Pasaulio ekonomikos aktualijos

[Silber418]

Švedija ruošiasi pilnai atsisakyti naftos (kuro pavidalu) importo iki 2020 metų.

Sweden's Quest to be the First Oil-free Nation

(..) International oil dependency is one of the world’s biggest problems and as Sahlin notes, a Sweden free of fossil fuels would give the country enormous advantages, “not least by reducing the impact from fluctuations in oil prices. The price of oil has tripled since 1996.” Sweden’s investments, actions and laws are no accident, and although Sweden’s goal of eliminating oil consumption is seen as ambitious by the rest of the world, their attention to the detrimental effects of this dependence is worth noting. As Nelson Mandela reminds us “it seems impossible until it is done.”

Šiuo metu Švedijoje iškastinio kuro atsisakoma ne tik mažuose, bet ir didensiuose miestuose. Kristianstad, Väksjö ir kt. jau gyvena be iškastinio kuro.
Apie 2020 m. bus uždraustas eismas motorinėms transporto priemonėms, neatitinkančioms normų, šios šalies keliuose.

[sauls]

Tik laiko klausimas, kada grynieji išnyks vien dėl paprastesnės kontrolės ir apskaitos. Nors pačiam labiau patinka atsiskaitinėti grynais, nes taip lengviau jausti, kiek kam išleidi

Wow. Pavydziu Svedijos vyriausybei ir labai neapavydziu Svedijos zmonems. TOTALI zmoniu kontrole. Isivaizduokim, kad isrenkami i valdzia populistai, kurie viska issvaisto kaip pvz. Graikijoj arba Kipre. Salis neturi is ko pasiskolinti, tai ima ir nuraso nuo visu gyventoju 10% ju turimu pinigu. Isivaizduojat, VISU pinigu, ne tik tu, kurie yra banke, bet ir tu, kurie po matrasu (nes grynuju juk nera). 1984s back again....

Sakysite taip nebuna. Kipre dar kovo pradzioje ju finansu ministras buvo pareiskes, kad kalbos, apie indelininku pinigu nusavinima yra "visiska nesamone"... ir nusavino pinigus po 3 savaiciu

[sauls]

Maza to, pabandykim isivaizduoti, kas ivyks, jei nustos veikti bankine sistema, internetas ar dar kas nors.... Vilniaus e-bilietas vienas is tu pavyzdziu. Bet tai tik maza smulkmena, e-bilietas, ne degaline ar pvz. mokestis uz kelius, kur is karto atsiras kamsciai.

[Silber418]

Sauls, visiškai grynieji neišnyks. Juk nuo šių metų pabaigos bus keičiami kai kurių nominalų banknotai! Tiesiog, žmonių, atsiskaitančių grynaisiais vis mažiau.
Kita vertus, skandinavai labai pasitiki valdžia ir institucijų atsovais. Bankai čia griežčiau kontroliuoja pinigų srautus ir net gali inicijuoti apklausą, jeigu sąskaitoje "plaukioja" didžiulės sumos. Įdomu, kad valdžios atstovai negauna pačių didžiausių atlyginimų bei jų nedidina kiekvienai progai pasitaikius, tad ir gyventojai turėtų elgtis atsakingai. Puikiu pavyzdžiu gali būti dabartinis Švedijos finansų ministras Anders Borg, kuris ne tik neleido krizei pavergti šalies ekonomikos (išsaugant stabilų pajamų augimą), bet ir prieš kelis metus buvo pripažintas geriausiu finansų ministru Europoje. O pats moka paskolą už būstą ir ne prestižiškiausiame Stokholmo rajone.
Taip, galbūt tai ir yra subtili kontrolė kaip žmonių filmavimas autobusuose ir viešose vietose ar pan. Tačiau, jeigu neturi ko slėpti, tai nebaisi ir ta kontrolė. Kaip pastebėjau, mūsų tautiečiai panikuoja dėl tokios "kontrolės" labiau negu tie žmonės, kur bankais labiau pasitikima.

[r08n]

Salis neturi is ko pasiskolinti, tai ima ir nuraso nuo visu gyventoju 10% ju turimu pinigu. Isivaizduojat, VISU pinigu, ne tik tu, kurie yra banke, bet ir tu, kurie po matrasu (nes grynuju juk nera). 1984s back again....

Nu. Nes grynieji niekad nenuvertėja, nes popierius ir Antarktidoj popierius. Miegok ramiai su banknotais po matrasu, infliacija ir devalvacija būna tik pasakose.

[Lettered]

Nu. Nes grynieji niekad nenuvertėja, nes popierius ir Antarktidoj popierius. Miegok ramiai su banknotais po matrasu, infliacija ir devalvacija būna tik pasakose.

"Pasiskolinimas" iš indėlininkų ir devalvacija šiek tiek skirtingi dalykai, nuvertėja vienodai tiek popieriai, tiek skaičiai sąskaitoje, o lengvai "pasiskolinti" popierinių indėlių valstybė niekada negali.

[Aleksio]

lengvai "pasiskolinti" popierinių indėlių valstybė niekada negali.

Bet galimas toks scenarijus: valstybė gali 23.50val. paskelbti, kad nuo kitos dienos 0.00val. visi aukštesnio nei 10 litų nominalo banknotai tampa beverčiais popieriukais, o iškeisti bus galima tik nedaugiau kaip 200 litų (pvz.). Jeigu valstybė nori, jį vistiek norimą pinigų sumą paims.

[Lettered]

Va kaip galima susimauti investuojant į "visada brangstantį" ir "visų labai trokštamą" auksą:

Aukso burbulo auka: milijardierius per kelias dienas prarado 2,6 mlrd. Lt

[Tomas]

Kol nepardavė, tol (teoriškai) nieko neprarado ...

[index]

O be to, jis gali būti investavęs ir gerokai seniau, kai jo kainos buvo dar mažesnės nei dabar todėl tai gali būti tik potencialaus pelno sumažėjimas.

[lietus]

Grynųjų išnykimas yra utopija, parodykite man turgų kuriame galima apseiti be grynųjų pinigų.

[sauls]

Bankai čia griežčiau kontroliuoja pinigų srautus ir net gali inicijuoti apklausą, jeigu sąskaitoje "plaukioja" didžiulės sumos. Įdomu, kad valdžios atstovai negauna pačių didžiausių atlyginimų bei jų nedidina kiekvienai progai pasitaikius, tad ir gyventojai turėtų elgtis atsakingai. Puikiu pavyzdžiu gali būti dabartinis Švedijos finansų ministras Anders Borg, kuris ne tik neleido krizei pavergti šalies ekonomikos (išsaugant stabilų pajamų augimą), bet ir prieš kelis metus buvo pripažintas geriausiu finansų ministru Europoje. O pats moka paskolą už būstą ir ne prestižiškiausiame Stokholmo rajone.

jo, įvaizdis jų geras sukurtas. Tik paaiškink prašau kodėl vieną dieną tokios "saugios" šalys ima ir bankrutuoja? Ne apie Kiprą aišku klausiu. Nesenas pavyzdys - skandinaviška Islandija.

[sauls]

Bet galimas toks scenarijus: valstybė gali 23.50val. paskelbti, kad nuo kitos dienos 0.00val. visi aukštesnio nei 10 litų nominalo banknotai tampa beverčiais popieriukais, o iškeisti bus galima tik nedaugiau kaip 200 litų (pvz.). Jeigu valstybė nori, jį vistiek norimą pinigų sumą paims.

Netinkamas pavyzdys. Jei taip būtų įmanoma, Kipras, Graikija tai jau seniai būtų padarę. Kaip matai, viskas ne taip paprasta.

[pauliaK]

Grynųjų išnykimas yra utopija, parodykite man turgų kuriame galima apseiti be grynųjų pinigų.

Prašom, šiame nelabai seniai teko būti, negaliu garantuoti 100 proc. bet regis, kad visur galima kortele atsiskaityti .

Nuoroda: http://granvilleisland.com/public-market

Grynųjų atsisakyti iš techninės pusės didelės problemos nebūtų, klausimas tik ar to reikia .

[Silber418]

30 turtingiausių pasaulio valstybių pagal BVP/1 gyventojui rodiklį (JAV doleriais), 2013 m. [kol kas] (Tarptautinio Valiutos Fondo duomenimis) ir prognozė 2018 m.:

1. Liuksemburgas: 112.135.310 (117.392.479 [1])
2. Norvegija: 105.478.030 (113.119.395 [2])
3. Kataras: 98.737.088 (110.558.715 [3])
4. Šveicarija: 80.472.957 (85.126.730 [4])
5. Australija: 68.939.332 (74.635.056 [5])
6. JAE: 64.779.940 (68.385.267 [7])
7. Švedija: 60.019.967 (73.870.438 [6])
8. Danija: 58.668.005 (60.745.400 [9])
9. Kanada: 52.364.356 (59.325.784 [10])
10. Singapūras: 52.178.874 (57.133.641 [11])
11. JAV: 51.248.208 (63.676.098 [8])
12. Austrija: 49.844.197 (55.355.719 [13])
13. Suomija: 48.706.778 (55.779.616 [12])
14. Airija: 48.229.732 (55.029.550 [14])
15. Nyderlandai: 48.091.345 (53.295.736 [16])
16. Belgija: 45.687.074 (48.291.434 [18])
17. Kuveitas: 44.584.838 (45.119.762 [22])
18. Islandija: 44.120.784 (53.649.384 [15])
19. Vokietija: 44.010.366 (48.903.012 [17])
20. Prancūzija: 42.999.973 (47.636.435 [19])
21. Naujoji Zelandija: 40.884.221 (44.527.483 [23])
22. Brunėjus: 40.647.417 (43.537.469 [24])
23. Japonija: 40.441.752 (47.280.654 [20])
24. Jungtinė Karalystė: 38.001.691 (45.146.700 [21])
25. Italija: 34.034.385 ( 36.847.953 [26])
26. Izraelis: 32.247.805 (37.877.598 [25])
27. Ispanija: 30.107.698 (33.451.962 [28])
28. Saudo Arabija: 25.162.537 (27.642.221 [30])
29. Pietų Korėja: 25.050.679 (33.644.115 [27])
30. Omanas: 24.729.051 (Bahamos: 27.898.248 [29]).

Paryškinti Europos Sąjungos valstybių pavadinimai.

Šaltinis: http://www.imf.org/external/pubs/ft/...1/pdf/text.pdf (PDF dokumentas).

Palyginimui, 2012 m. pabaigos duomenys ir prognozė šiems metams.

[index]

Jei turi per didelę infliaciją tereikia pakeisti jos skaičiavimo metodiką. Obama sėkmingai seka savo mokytojo pėdomis.

http://www.businessinsider.com/chain...iberals-2013-4

[c2h5oh]

Netinkamas pavyzdys. Jei taip būtų įmanoma, Kipras, Graikija tai jau seniai būtų padarę. Kaip matai, viskas ne taip paprasta.

Tai tikrai įmanoma, ir tai vyko ir Lietuvoje (1991 m. sausio mėnesį, SSRS "Pavlovo reforma": 100 rublių banknotai nustojo galioti, į naujus buvo galima pasikeisti dvi diena).

Bet tokios reformos nepasiekia savo tikslų: naudos mažai, o sąmyšis visuomenėje didžiulis. Netgi Šiaurės Korėja tokios reformos 2009 m. nesugebėjo įgyvendinti be makalynės ir revoliucinės situacijos.

[Tomas]

Tuo tarpu pasaulio ekonomistų bendruomenę krečia nedidelis skandalėlis. 2010ais metais amerikiečių ekonomistai Carmen Reinhart ir Kenneth Rogoff paskelbė straipsnį "Growth in a Time of Debt" kuriame remdamiesi empiriniais duomenimis "įrodė", kad jei valstybės skola viršija 90% BVP, tai tos šalies ekonomikos augimas lėtėja arba pereina į smukimą. Straipsnis iš karto buvo įvertintas prieštaringai, nes kilo klausimų dėl metodikos, priežastingumo neįvertinimo ir t.t. ir pan. Kiti ekonomistai remdamiesi analogiškais duomenimis niekaip nesugebėjo gauti analogiškų rezultatų. Viskas būtų buvę dzin, jei visas šitas reikalas būtų likęs akademinės ekonomistų diskusijos lygyje. Bet lunatikai neoliberalai politikai priėmė straipsnio išvadas kaip Šventąjį Raštą ir juo remdamiesi primeta valstybių ekonomikoms ir jų gyventojams žalingą biudžeto balansavimo ir taupymo politiką. Taigi - R&R pagaliau paviešino savo tyrimų duomenis ir metodiką ir paaiškėjo, kad jie ne tik tyčia ar netyčia naudojo statistinius duomenis selektyviai (atrinkdami tai, ko reikia norimam rezultatui gauti), bet dar įvėlė techninių/aritmetinių klaidų. Sąžiningai išanalizavus duomenis pasirodė, kad nėra jokios lemtingos 90% ribos (ir apskritai sunku empiriškai pagrįsti valstybės skolos dydžio įtaką ekonomikos augimui/lėtėjimui).

O tuo metu 1/2 pasaulio vis dar "taupo" remdamiesi kažkieno nelabai sąžiningai atliktu darbu.
Juokingiau yra tik šventa trejybe paremta 3% biudžeto deficito taisyklė įtvirtinta ES įstatymuose

[index]

Kad 90 proc. BVP nėra kažkokia riba, nėra nieko nuostabaus. Skola yra per didelė tada kai šaliai atsiranda grėsmė, kad ji nesugebės jos aptarnauti ir dėl to pakyla jos skolinimosi palūkanos. Dėl to vieniems ir daugiau nei 100 proc. BVP gali būti nieko baisaus, o kitoms jau ir 50 proc. BVP per daug.

Didelė skola yra nieko baisaus jei šalies BVP sparčiai auga, dėl ko skolos aptarnavimas jai nuolat lengvėja. Kitas atvejis jei šalies ekonomika stagnuoja, o jos skola didelė.

[senasnamas]

Augančios skolos naudingos tik skolintojams, o ne skolininkams. Tarkim, jei šalies skola siekia 100 proc. BVP, o palūkanos kokius 3 proc., tai vien skolos aptarnavimas suvalgo 3 proc. BVP. Čia nereikia jokių sudėtingų tyrimų. Tai po kiek reikia augti norint ne tik mokėti palūkanas, bet ir grąžinti pačią skolą?