Pasaulio ekonomikos aktualijos

[index]

Vidaus vartojimas nėra blogai, vien tik eksportu sotus nebūsi (mes pagal eksportą gyventojui lenkiam ne vieną vakarų Europos šalį), tokia didelė šalis tuolabiau bus orientuota į vidaus vartojimą, nemanau, kad juos turėtų labai liūdinti, jog kokių nors Cadillacų niekam Europoje nereikia, jei jiems patiems patinka?

Su vidaus vartojimo skatinimu nieko blogo, tiek kad ne visos valstybės išgali jį didinti ir JAV su savo didėjančiais įsiskolinimais ir neigiamu užsienio prekybos balansu ne išimtis. Praras kažkada jų valstybės obligacijos patrauklumą ir toks verslo modelis žlugęs.

Statybos yra ekonomikos veidrodis, o ne atvirkščiai kokia nors priemonė ekonomikai skatinti.

Taigi, kad taip, bet JAV valdžia taip negalvoja. Viena pagrindinių jų priemonių, kuriomis jie nori paskatinti ekonomikos augimą, yra būtent skatinti statybų ir NT kainų augimą atpiginant skolinimąsį (lygiai tas pats, kaip buvo ir 2001 m. ).

Kaip, kad nesuprantu, kas tame blogo, taip pat, kaip iir kas blogo tame, jog į Kinija eksportas didėja, nes ji brangsta. Ar eksportas turėtų būti orientuotas į skurstančias šalis?

Nieko blogo, tiesiog noriu pasakyti, kad tai lėmė ne vyriausybės ar centrinio banko politika. Baltijos šalyse ir Pietų Europoje - atvirkščiai - eksporto augimą lėmė būtent ekonomikos politika, nes užraukus vidaus vartojimą (kurio valstybės nebeišgalėjo palaikyti) verslas buvo priverstas persiorientuoti link eksporto. Taip pat, dėl vidinės devalvacijos eksportas tapo konkurencingesnis, kas veikė panašiai kaip dolerio sipnėjimas juanio ir kitų valiutų atžvilgiu.

[Lettered]

Nieko blogo, tiesiog noriu pasakyti, kad tai lėmė ne vyriausybės ar centrinio banko politika. Baltijos šalyse ir Pietų Europoje - atvirkščiai - eksporto augimą lėmė būtent ekonomikos politika, nes užraukus vidaus vartojimą (kurio valstybės nebeišgalėjo palaikyti) verslas buvo priverstas persiorientuoti link eksporto.

Ką tai turi bendro su šalies politika? Vidaus vartojimas sumažėjo dėl krizės, o valdžia ženkliai sumažino tik savo valdymo išlaidas (kurios sudaro tik kelis procentus visų išlaidų), tuo tarpu visokių mokytojų, medikų ir kt. atlyginimai išliko praktiškai tokie patys, pensijos pasiekė prieškrizinį lygį jau pernai. Dėl to ir valstybės skola labai drąstiškai išaugo nuo 2009 m. ir tie pasiskolinti milijardai būtent nuėjo Jūsų taip nekenčiamam pravalgymui, o ne pvz. investicijoms

[index]

Ką tai turi bendro su šalies politika? Vidaus vartojimas sumažėjo dėl krizės, o valdžia ženkliai sumažino tik savo valdymo išlaidas (kurios sudaro tik kelis procentus visų išlaidų), tuo tarpu visokių mokytojų, medikų ir kt. atlyginimai išliko praktiškai tokie patys, pensijos pasiekė prieškrizinį lygį jau pernai. Dėl to ir valstybės skola labai drąstiškai išaugo nuo 2009 m. ir tie pasiskolinti milijardai būtent nuėjo Jūsų taip nekenčiamam pravalgymui, o ne pvz. investicijoms

Būtent, kad turi. Jei valstybė krizės metu išlaidas ne mažina, o didina - ji skatina vidaus vartojimą. Dėl to:
1. Verslas per daug nesirūpina ieškoti naujų rinkų ir didinti eksporto, nes "ir taip gerai";
2. Darbo užmokestis, kitos sąnaudos nemažėja, dėl ko valstybės tarptautinės prekybos konkurencingumas krenta.

Dėl to valstybėms, norinčioms palaikyti savo eksportą tenka nuvertinti valiutą.

O Lietuva savo išlaidas sumažino daugiausia socialinei apsaugai ir biudžetininkų atlyginimams (per bazinių dydžių sumažinimą). Problema, kad tą padarė per vėlai, reikėjo išlaidas mažinti jau 2009 m. pradžioje, vietoje mokesčių didinimo.

O skolinosi pravalgymui daug dėl to, kad išlaidas sumažino ne tiek daug, kiek reikėtų tam, kad nereiktų skolintis.

[Lettered]

Būtent, kad turi. Jei valstybė krizės metu išlaidas ne mažina, o didina - ji skatina vidaus vartojimą. Dėl to:
1. Verslas per daug nesirūpina ieškoti naujų rinkų ir didinti eksporto, nes "ir taip gerai";
2. Darbo užmokestis, kitos sąnaudos nemažėja, dėl ko valstybės tarptautinės prekybos konkurencingumas krenta.

Dėl to valstybėms, norinčioms palaikyti savo eksportą tenka nuvertinti valiutą.

O Lietuva savo išlaidas sumažino daugiausia socialinei apsaugai ir biudžetininkų atlyginimams (per bazinių dydžių sumažinimą). Problema, kad tą padarė per vėlai, reikėjo išlaidas mažinti jau 2009 m. pradžioje, vietoje mokesčių didinimo.

O skolinosi pravalgymui daug dėl to, kad išlaidas sumažino ne tiek daug, kiek reikėtų tam, kad nereiktų skolintis.

Esmė tame, kad valstybės išlaidos liko labai panašios, tik įplaukos sumažėjo stipriai, kokio nors mokytojo ar mediko atlyginimas juk išliko toks pat. Verslą eksportuoti pagridne paskatino to pačio verslo (privataus sektoriaus) susitraukimas, ypač NT, o ne kokia nors šalies politika, na tos mokesčių reformos irgi turėjo įtakos verslo susitraukimui, bet ne esminę.

[index]

Esmė tame, kad valstybės išlaidos liko labai panašios, tik įplaukos sumažėjo stipriai, kokio nors mokytojo ar mediko atlyginimas juk išliko toks pat. Verslą eksportuoti pagridne paskatino to pačio verslo (privataus sektoriaus) susitraukimas, ypač NT, o ne kokia nors šalies politika, na tos mokesčių reformos irgi turėjo įtakos verslo susitraukimui, bet ne esminę.

Lietuvoje valstybės išlaidos buvo mažinamos, bet ne tiek, kad biudžetas susibalansuotų.

Valstybės išlaidų nacionaline valiuta indeksas (IMF statistika):



Tai tame ir esmė, kad vidaus vartojimo susitraukimą (kuris didina polinkį eksportuoti) JAV vyriausybė slopino, o Baltijos šalyse ir Pietų Europoje skatina.

[Lettered]

Lietuvoje valstybės išlaidos buvo mažinamos, bet ne tiek, kad biudžetas susibalansuotų.

Valstybės išlaidų nacionaline valiuta indeksas (IMF statistika):

Atvaizdas


Tai tame ir esmė, kad vidaus vartojimo susitraukimą (kuris didina polinkį eksportuoti) JAV vyriausybė slopino, o Baltijos šalyse ir Pietų Europoje skatina.

Kaip matom valstybės išlaidos sumažėjo labai minimaliai, ekonomikai kur kas didesnę įtaką turėjo NT sektoriaus susitraukimas.

[index]

Kaip matom valstybės išlaidos sumažėjo labai minimaliai, ekonomikai kur kas didesnę įtaką turėjo NT sektoriaus susitraukimas.

Kurį valstybės išlaidų mažinimas Lietuvoje skatino, o JAV - slopino.

[Tomas]

Nuostabus grafikas parodantis kaip valstybės išlaidų didinimas palaiko ekonomikos augimą

Tai tame ir esmė, kad vidaus vartojimo susitraukimą (kuris didina polinkį eksportuoti) JAV vyriausybė slopino, o Baltijos šalyse ir Pietų Europoje skatina.

Jei savos šalies piliečių nuskurdinimas tam, kad kiti gyventu geriau šiais laikais laikomas gėriu, tai tikrai gyvename kreivų veidrodžių karalystėje.

[index]

Valstybės (kaip ir eiliniai žmonės, verslas) turi pravalgyti tiek, kiek uždirba, nes amžinai skolintis iš ateities negali.

Todėl kai to daryti nebegali tenka priartinti vartojimą (valstybės išlaidas ir importą) prie uždarbio (valstybės pajamų ir eksporto). Kai pravalgymo mažinimas dar stimuliuoja didesnį uždarbį, manau, tik geriau. Ekonomika taip tik greičiau persitvarko.

O amžinai gerai būti ir amžinai daug skolinti, kad galėtum valgyti nedirbdamas, tau niekas negali. Todėl jei taip kurį laiką darei, tai po to teks pasispausti (daugiau ar mažiau). Ir taip yra tiek su žmonėmis, tiek bendrovėmis, tiek valstybėmis.

[tivoli]

Iš tikro tai viena JAV "atsigavimo" priežasčių yra ta, kad jie jau kažkelintą kartą bando NT kainų burbulą išpūsti. Kiek čia teisinga priemonė spręskit patys...

O kodėl išpūst? Sprogus NT burbului, NT sektorius dabar neturi/netenka teisės į darnų augimo? Juk tai ne Dotcom burbulas, housing poreikis JAV yra kaip niekad svarbus ir tai vienas iš žmonių bazinių poreikių... Antras dalykas, būsto nuosavybė yra sociokultūrinis fenomenas JAV, ne tik ekonominis, o prarasti namai smarkiai kirto ne tik per viduriniosios klasės piniginę, bet ir per pasitikėjimą ir viduriniosios klasės psychę.

[Tomas]

Valstybė - ne bendrovė ir ne žmogus.

[index]

O kodėl išpūst? Sprogus NT burbului, NT sektorius dabar neturi/netenka teisės į darnų augimo? Juk tai ne Dotcom burbulas, housing poreikis JAV yra kaip niekad svarbus ir tai vienas iš žmonių bazinių poreikių... o prikelti. Antras dalykas, būsto nuosavybė yra sociokultūrinis fenomenas JAV, ne tik ekonominis, o prarasti namai smarkiai kirto ne tik per viduriniosios klasės piniginę, bet ir per pasitikėjimą ir viduriniosios klasės psychę.

Dėl to, kad šiuo metu NT poreikis ten nėra natūralus, kylantis iš rinkos. Jei NT poreikis iš tikro būtų didelis, jo paklausa, statybos mastai ir kainos didėtų be valstybės įsikišimo.

Dabar gi ten valstybė stengiasi paskatinti rinkos augimą. Nors paklausos iš tikro nėra, bet ją stengiamasi sukurti, skurti tokias sąlygas, kad žmonės užsinorėtų namo, vien dėl to, kad nori rinkos augimo.

Va dėl to tai ir yra burbulo pūtimas, o ne darnus augimas.

Valstybė - ne bendrovė ir ne žmogus.

Esminio skirtumo nėra. Tai yra žmonių bendrija ir veikia labai panašiai.

[tivoli]

Dėl to, kad šiuo metu NT poreikis ten nėra natūralus, kylantis iš rinkos. Jei NT poreikis iš tikro būtų didelis, jo paklausa, statybos mastai ir kainos didėtų be valstybės įsikišimo.

Dabar gi ten valstybė stengiasi paskatinti rinkos augimą. Nors paklausos iš tikro nėra, bet ją stengiamasi sukurti, skurti tokias sąlygas, kad žmonės užsinorėtų namo, vien dėl to, kad nori rinkos augimo.

Va dėl to tai ir yra burbulo pūtimas, o ne darnus augimas.



Esminio skirtumo nėra. Tai yra žmonių bendrija ir veikia labai panašiai.

Tai galime prieiti išvados, jog ir peršama daugiabučių renovacija Lietuvoje yra potencialus burbulo pūtimas post-NT-burbuliniu-laikotarpiu.

[Silber418]

Inovacijos ES:

(c) ec.europa.eu


Pirmauja Šiaurės Europos valstybės ir Vokietija. Baltijos valstybių tarpe inovatyviausia Estijos ekonomika (rodikliai artimi ES vidurkiui), o mažiausiai inovatyvios Bulgarijos, Rumunijos bei kaimyninės Latvijos ekonomikos. Lietuvos pozicija, lygininant su ankstesnių metų, geresnė.
Pažymėtina, kad visų Baltijos šalių pozicija inovacijų srityje stiprėja.

Šaltinis: http://ec.europa.eu/enterprise/polic...d/index_en.htm (+ Europos Komisijos ataskaita (PDF byla)).

[index]

Tai galime prieiti išvados, jog ir peršama daugiabučių renovacija Lietuvoje yra potencialus burbulo pūtimas post-NT-burbuliniu-laikotarpiu.

Šiuo atveju, gal tik iš dalies, nes renovacija kuriama ne dėl to, kad paskatinti statybų sektorių, smukus NT paklausai, o sumažinti šildymo sąnaudoms. Padidėjusi statybų paklausa būtų tik šalutinis veiksnys.

Panašus į JAV burbulo pūtimas būtų jei valstybė pultū masiškai statyti kokius socialinius būstus, grąžintų lengvatas būsto paskoloms ir pan.

Skirtumas yra tame ar valstybė iš savo išlaidų kažkuriame sektoriuje gauna grąžą ar pučia tam tikrą sektorių tik dėl pūtimo besistengdama sukelti laikiną ekonomikos "bumą".

[tivoli]

Šiuo atveju, gal tik iš dalies, nes renovacija kuriama ne dėl to, kad paskatinti statybų sektorių, smukus NT paklausai, o sumažinti šildymo sąnaudoms. Padidėjusi statybų paklausa būtų tik šalutinis veiksnys.

Panašus į JAV burbulo pūtimas būtų jei valstybė pultū masiškai statyti kokius socialinius būstus, grąžintų lengvatas būsto paskoloms ir pan.

Skirtumas yra tame ar valstybė iš savo išlaidų kažkuriame sektoriuje gauna grąžą ar pučia tam tikrą sektorių tik dėl pūtimo besistengdama sukelti laikiną ekonomikos "bumą".

Tą patį, ką darė Vokietija ir Prancūzija 2009 proteguodama pirkti vokiečių ar prancūzų automobilius per programas, kompensuodama dalį išlaidų Bet jiems tas automobilių rinkos bumas išėjo į naudą ištveriant sunkiausią ekonominės krizės laikotarpį. Aš suprantu kur lenki su tuo burbulu JAV, bet bet abejoju ar jie skatina sąmoningai vėl tą patį NT burbulą. Labai daug viduriniosios klasės šeimų gyvena "foreclosed" būstuose po krizės, arba yra jau netekę būsto. Poreikis yra, pinigų nėra, nes nuskurdęs yra vidurinis visuomenės segementas. Tai apie kokį rinkos atsigavimą galima kalbėti, kai pati vidurinioji klasė yra pakirsta? Abejoju ar JAV sėdi idiotai, kurie tiki, jog vėl galės visą ekonomikos atisgavimą paremti ant NT augimo. Jie į būsto prieinamo trūkumo/aprūpinimo problemą - žiūri visų pirma i į kaip problemą, su kuria susidūrė didelė dalis viduriniosios klasės namų ūkių, ir kartu kaip ekonomikos stimuliavimo galimybę; bet nežiūri į kaip ekonominio augimo kelią. Man tai ypatingai panašu, ką daro JAV šiuo metu, ką socdemai trimituoja, jog renovacijos programa irgi padės atsigauti ekonomikai ir NT rinkai, nors programa orientuota į renovaciją (problemą). Niekas JAV ir nekalba apie tai, kad NT sektorius JAV turi augti vėl 10%, svarbiausia yra "affordable housing" (problema) su prielaida, jog NT sektorius vėl atsigautų. Juk dabar NT rinka JAV yra stagnacijoje po didžiausios krizės, tai apie kokį burbulą galima šnekėti?

[index]

Tą patį, ką darė Vokietija ir Prancūzija 2009 proteguodama pirkti vokiečių ar prancūzų automobilius per programas, kompensuodama dalį išlaidų

Būtent tokios programos yra tik išteklių švaistymas ir nesąmonė. Gali trumpam išpūsti paklausą, kuti po to kris dar labiau, nes visi jau prisipirkę ir po metų automobilio keisti nenori.

Čia nežiūrint to, kad iš tų programų labiausiai pasipelnė visokios rumuniškai-prancūziškos Dacia'os, o ne vokiečiai.

Tai būtent, kad JAV yra pristatyta per daug NT, kuris dabar yra šiek tiek nuvertėjęs ir atimti tušti kabo bankų balansuose. Dėl to, kam jų reikia statyti dar daugiau? Statyti dar daugiau yra paprasčiausias kapitalo švaistymas dėl laikino bumo - tas pats, kas verslui didinti gamybos apimtis gaminant į sandėlį.

O norint padidinti būsto prieinamumą reikia stengtis ne pakelti jo kainas ir tikėtis, kad gyventojų atlyginimai augs dar greičiau, o atvirkščiai - leisti būstui atpigti tiek, kad jie taptų įperkami ir žmonės juos pirktų tam, kad juose gyventų, o ne spekuliuotų iš kainos kilimo. Tada ir tuščių būstų neliktų ir neturingi gyventojai turėtų kur gyventi. Aišku, bankų balansai tada kentėtų, daug jų (kaip ir turi būti) subankrutuotų, o gi JAV to būti negali.

Dabar gi stengiamasi, kad naujus namus nusipirktų tie, kas jau juos turi, o tie kurie jų neturi ir taip jų neįpirks, kad ir kaip tu skatintum, kad ir kiek palūkanas mažintum.

[Tomas]

Esminio skirtumo nėra. Tai yra žmonių bendrija ir veikia labai panašiai.

Remiantis klaidingomis prielaidomis sunku gauti teisingus rezultatus.
Pvz. visos dominuojančios ekonominės teorijos paremtos barterio principu.
Nors realybėje net pas papuasus barterinė ekonomika nerandama.

[index]

Remiantis klaidingomis prielaidomis sunku gauti teisingus rezultatus.

O kuo jos neteisingos ir kuo valstybė skiriasi nuo kitų asmenų? Aišku, ją analizuojant ne kaip izoliuotą, veikiančią tik savo viduje nepriklausomai ir savarankiškai (ką aš manau esant klaida Keynesianistinėje teorijoje), o tampriai saveikaujant su kitomis valstybėmis.

Pvz. visos dominuojančios ekonominės teorijos paremtos barterio principu.
Nors realybėje net pas papuasus barterinė ekonomika nerandama.

Dėl to, kad fiat money atsirado tik visai nesenai ir žmonių psichologijoje pinigas vis dar yra tik popierėlis, parodantis tam tikro realaus turto priklausomybę ir juo padengtas. Klausimas tik ar išvis šitas supratimas gali pasikeisti net esant fiat pinigams, nes ekonomikos dėsniai yra žmonių kraujyje.

[Tomas]

Jau prasideda kalbos, kada vokiečiai užsimanys pakratyti dar vieną Europos "piniginę" - Liuksemburgą Kol kas kova tik žodžiais:

Luxembourg minister says Germany seeks euro zone "hegemony"

Like Cyprus, Luxembourg has a large financial sector, whose comparatively light-touch tax and regulatory regime has long irked its much bigger neighbors Germany and France.

"Germany does not have the right to decide on the business model for other countries in the EU," Foreign Minister Jean Asselborn told Reuters. "It must not be the case that under the cover of financially technical issues other countries are choked."


"It cannot be that Germany, France and Britain say 'we need financial centers in these three big countries and others must stop'."

That was against the internal market and European solidarity, and "striving for hegemony, which is wrong and un-European," he said.

On Tuesday, Joachim Poss, deputy leader of the main opposition Social Democrats in parliament, said the EU must insist on reforms in other financial centers guilty of "tax dumping" in the euro zone such as Luxembourg, Malta and Ireland.

Responding to Asselborn's comments, Poss said: "In the long term no business model can be tolerated in a market economy that circumvents fair competition. Of course Luxembourg belongs to the group of problem countries."

German politicians have stepped up their attacks on tax evasion ahead of federal elections in September.

http://www.reuters.com/article/2013/...0CI1FW20130326