tenka pripažinti, kad dėl "pigios darbo jėgos" nepavyko tinkamai paaiškinti ir likau ne taip suprastas. Aš neturėjau omeny, kad yra blogai kelti atlyginimus. Turėjau omeny, kad yra blogai juos dirbtinai sukelti, ne pagal ekonomines galimybes.
Parašė suoliuojantis
Rodyti pranešimą
Lietuvos BVP yra didesnis už Latvijos, tačiau atlyginimai mažesni. Tas pats ir su Rusija. Rusijoje atlyginimai didesni, o BVP mažesnis. Suomijos atlyginimai yra antroje vietoje visoje ES, nusileidžiantys tik Liuksemburgui, o jų BVP yra tik 9-oje vietoje ES.
Tačiau mes žinome, kad Suomija tikrai nėra pirmaujanti ES šalis, o latviai su rusais nuo mūsų atsilieka. Iš kur tą žinome? Daugiausiai iš BVP rodiklio, kuris šalies ekonominę padėti daug tiksliau nustato, nei atlyginimų dydžiai.
Tai kodėl tada niekas šalių ekonominių padėčių nelygina pagal atlyginimų dydžius?
Visų pirma dėl to, kad norint lyginti šalis ekonomiškai pagal atlyginimus, reikėtų įtraukti ir daug kitų faktorių, kurių vienas pagrindinių būtų produktų/paslaugų kainos.
Tai dabar šiek tiek apie tas kainas. Paslaugų sferoje Lietuvoje dirba trys ketvirtadaliai darbuotojų. Ir tik vienas ketvirtadalis dirba gamyboje - pramonėje ar žemės ūkyje. Grubiai šnekant, galime sakyti, kad 75% visų išlaidų išleidžiame paslaugoms (į tai įsiskaičiuoja ir kariuomenė, ir seimo nariai, daktarai, mokytojai, kirpėjai, bankininkai, dainininkai, programuotojai, žurnalistai, policininkai ir t.t. ir t.t.). - visas šias paslaugas mes vartojame ir už jas vienokiu ar kitokiu būdu (pvz. per mokesčius), susimokam.
Taigi jeigu 75% išlaidų sudaro mokesčiai už paslaugas, ir tik 25% už prekes, vadinasi jeigu visoje šalyje bendrai kils atlyginimai, tai dar nereiškia, kad mes būsim "turtingesni", nes 75% mūsų pakelto atlyginimo dalies nueis kitų pakeltų atlyginimų už paslaugas finansavimui, nors mes ir toliau gausime lygiai tokias pačias paslaugas. Ir tik 25% atlyginimo pakėlimo galėsime naudoti daiktams ar prekėms įsigyti.
Taigi pakelti atlyginimai dar nereiškia geresnio gyvenimo, nes tai visų pirma atsiliepia per paslaugų kainas, kurios mūsų krepšelyje sudaro 75% išlaidų (čia imant labai grubiai).
Tačiau didesni atlyginimai stipriai kerta per šalies konkurencingumą. Ir taip, teisingai, šalies konkurencingumą lemia ne tik atlyginimų dydis, tačiau ir išsilavinimas, ir mokestinė aplinka, korupcija ir dar daugybė kitų faktorių, tačiau atlyginimų dydis yra vienas pagrindinių, jeigu ne pats pagrindinis.
Tačiau tai visiškai nereiškia, kad Lietuva turi likti pigios darbo jėgos šalimi. Atlyginimų dydį turi nustatyti tos šakos, kurios kuria pridedamąją vertę. Ir tik tada pagal tai skaičiuotis kokius atlyginimus galime mokėtis paslaugų sferoje. Tuo tarpu dažnai būna atvirkščiai - atlyginimų dydžiai yra nustatomi pagal paslaugų sferą ir tada jau pramonė turi taikytis prie tų salygų. Logiška seka yra tokia: pramonė uždirba pinigu -> mes išleidžiam juos prekėms ir paslaugoms.
Dėl to, kad kartais per visokius minimalaus atlyginimo ir panašius reguliavimus šalyje atlyginimai yra sukeliami - tai dar visiškai nereiškia geresnio žmonių gyvenimo. Kaip ir rašiau pačioje pradžioje tai, kad Suomijoje jie yra antri pagal dydį visiškai nereiškia, kad suomiai yra antroje vietoje ir pagal "turtinguma", nes sukelti atlyginimai dažnai atsimuša į daug didesnes paslaugų kainas, kurios sudaro 75% mūsų išlaidų krepšelio.
Parašė Aš
Rodyti pranešimą
Estijos vs. Lietuvos eksporto augimas. 2001 m. - 100%.
Comment