigų liejimas į ekonomiką pravalgymui, dėl ko dabar ir galim džiaugtis augančiu bvp