Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

O kas būna kai visi tik taupo? Teisingai, vaikučiai, ekonomikos nuosmukis.

[index]

O kas būna kai visi tik taupo? Teisingai, vaikučiai, ekonomikos nuosmukis.

Jei tik taupo, taip. Jei tik leidžia ir dar skolinasi tai anksčiau ar vėliau ateina tokie laikai kai visi taupo ir tada ateina ekonomikos nuosmukis.

Turi būti normalus balansas tarp taupymo ir investavimo ir vartojimo, kurių jokia valstybė už patį žmogų geriau nenustatys. Juk savotiškas privertimas skolintis vartoti daugiau (O ypač ilgalaikių ir brangių prekių, gi visų valgyt daugiau nepriversi) yra tik vartojimo perkėlimas iš ateities į dabartį, tuo pačiu į ateitį perkeliant taupymą.

Jei dabar skoliniesi ir perki namą (nes didelė infliacija, žemos palūkanos, todėl to nedaryti tiesiog negali) tai ateityje to namo nepirksi, nes paprasčiausiai nebereiks. Todėl namų pirkimas sustos. Kitas dalykas, kad tu ir kitų dalykų pirksi mažiau, nes teks taupyti, kad išsimokėtum paskolą.

Jei tai daro dalis žmonių, o likusi dalis atvirkščiai - taupo ir laukia galimybės nusipirkti ateityje tai ekonomikai viskas gerai, vartojimo ir taupymo lygis pastovus ir ekonomika stabili. Kitas dalykas jei valstybė masiškai priverčia žmones perkelti vartojimą į dabartį, o taupymą į ateitį, taip dabartyje sukeliant ekonomikos bumą, o ateityje užprogramuojant nuosmukį.

[Sula]

Esmė ta, kad vokiečiai kaip gyveno gerai, taip ir gyvena. Ir jokių ekonomikos krizių nejaučia

Kiek teko bendrauti su vokiečiais (palyginus su jų kaimynais), tai jie to gero gyvenimo tikrai ne(be)jaučia.

[Tomas]

Jei tik taupo, taip. Jei tik leidžia ir dar skolinasi tai anksčiau ar vėliau ateina tokie laikai kai visi taupo ir tada ateina ekonomikos nuosmukis.

Tikrai taip. Valstybė taupydama savo išlaidas priverčia gyventojus irgi taupyti taip bloginant savo gyvenimo standartus (koncervatorių arkliukas), arba prasiskolinti. Jei valstybės pakankamai išlaidautų, nesipūstų ir nesproginėtų tokie privataus kredito burbulai.

Dar daugiau - valdžia taupydama ne realius resursus, o piniginius vienetus kurių žiurint formaliai turi begalinį kiekį sukuria dabartinę situaciją, kai sėdi 1/4 žmonių be darbo (t.y. realūs resursai neišnaudojami) ir nekuria jokio naudingo produkto kuris tarnaus ir mums ir mūsų vaikams, t.y. realiai blogina "starto pozicijas" mūsų vaikams ir vaikaičiams

[index]

Valstybė, kaip ir privatus asmuo savo skolas privalo grąžinti ir tą daro didindama mokesčius arba spausdindama pinigus ir didindama infliaciją (kas iš esmės irgi yra pinigų paėmimas iš privačių asmenų). Taip, kad čia galioja lygiai tas pats kaip ir privatiems asmenims.

Valstybė, aišku, gali didinti išlaidas ir išleisdama pinigus dabar, bet tokių būdu ir infliaciją ji sukeltų dabar, taip sumažindama privačių asmenų perkamąją galią ir jų vartojimą. t.y. tai yra tas pats kaip išlaidų didinimas dabar padidinant mokesčius, kas irgi ekonomikos augimo nepaskatina.

Taip kad valstybės išlaidų didinimas ilguoju laikotarpiu (Nors žinau, kad jis tau nerūpi, nes pasak tavo guru tu jau būsi pas Abraomą ) ekonomikos augimo nepaskatina.

[Lettered]

Valstybė, kaip ir privatus asmuo savo skolas privalo grąžinti ir tą daro didindama mokesčius arba spausdindama pinigus ir didindama infliaciją (kas iš esmės irgi yra pinigų paėmimas iš privačių asmenų). Taip, kad čia galioja lygiai tas pats kaip ir privatiems asmenims.

Valstybė, aišku, gali didinti išlaidas ir išleisdama pinigus dabar, bet tokių būdu ir infliaciją ji sukeltų dabar, taip sumažindama privačių asmenų perkamąją galią ir jų vartojimą. t.y. tai yra tas pats kaip išlaidų didinimas dabar padidinant mokesčius, kas irgi ekonomikos augimo nepaskatina.

Taip kad valstybės išlaidų didinimas ilguoju laikotarpiu (Nors žinau, kad jis tau nerūpi, nes pasak tavo guru tu jau būsi pas Abraomą ) ekonomikos augimo nepaskatina.

Jūs viską matuojat matematiškai, bet realiai ekonomika veikia šiek tiek kitaip. Tomas juk ir minėjo neišnaudotus resursus, juos išnaudojant, infliacijos didelės niekada nebus, o ekonomika augs, taip kaip ir yra toje JAV. Didelė infliacija atsiranda tik tada, kai tų neišnaudotų resursų nebėra, todėl pvz. JAV niekada ir nesiekia 0% nedarbo, bet supranta, kad ir 20% nėra labai sveika ekonomikai. Taupymas iš esmės pasmerkia ekonomika recesijai, toks užburtas ratas gaunasi.

[Tomas]

Valstybė, kaip ir privatus asmuo savo skolas privalo grąžinti ir tą daro didindama mokesčius arba spausdindama pinigus ir didindama infliaciją (kas iš esmės irgi yra pinigų paėmimas iš privačių asmenų). Taip, kad čia galioja lygiai tas pats kaip ir privatiems asmenims.

Valstybė, aišku, gali didinti išlaidas ir išleisdama pinigus dabar, bet tokių būdu ir infliaciją ji sukeltų dabar, taip sumažindama privačių asmenų perkamąją galią ir jų vartojimą. t.y. tai yra tas pats kaip išlaidų didinimas dabar padidinant mokesčius, kas irgi ekonomikos augimo nepaskatina.

Taip kad valstybės išlaidų didinimas ilguoju laikotarpiu (Nors žinau, kad jis tau nerūpi, nes pasak tavo guru tu jau būsi pas Abraomą ) ekonomikos augimo nepaskatina.

Nepavargsti sukti tą pačią katarinką?

[index]

Jūs viską matuojat matematiškai, bet realiai ekonomika veikia šiek tiek kitaip. Tomas juk ir minėjo neišnaudotus resursus, juos išnaudojant, infliacijos didelės niekada nebus, o ekonomika augs, taip kaip ir yra toje JAV. Didelė infliacija atsiranda tik tada, kai tų neišnaudotų resursų nebėra, todėl pvz. JAV niekada ir nesiekia 0% nedarbo, bet supranta, kad ir 20% nėra labai sveika ekonomikai. Taupymas iš esmės pasmerkia ekonomika recesijai, toks užburtas ratas gaunasi.

Problema, kad tie "neišnaudoti resursai" gali taip niekada ir negaminti to produkto, kuris reikalingas. Todėl padidinus pinigų masę jie ne sukels BVP augimą (kai pinigų masė didinama kartu su BVP augimu, nesukeliant infliacijos dar gana normalu, nors ir ne itin teisinga), o visi pinigai suplauks į jau dabr gaminamų prekių ir paslaugų rinkas ir sukels infliaciją, o nei prekių gamyba ženkliai padidės, nei nedarbas sumažės. Turėsim stagfliaciją (Tomai, žinok ir tokia yra ir Phillipso kreivė yra nesąmonė ).

Nepavargsti sukti tą pačią katarinką?

Kartosiu kiek reikės atmušti kvailoms idėjoms, nes dar žiūrėk žmones savo neo-Keynesianizmu ir įtikinsi.

[Lettered]

Problema, kad tie "neišnaudoti resursai" gali taip niekada ir negaminti to produkto, kuris reikalingas. Todėl padidinus pinigų masę jie ne sukels BVP augimą (kai pinigų masė didinama kartu su BVP augimu, nesukeliant infliacijos dar gana normalu, nors ir ne itin teisinga), o visi pinigai suplauks į jau dabr gaminamų prekių ir paslaugų rinkas ir sukels infliaciją, o nei prekių gamyba ženkliai padidės, nei nedarbas sumažės. Turėsim stagfliaciją (Tomai, žinok ir tokia yra ir Phillipso kreivė yra nesąmonė ).

Kaip viskas veikia realiame gyvenime? Aišku kalbu ne apie atsilikusias šalis kaip Zimbabvė, o tokias kaip JAV, kur nėra jokios hiperinfliacijos, ir daug kas kainuoja netgi pigiau nei Lietuvoje, nepaisant milžiniškų pajamų skirtumų. Pvz. drabužiai, pagal Jūsų teoriją, Adidas treningai JAV turėtų kainuoti žymiai brangiau nei pas mus, nes amerikiečiai turi daugiau popieriukų, bet realybėje yra atvirkščiai. Niekas nesimuša dėl tų treningų, nes nėra jokio jų deficito, t.y. kiek reikia, tiek ir bus atvežta, o ne kažkoks fiksuotas skaičius yra atvežtas, kurį išsidalina vartotojai, reiktų šitą suprasti. Beto padidėjęs vartojimas ne tik sukuria darbo vietas, sumokamų valstybei mokesčių kiekį, bet kaip tik sumažina mažmeninėje prekyboje vieneto kainą.

[index]

Kaip viskas veikia realiame gyvenime? Aišku kalbu ne apie atsilikusias šalis kaip Zimbabvė, o tokias kaip JAV, kur nėra jokios hiperinfliacijos, ir daug kas kainuoja netgi pigiau nei Lietuvoje, nepaisant milžiniškų pajamų skirtumų. Pvz. drabužiai, pagal Jūsų teoriją, Adidas treningai JAV turėtų kainuoti žymiai brangiau nei pas mus, nes amerikiečiai turi daugiau popieriukų, bet realybėje yra atvirkščiai. Niekas nesimuša dėl tų treningų, nes nėra jokio jų deficito, t.y. kiek reikia, tiek ir bus atvežta, o ne kažkoks fiksuotas skaičius yra atvežtas, kurį išsidalina vartotojai, reiktų šitą suprasti. Beto padidėjęs vartojimas ne tik sukuria darbo vietas, sumokamų valstybei mokesčių kiekį, bet kaip tik sumažina mažmeninėje prekyboje vieneto kainą.

Prekės ten pigesnės dėl mažesnių mokesčių, visų pirma.

Visų antra, JAV kol kas gali sau leisti gauti prekių už savo dolerius, nes juos (taip pat ir jų infliaciją superka ir užkonservuoja Kinija ir arabai). Bet tai, manau, tęsis ne amžinai ir kiekvienas papildomas "ekonomikos skatinimas" priartina dolerio kaip reservinės valiutos galą. O kai doleris nebus laikomas savotišku "auksu" (kas žmonių psichologijoje vis dar užsifiksavę nuo Bretton Woods laikų), kiekvienas papildomas atspausdintas pinigas realiai didins prekių kainas. Pažiūrėk, kaip sekėsi bet kuriai šaliai, kurių valiuta nebuvo vertinama rezervinė, kai jie sumąstė taip "paskatinti ekonomiką": Vokietija po ww1, Zimbabvė, Baltarusija, SSSR savo gyvenimo pabaigoje ir t.t.

O, kad doleris nuvertėja tai ir taip aišku:

[Tomas]

Ir dėl to, kad doleris nuvertėjo lito atžvilgiu - amerikiečiai pradėjo gyventi blogiau. Nors mirk iš juoko

[index]

Ir dėl to, kad doleris nuvertėjo lito atžvilgiu - amerikiečiai pradėjo gyventi blogiau. Nors mirk iš juoko

Euro. Litą tik primečiau, nes buvo lengviau paimti, o jie juk vienas ir tas pats.

p.s. Galima bus pažiūrėti dar kitų svarbesnių valiutų atžvilgiu.

[Lettered]

Prekės ten pigesnės dėl mažesnių mokesčių, visų pirma.

Visų antra, JAV kol kas gali sau leisti gauti prekių už savo dolerius, nes juos (taip pat ir jų infliaciją superka ir užkonservuoja Kinija ir arabai). Bet tai, manau, tęsis ne amžinai ir kiekvienas papildomas "ekonomikos skatinimas" priartina dolerio kaip reservinės valiutos galą. O kai doleris nebus laikomas savotišku "auksu" (kas žmonių psichologijoje vis dar užsifiksavę nuo Bretton Woods laikų), kiekvienas papildomas atspausdintas pinigas realiai didins prekių kainas. Pažiūrėk, kaip sekėsi bet kuriai šaliai, kurių valiuta nebuvo vertinama rezervinė, kai jie sumąstė taip "paskatinti ekonomiką": Vokietija po ww1, Zimbabvė, Baltarusija, SSSR savo gyvenimo pabaigoje ir t.t.

O, kad doleris nuvertėja tai ir taip aišku:

Atvaizdas

Dauguma amerikiečių net nežino, kas tas Euras Ir ką tas grafikas pasako? Nafta perkama doleriais, bet pvz. kuras nuo tų 2001 pabrango skaičiuojant litais dvigubai. JAV gali, jei tik nori, reikia ir apsimoka, beveik viską pasigaminti pati, tad palyginimas su Vokietija po karo, Zimbabve, Gudija ar SSRS visiškai nelogiškas. Čia kur kas svarbesnis grafikas, realios žmonių pajamos (atsiželgus į infliaciją), kaip matom visai nemažėja, o kaip tik auga:
http://aneconomicsense.files.wordpre...011-levels.png
Galima surasti palyginimus su kitomis šalimis, tai skirtumas tarp Vokietijos taip pat išlieka stabilus JAV naudai.

[blitz]

Bla bla bla. Valstybė - ne namų ūkis ir ne įmonė. Valtybės "skola" - ne šeimos skola bankui. Kol nebus suvoktas skirtumas, diskusija beprasmė, o Europa liks pasaulio šikna.

Kiek galima kartoti tą patį mitą apie Europos buvimą šikna? Didžiausia Europos ekonomika (ir krūva kitų) pagal visus ekonominius fundamentalus, infrastruktūrą ir perspektyvas jau seniai yra aplenkusi tavo numylėtinius JAV. Net JAV išpūstas (ir pervertintas) BVP/1žm tuoj bus mažesnis nei tos pačios Vokietijos (Britanijos jau yra mažesnis). Vokietija, Olandija, Švedija ir kitos turtingos ES šalys triuškina subingalvių Keynesianistų paistalus, o vakarų Europos nevykėliai, tokie kaip Ispanija, yra bėdoje būtent dėl to, kad naudojo jūsų subingalvišką skolinkis-ir-leisk ekonomikos 'modelį'. Ar tu tikrai vis dar to nematai?

[index]

Dauguma amerikiečių net nežino, kas tas Euras Ir ką tas grafikas pasako? Nafta perkama doleriais, bet pvz. kuras nuo tų 2001 pabrango skaičiuojant litais dvigubai. JAV gali, jei tik nori, reikia ir apsimoka, beveik viską pasigaminti pati, tad palyginimas su Vokietija po karo, Zimbabve, Gudija ar SSRS visiškai nelogiškas. Čia kur kas svarbesnis grafikas, realios žmonių pajamos (atsiželgus į infliaciją), kaip matom visai nemažėja, o kaip tik auga:
http://aneconomicsense.files.wordpre...011-levels.png
Galima surasti palyginimus su kitomis šalimis, tai skirtumas tarp Vokietijos taip pat išlieka stabilus JAV naudai.

Atvaizdas

Pagalvok kiek kainuotų, jei doleris būtų 4 lt.

Kad pajamos auga tai nieko nuostabaus. Jie gi nėra ekonomiškai žlugusi valstybė ir jų ekonomika pakankamai tvirta. Bet, jų ekonomika būtent dėl jų fiskalinės ir monetarinės politikos yra nuolatinėje pseudokrizėje ir jei jų ekonominė politika būtų normali, ekonomikos augimas ir gyventojų pajamos būtų dar didesnės.

Jei jau lįstume labai giliai, aišku, dar galėtume pagalvoti kaip tiksliai jie skaičiuoja infliaciją...

[blitz]

Dauguma amerikiečių net nežino, kas tas Euras Ir ką tas grafikas pasako? Nafta perkama doleriais, bet pvz. kuras nuo tų 2001 pabrango skaičiuojant litais dvigubai. JAV gali, jei tik nori, reikia ir apsimoka, beveik viską pasigaminti pati, tad palyginimas su Vokietija po karo, Zimbabve, Gudija ar SSRS visiškai nelogiškas. Čia kur kas svarbesnis grafikas, realios žmonių pajamos (atsiželgus į infliaciją), kaip matom visai nemažėja, o kaip tik auga:
http://aneconomicsense.files.wordpre...011-levels.png
Galima surasti palyginimus su kitomis šalimis, tai skirtumas tarp Vokietijos taip pat išlieka stabilus JAV naudai.

Atvaizdas

PPP su JAV vyriausybės pastoviai keičiamu kainų indeksu yra visiški kavos tirščiai. Čia yra kur kas realesnis paveikslas:

http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...%29_per_capita

[Silber418]

Iš esmės, tokios didelės federacinės valstybės kaip JAV BVP/1 gyventojui nėra labai tikslus rodiklis.

[andyour]

Iš principo, panašiai. Nes senoliai po karo (Japonijos atveju) ar nuo Deng Xiaopingo (Kinijos atveju) laikų sunkiai dirbo, mažai išlaidavo, daug sutaupė ir dabar dėl to jų verslas konkurencingas ir vis konkurencingesnis, jie pagamina daug ir pigiai, vis daugiau uždirba ir geriau gyvena. Tas pats ir su vokiečiais, pavyzdžiui.

Ir ką tie senoliai uždirbo-sutaupė, ką jie paliko jaunoms kartoms, lušnas, nagais išraustą auksą papuošalams? Ar aš nesupratau juodo humoro

[andyour]

Pradedu manyti, kad tavo guru Keynes'as buvo teisus, kad galima apgauti žmones, kad jie uždirba daugiau ir yra turtingesni kai iš tikro jie uždirba mažiau ir yra skurdesni.

Arba atvirkščiai. Daugiau uždirba, atsiranda motyvacija dirbti - daugiau sukuria vertės.

[Silber418]

Kiek galima kartoti tą patį mitą apie Europos buvimą šikna? Didžiausia Europos ekonomika (ir krūva kitų) pagal visus ekonominius fundamentalus, infrastruktūrą ir perspektyvas jau seniai yra aplenkusi tavo numylėtinius JAV. Net JAV išpūstas (ir pervertintas) BVP/1žm tuoj bus mažesnis nei tos pačios Vokietijos (Britanijos jau yra mažesnis). Vokietija, Olandija, Švedija ir kitos turtingos ES šalys triuškina subingalvių Keynesianistų paistalus, o vakarų Europos nevykėliai, tokie kaip Ispanija, yra bėdoje būtent dėl to, kad naudojo jūsų subingalvišką skolinkis-ir-leisk ekonomikos 'modelį'. Ar tu tikrai vis dar to nematai?

Paatrinsiu Blitz.
Pavyzdžiui, Švedijos ekonomika jau kurį laiką balansuoja ties 0% infliacijos riba, o šį mėnesį infliacijos lygis neigiamas (-0.2%, defliacija), kainos pakito nežymiai, ekonominio augimo prognozės geros, valstybės skola mažėja, krona labai stipri (pagal populiarumą nebenusileidžia Šveicarijos frankui), valandinis atlygis taip pat padidėjęs. Daugiau informacijos rasite čia.
Be to, tiesiogiai ar netiesiogiai švedų ekonomikos rezultatai gali įtakoti ir Lietuvos ekonominį vystymąsi, nes nemažai investuojama Baltijos šalių rinkose.
Visai neblogai, tiesa?