Pasaulio ekonomikos aktualijos

[Tomas]

O bet tačiau, atrodo, baisioji ES primetama Kūbyleus vidinė devalvacija lygtais irgi veikia.

http://www.bloomberg.com/news/2013-0...-recovery.html

Šitą straipsnelį dar ryte akimis permečiau. Esmė maždaug tokia - automobilių gamintojai plečia gamybą ir samdo darbuotojus Ispanijoje, bet tuo pačiu metu uždaro gamyklas ir atleidžia darbuotojus UK, Prancūzijoje ir Belgijoje. Tai toks tas "atsigavimas" ...

[digital]

Pinigų leidyba atbulai

Pažiūrėkim, kokia yra įprasta monetarinė-fiskalinė sistema, ją išreiškus kaip pačią paprasčiausią schemą pagal TB, kur iš viršaus yra pinigų leidyba (centrinis bankas) – suprimityvinus ir pažiūrėjus mokesčius per finansinę apyvartą, ji grubiai atrodytų taip:
Bankai leidžia pinigus į apyvartą (per paskolas ir multiplikavimą) ir praktiškai nemoka mokesčių
Verslas ima paskolas ir moka saikingus mokesčius
Vartotojai dirba versle ir moka didelius mokesčius

Buka piramidė, kaip sakant. Įdomumas yra toksai, kad pagrindinė mokestinio krūvio dalis tenka apatinei grupei (pvz., Lietuvoje suminis darbo jėgos apmokestinimas, skaičiuojant su PVM, sudaro berods 53%, be PVM – berods 47%), o pinigų leidyba yra iš viršaus į apačią – bankai tampa pinigų pirminiais savininkais. Žodžiu, paprasta viskas. Problemos su tokia schema yra dvi: finansiniai burbulai neapmokestinamame bankų segmente ir labai netolygus pajamų pasiskirstymas, dėl kurio kyla visokios socialinės problemos (socialinių garantijų trūkumas, mokamas mokslas, etc.).

O vat dabar imkim ir paverskim tą piramidę kitaip, irgi suprimityvintame pavidale:
Bankai dalina paskolas ir moka didelius mokesčius
Verslas ima paskolas ir moka saikingus mokesčius
Vartotojai leidžia pinigus į apyvartą ir praktiškai nemoka mokesčių

Galim suprasti, kad bent jau iš principo įmanoma perbalansuoti mokestinę sistemą taip, kad galutinis mokesčių surinkimas gautųsi maždaug to paties lygio. Klausimas tiktai toks: kas iš šito gautųsi?

Kas keičiasi, jei keičiasi pinigų leidybos kryptis

Čia pastebėkim, kad tokia schema ne tik formaliai būtų persivertusi, bet ir realiai turėtų smarkiai kitaip veikti, nes kažkokiu būdu vartotojai (tiesiog visi žmonės) turėtų gauti pinigus ir juos leisti į apyvartą. Gyvenimiškai papasakojus, tai galima įsivaizduoti maždaug taip:
Kiekvienas Lietuvos pilietis kas mėnesį gauna 500 litų iš valstybės, kuriuos išleidžia kaip tik sugalvoja.
Jei to 500 litų per mažai, tai daugiau pinigų galma uždirbti, užsiimant verslu, ar kažkur dirbant
Verslas moka saikingus mokesčius, per juos grąžindamas į biudžetą dalį žmonėms išdalintų pinigų
Bankai moka didelius mokesčius, per juos grąžindami į biudžetą likusią dalį pinigų.

[index]

Šitą straipsnelį dar ryte akimis permečiau. Esmė maždaug tokia - automobilių gamintojai plečia gamybą ir samdo darbuotojus Ispanijoje, bet tuo pačiu metu uždaro gamyklas ir atleidžia darbuotojus UK, Prancūzijoje ir Belgijoje. Tai toks tas "atsigavimas" ...

Tai ir reiškia šalies konkurencingumo didėjimą, kad ji sugeba persivilioti verslą į savo valstybę. O Prancūzai su Belgais tokiu atveju turi persivilioti gamyklas iš vokiečių, o vokiečiai sėdėti ir mąstyti ką čia tokio gaminti, ko prancūzai su belgais nesugeba.

O kad vieningos valiutos zonoje tokiais būdais ir turi netolygumai balansuotis (krentant darbo užmokesčiui ir taip pritraukiant investicijas į problemiškas teritorijas) dar Mundell'as aiškino.

[Tomas]

Tai ir reiškia šalies konkurencingumo didėjimą, kad ji sugeba persivilioti verslą į savo valstybę. O Prancūzai su Belgais tokiu atveju turi persivilioti gamyklas iš vokiečių, o vokiečiai sėdėti ir mąstyti ką čia tokio gaminti, ko prancūzai su belgais nesugeba.

O kad vieningos valiutos zonoje tokiais būdais ir turi netolygumai balansuotis (krentant darbo užmokesčiui ir taip pritraukiant investicijas į problemiškas teritorijas) dar Mundell'as aiškino.

O viso to rezultatas - apskritai niekam nieko nebereikia gaminti, nes nebelieka mokių pirkėjų. Gesinam Europoj šviesą ir važiuojam į JAV, Kanadas, australijas, kinijas, brazilijas ...

[index]

O viso to rezultatas - apskritai niekam nieko nebereikia gaminti, nes nebelieka mokių pirkėjų. Gesinam Europoj šviesą ir važiuojam į JAV, Kanadas, australijas, kinijas, brazilijas ...

Kodėl turėtų nelikti mokių pirkėjų? Jei ispanai su graikais pagamina pigiau nei vokiečiai ir eksportuoja tiek vokiečiams, tiek ne į ES, tai jie uždirba daugiau ir turi daugiau pinigų.

Vokiečiai savo turimus resursus panaudoja geriau, gamindami kažką geresnio, inovatyvesnio ir brangesnio nei gamino iki tol, šiek tiek eksportuoja ir į Ispaniją, kurios gyventojai dabar gali įpirkti daugiau ir nuperka kažkiek naujųjų vokiškų prekių, ir dar daugiau ne į ES. Rezultate visi pagamina ir gali nusipirkti daugiau.

VW atpigo, nes ispanai juos pagamina pigiau, nei gamino vokiečiai, o vokiečiams atslaisvino resursai, kuriuos jie išnaudoja geriau gamindami geresnes prekes, nei gamino iki tol.

[Tomas]

Visa šita graži pasakėlė užstringa toje vietoje, kur VW neatpinga vien todėl, kad juos ima pusvelčiui gaminti vergai Ispanijoje.

[Lettered]

Kodėl turėtų nelikti mokių pirkėjų? Jei ispanai su graikais pagamina pigiau nei vokiečiai ir eksportuoja tiek vokiečiams, tiek ne į ES, tai jie uždirba daugiau ir turi daugiau pinigų.

Vokiečiai savo turimus resursus panaudoja geriau, gamindami kažką geresnio, inovatyvesnio ir brangesnio nei gamino iki tol, šiek tiek eksportuoja ir į Ispaniją, kurios gyventojai dabar gali įpirkti daugiau ir nuperka kažkiek naujųjų vokiškų prekių, ir dar daugiau ne į ES. Rezultate visi pagamina ir gali nusipirkti daugiau.

VW atpigo, nes ispanai juos pagamina pigiau, nei gamino vokiečiai, o vokiečiams atslaisvino resursai, kuriuos jie išnaudoja geriau gamindami geresnes prekes, nei gamino iki tol.

Sėkmės receptas yra gaminti neturinčių analogų produkciją, ką ir daro amerikiečiai, (Apple, Intel, Google, Facebook, Boeing, Microsoft, Coca-cola, visa karo pramonė), konkuruojant mažinant kainą reiškia, jog mažėja ir pajamos, o pardavimai neišauga iki tiek, kad padengtų tą skirtumą, elementaru, kad vartojimas turi ribas.

[index]

Visa šita graži pasakėlė užstringa toje vietoje, kur VW neatpinga vien todėl, kad juos ima pusvelčiui gaminti vergai Ispanijoje.

O kodėl turėtų neatpigti. Juk tai atpigina jų gamybos kaštus, o (jei paklausa elastinga) VW apsimoka pasinaudojus tuo atpiginti juos, kad pavyktų padidinti pardavimus ir pelną.

Neatpigo prekės, kai nemažos dalies jų gamybą į Kiniją perkėlė?

Sėkmės receptas yra gaminti neturinčių analogų produkciją, ką ir daro amerikiečiai, (Apple, Intel, Google, Facebook, Boeing, Microsoft, Coca-cola, visa karo pramonė), konkuruojant mažinant kainą reiškia, jog mažėja ir pajamos, o pardavimai neišauga iki tiek, kad padengtų tą skirtumą, elementaru, kad vartojimas turi ribas.

Tai tą ir turi daryti vokiečiai, kurių žemesnės pridėtinės vertės gamyba pabėga į užsienį.

O tie, kurie nuikalių, aukštos pridėtinės vertės gaminių nesugeba gaminti (ispanams ar graikams), su jais konkuruoja kaina, gamindami pigiau nei vokiečiai, uždirbdami mažiau, bet tuo pačiu uždirbdami daugiau nei kažką dirbtų patys ir gamintų kažką dar žemesnės pridėtinės vertės ir pigesnio nei pas juos gamina iš vokiečių perbėgusi pramonė.

[Silber418]

Mano anksčiau pateikta Švedijos ekonomikos būklės apžvalgą galima papildyti išsamesne informacija lietuvių kalba.

Paskelbta geriausia valiuta

Agentūros „Bloomberg“ statistikos duomenimis, efektyviausia pernai metų valiuta pripažinta Švedijos krona. Valiutos sustiprėjimui įtakos turėjo pasikeitęs Švedijos banko požiūris į monetarinę politiką. (...)
Švedijos krona labiausiai sustiprėjo lyginant su jena, kurios rodikliai pripažinti blogiausiais pernai metais. (...)
Per pastaruosius dvylika mėnesių kronos kaina euro atžvilgiu išaugo 6 procentais, o dolerio – 4,5 procento. Vasario mėnesio duomenimis, metų augimas lyginant su euru siekė 6,8 procento.

Prie straipsnio pateikta naujųjų Švedijos kronos banknotų nuotrauka:



Kitus eskizus galite pamatyti čia.
Priminsiu, jog prieš metus centrinis Švedijos bankas 'Riksbanken' išplatino pranešimą apie kai banknotų keitimą. Pradedant nuo 2013 m. pabaigos baknotai bus keičiami palaipsniui.

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://verslas.delfi.lt/rinka/paskel...#ixzz2OF4y6fna

[senasnamas]

http://verslas.delfi.lt/verslas/kipr....d?id=60969367
Iš tikrųjų Europos viršūnės silpnai mąsto reikalaudamos Kipro apmokestinti indėlius. Kiek suprantu, toks reikalavimas pateiktas dėl to, kad trečdalis ar daugiau indėlių yra rusiški pinigai. Kitaip sakant, Europa nenori gelbėti rusiškų pinigų. Bet užtai netenka prasmės indėlių draudimas. Ir jei Kipras su tuo apmokestinimu sutiktų, atsirastų precedentas ir daugiau mažiau nukentėtų visi bankai, nes dingtų pasitikėjimas, kad banke esantis indėlis apdraustas ir saugus! Vos tik kokia nors šalis būtų pradėta žiniasklaidoje linksniuoti kaip probleminė, iš jos bankų pradėtų plaukti pinigai, o tai sukeltų dar didesnių problemų.

Iki ekonomikos krizės, Kipro ekonomika pasižymėjo sveiku augimu, nedideliu nedarbu ir tvariais viešaisiais finansais. Net ir 2009 metų ekonomikos krizę šalis pergyveno švelniai – BVP smuko 1,9 proc., recesija buvo mažiausia euro zonoje. Tačiau Kiprui pakenkė kaimynystė su Graikija. Šalies bankai buvo įsigiję Graikijos skolos vertybinių popierių už nemažas sumas. Tačiau pradėjus viešumon lįsti pastarosioms viešųjų finansų problemoms, o vėliau ir nurašius dalį skolų, su bėda susidūrė ir Kipro bankų sistema. Ėmė stigti kapitalo, kurį teko pildyti valstybės lėšomis. Toliau lėtėjant ekonomikos augimui, valstybės pajėgumai vis prastėjo ir štai atsidūrė ten kur ir yra – teko kreiptis tarptautinės finansinės pagalbos į vadinamąją „Troiką“ – Europos Komisiją, Europos centrinį banką ir Tarptautinį valiutos fondą.

http://www.traders.lt/page.php?id=16167
Kas kaltas dėl Kipro problemų? Eilinį kartą - bankai.

[index]

Bet taip ir yra. Indėlių draudimas tėra veiksmingas tiek, kiek stipri už jo stovinti šalis.

O Eurozona negelbėja Kipro bankų, nes:
1. Neturi noro gelbėti rusų indėlių;
2. Kipras nenori savanoriškai susimažinti savo išpūsto bankinio sektoriaus, kad reiškia labai galimus panašius įvykius net išgelbėjus bankus dabar;
3. Tiek vokiečiams, tiek daugeliui kitų valstybių (ir mums, beje, irgi. Iš Lietuvos į Kiprą per ketvirtį nuteka apie 500 mln. Lt kapitalo) būtų geriau jei vienu ofšoriniu finansų centru būtų mažiau;
4. Tiek ES, tiek Eurozonai jis didelės įtakos neturės, nes viskas jau įskaičiuota į kainas, o Europoje (kitaip nei kalba amerikiečiai) Kipras žinomas kaip "ofšorinė mokesčių slėpimo skylė", o ne "dar viena maža kenčianti pietų Europos valstybė" dėl ko ispanai, italai, graikai nebijo tokių įvykių pasikartojimo pas juos ir vis dar neskuba prie bankomatų nepaisant visų gąsdinimų;
5. Jei indėlininkai taps atsargesniai ir nedės pinigų į bet kurį banką, kur didesnės palūkanos, nes "vis tiek, jei ką, atiduos" tai finansų sistemai tas bus tik į gerą.

[Tomas]

Bet taip ir yra. Indėlių draudimas tėra veiksmingas tiek, kiek stipri už jo stovinti šalis.

Va čia ir yra eurozonos problema. T.y. už euro, kaip piniginio vieneto, nestovi niekas. Kol kas ECB, vadovaujamas superMario Draghi, bando būti tuo kažkuo, nors realiai mandato tam neturi.

[Silber418]

(c) hm.com

Švedijos mažmeninių drabužių pardavimų tinklas "H&M" ("Hennes & Mauritz AB"), esantis stambiausiu drabužių pardavėju Europoje, pirmą kartą atskleidė kompanijai siuvamų drabužių tiekėjų sąrašą.
Kompanijos pateiktoje lentelėje dominuoja (gamyklų, su kuriomis bendradarbiaujama, skačiumi) Europos regionas (Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje, Švedijoje, Turkijoje bei Ukrainoje), o kitos gamyklos yra Artimosiuos ir Tolimuosiuose Rytuose bei Pietų Azijoje (Bangladeše, Egipte, Indijoje, Indonezijoje, Kambodžoje, Kinijoje, Pakistane, P.Korėjoje, Šri Lankoje, Tailande, Tunise, Vietname).
"H&M" yra pasirašiusi ilgalikes bendradarbiavimo sutartis su gamyklomis, esančiomis minėtose valstybėse.
Straipsnyje taip pat yra trumpa naujos, ekologiškos mados, koncepcijos sėkmės apžvalga. Praėjusiais metais buvo pradėta ekolignė kampanija, kurios tikslas supirkti nereikalingus drabužius, kurie perdirbami kaip antrinė žaliava.

O naujausiu kompanijos reklaminiu veidu tapo amerikiečių daininkė Beyonce.

Šaltinis

Remiantis naujausiu kompanijos pranešimu, šių metų pirmojo ketvirčio pelnas buvo 2.46 mlrd. Švedijos kronų ($380 mln.) ir buvo fiksuojamas 10% nuostolis. Pagrindinės to priežastys - ekonominė padėtis JAV ir Europos rinkose bei mažiau palankus Švedijos kronos kursas.

Šaltinis

Nors sustiprėjusi krona nedžiugina eksportuotojų, kol kas sėkmingai užmezgami/stiprinami ryšiai su naujomis rinkomis. To pavyzdys yra nauji susitarimai su Tailandu, Filipinais bei Kazachstanu.

[tivoli]

/\ Nepyk, bet jau persistengi. Kokia čia PASAULIO ekonomikos naujiena? Švedija yra gerai ir super, bet kartais reikia pagalvoti ir prieš dedant naujienas, kas būtų, jei aš dabar ištraukčiau kito tekstilės mažmeninko Inditex'o (aka. Zara group), kuris konkuruoja tame pačiame segemente kaip ir H&M, gaminių geografiją? Mano supratimu, taip niekaip nėra relavantiška ar susiję su pasaulio ekonomika, kiek tarkim dabar vykstantys politiniai ir kartu ekonominiai GOP (respublikonų) ir demokratų mūšiai dėl JAV biudžeto. Beje, JAV laukia 3 vienas po kito deadline'ai: budget sequestration, fiscal cliff, ir vėl debt ceiling crisis. O toks Economist triūbija apie Kiprą kaip pagrindinę finansų naujieną šiandien, kai ant nosies' struktūrinės JAV finansų ir ekonomikos naujienos. Maždaug atsargiai artėja iš dešinės artėja didelės bangos su iškelta juoda vėliava, kai visi tyli ir žino, jog iš kairės artėja cunamis! Šiuo atžvilgiu noriu pasakyti, ar ne absurdiška anglosaksų žiniasklaida?

[Silber418]

Nustebau.

Kita skolų krizės auka gali būti Slovėnija
vz.lt

Slovėnija iki šių metų birželio pradžios privalo pasiskolinti finansų rinkose, kitaip šalis nebepajėgs vykdyti savo įsipareigojimų ir taps dar viena valstybe, kuriai prireiks euro zonos finansinės pagalbos. (...)

Juk Slovėnija, kartu su Estija, daugelyje sričių yra ES vidutiniokės. Domino efektas?

[John]

Kad Slovėnija lyg ir jau senokai turėjo problemų su finansais. O ir šiaip ji anksti iškilusi kažkaip "apsiramino". Niekas net nebekalba apie Slovėniją, kaip "pirmaujančią" buvusio Sovietinio bloko šalį.

[Silber418]

Kad Slovėnija lyg ir jau senokai turėjo problemų su finansais. O ir šiaip ji anksti iškilusi kažkaip "apsiramino". Niekas net nebekalba apie Slovėniją, kaip "pirmaujančią" buvusio Sovietinio bloko šalį.

Kodėl? Gerai prisimenu, kad Slovėnija buvo pirmaujanti tarp pokomunistinio bloko šalių, o po jos sekė Estija. Tačiau taip buvo prieš kelis metus. Kita vertus, ši šalis labiausiai išsivysčiusi Balkanuose.

[deep'as]

Slovėnija buvo viena tų šalių kuri padidino valstybės išlaidas kai Lietuva ir kitos šalys smarkiai karpė, kaip jau tapo aišku panigų liejimas į sergančią ekonomiką problemas atkelia vėlesniam laikui, bet ne jas išsprendžia.

[Tomas]

Kad nereiktų persti į vandenį paimam statistiką ir pažiūrim kaip buvo iš tiesų:

BB - biudžeto balansas %

Matome, kad 2008 metais pradėjus lėtėti ekonomikai Slovėnija vykdė prociklinę politiką, t.y. stabdė jau ir taip lėtėjančią ekonomiką (tai rodo "nulinis" Slovėnijos biudžeto balansas), o Lietuvoje lėtejant ekonomikai iš karto išaugo ir biudžeto deficitas, kuris veikia anticikliškai (t.y. skatina ekonomiką). Ir vėlesniais metais fiskalinis stimulas Lietuvoje buvo žymiai didesnis ir tai leido LT ekonomikai "atšokti". Tuo tarpu Slovėnija vėl nusmuko į recesiją.

Aišku Slovėnijai nepadeda ir tai, kad ji prikauso eurosistemos "pilkajai zonai", šalims į kurias žiūrima kreivai.

[deep'as]

Matome, kad 2008 metais pradėjus lėtėti ekonomikai Slovėnija vykdė prociklinę politiką, t.y. stabdė jau ir taip lėtėjančią ekonomiką (tai rodo "nulinis" Slovėnijos biudžeto balansas), o Lietuvoje lėtejant ekonomikai iš karto išaugo ir biudžeto deficitas, kuris veikia anticikliškai (t.y. skatina ekonomiką). Ir vėlesniais metais fiskalinis stimulas Lietuvoje buvo žymiai didesnis ir tai leido LT ekonomikai "atšokti". Tuo tarpu Slovėnija vėl nusmuko į recesiją.

Biudžeto balansas parodo pajamų ir išlaidų santykį, bet neparodo absoliutinio išlaidų kiekio. Jeigu Lietuvos biudžetas 2009m. buvo 30proc. sumažintas, o Slovėnijos 10proc. padidintas tai ką tokiu atveju parodo balansas ir kuri iš šalių realiai skatino ekonomiką?