Pasaulio ekonomikos aktualijos

[index]

Augančios skolos naudingos tik skolintojams, o ne skolininkams. Tarkim, jei šalies skola siekia 100 proc. BVP, o palūkanos kokius 3 proc., tai vien skolos aptarnavimas suvalgo 3 proc. BVP. Čia nereikia jokių sudėtingų tyrimų. Tai po kiek reikia augti norint ne tik mokėti palūkanas, bet ir grąžinti pačią skolą?

Skolų valstybės dažniausiai negrąžina, o tik refinansuoja.

[Tomas]

Kad 90 proc. BVP nėra kažkokia riba, nėra nieko nuostabaus. Skola yra per didelė tada kai šaliai atsiranda grėsmė, kad ji nesugebės jos aptarnauti ir dėl to pakyla jos skolinimosi palūkanos.

Kitaip sakant viskas susiveda į tai, ar valstybė vykdo savarankišką monetarinę politiką, ir kokia valiuta (sava ar svetima) yra skolinamasi.

[index]

Kitaip sakant viskas susiveda į tai, ar valstybė vykdo savarankišką monetarinę politiką, ir kokia valiuta (sava ar svetima) yra skolinamasi.

Galbūt tas veiksnys irgi šiek tiek lemia, bet jis tikrai ne pagrindinis. Mano nuomone, svarbiausias veiksnys yra tai kiek konkurencingair sparčiai auganti yra šalies ekonomika, kas mažina skolos naštą. Pavyzdžiui: Sinapūras, valstybės skola apie 120 proc. BVP, savarankiškos valiutos neturi, o ekonomikai tai netrukdo.

[senasnamas]

O koks skirtumas, ar Lietuva skolinasi dolerius iš tarptautinių kreditorių, ar JAV skolinasi dolerius iš fedo? Palūkanos vis tiek tiksi. Skirtumas nebent tas, kad JAV daugiau šansų pasiskolinti už mažesnes palūkanas.
Dėl Singapūro, tai panašu, kad ta valstybė yra pajėgi skolintis protingai - ne tam, kad padidintų socialines išmokas ar valdininkų atlyginimus, o konkretiems dalykams, kurie atsiperka ateityje. Bet kokiu atveju 120 proc. skola keletą procentų BVP vis tiek suvalgo. Net ir tie keli procentai yra daug. Pvz., išsivysčiusioms Europos šalims yra labai didelis skirtumas, ar BVP auga 3 proc., ar svyruoja apie nulį. 3 proc. augimas leistų pabėgti nuo daugelio soc. problemų.

[c2h5oh]

Tuo tarpu pasaulio ekonomistų bendruomenę krečia nedidelis skandalėlis. 2010ais metais amerikiečių ekonomistai Carmen Reinhart ir Kenneth Rogoff paskelbė straipsnį "Growth in a Time of Debt" kuriame remdamiesi empiriniais duomenimis "įrodė", kad jei valstybės skola viršija 90% BVP, tai tos šalies ekonomikos augimas lėtėja arba pereina į smukimą. Straipsnis iš karto buvo įvertintas prieštaringai, nes kilo klausimų dėl metodikos, priežastingumo neįvertinimo ir t.t. ir pan. (..) Sąžiningai išanalizavus duomenis pasirodė, kad nėra jokios lemtingos 90% ribos (ir apskritai sunku empiriškai pagrįsti valstybės skolos dydžio įtaką ekonomikos augimui/lėtėjimui).

Net neabejoju, kad jokios lemtingos ribos nėra - 89,9% ekonomika auga kaip ant mielių, 90,1% ir augimas sulėtėja. Bet tai neįrodo, kad skolinimasis - tai tas eldorado, kuris garantuos laimę ir klestėjimą.

Skolinimas vyksta, remiantis labai svarbia prielaida - kad pasiskolintos lėšos bus grąžintos. Todėl visokius gudrius šakar-makar galima padaryti tik vieną kartą, be pasekmių. Vieną kartą padarius, skolintojai į tai atsižvelgs ateity. O taip pat yra kažkokia riba (to darbo autoriai bando įrodyti, kad tai yra 90%), po kurios tampa akivaizdu, kad skolų našta darosi nebepakeliama ir nebus grąžinta.

Pinigų davimas iš anksto žinant, kad jie nebus grąžinti, tai jau nebe skolinimasis, o kažkas kita (labdara, konfiskacija, lošimas ar dar kas).

[sauls]

Tai tikrai įmanoma, ir tai vyko ir Lietuvoje (1991 m. sausio mėnesį, SSRS "Pavlovo reforma": 100 rublių banknotai nustojo galioti, į naujus buvo galima pasikeisti dvi diena).

Tai tik SSRS ir buvo įmanoma. Dar sykį kartoju: jei tai būtų įmanoma, Graikija ir Kipras iš karto tai padarytų. Deja, nei Graikija, nei Lietuva, nei Švedija negali paskelbti, kad JAV doleris išimamas iš apyvartos (ir ačiū Dievui, kad negali).

[Lettered]

[Lettered]

Labai įdomi statistika, Lietuvoje 2012 m. prieš MMA padidinimą tas rodiklis buvo apie 35%. Įdomu, ką galėtų apie tai pasakyti tie, kurie taip priešinosi MMA didinimui?

[index]

Visų pirma, čia lyginti bruto ar neto atlyginimai, nes beveik visose valstybėse (iš dalies ir pas mus) pajamų apmokestinimas yra daugiau ar mažiau progresinis?

[Lettered]

Visų pirma, čia lyginti bruto ar neto atlyginimai, nes beveik visose valstybėse (iš dalies ir pas mus) pajamų apmokestinimas yra daugiau ar mažiau progresinis?

Jeigu lyginsim netto, tuomet būtų pas mus ne 35%, o 40%, bet kitoje šalyse tas procentas dar labiau padidėtų, nes pas mus mokesčiai MMA didesni nei kitur. Bet esmės čia nekeičia, faktas lieka tas pats, kad MMA didinimui nereikėjo tos visos isterijos apie tai, kad viskas pabrangs, bankrutuos maxima ir maisto reiks ieškoti konteineriuose arba jį sau galės leisti pirkti tik ponai

[Tomas]

O koks skirtumas, ar Lietuva skolinasi dolerius iš tarptautinių kreditorių, ar JAV skolinasi dolerius iš fedo? Palūkanos vis tiek tiksi. Skirtumas nebent tas, kad JAV daugiau šansų pasiskolinti už mažesnes palūkanas.

Kai valstybė leidžia savo pinigus ir "skolinasi" tik juos, tai skolos aptarnavimas (nominaliai) nieko nekainuoja, o "skolintojai" tampa (nominaliai) turtingesni kas savo ruožtu irgi naudinga ekonomikai. Specialiai rašau "nominaliai", nes tuoj ateis Index'as ir paaiškins, kad valstybė mokėdama palūkanas už obligacijas iš tiesų tik apiplėšia skolintojus

Skolinimas vyksta, remiantis labai svarbia prielaida - kad pasiskolintos lėšos bus grąžintos. Todėl visokius gudrius šakar-makar galima padaryti tik vieną kartą, be pasekmių. Vieną kartą padarius, skolintojai į tai atsižvelgs ateity. O taip pat yra kažkokia riba (to darbo autoriai bando įrodyti, kad tai yra 90%), po kurios tampa akivaizdu, kad skolų našta darosi nebepakeliama ir nebus grąžinta.

Pinigų davimas iš anksto žinant, kad jie nebus grąžinti, tai jau nebe skolinimasis, o kažkas kita (labdara, konfiskacija, lošimas ar dar kas).

Šitoje vietoje eurosistema labai pralošė su savo obligacijų nurašymo, indėlių konfiskavimo ir pan. briedo politika. Jei prieš keletą metų buvo kalbama, kad euras galėtų tapti rimtu dolerio kaip "rezervinės" valiutos konkurentu, tai dabar tokių iliuzijų ko gero niekas nebeturi.

[senasnamas]

Tomas: Kai valstybė leidžia savo pinigus ir "skolinasi" tik juos, tai skolos aptarnavimas (nominaliai) nieko nekainuoja, o "skolintojai" tampa (nominaliai) turtingesni kas savo ruožtu irgi naudinga ekonomikai. Specialiai rašau "nominaliai", nes tuoj ateis Index'as ir paaiškins, kad valstybė mokėdama palūkanas už obligacijas iš tiesų tik apiplėšia skolintojus

Seniai įtariu, kad skaitai tas teorijas, kurias rašo tie, kurie spausdina ir skolina .

In fiscal 2011, the U.S. government paid out 454 billion dollars just in interest on the national debt.

Iš ko mokamos tos palūkanos? Arba iš surenkamų mokesčių, arba iš skolintų pinigų (tai savo ruožtu skolos aptarnavimą tik dar labiau padidina). Šitą apvalią sumą, užuot kažkam atidavus, investavus į perspektyvias sritis, JAV turėtų sušvelninti imigracijos įstatymus, nes imtų trūkti darbo jėgos.
Tai, kas geriausia ekonomikai, seniai atrasta: stipri vidurinė klasė ir kuo mažesni socialiniai skirtumai. Kodėl JAV vartojimas (ekonomikos variklis) paskutiniais metais gana silpnas? Juk milijardieriai niekur nedingo, dažnas praturtėjo dar labiau, atsirado naujų.
Čia geras pavyzdys, kaip JAV priimami sprendimai. Ir ne tik JAV, o visur, kur verslas stipresnis už valdžią.
http://www.alfa.lt/straipsnis/151323...3-04-18_13-40/

B. Obama taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bandymus sugriežtinti ginklų kontrolę sužlugdė ne tiek didžiosios visuomenės dalies nuotaikos, kurios pastaruoju metu buvo palankios apribojimų įvedimui, kiek „aistringas“ nedidelės žmonių grupės, balsavimo išvakarėse puolusios skambinti Senato nariams, pasipriešinimas.
„Aktyvi ginklų savininkų mažuma įbaugino senatorius“, - sakė JAV prezidentas, netiesiogiai pripažindamas, kad netgi itin daug visuomenės dėmesio susilaukusi tragedija Konektikuto valstijos Niutauno miestelyje, kur pradinėje mokykloje buvo nužudyta 20 mažamečių vaikų ir 6 suaugę, nepajėgė pakeisti JAV politiniame gyvenime nusistovėjusių tendencijų.

Visuomenė sprendimą palaiko, prezidentas palaiko, gal palaikytų net eiliniai politikai, tačiau sulaukia verslo spaudimo ir palaikymas išgaruoja. Tai akivaizdžiai ne demokratija, o plutokratija.

[Tomas]

Iš ko mokamos tos palūkanos? Arba iš surenkamų mokesčių, arba iš skolintų pinigų (tai savo ruožtu skolos aptarnavimą tik dar labiau padidina).

Palūkanos mokamos iš lygiai tų pačių "spausdintų" pinigų

[blitz]

Kai valstybė leidžia savo pinigus ir "skolinasi" tik juos, tai skolos aptarnavimas (nominaliai) nieko nekainuoja, o "skolintojai" tampa (nominaliai) turtingesni kas savo ruožtu irgi naudinga ekonomikai. .

Yep, paspausdini čia, paspausdini ten, abra kadabra, ir visi turi daugiau visko, ir visi laimingi

[Tomas]

Jei tau kas pasiūlytų $1000, paimtum, ar principingai atsisakytum?

[senasnamas]

Palūkanos mokamos iš lygiai tų pačių "spausdintų" pinigų.

Žiūriu, dolerių (ir ne tik jų) atsiradimo paslapties dar neperkandai . Paprasčiausius dalykus sunkiausia suvokti . Esmė paprasta - JAV, t. y. valstybė, panorėjusi pati galėtų pasispausdinti pinigų, už kuriuos niekam nebūtų skolinga. Ir nerūpėtų jokios palūkanos. O dabar skolinasi iš savo centrinio banko, vargsta dėl skolų lubų, moka milijardus palūkanų, praranda gerus skolinimosi reitingus ir t. t. Čia pats racionaliausias variantas? Jokio kito varianto nėra?

[index]

Žiūriu, dolerių (ir ne tik jų) atsiradimo paslapties dar neperkandai . Paprasčiausius dalykus sunkiausia suvokti . Esmė paprasta - JAV, t. y. valstybė, panorėjusi pati galėtų pasispausdinti pinigų, už kuriuos niekam nebūtų skolinga. Ir nerūpėtų jokios palūkanos. O dabar skolinasi iš savo centrinio banko, vargsta dėl skolų lubų, moka milijardus palūkanų, praranda gerus skolinimosi reitingus ir t. t. Čia pats racionaliausias variantas? Jokio kito varianto nėra?

Esmė, kad "skolinimasis" šiuo atveju tėra pinigų spausdinimas, nes tiek iždas, tiek CB yra ta pati valstybė. Taigi, JAV tik vaidina, kad skolinasi, o realiai gamina naujus pinigus, taip perimdama dalį vertės iš dolerių turėėtojų. Ir norint taip "skolintis" JAV valstybei nėra svarbūs nei kredito reitingai, nei niekas, nes ji nesiskolina.

Ir būtent dėl to tai daugiau yra ne fiskalinė, o monetarinė politika.

[Silber418]

Remiantis naujo tyrimo "Social Progress Index" duomenimis, Švedija pripažinta labiausiai besirūpinančia savo piliečiais šalimi.

Daugiau informacijos: www.socialprogressimperative.org/data/spi, http://social-progress.org/approach/...progress-index.

[senasnamas]

Senas straipsnis, bet išdėstyta visa esmė (Fed valdymas, istorija ir t. t.):
http://theunjustmedia.com/Banking%20...ly%20owned.htm

In 1992, taxpayers paid the FED banking system $286 billion in interest on debt the FED purchased by printing money virtually cost free (Reference 12, P. 265). Forty percent of our personal federal income taxes goes to pay this interest. The FED's books are not open to the public.

Nežinau, kokia pajamų mokesčio dalis skiriama skolai dabar, bet turint galvoje, kad skolai aptarnauti per metus reikia 454 mlrd. (esant vos ne nulinėms palūkanoms!), tai galima įsivaizduoti, kaip šoktų ekonomika, jei pajamų mokestis būtų atitinkamai sumažintas ir tie 454 mlrd. patektų į vartojimą. Ir Fedui net nesvarbu, kad visa skola nebus grąžinta, juk 454 mlrd. metinių pajamų nėra taip jau blogai . JAV visos skolos grąžinti negalėtų techniškai, nes priskaičiavus palūkanas gaunama didesnė suma nei buvo išleista į apyvartą. Vadinasi, reikia naujų dolerių. O nauji doleriai skolą didina dar labiau. Taip pasaka be galo ir tęsiasi, tik vis didėja skolos aptarnavimo išlaidos, kurios smaugia ekonomiką ir tuština kiekvieno kišenę.
Jei visa tai nesąmonės, tada paaiškink, kodėl kiekvienas naujas išleidžiamas doleris yra skolintas doleris ir kodėl už savo išleidžiamą valiutą šalis turi mokėti kažkokias palūkanas?
Čia viskas trumpiau ir paprasčiau:
http://theeconomiccollapseblog.com/a...not-understand

If the federal government could just print and spend more money whenever it wanted to, our national debt would be zero. But instead, our national debt is now nearly 16 trillion dollars. So why does our government (or any sovereign government for that matter) have to borrow money from anybody? That is a very good question. The truth is that in theory the U.S. government does not have to borrow a single penny from anyone. But under the Federal Reserve system, the U.S. government has purposely allowed itself to be subjugated to a financial system in which it will be constantly borrowing larger and larger amounts of money. In fact, this is how it works in the vast majority of the countries on the planet at this point.

[andyour]

Senas straipsnis, bet išdėstyta visa esmė (Fed valdymas, istorija ir t. t.):
http://theunjustmedia.com/Banking%20...ly%20owned.htm

Nežinau, kokia pajamų mokesčio dalis skiriama skolai dabar, bet turint galvoje, kad skolai aptarnauti per metus reikia 454 mlrd. (esant vos ne nulinėms palūkanoms!), tai galima įsivaizduoti, kaip šoktų ekonomika, jei pajamų mokestis būtų atitinkamai sumažintas ir tie 454 mlrd. patektų į vartojimą. Ir Fedui net nesvarbu, kad visa skola nebus grąžinta, juk 454 mlrd. metinių pajamų nėra taip jau blogai . JAV visos skolos grąžinti negalėtų techniškai, nes priskaičiavus palūkanas gaunama didesnė suma nei buvo išleista į apyvartą. Vadinasi, reikia naujų dolerių. O nauji doleriai skolą didina dar labiau. Taip pasaka be galo ir tęsiasi, tik vis didėja skolos aptarnavimo išlaidos, kurios smaugia ekonomiką ir tuština kiekvieno kišenę.

Skola atsirado, nes valstybei reikėjo pinigų. Bankus gelbėti, karo išlaidos, ekonomikos skatinimas. Ir kaip nauji doleriai gali didinti skolą?